- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-838-776/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06966-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė, Renata Cibulskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos E. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. B., dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja E. A. pareiškimu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jos motinos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad susidariusi sudėtinga asmeninė situacija (vienas paskui kitą pusės metų laikotarpyje mirė abu pareiškėjos tėvai ir tai jai sukėlė didelius emocinius išgyvenimus ir stresą) lėmė pareiškėjos klaidą, nes ji manė, kad į notarą įpėdiniui dėl paveldėjimo reikia kreiptis per šešis mėnesius, kaip tai buvo nustatyta ankščiau, ir laiku nepasitikslino teisės aktų nustatyto termino. Pareiškėja taip pat nurodė, kad neatsisakė teisės į palikimą, elgėsi rūpestingai ir atsakingai, po mamos mirties toliau rūpinosi turtu bei mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjos prašymu, laikėsi pozicijos, kad palikimo po motinos mirties pareiškėja nepriėmė, nes toks buvo jos valinis sprendimas palikimo atsiradimo metu, kadangi ji žinojo tikrąją tėvų valią palikti jiems turtą lygiomis dalimis, o savo 1/2 tėvų turto ji jau buvo priėmusi kaip tėvo palikimą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagristų, kad jos nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybės iš tikrųjų egzistavo palikimo atsiradimo metu ir net jei pareiškėjos nurodytos aplinkybės egzistavo, jos nelaikytinos svarbiomis priežastimis, galinčiomis sutrukdyti palikimo priėmimą, nes yra įprastinės subjektyvios aplinkybės, dėl kurių buvimo yra atsakinga pati pareiškėja. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas stresas dėl laidotuvių organizavimo yra įprastinė būsena visiems žmonėms patyrusiems artimųjų netektį ir organizuojantiems jų laidotuves, be to, pati pareiškėja apsisprendė viena organizuoti motinos laidotuves. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja tikrai žinojo įstatymo reikalavimus, nes mirus tėvui palikimą priėmė įstatymo nustatytais terminais. Suinteresuot asmens teigimu, įvertinus, kad pats įstatymo nustatytas terminas yra 3 mėnesiai, 3 mėnesių praleidimo terminas jokiu būdu nelaikytinas nežymiu praleidimu ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja motinos turtu nesirūpino, jo neprižiūrėjo ir nesiekė priimti per įstatymo nustatytą terminą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos E. A. atstovė Donata Motiejūnė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Atstovė paaiškino, kad pareiškėja pusės metų bėgyje palaidojo abu savo tėvus, kuriais rūpinosi viena pati, todėl buvo psichologiškai palūžusi ir dėl objektyvių priežasčių suklydo dėl palikimo priėmimo termino. Atstovė pažymėjo, kad tėvo palikimą priėmė pagal testamentą, todėl įsivaizdavo, kad motinos palikimui pagal įstatymą priimti galioja kitokios procedūros ir terminai. Atstovės nuomone, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškimas neturėtų būti patenkintas, iš esmės suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko dėl konfliktinių santykių su pareiškėja.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo G. B. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis irgi rūpinosi tėvais, o pati pareiškėja nusprendė motinos laidotuves organizuoti pati viena, nors buvo siūloma pagalba, kurios ji atsisakė. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad tėvai visą laiką aiškino, kad visą turtą paliks abiems vaikams lygiomis dalimis, todėl pareiškėja nepriėmė motinos palikimo, nes buvo priėmusi tėvo palikimą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.
5. Suinteresuoto asmens G. B. advokatė Renata Cibulskienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Atstovė pažymėjo, kad įstatymas nustato trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, o jį praleidus jis gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims, o pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė. Atstovės nuomone, pareiškėjos patirtas stresas dėl tėvų laidotuvių nelaikytinas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą, nes visi žmonės patiria stresą laidodami artimuosius, o be to, pati pareiškėja nepriėmė pagalbos organizuojant laidotuves. Atstovė pažymėjo, kad įstatymų nežinojimas nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą, o be to, pareiškėja priėmė tėvo palikimą pagal testamentą, todėl palikimo priėmimo procedūros jai buvo žinomos. Atstovė nurodė, kad pareiškėja, žinodama tėvų valią palikti turtą vaikams po lygiai, palikimo atsiradimo metu neturėjo valios priimti motinos palikimą, nes buvo priėmusi tėvo palikimą. Atstovė atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateikti įrodymai apie mokėtus mokesčius nepatvirtina, kad pareiškėja rūpinosi turtu palikimo atsiradimo metu, o be to, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso pusė turto, už kurį mokėjo mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
6. Nustatyta, kad pareiškėjos E. A. ir suinteresuoto asmens G. B. motina S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjos įpėdiniai turėjo pareikšti savo valią apie palikimo priėmimą, suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po S. B. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gardino (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja E. A. ir suinteresuotas asmuo G. B. turi teisę paveldėti motinos turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdiniai.
8. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
9. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą savo motinos S. B. palikimo priėmimo terminą, nurodydama, kad susidariusi sudėtinga asmeninė situacija (vienas paskui kitą pusės metų laikotarpyje mirė abu pareiškėjos tėvai ir tai jai sukėlė didelius emocinius išgyvenimus ir stresą), lėmė pareiškėjos klaidą, nes ji manė, kad į notarą įpėdiniui dėl paveldėjimo reikia kreiptis per šešis mėnesius, kaip tai buvo nustatyta ankščiau, ir laiku nepasitikslino teisės aktų nustatyto termino. Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės 2021 m. rugsėjo 17 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad S. B. palikimą yra priėmęs suinteresuotas asmuo, kuris nesutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas palikimo priėmimo terminas.
10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
11. Nustatyta, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę, kurie patvirtintų, jog dėl patirtų išgyvenimų jai buvo objektyviai apribota galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad pareiškėjos nurodomas stresas dėl laidotuvių organizavimo yra įprastinė būsena visiems žmonėms patyrusiems artimųjų netektį ir organizuojantiems jų laidotuves. Todėl laikytina, kad dėl sveikatos būklės pareiškėja buvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrą iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, tačiau savo valios priimti palikimą iki 2021 m. rugsėjo 23 d. neišreiškė dėl subjektyvių aplinkybių.
12. Pažymėtina, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo jame nustatytų sankcijų (CK 1.6 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. privalo elgtis pagal nustatytus protingumo reikalavimus, o to nedarydamas asmuo veikia savo rizika. Todėl įstatymų nežinojimas nepateisina nustatyto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo, neatleidžia nuo sankcijos – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).
13. Pati pareiškėja nurodė ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji po tėvo A. B. mirties priėmė jo palikimą pagal testamentą, o jo palikimą sudarė 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. dalis nekilnojamojo turto objektų, kurių dalis liko ir po S. B. mirties. Nors paveldėjimo pagrindai skirtingi (pagal įstatymą ir pagal testamentą) ir paveldėjimo pagal testamentą procedūra turi tam tikrų ypatumų, tačiau, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas galioja tiek priimant palikimą pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą. Todėl, pareiškėja, kuri dalyvavo savo tėvo palikimo priėmimo pagal testamentą procedūroje, teismo nuomone, turėjo žinoti apie šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį yra įtvirtintas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas. Laikytina, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga, o kaip minėta, įstatymų nežinojimas nepateisina nustatyto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo.
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/ 2017).
15. Kaip minėta, pareiškėja yra priėmusi palikimą po tėvo mirties, o palikimą sudaro 1/2 dalis nekilnojamojo turto objektų, kurių 1/2 dalis liko ir po S. B. mirties. Suinteresuotas asmuo priėmė S. B. palikimą. Todėl susidarė situacija, kad abu pirmos eilės įpėdinai priėmė savo tėvų palikimą lygiomis dalimis. Tokiu būdu išlaikomas abiejų paveldėjimo teisinių santykių dalyvių, pareiškėjos ir palikimą priėmusio įpėdinio – suinteresuoto asmens, interesų pusiausvyros balansas.
16. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir į teisingo pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos motinos S. B. mirties, priėmimo terminą.
17. Pareiškėja nurodė, kad neatsisakė teisės į palikimą, elgėsi rūpestingai ir atsakingai, po mamos mirties toliau rūpinosi turtu bei mokėjo mokesčius ir taip faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo palikimo priėmimo termino atnaujinimas, o pareiškėja neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti turtą, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.
18. Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
19. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
20. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, kurio interesai buvo priešingi, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos, tačiau nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl, net atmetus pareiškėjos pareiškimą, suinteresuotam bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.
21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,96 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.