Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3529-872/2016 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsakovui A. R. dėl išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovas A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, todėl draudikui neprivalo atlyginti žalą. Įvykio metu kontakto nepajuto, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo, savo automobilio nežymų galinio bamperio nubraukimą pastebėjo tik atvykus policijos pareigūnams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nepajutęs kontakto su kita transporto priemone ir išvažiavęs iš įvykio vietos, elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, teisės TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

8. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir atsakovo A. R. 2015 m. vasario 17 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2015-02-21 iki 2016-02-20 buvo apdrausta transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, todėl ieškovas įstatymų nustatyta tvarka išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 316,73 Eur dydžio draudimo išmoką (15–28, 33, 35 b. l.). 2015 m. rugsėjo 27 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. R., vairuodamas transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, persirikiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, minėtoje sankryžoje, buvusios trečiosios eismo juostos, iš kurios galima suktis sankryžoje tik kairėn, įsukęs į antrąją eismo juostą kliudė antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi per sankryžą tiesiai važiavusį automobilį „VW Polo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R.. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinės teisenos byla, kurios nutarimu kaltu pripažintas A. R. pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukta, nesant šios teisės pažeidimo sudėties (42–43 b. l.).

9. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011), kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atvejui draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalėjo įrodyti, kad atsakovas pasišalindamas iš eismo įvykio vietos yra atsakingas už žalos padarymą.

10. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nėra nustatyta tyčinė atsakovo A. R. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

11. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 234 punktą (redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 11 d.) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 234 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog transporto priemonių kėbulo pažeidimai yra slystančio pobūdžio ir kilus abejonei, ar A. R. pajuto, ar suprato, kad kliudė svetimą transporto priemonę, dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesant šios teisės pažeidimo sudėties, bylos dalis nutraukta, sprendžiant dėl atsakovo A. R. administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad atsakovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

13. Visų pirma, nagrinėjant administracinę bylą atsakovas pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo ir nustatyta, kad būtent atsakovas nesustojęs, neįsitikinęs, ar nėra dėl susidūrimo sutrikdyta žmonių sveikata, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Antra, nukentėjusioji V. R. ir liudytoja R. S. patvirtino, kad susidūrimo metu buvo girdimas ir jaučiamas trinktelėjimas, automobilis sujudėjo, jokių abejonių dėl susidūrimo nebuvo, tačiau atsakovas nesustojęs nuvažiavo. Svarbu tai, kad atsakovas nagrinėjant administracinę bylą pripažino, kad galėjo apgadinti svetimą transporto priemonę, tačiau nesutiko, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Atsižvelgiant į tai, bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą transporto priemonę. Taigi, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Trečia, akivaizdu, kad atsakovas neiškviesdamas policijos pažeidė KET 234 straipsnį, tai suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus kaltę dėl neatsargumo. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas nubaustas 30 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šios nutarimo dalies apeliacine tvarka atsakovas neskundė, taigi, savo kaltę pripažino ir su nuobauda sutiko.

14. Bylos duomenys patvirtina, ieškovas įstatymų nustatyta tvarka išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 316,73 Eur dydžio draudimo išmoką. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išmokėtos draudimo išmokos dydžio atsakovas neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą (CPK 178 str. 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 316,73 Eur išmokėtos draudimo išmokos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas. Ieškovas už ieškinį pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 30,00 Eur žyminio mokesčio ir pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, į. k. 300665654, iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 316,73 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 73 ct) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (316,73 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-01) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 30 Eur (trisdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.