Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui (gautas prašymas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei A. N. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. 10.00 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. R. priklausanti transporto priemonė Nissan (e. b. l. 13, 22–24). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mazda valdytojos – atsakovės A. N., kaltės (e. b. l. 13). Atsakovė, po eismo įvykio sukėlimo, transporto priemonės Mazda nesustabdė ir nuvažiavo (e. b. l. 14, 24, 69, 70; 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 20 sek. – 14 min. 00 sek.). Eismo įvykį matė liudytoja R. B., kuri ant lapelio užrašė automobilio Mazda valstybinį numerį, savo telefono numerį ir paliko lapelį už automobilio Nissan valytuvo (2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 20 sek. – 14 min. 00 sek.). Atsakovė ir ieškovė buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. birželio 28 d. buvo apdrausta transporto priemonės Mazda valdytojų civilinė atsakomybė (e. b. l. 25–26). 2017 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio eismo įvykio metu automobilio Nissan kairės pusės galiniam sparnui, galinėms ir priekinėms durims bei veidrodžiui padarytai žalai atlyginti ieškovė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 368,25 Eur draudimo išmoką D. R. (e. b. l. 21). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu atsakovei skirta administracinė nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 4 d. 10.00 val. Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino (e. b. l. 13).

Iškovė, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 368,25 Eur draudimo išmoką, kurią sumokėjo D. R. dėl automobilio Nissan sugadinimų. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas. Kadangi priešingu atveju gali būti taikomas Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga, įvykus eismo įvykiui, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai KET nustatytais atvejais. Pagal KET 222 punktą tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. įvykus eismo įvykiui, transporto priemonės Nissan nei savininkės, nei faktinės valdytojos eismo įvykio vietoje nebuvo, kadangi automobilis buvo paliktas stovėti gatvėje (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 24 sek. – 37 min. 40 sek., 39 min. 25 sek. – 52 min. 30 sek.). Todėl nagrinėjamu atveju, atsakovei kilo pareiga pagal KET 222 punktą apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai. Tačiau atsakovė to nepadarė.

Minėta, kad pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (žr. LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-22-856/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-79-345/2018).

Administracinio nusižengimo byloje atsakovė dėl eismo įvykio buvo pripažinta kalta, padariusi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, o ne ANK 426 straipsnyje „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ numatytą nusižengimą. Tačiau sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, jog atsakovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (žr. LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-464-555/2017). Todėl yra svarbu nustatyti, ar atsakovė suvokė susidariusią situaciją.

Nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakovė buvo pripažinta kalta dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio sukėlimo. Administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo atsakovė neginčijo. Atsakovė pripažino, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą transporto priemonę, tačiau nesutiko, kad iš įvykio vietos pasišalino, teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog padarė kairės pusės galinio sparno, galinių ir priekinių durelių sugadinimus, sutiko tik su veidrodžio sugadinimu. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo draudimo išmoką dėl automobilio Nissan apgadintų kairės pusės galinio sparno, galinių ir priekinių durų bei veidrodžio. Šie apgadinimai užfiksuoti tuoj pat po 2017 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, liudytoja R. B. nurodė, kad matė, jog eismo įvykio metu automobilis Mazda užkabino kitus automobilius ir ant pilkos mašinos (Nissan) buvo juodi dryžiai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kairės pusės galinis sparnas, galinės ir priekinės durelės, veidrodis apgadinti 2017 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio metu.

Nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis Nissan stovėjo gatvės dešinėje pusėje. Atsakovė, važiuodama automobiliu Mazda dešine kelio puse, kliudė stovintį automobilį Nissan. Atsakovė, pravažiuodama pro stovintį automobilį Nissan, įbrėžė jo kairės pusės galinį sparną, galines duris, priekines duris ir numušė veidrodžio dangtį. Nustatyta, kad brėžimas buvo trunkamasis – prasidėjo nuo automobilio Nissan kairės pusės galinio sparno, tęsėsi per kairės pusės galines bei priekines duris ir pasibaigė kairės pusės veidrodžio dangčio numušimu. Be to, brėžimas intensyvėjo, tai patvirtina nuotraukose užfiksuotas įbrėžimo vaizdas – įbrėžimas nuo kairės pusės galinio sparno (kur prasidėjo) tamsėjo ir platėjo. Pačios atsakovės vairuotos transporto priemonės Mazda dešinės pusės veidrodis taip pat buvo pažeistas – palenktas (e. b. l. 14, 37–39). Atsakovė važiavo pakankamai lėtai – 30 km/h – 40 km/h greičiu, kad būtų galima girdėti pašalinius garsus (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 36 sek. – 27 min. 30 sek.; 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 20 sek. – 14 min. 00 sek.). Svarbu ir tai, kad atsakovės vairavimo stažas yra didelis, ji vairuoja nuo 1962 metų (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 36 sek. – 27 min. 30 sek.). Įvertinus automobilio Nissan apgadinimo mastą, važiavimo automobiliu Mazda greitį, atsakovės vairavimo patirtį, tai, jog eismo įvykį mačiusiai liudytojai buvo akivaizdu, jog užkliudyta stovinti transporto priemonė, teismas daro išvadą, kad tokioje situacijoje atidus ir rūpestingas vairuotojas turi suvokti susidariusią situaciją. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė nurodė, jog jeigu būtų nubraukusi automobilio šoną, turėjo tai pajusti (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 30 sek. – 08 min. 39 sek.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovė suvokė, jog jos automobilis Mazda kliudė kitą automobilį, ji turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos, jei taip, kreiptis į policiją ar ieškoti automobilio savininko, kaip to reikalauja Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir KET 222 punktas. Tačiau atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos.

Atsakovė po eismo įvykio nesustojo, neiškvietė policijos ir nuvažiavo, taip pažeidė KET 222 punktą, kas suponuoja atsakomybę pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažinus jos kaltę dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad taikant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (žr. LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Kadangi kliudžius kitą transporto priemonę, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, esant jos neatsargumui, atsirado žala, kurią ieškovė padengė, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 368,25 Eur išmokėta draudimo išmoka.

Vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, esant ieškovės reikalavimui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkinamas, ši suma (15,00 Eur) priteistina iš atsakovės ieškovei. Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 198,25 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, šios bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 368,25 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 25 centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (368,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, buveinės adresas K. Valdemara iela 63, Ryga, Latvijos Respublika, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 73473.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.