- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-171-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-838-776/2022 pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. B., dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. A. pareiškimu teismo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jos motinos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad susidariusi sudėtinga asmeninė situacija (vienas paskui kitą pusės metų laikotarpyje mirė abu pareiškėjos tėvai ir tai jai sukėlė didelius emocinius išgyvenimus ir stresą) lėmė pareiškėjos klaidą, nes ji manė, kad į notarą įpėdiniui dėl paveldėjimo reikia kreiptis per šešis mėnesius, kaip tai buvo nustatyta ankščiau, ir laiku nepasitikslino teisės aktų nustatyto termino. Pareiškėja taip pat nurodė, kad neatsisakė teisės į palikimą, elgėsi rūpestingai ir atsakingai, po mamos mirties toliau rūpinosi turtu bei mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. B., nesutikdamas su pareiškėjos prašymu, laikėsi pozicijos, kad palikimo po motinos mirties pareiškėja nepriėmė, nes toks buvo jos valinis sprendimas palikimo atsiradimo metu, kadangi ji žinojo tikrąją tėvų valią palikti jiems turtą lygiomis dalimis, o savo ½ dalį tėvų turto ji jau buvo priėmusi kaip tėvo palikimą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagristų, kad jos nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybės iš tikrųjų egzistavo palikimo atsiradimo metu ir net jei pareiškėjos nurodytos aplinkybės egzistavo, jos nelaikytinos svarbiomis priežastimis, galinčiomis sutrukdyti palikimo priėmimą, nes yra įprastinės subjektyvios aplinkybės, dėl kurių buvimo yra atsakinga pati pareiškėja. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas stresas dėl laidotuvių organizavimo yra įprastinė būsena visiems žmonėms patyrusiems artimųjų netektį ir organizuojantiems jų laidotuves, be to, pati pareiškėja apsisprendė viena organizuoti motinos laidotuves. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja tikrai žinojo įstatymo reikalavimus, nes mirus tėvui palikimą priėmė įstatymo nustatytais terminais. Suinteresuoto asmens teigimu, įvertinus, kad įstatymo nustatytas terminas yra 3 mėnesiai, pareiškėjos praleistas 3 mėnesių terminas jokiu būdu nelaikytinas nežymiu praleidimu ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja motinos turtu nesirūpino, jo neprižiūrėjo ir nesiekė priimti per įstatymo nustatytą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 4 d. nutartimi, atmetė pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę, kurie patvirtintų, jog dėl patirtų išgyvenimų jai buvo objektyviai apribota galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties. Teismas sutiko su suinteresuotu asmeniu, kad pareiškėjos nurodomas stresas dėl laidotuvių organizavimo yra įprastinė būsena visiems žmonėms patyrusiems artimųjų netektį ir organizuojantiems jų laidotuves. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad dėl sveikatos būklės pareiškėja buvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrą iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti pabaigos, tačiau savo valios priimti palikimą iki (duomenys neskelbtini) neišreiškė dėl subjektyvių aplinkybių.
4. Teismas vertino, kad pareiškėja po tėvo A. B. mirties priėmė jo palikimą pagal testamentą, šį palikimą sudarė 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namelio (unikalus Nr. ) (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. dalis nekilnojamojo turto objektų, kurių ½ dalis liko ir po S. B. mirties. Nors paveldėjimo pagrindai skirtingi (pagal įstatymą ir pagal testamentą) ir paveldėjimo pagal testamentą procedūra turi tam tikrų ypatumų, tačiau teismas akcentavo, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas galioja tiek priimant palikimą pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą. Todėl, pareiškėja, kuri dalyvavo savo tėvo palikimo priėmimo pagal testamentą procedūroje, teismo nuomone, turėjo žinoti apie šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį yra įtvirtintas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas. Teismas pripažino, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga, o, kaip minėta, įstatymų nežinojimas nepateisina nustatyto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo.
5. Teismas dar kartą pažymėjo, kad pareiškėja yra priėmusi palikimą po tėvo mirties, o palikimą sudaro 1/2 dalis nekilnojamojo turto objektų, kurių 1/2 dalis liko ir po S. B. mirties. Suinteresuotas asmuo priėmė S. B. palikimą. Todėl susidarė situacija, kad abu pirmos eilės įpėdinai priėmė savo tėvų palikimą lygiomis dalimis. Tokiu būdu išlaikomas abiejų paveldėjimo teisinių santykių dalyvių, pareiškėjos ir palikimą priėmusio įpėdinio – suinteresuoto asmens, interesų pusiausvyros balansas. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir į teisingo pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos motinos S. B. mirties, priėmimo terminą.
6. Nors pareiškėja nurodė, kad neatsisakė teisės į palikimą, elgėsi rūpestingai ir atsakingai, po mamos mirties toliau rūpinosi turtu bei mokėjo mokesčius ir taip faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas vertino, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo palikimo priėmimo termino atnaujinimas, o pareiškėja neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti turtą, todėl šio klausimo nenagrinėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja E. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prieštaravimus byloje – priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjos patirtas teisinės pagalbos išlaidas už atskirojo skundo rengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė apeliuoja į tai, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja palaidojo abu tėvus pusės metų laikotarpyje. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. B., po kurio mirties ji viena pati (nes suinteresuotas asmuo daugiau kaip 10 metų gyvena Norvegijoje) slaugė tiek fiziškai, tiek psichiškai neįgalią mamą, buvo palūžusi po tėvo laidotuvių, likusi viena, be brolio pagalbos su neįgalia, prie lovos prikaustyta, mama, kuriai buvo reikalinga priežiūra visą parą, ir kuri vos po pusmečio mirė. Apeliantė teikia papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad palikėja buvo tiek fiziškai, tiek psichiškai neįgali jau ilgą laiką. Dar 2019-07-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-329-1004/2019, palikėja S. B. buvo pripažinta neveiksnia tiek turtinių, tiek ir neturtinių santykių srityse (įskaitant ir savitvarkos įgūdžių sritį). Pareiškėja paskirta S. B. globėja, nes suinteresuoto asmens Lietuvoje nebuvo, ir jis neišreiškė noro rūpintis ir slaugyti mamą. Todėl visiškai nepagrįstai, nesąžiningai ir moraliai neteisingai teismas nusprendė, kad tai yra „įprastinė būsena visiems žmonėms, patyrusiems artimųjų netektį“.
7.2. Teismas neatsižvelgė nei į pareiškime, nei posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, buvo įsitikinusi, kad palikimą galima priimti per 6 mėnesius po palikėjo mirties, taip, kaip ir numatė senasis CK. Tai, kad po tėvo mirties ji palikimą priėmė laiku, neleidžia daryti išvados, kad ji žinojo, jog terminas palikimui priimti yra 3 mėnesiai, tiesiog tuo metu kreipėsi anksčiau. Pareiškėja į notarą kreipėsi po mamos mirties praėjus 5 mėnesiams, t. y., (duomenys neskelbtini). Gavus iš notaro atsakymą, kad terminas yra praleistas, tą pačią dieną buvo sudaryta sutartis su advokate, pareiškimas teismui pateiktas (duomenys neskelbtini), t. y., netgi ir tokiu atveju nepraleidus šešių mėnesių termino. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja elgėsi rūpestingai, apdairiai ir operatyviai, ir nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisei į mamos palikimą, įgyvendinti.
7.3. Dėl pareiškėjos atsidavimo tėvams, jų slaugos, pareiškėjos nuolatinio rūpesčio, tėvas A. B. ir nusprendė turtą palikti būtent pareiškėjai, parašydamas testamentą, ir nė vieno daikto ar jo dalies – suinteresuotam asmeniui. Susiklostė situacija, kad palikėjai nespėjus parašyti testamento ir palikti pareiškėjai jai priklausančio turto, jos abu vaikai – pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – turi teisę priimt jos palikimą lygiomis dalimis, kas jau neatitinka nei interesų pusiausvyros, nei pačios palikėjos valios.
7.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad suinteresuotam asmeniui dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, paveldimas turtas dar nėra registruotas suinteresuoto asmens vardu, ir pareiškėja neprašo jo panaikinti, tik prašo atnaujinti terminą palikimui priimti kartu su suinteresuotu asmeniu tokiomis dalimis, kokias numato įstatymas.
7.5. Teismas akivaizdžiai nukrypo tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tiek ir nuo Šiaulių apskrityje teismų formuojamos praktikos, kurie būtent ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtomis bylomis.
7.6. Apeliantė prašo prijungti prie bylos išrašus iš sveikatos portalo apie pareiškėjos sveikatos būklę bei išrašytus vaistus po mamos mirties, nes pareiškėjai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), išrašyti vaistai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. B. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Suinteresuotas asmuo dėl tėvų mirties patyrė ne mažesni stresą, tačiau tai jam nesutrukdė laiku priimti palikimą.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantė melagingai teigia, kad suinteresuotas asmuo neprisidėjo prie tėvu priežiūros, kad retai jiems rasdavo laiko ir mažai bendravo. Pareiškėja yra dirbantis žmogus, todėl neabejotina, kad ji negalėtų viena pati prižiūrėti ligonio. Be to, pareiškėja gyveno atskirai nuo tėvų. Mirusiajai S. B. buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis neterminuotam laikotarpiui. Šiaulių miesto savivaldybės socialiniu paslaugu centre nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2021 m. kovo mėn. (iki to laiko, kol mirusioji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) centrą, kur ir mirė) jai buvo teikiamos integralios pagalbos į namus paslaugos. Be to, suinteresuoto asmens ir pareiškėjos sutarimu papildomai nuolat buvo samdoma privati slaugė. Pareiškėja po tėvo mirties galėjo padėti slaugyti motiną tik 2021 m. sausio ir vasario mėn. Apeliantės teiginiai, kad po motinos mirties ji buvo palūžusi, išsekusi, pavargusi ir fiziškai, ir morališkai, nes, tariamai, viena slaugė motiną, vertintini kaip pareiškėjos gynybinė pozicija.
8.3. Neteisi apeliantė tvirtindama, kad ji atnaujino ir pritaikė neįgalių tėvų priežiūrai sodo namelį, nes tėvai niekuomet nenorėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir sodo namas niekuomet nebuvo pritaikytas neįgaliųjų, sunkiai judančių asmenų priežiūrai.
8.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos palaukti ir organizuoti laidotuves tik tuomet, kai jis grįš iš Norvegijos.
8.5. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ar paskirti vaistai būtų kliūtis priimti palikimą. Dėl to šios naujai pateikiamos aplinkybės apskritai negali būti vertinamos.
8.6. Pareiškėja tiesiog reikalavo, kad abu tėvai paliktų visą turtą testamentu jai vienai, priešingu atveju, ji tėvų nelankys ir jiems visiškai nepadės. Jų tėvas A. B., neatlaikęs pareiškėjos spaudimo, surašė testamentą ir telefonu informavo suinteresuotą asmenį apie pareiškėjos jam daromą spaudimą ir tai, kad visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjai. Pažymėtina, kad pareiškėja nei teismo posėdžio metu, nei atskirajame skunde šių aplinkybių neneigė, t. y. neneigė fakto, kad ji pati faktiškai šantažavo tėvus, siekdama gauti didesnę turto dalį, nei tėvai buvo numatę.
8.7. Naujai pateikiami pareiškėjos įrodymai neturi būti priimami ir vertinami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
11. Apeliantė prašo prijungti prie bylos papildomus dokumentus: 2019-07-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-329-1004/2019, kur tiksliau nurodyta palikėjos sveikatos būklė, taip pat, išrašus iš sveikatos portalo apie pareiškėjos sveikatos būklę bei išrašytus jai vaistus po mamos mirties. Pareiškėjai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), išrašyti vaistai. Apeliantės įsitikinimu pateikti papildomi dokumentai turėtų būti prijungti prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė atsirado tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
12. Suinteresuotas asmuo teikia naują įrodymą 2022 m. vasario 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro raštą, kuriame nurodoma informacija apie tai, kad S. B. gavo integralias pagalbos į namus paslaugas. Naujai teikiamas įrodymas paneigia atskirajame skunde nurodytus pareiškėjos teiginius, kad ji viena be jokios pagalbos slaugė S. B..
13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Įvertinęs apeliantės ir suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų turinį ir pažymėdamas, kad pastarųjų įrodymų pridėjimas prie bylos medžiagos neturės neigiamos įtakos proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui, apeliacinės instancijos teismas prideda prie bylos apeliantės ir suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus ir juos vertinta visos bylos kontekste.
Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
15. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.).
17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes ir į teisingo pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos motinos S. B. mirties, priėmimo terminą.
18. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog apeliantė pusės metų laikotarpyje palaidojo abu tėvus. Apeliantė nurodo, kad ji viena slaugė tiek fiziškai, tiek psichiškai neįgalią mamą, buvo palūžusi po tėvo laidotuvių, be brolio pagalbos teko palaidoti mamą.
19. Pirmiausia atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pareiškėjos tėvai yra ir suinteresuoto asmens tėvai, atitinkamai abu vaikai, patyrė abiejų tėvų netektį pusės metų laikotarpyje, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė suinteresuotam asmeniui laiku kreiptis dėl paveldėjimo. Nors atskirajame skunde apeliantė teigia, kad suinteresuotas asmuo visiškai neprisidėjo prie tėvų priežiūros, teismas vertina tai, kad pareiškėjos brolis dėl objektyvių aplinkybių – gyvenimo Norvegijoje, fiziškai negalėjo skirti daugiau priežiūros tėvams, nei ją skyrė apeliantė. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2021 m. kovo mėn., iki to laiko, kol mirusioji buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) centrą, kur ji ir mirė, S. B. buvo teikiamos integralios pagalbos į namus paslaugos ir pateikė 2022 m. vasario 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro raštą, kuriame nurodoma informacija apie tai, kad S. B. gavo integralias pagalbos į namus paslaugas. Nors apeliantė pateikė teismo sprendimo, kuriuo jos motina yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, bei apeliuoja į mirties liudijime nurodomą mirties priežastį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu akivaizdu, kad tėvų ligos diagnozė, lemianti slaugymą, bet kuriuo atveju negali būti priežastis, sutrukdžiusi pareiškėjai priimti laiku palikimą po motinos mirties. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad laidotuves ji organizavo visiškai viena, be jokios pagalbos, taip pat nėra priežastis, sutrukdanti laiku priimti palikimą.
20. Pareiškėja prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad S. B. palikimui priimti iš esmės jai sutrukdė dvi aplinkybės: stresas ir nežinojimas, kad terminas palikimui priimti yra 3 mėnesiai, o ne 6 mėnesiai.
21. Atskirajame skunde apeliantė nurodo naują aplinkybę, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo laiku kreiptis dėl paveldėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad palikimui priimti skirto termino metu būtų buvusi nedarbinga, ar, kad jos nurodoma sveikatos būklė ar jai išrašyti vaistai, būtų buvę esmine priežastimi ir užkirtę kelią palikimą priimti. Nors apeliantė tvirtina, kad ji buvo palūžusi, išsekusi ir turėjo vartoti raminamuosius, tačiau jos nurodyti vaistai nėra raminamieji ir jos nurodyta diagnozė nėra susijusi su psichine būsena. Pareiškėja pateikė duomenis, kad jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau ši ligos diagnozė, teismo vertinimu, negali įtakoti asmens gebėjimo laiku priimti palikimą. Atskirai teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę, kurie patvirtintų, jog dėl patirtų išgyvenimų jai buvo objektyviai apribota galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, pareiškėjos nurodomas stresas dėl laidotuvių organizavimo yra įprastinė būsena visiems žmonėms, patyrusiems artimųjų netektį ir organizuojantiems jų laidotuves, todėl nekyla abejonių, kad dėl sveikatos būklės pareiškėja buvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrą iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, tačiau savo valios priimti palikimą iki (duomenys neskelbtini) neišreiškė dėl subjektyvių aplinkybių.
22. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad apeliantė po tėvo A. B. mirties priėmė jo palikimą pagal testamentą, o jo palikimą sudarė 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. dalis nekilnojamojo turto objektų, kurių ½ dalis liko ir po S. B. mirties. Todėl, sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad pareiškėja, kuri dalyvavo savo tėvo palikimo priėmimo pagal testamentą procedūroje, turėjo žinoti apie šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį yra įtvirtintas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes, tokias kaip sveikatos būklė, stresas ir įstatymų nežinojimas, taip pat, kad jos iš tikrųjų egzistavo palikimo atsiradimo metu.
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra priėmusi palikimą po tėvo mirties, o palikimą sudaro 1/2 dalis nekilnojamojo turto objektų, kurių 1/2 dalis liko ir po S. B. mirties. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad jai priėmus palikimą po tėvo mirties, o suinteresuotam asmeniui vienam priėmus motinos palikimą, susidarė situacija, kad abu pirmos eilės įpėdinai priėmė savo tėvų palikimą lygiomis dalimis, todėl buvo išlaikytas abiejų paveldėjimo teisinių santykių dalyvių, sesers ir brolio, interesų pusiausvyros balansas.
24. Remdamasis nutarties 19, 21–23 punktais bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjos įvardintos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra objektyvios, svarbios, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios, todėl nesudaro pagrindo terminą atnaujinti.
25. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas akivaizdžiai nukrypo tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tiek ir nuo Šiaulių apskrityje teismų formuojamos praktikos, kurie būtent ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtomis bylomis.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
27. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir akcentavo, kad teismai formuoja griežtą praktiką, sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nurodytų Lietuvos Aukščiausio Teismo bylų ratio decidendi nėra tapačios su nagrinėjama byla.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nors nagrinėjama byla yra ypatingosios teisenos, tačiau pareiškėja, kurios atskirojo skundo nutarta netenkinti, turėjo skirtingą nei suinteresuotas asmuo suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Suinteresuotas asmuo patyrė 900 Eur išlaidų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių priteisimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos raštu pateikė teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
31. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens patirtos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos iš suinteresuoto asmens naudai (CPK 98 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.