Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos A. D. skundas dėl bankrutuojančio asmens A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjai A. D. iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas M. M..

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių susirinkime svarstytas A. D. 2019 m. sausio 7 d. mokumo atkūrimo planas.

3. 2020 m. rugsėjo 11 d. vyko bankrutuojančio asmens A. D. kreditorių susirinkimas, 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas, pervedimo į depozitinę sąskaitą. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Būsto paskolų draudimas“ pasiūlė balsuoti už tai, kad bankrutuojantis asmuo pervestų 4 273,23 Eur, viršijusius plane numatytas įmokas, į depozitinę sąskaitą. „Už“ balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma procentine išraiška sudarė 100 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Buvo nutarta: „Bankrutuojantis asmuo perveda 4 273,23 Eur, viršijusius plane numatytas įmokas, į depozitinę sąskaitą.“

4. Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo 2-ojo darbotvarkės klausimo nutarimą, kad bankrutuojantis asmuo turi pervesti 4 273,23 Eur, viršijusius plane numatytas įmokas, į depozitinę sąskaitą; 2) patvirtinti bankrutuojančio asmens A. D. prašymą koreguoti asmens bankroto mokumo atkūrimo planą ir įpareigoti kreditorius atnaujinti / pateikti kreditinių reikalavimų sumas. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime kreditorė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ teikė prašymą ir pastabas dėl netinkamo bankrutuojančio asmens A. D. mokumo atkūrimo plano vykdymo. Anot kreditorės, 2019 m. sausio mėn.–2019 m. liepos mėn. laikotarpiu bankrutuojančio asmens pajamos viršijo mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas, tačiau 4 273,23 Eur lėšos nebuvo pervestos į depozitinę sąskaitą. Pareiškėja nurodė, jog kreditorės skaičiavimai neatitinka realios situacijos, tokios sumos sutaupyti nebūtų įmanoma. Atkreipė dėmesį, jog laiku pateikia visą informaciją ir turimus dokumentus apie gaunamas pajamas, išlaidas. Teikia paaiškinimus kreditoriams, kai gauna užklausas, aktyviai bendradarbiauja su bankroto administratoriumi, laiku moka teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas kreditoriams, neslepia ir nedengia papildomų pajamų, kurios galbūt padidina jos vidutinį darbo užmokestį, rodo iniciatyvą koreguoti, tikslinti mokumo atkūrimo planą.

5. Atsiliepimu į skundą kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė netenkinti bankrutuojančio asmens skundo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plane numatyta, jog bankrutuojančio asmens per mėnesį gautina lėšų suma yra 1 310,00 Eur (tai sudaro: bankrutuojančio asmens darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios pajamos – 1 000,00 Eur; 60,00 Eur skiriamos išmokos 2 vaikams; 250,00 Eur sutuoktinio vaikų išlaikymui skiriama suma). Plano 7 dalyje numatyta, kad darbo užmokestis kintantis, o mokami komandiruotpinigiai skirti išlaidoms komandiruotėje. Taip pat plano 7 dalyje numatyta, kad „gaudama didesnes pajamas, daugiau lėšų skirsiu ir kreditorių reikalavimų tenkinimui“. Mokumo atkūrimo plane numatyta ir tai, kad bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1 030,00 Eur suma (kreditorė atkreipė dėmesį, jog į šią sumą įskaičiuota ir 2 nepilnamečių vaikų poreikiams reikalinga suma), 10,00 Eur sumą numatyta kas mėnesį skirti administravimui, o 260,00 Eur sumą – kreditoriams. Tačiau, pagerėjus bankrutuojančio asmens finansinei padėčiai, bankrutuojantis asmuo elgiasi priešingai, nei numatyta mokumo atkūrimo plane ir įstatyme, gautas didesnes pajamas savo nuožiūra skiria savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, netikslindamas plano. Pažymi, jog kreditorių susirinkime kreditorė paprašė bankrutuojančio asmens sumokėti lėšas, viršijusias plane numatytas įmokas, nes bankrutuojantis asmuo A. D. 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gavo 13 478,71 Eur lėšų (duomenys iš bankrutuojančio asmens AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo), o per 6 mėn. galėjo išleisti mokumo atkūrimo plane numatytą 6 180,00 Eur sumą (1 030,00 Eur x 6 mėn.) būtiniesiems poreikiams tenkinti ir 1 620,00 Eur sumą (270,00 Eur x 6 mėn.) administravimui ir kreditoriams, iš viso galėjo iškleisti 7 800,00 Eur sumą. Vadinasi, 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gauta lėšų suma viršijo 5 678,71 Eur (13 478,71 Eur – 7 800,00 Eur) plane numatytas įmokas. Bankrutuojantis asmuo 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. birželio 29 d. pateikė paaiškinimą dėl 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gautų pajamų. Kreditorė, atsižvelgusi į bankrutuojančio asmens paaiškinimus, į tai, kad vaikams skiriamos išmokos buvo padidintos nuo 60,00 Eur, numatytų mokumo atkūrimo plane, iki 100,32 Eur (neskaičiuodama 241,92 Eur, t. y. 40,32 Eur x 6 mėn.), neskaičiuodama įneštų lėšų grynaisiais į bankrutuojančio asmens sąskaitą ir išmokėtų dienpinigių, taip pat išminusavusi įneštas lėšas į depozitinę sąskaitą, apskaičiavo 4 273,23 Eur lėšas, kurios viršijo plane numatytas įmokas ir kurios turi būti sumokėtos į depozitinę sąskaitą. Taigi, kreditorė sumažino 5 678,71 Eur sumą iki 4 273,23 Eur sumos. Pažymėjo ir tai, jog bankrutuojančio asmens gautų lėšų ir išlaidų detalizacija 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. atlikta remiantis bankrutuojančio asmens sąskaitos išraše esančiais duomenimis.

6. Bankroto administratorius M. M. pateikė išvadą dėl bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo. Nurodė, kad bankrutuojantis asmuo visada laiku ir tinkamai pateikia nemokumo administratoriui visus reikiamus, reikalaujamus dokumentus. Dėl ataskaitose nurodomų lėšų perviršio pateikia paaiškinimą nemokumo administratoriui su paaiškinimą pagrindžiančiais dokumentais. Paaiškinimas teikiamas kreditoriams. Prašymo dėl mokumo plano tikslinimo nemokumo administratorius nėra gavęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi bankrutuojančio asmens A. D. skundą tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu bankrutuojančios A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu. Kitus skundo prašymus teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

7.1 2020 m. rugsėjo 11 d. įvyko bankrutuojančio asmens A. D. kreditorių susirinkimas. Iš bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 matyti, kad 2-uoju klausimu svarstyta dėl lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas, pervedimo į depozitinę sąskaitą. Kreditorių susirinkime vienbalsiai nutarta, kad bankrutuojantis asmuo A. D. į depozitinę sąskaitą turi pervesti 4 273,23 Eur sumą, viršijusią plane numatytas įmokas. Pareiškėja prašo panaikinti šį nutarimą, motyvuodama tuo, kad kreditorės nurodytos viršytos lėšos neatitinka realios situacijos.

7.2 Bankroto administratorius pateikė duomenis, kad bankrutuojantis asmuo 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gavo 8 349,76 Eur pajamų (iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų), būtiniesiems poreikiams išleido 6 180,00 Eur, bankroto administravimui – 60,00 Eur, kreditorių reikalavimams tenkinti – 1 560,00 Eur. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pajamų perviršį sudaro 549,80 Eur.

7.3 Iš UAB „H.“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 3492 nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn.) pareiškėjos A. D. darbo pajamas sudarė 8 775,97 Eur. Iš A. D. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. į pareiškėjos sąskaitą pervesta: 8 769,47 Eur iš pareiškėjos darbovietės UAB „H.“ už darbo laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., įskaitant ir 432,00 Eur dienpinigius, 601,92 Eur valstybės skiriamą išmoką 2 vaikams ir 2 800,00 Eur tėvo mokamą išlaikymą vaikams.

7.4 Teismas nesutiko su kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pozicija, kad 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. pareiškėjos gautas pajamas sudarė 13 478,71 Eur, kurios nurodomos vadovaujantis A. D. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo debeto apyvarta 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu. Teismas pažymėjo, jog iš byloje pateikto A. D. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 5 d. pervestas pareiškėjos 1 119,81 Eur atlyginimas už 2019 m. birželio mėn., kuris nepatenka į ataskaitinį ginčo laikotarpį. Taip pat ginčo laikotarpiu į pareiškėjos sąskaitą pervesta 601,92 Eur valstybės skiriama išmoka vaikams bei 2 800,00 Eur tėvo skiriamas išlaikymas vaikams, kuris taip pat negali būti skaičiuojamas kaip pareiškėjos gaunamos pajamos, kadangi minimos sumos skiriamos ne pareiškėjai, o nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, pareiškėja šias lėšas tik tvarko uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog dalį piniginių įplaukų sudaro grąžinami pinigai iš atliktų užsakymų ar grynųjų pinigų įnešimo, kurių paskirtį pareiškėja paaiškino (dėl išlaidų grynaisiais pinigais), be to, 2019 m. rugsėjo 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ į pareiškėjos sąskaitą pervedė 300,00 Eur draudimo išmoką už M. D., iš kurios, teismo vertinimu, taip pat negali būti dengiami pareiškėjos kreditorių reikalavimai.

7.5 Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad pareiškėja gavo kitų pajamų, išskyrus su darbo santykiais susijusias pajamas, iš kurių gali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Teismo atliktais skaičiavimais, pagal pateiktą AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, bankrutuojančio asmens A. D. darbo pajamas ginčo laikotarpiu sudarė 8 769,47 Eur, įskaitant ir 432,00 Eur dienpinigius. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pagal patvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą per 6 mėn. galėjo išleisti plane numatytą 6 180,00 Eur (1 030,00 Eur x 6 mėn.) sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti ir 1 620,00 Eur (270,00 Eur x 6 mėn.) administravimui ir kreditoriams, iš viso 7 800,00 Eur.

7.6 Teismo skaičiavimu, pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjos gautas pajamas 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu sudarė 7 713,79 Eur suma (8 775,97 Eur – 1 062,18 Eur komandiruotėse patirtos išlaidos, pagal byloje pateiktus įrodymus), o ne 13 478,71 Eur, kaip nurodo kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Įvertinęs tai, kad pareiškėjos gautas pajamas sudarė 7 713,79 Eur, atsižvelgęs į tai, kad pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą pareiškėja būtiniesiems poreikiams tenkinti galėjo panaudoti 6 180,00 Eur sumą, kreditorių reikalavimams tenkinti bei bankrotui administruoti skirta 1 620,00 Eur suma, teismas konstatavo, jog nenustatytas pareiškėjos gautų pajamų perviršis, kuris galėtų būti skirtas kreditorių reikalavimams dengti.

7.7 Atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykusiame A. D. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl 4 273,23 Eur lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas, pervedimo į depozitinę sąskaitą.

7.8 Kitus skundo prašymus teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria pripažintas negaliojančiu bankrutuojančios A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1 Kreditorė aiškiai buvo pažymėjusi, kad lėšų perviršį skaičiavo ne nuo 13 478,71 Eur sumos. Kreditorė aiškiai nurodė, kad neskaičiavo į bankrutuojančio asmens sąskaitą įneštų lėšų grynaisiais, padidėjusių išmokų, skirtų vaikams, taip pat išmokėtų dienpinigių ir išminusavo įneštas lėšas į depozitinę sąskaitą ir apskaičiavo 4 273,23 Eur lėšas, kurios viršijo plane numatytas įmokas ir kurios turi būti sumokėtos į depozitinę sąskaitą. Skaičiuojant nuo visos 13 478,71 Eur sumos, būtų apskaičiuojama 5 678,71 Eur lėšų suma, viršijusi plane numatytas įmokas.

8.2 Teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu į pareiškėjos sąskaitą pervesta 601,92 Eur valstybės skiriama išmoka vaikams bei 2 800,00 Eur tėvo skiriamas išlaikymas vaikams negali būti skaičiuojami kaip pareiškėjos gaunamos pajamos. Taip pat teismas pažymėjo, jog dalį piniginių įplaukų sudaro grąžinami pinigai iš atliktų užsakymų ar grynųjų pinigų įnešimo, be to, 2019 m. rugsėjo 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ į pareiškėjos sąskaitą pervedė 300,00 Eur draudimo išmoką už M. D., iš kurios taip pat negali būti dengiami pareiškėjos kreditorių reikalavimai. Apeliantės nuomone, šie teismo motyvai prieštarauja mokumo atkūrimo plane įtvirtintoms nuostatoms, nes plano 2 dalyje į bankrutuojančio asmens pajamas buvo įtrauktos ir išmokos, mokamos valstybės, bei mokamas išlaikymas. Aiškinant priešingai ir į bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas neįskaitant išlaikymo bei valstybės išmokų vaikams, susidarytų situacija, kad mokumo atkūrimo plane nurodyto gaunamo 1 000,00 Eur atlygio neužtektų plane numatytoms įmokoms mokėti, t. y. tiek būtiniesiems poreikiams tenkinti, tiek administravimui ir kreditoriams.

8.3 Bankrutuojantis asmuo patvirtino, o kreditoriai patvirtino / sutiko, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos – 1 030,00 Eur/mėn. Bankrutuojantis asmuo taip pat pažymėjo, kad, pagerėjus finansinei būklei, bus didesne dalimi tenkinami kreditiniai reikalavimai. Tačiau, pagerėjus bankrutuojančio asmens finansinei padėčiai (gavus didesnes išmokas, išlaikymą, draudimo išmoką), pirmosios instancijos teismas kvestionuoja patvirtinto plano nuostatas ir pateisina bankrutuojančio asmens elgesį. Kreditorės vertinimu, bankrutuojantis asmuo elgiasi priešingai, nei numatyta plane, nesilaiko įstatymo, nes gautas didesnes pajamas savo nuožiūra skyrė savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, netikslindamas plano, būtinųjų poreikių sumą pasididino savo nuožiūra, nesuderinęs šio klausimo su kreditoriais.

8.4 Pažymi, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos numato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano bei juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, asmuo turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau neturi teisės savo iniciatyva nevykdyti mokumo atkūrimo plane numatytų pareigų ir vienašališkai padidinti plane numatytų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą.

8.5 Atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pažymėta, kad pajamų padidėjimas savaime nesuteikia pareiškėjui teisės šia pajamų dalimi disponuoti savo nuožiūra ir nepašalina jo pareigos tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, laiku naudotis bankroto procese bankrutuojančiam asmeniui suteiktomis teisėmis parengti ir pateikti plano patikslinimą, sąžiningai siekiant sėkmingai įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-818-796/2020). Mano, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo ignoravo mokumo atkūrimo plano dalį dėl būtinųjų poreikių sumos, netikslino plano ir pažeidė savo pareigas, numatytas FABĮ 16 straipsnyje, bei šalių interesų pusiausvyrą.

8.6 Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019). Kreditorės nuomone, bankrutuojantis asmuo negalėjo vien savo nuožiūra naudoti didesnių lėšų savo poreikiams tenkinti. Tokie bankrutuojančio asmens veiksmai, kurie nėra sąžiningi kreditorių atžvilgiu ir neatitinka teisingos interesų pusiausvyros, nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

8.7 Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, neanalizavo kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino plano vykdymo visa apimtimi, neįvertino faktinio plano vykdymo, nes netikrino ir nevertino plane įtvirtintų nuostatų, susijusių su gaunamomis pajamomis ir išlaidomis bei įmokų mokėjimu bankroto proceso metu. Akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo gavo gerokai daugiau lėšų, nei numatyta plane, tačiau lėšų perviršį naudojo savo nuožiūra.

8.8 Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 pateiktus išaiškinimus, kad kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galbūt didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos.

8.9 Apeliantė mano, jog teismas išnagrinėjo bankrutuojančio asmens skundą iš esmės remdamasis tik bankrutuojančio asmens teiktais paaiškinimais bei nurodytomis aplinkybėmis. Teismo išvados padarytos tinkamai ir visapusiškai neištyrus mokumo atkūrimo plano nuostatų, kreditorės argumentų ir byloje esančių įrodymų.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. D. prašo netenkinti suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1 Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiama nutartis priimta atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais.

9.2 Pažymi, jog palaiko savo poziciją, kuri buvo išdėstyta pirmosios instancijos teismui teikiant paaiškinimus ir įrodymus, taip pat visas nurodytas aplinkybes ir argumentus, kuriuos pateikė teismui bei kreditoriams fizinio asmens bankroto proceso metu ir prieš kiekvieną kreditorių susirinkimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta, kad bankrutuojantis asmuo A. D. į depozitinę sąskaitą turi pervesti 4 273,23 Eur sumą, viršijusią plane numatytas įmokas. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio asmens A. D. 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu gautų lėšų, jų panaudojimo ir privalomumo gautų lėšų perviršį pervesti į depozitinę sąskaitą.

13. Anot apeliantės, bankrutuojantis asmuo A. D. privalo į depozitinę sąskaitą pervesti 4 273,23 Eur sumą, viršijusią mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas. Apeliantė akcentuoja tai, jog mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo A. D. buvo nurodžiusi, kad gaudama didesnes pajamas daugiau lėšų skirs ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau, pagerėjus bankrutuojančio asmens finansinei padėčiai (gavus didesnes išmokas, išlaikymą, draudimo išmoką), bankrutuojantis asmuo elgiasi priešingai, nei numatyta plane, nesilaiko įstatymo, nes gautas didesnes pajamas savo nuožiūra skyrė savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, netikslindama plano, būtinųjų poreikių sumą pasididino savo nuožiūra, nesuderino šio klausimo su kreditoriais.

14. Apeliantė bankrutuojančio asmens gautų pajamų perviršį (4 273,23 Eur) apskaičiavo taip: 1. Anot apeliantės, A. D. 2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn. gavo 13 478,71 Eur lėšų. Apeliantė remiasi bankrutuojančio asmens AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ši 13 478,71 Eur suma pagal sąskaitos išrašą rodo ne lėšų gavimą, o išlaidas (t. y. debeto apyvarta), į sąskaitą gautos lėšos minėtu laikotarpiu sudarė 14 264,94 Eur sumą (t. y. kredito apyvarta); 2. Anot apeliantės, šiuo 6 mėn. laikotarpiu bankrutuojantis asmuo A. D. pagal mokumo atkūrimo planą galėjo išleisti iš viso 7 800,00 Eur (t. y. 1 030,00 Eur/mėn. būtiniesiems poreikiams pagal planą tenkinti x 6 mėn. = 6 180,00 Eur ir 270,00 Eur/mėn. administravimui bei kreditoriams x 6 mėn. = 1 620,00 Eur); 3. Iš 13 478,71 Eur sumos atėmusi galimų pagal mokumo atkūrimo planą 7 800,00 Eur išlaidų sumą, apeliantė gavo 5 678,71 Eur sumą; 4. Apeliantė taip pat nurodo, jog, atsižvelgusi į bankrutuojančio asmens A. D. paaiškinimus, į 5 678,71 Eur sumą neįskaitė (iš jos išskaičiavo) dar šių sumų: 1) 241,92 Eur sumos, kuri susidarė per 6 mėn. laikotarpį, kai 2 vaikams skiriamos išmokos (vaiko pinigai) buvo padidintos nuo 60,00 Eur, numatytų plane, iki 100,32 Eur ((100,32 Eur – 60,00 Eur = 40,32 Eur/mėn.) x 6 mėn.)); 2) neskaičiavo į bankrutuojančio asmens sąskaitą įneštų lėšų grynaisiais; 3) neskaičiavo dienpinigių; 4) išminusavo įneštas lėšas į depozitinę sąskaitą. Neįtraukusi aptartų sumų, apeliantė apskaičiavo 4 273,23 Eur sumą, kuri, jos nuomone, rodo bankrutuojančio asmens gautų pajamų perviršį, todėl, apeliantės nuomone, tokia suma privalo būti sumokėta į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose šalių išdėstytus argumentus, nesutinka su anksčiau aptartais apeliantės argumentais dėl neva susidariusio bankrutuojančio asmens gautų pajamų perviršio.

16. Iš bankrutuojančio asmens A. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog ginčo laikotarpiu (2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn.) bankrutuojantis asmuo pagrindines pajamas gavo iš darbo santykių įmonėje UAB „H.“. Iš byloje esančios UAB „H.“ pažymos Nr. 3492 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojai A. D. matyti, jog minėtu laikotarpiu iš viso priskaičiuota ir išmokėta (po mokesčių atskaitymo) bankrutuojančiam asmeniui 8 775,97 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bankrutuojančio asmens A. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, atliko skaičiavimus ir nustatė, jog į pareiškėjos sąskaitą pervesta 8 769,47 Eur iš pareiškėjos darbovietės UAB „H.“ už darbo laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., įskaitant ir 432,00 Eur dienpinigių.

17. Iš bankrutuojančio asmens A. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo taip pat matyti, jog ginčo laikotarpiu (2019 m. liepos mėn.–2019 m. gruodžio mėn.) į bankrutuojančio asmens banko sąskaitą buvo pervedamos tokios lėšos: 1,00 Eur, 0,13 Eur, 0,10 Eur, 0,31 Eur, 0,04 Eur, 1,33 Eur, 0,01 Eur, 0,05 Eur permokų grąžinimai iš UAB „Barbora“; 2,90 Eur buvo gauta iš A. Ž., paskirtis –„pietusklp“; 5,99 Eur ir 36,97 Eur grąžinimai iš internetinės parduotuvės „Reserved“; 300,00 Eur išmoka iš AB „Lietuvos draudimas“ už M. D.; 15,32 Eur buvo pervesta iš UAB „Tymkor“; 2019 m. gruodžio 9 d. iš V. R. buvo gauta 50,00 Eur, paskirtis – „Avap“, tačiau pažymėtina, jog tą pačią dieną tokia pati 50,00 Eur suma buvo pervesta tam pačiam V. R., paskirtis – „Avap“; 39,89 Eur grąžinimas iš internetinės parduotuvės „Manzara“; 3,00 Eur suma buvo gauta iš G. P.; 66,70 Eur suma buvo gauta iš V. M., paskirtis – „papildymas“; taip pat sąskaita buvo papildyta grynųjų pinigų (240,00 Eur, 50,00 Eur, 160,00 Eur) įnešimu; visos kitos lėšos – 2 800,00 Eur – vaikams skirtas tėvo išlaikymas (pervedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) ir 601,92 Eur išmokos, išmokėtos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pervedė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisinga ir nesąžininga būtų bankrutuojančio asmens gautomis pajamomis laikyti tokias sumas, kurios, akivaizdu, buvo pervestos į bankrutuojančio asmens sąskaitą todėl, kad buvo pirktos tam tikros prekės ir už jas buvo permokėta (pavyzdžiui, internetinėje parduotuvėje UAB „Barbora“) arba nusipirkta prekė grąžinta ir už tai buvo sugrąžinti sumokėti pinigai (pavyzdžiui, internetinėse parduotuvėse „Reserved“, „Manzara“). Taip pat neteisinga ir nesąžininga būtų bankrutuojančio asmens gautomis pajamomis laikyti ir 50,00 Eur sumą, kuri 2019 m. gruodžio 9 d. buvo gauta iš V. R., kadangi tokia pati 50,00 Eur suma tą pačią dieną buvo pervesta tam pačiam V. R.. Šiuo atveju pareiškėja jokios finansinės naudos negavo, finansinė nauda lygi 0. Bankrutuojančio asmens gautoms pajamoms neteisinga būtų priskirti ir 2,90 Eur sumą, kuri buvo gauta iš A. Ž., nurodyta paskirtis – „pietusklp“. Teismo vertinimu, šią sumą pareiškėja gavo tik dėl to, kad prieš tai ji patyrė tokio pat dydžio išlaidas ir ši suma – tai skolos (sumokėjimo už pietus) grąžinimas.

19. Į banko sąskaitą įneštų grynųjų pinigų (240,00 Eur, 50,00 Eur, 160,00 Eur) apeliantė taip pat nelaiko bankrutuojančio asmens pajamomis, kadangi, kaip paaiškino bankrutuojantis asmuo A. D., ji išsigrynina pinigus iš savo banko sąskaitos, o kai sąskaitoje pinigų trūksta, tuos pačius pinigus ji įneša atgal. Netikėti tokiais bankrutuojančio asmens paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi grynųjų pinigų įnešimas per 6 mėn. buvo atliktas tik 3 kartus.

20. Iš bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog, be gautų pajamų, susijusių su darbo santykiais, į bankrutuojančio asmens banko sąskaitą ginčo laikotarpiu buvo pervestas 2 800,00 Eur išlaikymas vaikams bei 601,92 Eur išmokos, išmokėtos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Taip pat buvo gauta vienkartinė 300,00 Eur išmoka iš AB „Lietuvos draudimas“ už M. D.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog valstybės skiriama išmoka vaikams bei tėvo skiriamas išlaikymas vaikams negali būti skaičiuojami kaip pareiškėjos gaunamos pajamos, kadangi minimos sumos skiriamos ne pareiškėjai, o nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, pareiškėja šias lėšas tik tvarko uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais. Teismas taip pat padarė išvadą, jog iš AB „Lietuvos draudimas“ gautos 300,00 Eur draudimo išmokos už M. D. taip pat negali būti dengiami pareiškėjos kreditorių reikalavimai. Apeliantės nuomone, šios lėšos (išskyrus jos pačios išminusuojamą 241,92 Eur sumą, t. y. dalį vaiko pinigų) turi būti laikomos bankrutuojančio asmens gaunamomis lėšomis. Anot apeliantės, šios lėšos (gautos didesnės išmokos, išlaikymas, draudimo išmoka) pagerina bankrutuojančio asmens finansinę padėtį.

21. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bankrutuojančio asmens gaunamų lėšų sumą neįtraukė vaikų pinigų, išmokėtų pagal Išmokų vaikams įstatymą, kadangi valstybė juos skiria vaikams, o ne bankrutuojantiems tėvams. Bankrutuojantis asmuo A. D. šias lėšas tik tvarko uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pasisakant dėl tėvo vaikams mokamo išlaikymo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.203 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Taigi, jeigu bankrutuojantis asmuo A. D. vaikams skirtą išlaikymą panaudotų savo kreditorių interesams patenkinti, vaikų tėvas, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba prokuroras turėtų įstatyme įtvirtintą teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl šių lėšų išieškojimo.

22. Teismo nuomone, vertinant, ar apeliantė gali siekti dalį savo finansinių reikalavimų patenkinti iš vienkartinės 300,00 Eur išmokos, kuri buvo gauta iš AB „Lietuvos draudimas“ už M. D., būtina atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu ir tikslu ši suma buvo pervesta į bankrutuojančio asmens sąskaitą. Lėšų pervedimo paskirtyje nurodyta „Išmoka už M. D., a/k(duomenys neskelbtini) Įvyk.19-07-27 Byl.2227352“. Labai tikėtina, ši suma buvo pervesta už bankrutuojančio asmens A. D. sūnaus M. D. 2019 m. liepos 27 d. patirtą traumą. Neabejotina, kad vaikui patyrus traumą didesnių finansinių išlaidų patiria ir vaiką augintis tėvas, todėl gaunama draudimo išmoka skirta būtent tokioms išlaidoms dengti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, tikslą, kam draudimo išmoka skirta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš AB „Lietuvos draudimas“ gautos 300,00 Eur draudimo išmokos už M. D. negali būti dengiami pareiškėjos kreditorių reikalavimai.

23. Pažymėtina ir tai, jog nors mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo A. D. buvo nurodžiusi, kad gaudama didesnes pajamas daugiau lėšų skirs ir kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau tai siejama su geriau mokamo darbo gavimu, o ne su lėšų, skirtų išimtinai vaikų poreikiams tenkinti, gavimu.

24. Įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nenustatyta, kad bankrutuojantis asmuo A. D. ginčo laikotarpiu gavo ir kitų pajamų, išskyrus su darbo santykiais susijusias pajamas, iš kurių gali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Kaip matyti iš byloje esančios UAB „H.“ pažymos Nr. 3492 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojai A. D., bankrutuojančio asmens pajamos, susijusios su darbo santykiais, ginčo laikotarpiu buvo didesnės negu 1 000,00 Eur ir, priešingai, negu teigia apeliantė, jai gauto atlygio užteko mokumo atkūrimo plane numatytoms įmokoms mokėti, t. y. tiek būtiniesiems poreikiams tenkinti, tiek administravimo išlaidoms ir kreditorių įmokoms dengti.

25. Kaip anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bankrutuojančio asmens A. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, atliko skaičiavimus ir nustatė, jog į pareiškėjos sąskaitą pervesta 8 769,47 Eur iš pareiškėjos darbovietės UAB „H.“ už darbo laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., įskaitant ir 432,00 Eur dienpinigių. Pagal mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantis asmuo per mėnesį galėjo būtiniesiems poreikiams skirti 1 030,00 Eur, taip pat privalėjo mokėti 260,00 Eur kreditoriams ir 10,00 Eur administravimo išlaidoms. Vadinasi, per 6 mėn. bankrutuojančio asmens išlaidos sudarė 7 800,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ginčo laikotarpiu bankrutuojantis asmuo komandiruotėse patyrė 1 062,18 Eur išlaidų. Apeliantė šių išlaidų, jų dydžio neginčija. Teismo vertinimu, šios išlaidos iš anksto negalėjo būti suplanuotos, kadangi bankrutuojančio asmens komandiruotės nėra nuolatinio pobūdžio, mokumo atkūrimo plane apie tai buvo nurodyta, bankrutuojantis asmuo yra įsipareigojęs rinkti įrodymus apie patirtas nesuplanuotas ar suplanuotas didesnes išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bankrutuojančio asmens gautas pajamas, turėtas išlaidas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjos gautų pajamų 4 273,23 Eur sumos perviršis, kuris, kaip pageidauja apeliantė, galėtų / privalėtų būti skirtas kreditorių reikalavimams dengti.

26. Kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja FABĮ 24 straipsnis, kurio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane numatyta tvarka. FABĮ 16 straipsnio 5 punkte nustatyta bankrutuojančio asmens pareiga nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Bylos duomenimis, mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas kreditoriams bankrutuojantis asmuo reguliariai moka. Nemokumo administratoriaus pateiktoje išvadoje pirmosios instancijos teismui nurodyta, jog bankrutuojantis asmuo visada laiku ir tinkamai pateikia nemokumo administratoriui visus reikiamus, reikalaujamus dokumentus.

27. Pažymėtina ir tai, jog FABĮ 16 straipsnio 4 punkte nustatyta bankrutuojančio asmens pareiga visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad bankrutuojantis asmuo A. D. ginčo laikotarpiu gavo tokių grynųjų pinigų.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog jeigu pasikeičia bankrutuojančio asmens finansinė padėtis ir jis galėtų didesnes įmokas mokėti kreditorių reikalavimams tenkinti, FABĮ numatyta galimybė tikslinti mokumo atkūrimo planą. Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Be to, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą; teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius; teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano; kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus; su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 24 straipsnio 2, 3, 5–8, 10 punktai). Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus.

29. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 vasario 4 d. nutartis, kuria bankrutuojančio asmens A. D. skundas tenkintas iš dalies ir pripažintas negaliojančiu bankrutuojančios A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, laikytina teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.