Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „AB „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ir atsakovė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuotos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.263 str. įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą asmeniui, atsakingam už jos padarymą. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra ta, jog, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 p.), nes šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas ar apdraustasis), jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklės) 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas – kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktą ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimą transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrąjį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio kaltininkės A. G. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. 2016-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinės teisė pažeidimo byloje Nr. A2.6-1343-754/2015 nutarimu A. G. paskirta administracinė nuobauda - 28 Eur už administracinės teisės apžeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. jos atžvilgiu byla nutraukta, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsakovė nurodo, kad šiuo nutarimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė (2014-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). (duomenys neskelbtini) str. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (2007 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl prejudicijos taikymo bei į tai, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. A2.6-1343-754/2016 nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, nutarimas minėtoje byloje neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai byla.

Bylos duomenimis nustatytas atsakovės A. G. 2015-06-10 pasišalinimo iš įvykio vietos po eismo įvykio, įvykusio Vilniuje, Saulėtekio al. 4., faktas. Šis faktas užfiksuotas 2015-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato pranešime Nr. 10R-33220287-15 AB „Lietuvos draudimas“, kuriame nurodyta, kad 2015-06-10 eismo įvykio, įvykusio Vilniuje, Saulėtekio al. 4 metu automobilis FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš aikštelės apgadino kitą stovintį automobilį - AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis įvykis užfiksuotas ir 2015-06-10 pažymoje dėl eismo įvykio. 2016-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1343-754/2015 nurodyta, kad atsakovė pripažino, jog galėjo kontaktuoti su automobiliu Audi, bet to nepajutusi išvažiavo iš eismo įvykio vietos, ji neturėjo tikslo trauktis iš eismo įvykio vietos, skubėjo į artimo žmogaus laidotuves, tai paveikė jos būseną, tačiau tokia būsena negali pateisinti pareigų pagal sutartį, Taisykles nevykdymo. Todėl atsakovės nurodyta aplinkybė dėl skubėjimo į laidotuves neduoda pagrindo manyti, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl pateisinamų priežasčių. Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju, jei ir nebuvo tyčinių transporto priemonės valdytojo veiksmų, tai jie neatitiko bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.

CK 6.1015 str. numato, kad draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2014-06-26 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi transporto priemonės FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2015-06-11 prašymu automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas M. G. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos. 2015-06-10 transporto priemonės techninės apžiūros aktu buvo konstatuoti transporto priemonės sugadinimai. Žalos sąmata ir 2015-12-15 pranešimas automobilio savininkui patvirtina, kad automobilio remonto darbų kaina – 272,54 Eur. Iš 2015-12-16 mokėjimo nurodymo matyti, kad prieš tai nurodyta suma išmokėta automobilio FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui Jonui G. P.. Teismas, įvertinęs atsakovės pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad esant vienai iš pagrindinių pareigų eismo dalyviui įvykus eismo įvykiui pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, A. G. šios pareigos neįvykdė, todėl toks jos elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise pilna apimtimi (Taisyklių 59.4 p., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas reikalauja iš atsakovės 50 proc. draudimo išmokos sumos – 136,27 Eur, todėl ieškinys tenkintinas (CK 1.136 str., 6.38 str., 6.245 str., 6.249 str., 6.263 str., 6.280 str., 6.987 - 6.988 str., 6.1015 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).

Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268-270 str., 441 str,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834, a .s. (duomenys neskelbtini)) 136,27 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis Eur 27 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2016-08-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 15 (penkiolika) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.