- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-280-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04713-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. B.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-280-280/2015
Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04713-2014-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5692-911/2014 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. M., institucijai, teikiančiai išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus V. M., gim. 2010-12-05, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu nėra susituokusi, nuo 2014 m. gegužės mėn. kartu su atsakovu negyvena. Turi du vaikus, iš kurių V. M. yra atsakovo sūnus. Sūnus M. D. yra 9 metų. Ieškovė per mėnesį gauna 700 Lt socialinę pašalpą ir 195 Lt išlaikymą vyresniajam sūnui Modestui iš Vaikų išlaikymo fondo. Maistui išleidžia 350 Lt, buto nuomai 200 Lt, darželis – 30 Lt, 50 Lt vaistams ir vitaminams, taip pat moka už butą komunalinius mokesčius, 100 Lt vaikui apranga kainuoja, žaislai, pramogos. Atsakovas neteikia sūnui išlaikymo, tik 2014 m. gegužės mėn. davė 200 Lt. Nepilnamečiui V. M. per mėnesį yra reikalinga 800 Lt. Nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių neturi. Šiuo metu nedirba, ieško darbo, stovi darbo biržoje, kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014-07-14, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui V. M. priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną ieškovę V. B., sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad nei viena iš bylos šalių nedirba, neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, atsakovas turi 5 000 Lt kreditorinių įsipareigojimų, ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, atsakovas – vieną. Šalių vaiko išlaikymui (maistui, drabužiams, higienos priemonėms, žaislams, vitaminams, papildams, mokesčiui už darželį)yra reikalingos apie 800 Lt piniginės lėšos, šią sumą teismas laikė pagrįsta ir racionalia, užtikrinančia būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Teismas darė išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis išlaikymo vaikui teikimo aspektu yra apylygė, todėl abi šalys privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo vienodai. Sprendime pažymėta, kad ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui 400 Lt suma yra minimali užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius. Teismas nurodė, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl darė išvadą, kad jis yra pajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovė objektyviai negalėjo dirbti iki sūnui V. M. sukako 3 metai, nes prižiūrėjo bendrą šalių vaiką, jai ir šiuo metu tenka kasdienė vaiko priežiūra. Atsižvelgęs į tai, kad vaiko poreikiai mėnesiui sudaro apie 800 Lt, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymas V. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-07-14) iki jo pilnametystės.
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400 Lt priteisimo ir priteisti iš A. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. normą, numatančią, kad išlaikymas turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti tokio didelio išlaikymo vaikui, kokį priteisė pirmosios instancijos teismas, o ir toks išlaikymas sūnui nėra reikalingas -800 Lt sūnaus išlaikymui negali skirti nei ieškovė, nei apeliantas. Priteisus išlaikymą sūnui po 400 Lt, atsakovas vienas turės išlaikyti vaiką, o ieškovė nuo šios prievolės bus atleista. Atsakovas nurodė, kad deda visas pastangas įsidarbinti ir susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau dabartinis jo darbo užmokestis yra tik 470 Lt. Ieškovė gauna didesnes pajamas, todėl turi didesnes galimybės prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliantas A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo sūnaus V. M. išlaikymui priteista 400 Lt, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tėvų finansines galimybes, nepagrįstai nurodė, kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 800 Lt suma bei toks teismo sprendimas lemia, kad atsakovui teks vienam išlaikyti bendrą šalių sūnų. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto argumentų.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Ieškovė V. B. su ieškiniu pateikė šalių sūnui tenkančių išlaidų per mėnesį paskaičiavimą: maistas 350 Lt, vaistai, vitaminai, papildai 75 Lt, gyvenamoji patalpa, eksploatacinės išlaidos 125 Lt, apranga, avalynė – 125 Lt, higienos ir buities reikmenys – 75 Lt, kitos smulkios išlaidos – 50 Lt, darželis – 50 Lt (b. l. 6), viso 850 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir šiuo metu šalyje esantį kainų lygį, laikė, kad 800 Lt išlaidos berniuko išlaikymui yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia sprendime padaryta išvada. Nepilnamečiui V. M. šiuo metu yra 4 metai, jis yra sveikas ir specialių poreikių neturi, tačiau būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, nepilnamečio V. M. išlaikymui iš abiejų tėvų turi būti skiriama ne mažesnė nei 800 Lt suma kas mėnesį. Sprendžiant vaiko išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus, jog vaiko išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 1.8 str. 1 d., 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 1 035 Lt, ir pažymima, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, tačiau tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesio pajamos yra nedidelės, todėl minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo V. M. priteisimas neproporcingai pablogintų tėvų padėtį. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad 800 Lt išlaikymo suma yra pakankama V. M. poreikiams patenkinti ir tinkamoms vystymosi sąlygoms užtikrinti bei atitinka jo tėvų finansines galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Atsakovas A. M. ½ etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudaro apie 470,92 Lt (jau atskaičius mokesčius) (b. l. 64-66), ieškovė V. B. šiuo metu nedirba, jos pajamas sudaro gaunamos socialinės pašalpos – apie 700 Lt per mėnesį iš Kauno miesto savivaldybės bei 195 Lt iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 5, 50), nei viena iš bylos šalių neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, tačiau ieškovė taip pat išlaiko kartu su ja gyvenantį ir 9 metų sūnų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl išlaikymą tėvai turi teikti lygiomis dalimis, t. y. po 400 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.
Apeliantas prašo mažinti iš jo priteistą išlaikymą iki 200 Lt, kadangi 400 Lt skirti sūnaus išlaikymui jis neišgali. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris tenkintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad prievolė išlaikyti sūnų tenka vienam atsakovui – teismas pažymėjo, jog tiek motina V. B., tiek tėvas A. M. turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dėti visas pastangas suteikti sūnui geras sąlygas augti ir vystytis, abu privalo stengtis susirasti tinkamą darbą ir gauti stabilias pajamas. Tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nereiškia, jog ji neprivalo savo sūnaus išlaikyti tiek pat, kiek išlaiko atsakovas. Pažymėtina, kad ieškovei be kita ko tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, kuri taip pat reikalauja laiko bei išlaidų, todėl apelianto argumentai, kad motinai V. B. netenka prievolė išlaikyti sūnų, pripažintini nepagrįstais. Apeliantas teigia, kad V. B. gauna didesnes pajamas nei atsakovas, tačiau iš V. B. gaunamų 895 Lt pajamų turi išgyventi 3 asmenų šeima, tuo tarpu atsakovas, išlaikydamas tik pats save, uždirba 470 Lt, todėl negalima teigti, kad ieškovės pajamos didesnės. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad teismo sprendimu priteistas 400 Lt išlaikymas iš atsakovo, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, yra pagrįstas, atitinkantis vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, kadangi atsakovas yra pajėgus susirasti geriau apmokamą ar antrą pajamų šaltinį.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.