- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-464-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03132-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas”
- Kategorijos
- 2.6.10.2.3Kaltė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3829-179/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 136,27 Eur žalos atlyginimui regreso tvarka, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio.
2. 2015 m. birželio 10 d. eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadinta stovinti J. G. P. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl atsakovės transporto priemonės Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojos kaltės. Atsakovė iš įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonės Fiat Brava valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 272,54 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, iš atsakovės atsakingos už žalos padarymą asmens reikalauja grąžinti sumokėtas sumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1343-754/2016 atsakovės atžvilgiu administracinę bylą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukė, nenustačius atsakovės tyčios. Iieškovė teigė, kad nutarime konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės (įrodomosios) galios ieškovės atžvilgiu, nes administracinėje byloje ji nebuvo dalyvaujanti byloje asmuo. Kadangi, pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, o pasišalinimas dėl neatsargumo negali sukelti tokių pasekmių kaip tyčinio pasišalinimo, ieškovė ieškinio sumą sumažino iki 50 procentų, t. y. 136,27 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės A. G. 136,27 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio.
4. Ieškovė išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.6-1343-754/2016 nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, todėl nutarimas minėtoje byloje neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
5. Teismas nustatė atsakovės pasišalinimo iš įvykio vietos faktą ir sprendė, kad atsakovės skubėjimas į laidotuves neduoda pagrindo manyti, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl pateisinamų priežasčių. Jei ir nebuvo tyčinių transporto priemonės valdytojo veiksmų, jie neatitiko minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.
6. Įvertinęs atsakovės pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatavo, kad esant vienai iš pagrindinių pareigų eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui, apie tai pranešti policijai, nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, atsakovė šios pareigos neįvykdė. Atsakovės elgesys suteikė ieškovei teisės reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise visa apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pasišalinimas iš eismo įvykio vietos padarytas dėl neatsargumo. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu kitos kaltės formos įstatymai nenumato.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutarimu įvertino visas įvykio aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės veikoje nebuvo pažeidimo – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems asmenims. Kitokios įsiteisėjusio procesinio sprendimo interpretacijos negalimos.
1.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimu. Nutarimas turi prejudicinę galią. Administracinėje byloje buvo vertinamos visos faktinės aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu. Bylos nagrinėjime dalyvavo nukentėjusysis, atsakovė. Tai, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, vykstant administraciniam procesui, yra jos neatidumas ir neapdairumas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovės A. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1343-754/2016 konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios ieškovės atžvilgiu. Šioje byloje ieškovė nedalyvavo. Nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka pasišalinimo iš įvykio vietos tyčios klausimas tiriamas iš naujo, o nutarimas administracinėje byloje vertinamas kaip rašytinis įrodymas.
2.2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma nenumato, kad pasišalinęs iš eismo įvykio vietos asmuo privalo atlyginti draudimo išmoką, jei jis už pasišalinimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Civilinėje teisėje prievolę atlyginti žalą sukelia ir neatsargumas. Civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos. Atsakovės neatsargumas pasireiškė tuo, jog ji nebuvo pakankamai atidi, vairavo automobilį labai susijaudinusi (būdama stresinės būsenos), neturėdama vairavimo patirties. Atsakovė, išvažiuodama iš įvykio vietos, neapžiūrėjo, ar neapgadino kitų automobilių. Pagal liudytojų parodymus, automobilių kontakto metu buvo stiprus garsas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011).
11. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar transporto priemonės valdytoja tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jos kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė net ir skubėdama į laidotuves turėjo galimybę suvokti apie padarytą žalą, transporto priemonės valdytojos būsena negali pateisinti pareigų pagal sutartį, taisykles nevykdymo.
13. Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė nurodo, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo procesinius sprendimu konstatavus, kad ji-apeliantė administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nėra pagrindo ir regresiniam ieškiniui.
14. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d.) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant apeliantės atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jos veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.
15. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl atsakovės administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad apeliantė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
16. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotoja suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė turėjo suvokti susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jos vairuojamo automobilio susidūrimas su kitu objektu. Šią aplinkybę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys, kad po kontakto su apgadintu automobiliu atsakovė sustojo, tačiau iš automobilio neišlipo, asmenys stebėję automobilių kontakto momentą tvirtino, kad kontakto metu pasigirdo pakankamai stiprus garsas, atsakovės vairuojamam automobiliui sustojus, liudytojams pakako laiko užfiksuoti jos automobilio valstybinius numerius, nukentėjusio automobilio apgadinimai, liudytojų vertinimu, taip pat buvo pakankami suvokti, kad įvyko galimas kontaktas su kita transporto priemone. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje apeliantė buvo nubausta 28,00 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Tačiau šios nutarimo dalies apeliacine tvarka apeliantė neskundė, savo kaltę pripažino ir su nuobauda sutiko.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad apelaintė suvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, t. y. su kuo įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad apeliantė suvokė, jog važiuodama kliudė kitą objektą, spręstina, kad ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį apeliantei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinį tenkino.
18. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikusi jos turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydį, pagrįstumą ir realumą patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl netenkinus atsakovės A. G. apeliacinio skundo, iš jos priteistinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei (92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,21 Eur (keturis eurus 21 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.