- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-818-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04853-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Būsto paskolų draudimas", M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, I. J., VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, "Klaipėdos energija", SEB bankas, " Turto bankas", "ATENERGO", "Finsonas"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, I. J., antstolė A. R. Ž., antstolė B. T., antstolis A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Finsonas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Antenergo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2015 m. birželio 3 d. nutartimi M. J. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lexuna“.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. gruodžio 18 d., 2019 m. gegužės 23 d. nutartimis patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas M. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas (toliau – mokumo atkūrimo planas).
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, juo prašė nutraukti bankrutuojančio M. J. bankroto bylą.
5. Kreditorė nurodė, kad bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2015 m. lapkričio 27 d. ir jo netinkamas vykdymas tęsiasi net 4 metus. Paaiškino, kad jau pirmajame kreditorių susirinkime 2016 m. birželio 7 d. pastebėta, kad trūko informacijos apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankrutuojančio asmens gautas pajamas iš individualios veiklos, plano 3 dalyje nurodytų akcijų pardavimą ir skolų iš skolininkų išieškojimą. Nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 14 d. pirmojo kreditorės oficialaus prašymo šaukti kreditorių susirinkimą dėl plano tikslinimo ar bankroto bylos nutraukimo nėra atlikti jokie aktyvūs veiksmai. Paskutinė įmoka gauta 2019 m. vasario 25 d. Pagal mokėjimų grafiką bankrutuojantis asmuo iki 2019 m. lapkričio 15 d. kreditorei turėjo sumokėti 2 248,16 Eur, tačiau faktiškai gauta tik 1 686,08 Eur. Paskutinė mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pateikta 2018 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkime. Ataskaitoje fiksuota, kad bankrutuojantis asmuo 2015 m. liepos mėn.–2018 m. gegužės mėn. gavo daugiau pajamų – 8 956,07 Eur, neįskaičius papildomai skirtų 6 480 Eur lėšų vaikams išlaikyti, nors plane vaikams išlaikyti numatyta 75 Eur per mėnesį ir planas nebuvo patikslintas. Kreditorės teigimu, bankrutuojantis asmuo sąmoningai bankroto procese elgiasi nerūpestingai, nes per visą plano įgyvendinimo laikotarpį nevykdė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) ir mokumo atkūrimo planu nustatytų pareigų, nemokėjo įmokų, numatytų plane ir viršijusių būtinųjų poreikių sumą, savo nuožiūra naudojo didesnes lėšas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nei patvirtinta plane, neteikė informacijos apie savo pajamas ir išlaidas, netikslino plano pagerėjus finansinei padėčiai, pakitus kreditorių kreditinių reikalavimų sumoms, visą plano vykdymo laikotarpį aktyviai nesiekė įsidarbinti ar susirasti geriau mokamo darbo, neteikė bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašų, netinkamai įgyvendina plane numatytas priemones, nebendradarbiauja su bankroto administratore. Kreditorės nuomone, bankroto administratorė taip pat netinkamai vykdo planą, nešaukia kreditorių susirinkimų, negina kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo ir nesiima aktyvių veiksmų dėl tinkamo plano vykdymo, o bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudojasi FABĮ suteiktomis teisėmis ir neįgyvendina teismo patvirtinto plano.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.
7. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas 2015–2020 metams. Pagal plane numatytą grafiką kreditoriams mokama po 150 Eur kas tris mėnesius, iš viso per visą laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. – 3 000 Eur. Bankrutuojantis asmuo mokumo atkūrimo plane numatytas pinigines lėšas bankroto administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams tenkinti perveda į bankroto administratorės atidarytą depozitinę sąskaitą. 2018 m. rugpjūčio 13 d. įvyko M. J. kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas sprendimas nepatvirtinti 2018 m. liepos 23 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, nes nėra įvykdytas šiuo metu galiojantis mokumo atkūrimo planas, bankrutuojantis asmuo netinkamai įgyvendina plane numatytas priemones. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
8. Iš bankroto administratorės pateiktos suvestinės pagal M. J. metines pajamų 2016, 2017 ir 2018 metų deklaracijas ir Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą teismas nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo 27 846,96 Eur pajamų (atskaičius mokesčius), mokumo atkūrimo plane numatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 3 d., iki 2019 m. gruodžio 31 d. bankrutuojantis asmuo gaus 15 950 Eur pajamų, o būtinųjų poreikių suma sudarys 11 099,45 Eur, skirtumas tarp gautų pajamų ir išlaidų sudaro 16 747,51 Eur (27 846,96 – 11 099,45). Teismas taip pat nustatė, kad per ataskaitinį laikotarpį (4 metus) vaikams išlaikyti buvo skirta 15 814,06 Eur suma, skirtumas tarp sumos, gautos iš pajamų atėmus išlaidas, ir vaikams išlaikyti skirtos sumos sudaro 933,45 Eur (16 747,51 – 15 814,06). Iš bankroto administratorės pateiktos kreditorių reikalavimų tenkinimo detalizacijos teismas nustatė, kad iš viso per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. kreditoriams pervesta 1 946,71 Eur suma, į šią sumą nėra įtraukta kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ už 24 039 Eur perduoto pareiškėjui priklausiusio buto vertė.
9. Iš bankroto administratorės pateiktos kreditorių reikalavimų tenkinimo detalizacijos teismas nustatė, kad laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. bankrutuojantis asmuo nėra sumokėjęs nė vienos įmokos kreditoriams. Bendras mokumo atkūrimo plano įvykdymas nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. sudaro 65,14 procento.
10. Teismas nustatė, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, teikia konsultacijas ir veda seminarus pagal 2015 m. liepos 10 d. su Finansų ir kreditų valdymo asociacija sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Be to, 2019 m. liepos 18 d. M. J. su „Golden Gates“ pasirašė pardavimų susitarimą atlikti prekybos agento pareigas, vykdyti savarankišką tarpininkavimo veiklą, įsigyjant tauriuosius bei technologinius metalus. Teismo vertinimu, bankrutuojantis asmuo visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi gauti pajamų ir jos kiekvienais metai didėja ir tai rodo, kad nuo padidėjusių pajamų bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą perveda 100 Eur dalį sumos, o paskutinius dvejus metus perveda 119 Eur dalį sumos. Teismas pažymėjo, kad M. J. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos Nr. 1–4 buvo pateiktos kreditorių susirinkimuose, jų svarstymas įtrauktas į susirinkimų darbotvarkę, kartu pateikiant kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir VĮ Turto banko pastabas, pateikti atsakymai į kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas. Dėl to kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo žinoma informacija apie pareiškėjo darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie mokumo atkūrimo plano 3 dalyje nurodytų akcijų pardavimą / nepardavimą, skolų iš skolininkų išieškojimą.
11. Teismas sutiko, kad tiek bankroto administratorės, tiek bankrutuojančio asmens, tiek kreditorės turima informacija yra skirtinga, mokumo atkūrimo plane esantys duomenys nesutampa su dabartiniais duomenimis, kuriuos pateikė byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje bankrutuojančio asmens, bankroto administratorės ir kreditorės bendradarbiavimas bankroto proceso metu nebuvo pakankamas. Bankroto administratorė, bankrutuojantis asmuo ir kreditoriai turėtų pagrindą patikslinti mokumo atkūrimo planą, tiksliai nurodant datas, kada ir kokia konkrečiai suma turi būti pervedama į bankroto administratorės sąskaitą. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti bankrutuojančio asmens nesąžiningumo, nebendradarbiavimo su bankroto administratore, gaunamų pajamų slėpimo ar piktybiško mokumo atkūrimo plano pažeidinėjimo. Bankrutuojantis asmuo dirba, stengiasi gauti pajamų, pagal bankroto administratorės teismui 2020 m. balandžio 9 d. pateiktą suvestinę ir bankrutuojančio asmens skaičiavimus matyti, kad mokumo atkūrimo planas yra vykdomas. Planas buvo patvirtintas 2015 m. lapkričio 27 d., šiuo metu yra praėję daugiau nei ketveri metai, kai yra vykdomas bankroto procesas, todėl nebūtų tikslinga nutraukti jau labai pažengusios bankroto bylos. Teismo vertinimu, bankroto bylos nutraukimas šioje byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste neatitiktų bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų derinimo ir pusiausvyros principo, lemtų neproporcingas neigiamas teisines pasekmes bankrutuojančiam asmeniui ir jo nepilnamečiams vaikams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditorės prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo. Apeliantės teigimu, viso bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo neteikė pakankamai duomenų apie faktiškai gautų jo individualios veiklos pajamų ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, dydį, o teisminio bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančio asmens ir bankroto administratratorės pateikti duomenys apie gautas pajamas skiriasi, todėl kreditorei iki šiol nėra aiški reali pareiškėjo pajamų ir išlaidų suma per plano vykdymo laikotarpį. Byloje esantys duomenys rodo, kad bankrutuojančio asmens pajamos gerokai viršijo mokumo atkūrimo plane numatytas sumas, tačau planas nebuvo tikslinamas, o visos lėšos pareiškėjo nuožiūra buvo naudojamos jo būtiniesiems poreikiams tenkinti.
12.2 Pagal mokumo atkūrimo plano 6 dalį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo numatyta 180 Eur/mėn. suma, todėl per 4 metus bankrutuojantis asmuo galėjo išleisti 8 640 Eur, tačiau savo poreikiams tenkinti jis išleido 25 654 Eur, o kreditorių reikalavimas tenkinti lėšų iš padidėjusių pajamų nebuvo skirta. Tai reiškia, kad bankroto metu bankrutuojantis asmuo savo poreikiams tenkinti išleido 25 654 Eur, o kreditorių reikalavimams tenkinti – tik 1 946,71 Eur, t. y. mažiau, nei numatyta plane (50 Eur x 51 mėn. = 2 550 Eur). Be to, kreditorius prašyme dėl bankroto bylos nutraukimo buvo nurodęs, kad iki 2020 m. vasario 15 d. turėjo gauti 17 įmokų po 140,51 Eur, iš viso 2 388,67 Eur, tačiau gavo tik 1 286,40 Eur, t. y. kreditorė net nėra gavusi pusės plane numatytų įmokų. Apeliantės skaičiavimu, iš per 4 metus gautų 29 233 Eur atėmus plane numatytas 8 640 Eur būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas, į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 20 593 Eur, tačiau faktiškai gauta tik 5 947,10 Eur suma, t. y. 14 645,90 Eur suma, viršijusi plane numatytas įmokas, buvo panaudota bankrutuojančio asmens ne pagal planą, tuo pažeidžiant jo ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
12.3 Nors FABĮ numatyta, kad bankrutuojantis asmuo disponuoja viena kredito įstaigoje esančia sąskaita, tačiau faktiškai pareiškėjas disponuoja trimis banko sąskaitomis. Dauguma gautų pajamų nebuvo įmokamos į sąskaitas, o mokumo atkūrimo plano 8 dalyje nurodyta sąskaita beveik nesinaudojama. Atsižvelgiant į tai, bankrutuojantis asmuo nevykdė ir nevykdo ne tik mokumo atkūrimo plane ir FABĮ numatytos tvarkos naudotis tik viena sąskaita kredito įstaigoje, bet ir neįneša gautų pajamų į savo sąskaitą, tuo pažeisdamas FABĮ 16 straipsnio 4 punkte numatytą pareigą visus gautus grynuosius pinigus, kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje.
12.4 Teismas netinkamai vertino bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes apie bankrutuojančio asmens susidariusias skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir jų dalies sumokėjimą. Apeliantės teigimu, bankrutuojantis asmuo mokėdamas 967,18 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios kreditiniai reikalavimai nėra patvirtinti bankroto byloje, didina kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, nuostolius, nes kreditoriai yra gavę tik 1 946,71 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtina skola sudaro beveik pusę mokumo atkūrimo plane suplanuotų įmokų kreditoriams.
12.5 Bankroto proceso metu iš bankrutuojančio asmens priteisus išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir dėl to atsiradusius papildomų išlaidų, pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir apdairus, nesiėmė priemonių mokumo atkūrimo planui patikslinti, būtiniesiems poreikiams tenkinti lėšas skyrė savo nuožiūra, nederindamas šių klausimų su kreditoriais.
12.6 Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad per visą plano įgyvendinimo laikotarpį bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytas pareigas, nemokėjo įmokų, viršijusių būtinųjų poreikių sumą, savo nuožiūra naudojo daug didesnes lėšas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nei buvo patvirtinta plane, laiku neteikė informacijos apie savo pajamas ir išlaidas, netikslino mokumo atkūrimo plano pagerėjus finansinei padėčiai, nuslėpė gaunamas lėšas, nemokėjo mokesčių, bankroto procese atsiradusias skolas priverstinai išieškojo antstolis. Apeliantės nuomone, toks fizinio asmens elgesys nėra sąžiningas, neatitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl tai sudaro pagrindą nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 10 punktuose, 2 dalyje numatytais pagrindais.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas M. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad iš viso bankroto proceso metu kreditorei buvo sumokėta tik 1 686,08 Eur, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visos M. J. įmokos yra mokamos laiku, iš viso per bankroto procesą sumokėta 5 947,10 Eur.
13.2 Kreditorė nepagrįstai nurodo, kad per bankroto procesą savo poreikiams jis nepagrįstai panaudojo 8 956,01 Eur. Per trejus bankroto proceso metus pareiškėjo pajamos buvo 20 865,37 Eur, o vykdant teismo sprendimą per šį laikotarpį vaikams išlaikyti sumokėta 11 683,60 Eur. Pareiškėjas siekė patikslinti mokumo atkūrimo planą, tačiau kreditorė UAB „Būsti paskolų draudimas“ jo netvirtino.
13.3 Pareiškėjas per visą bankroto proceso laikotarpį stengėsi dirbti ir gauti pajamų, laiku mokėjo įmokas bankroto administratorei, teikė visus reikalingus duomenis apie savo gaunamas pajamas. Visi paaiškinimai ir įrodymai apie bankrutuojančio asmens pajamas yra pateikti į bylą.
13.4 Bankrutuojantis asmuo bankroto administratorei buvo nurodęs informaciją apie naudojamas kelias banko sąskaitas, kurio buvo reikalingos siekiant naudotis banko išduota mokėjimo koretele, tačiau administratorė pretenzijų dėl to nepareiškė.
13.5 Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad byloje pateikti skirtingi duomenys apie bankrutuojančio asmens pajamas ir išlaidas. Pareiškėjo teigimu, UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepagrįstai nepripažįsta pareiškėjo patirtų vaikų išlaikymo išlaidų pagal Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. įsakymą. Kreditorė nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjo išlaidos sudaro 25 654 Eur, nes į šią sumą kreditorė nepagrįstai įtraukia per 4 metus vaikams išlaikyti sumokėtas 15 814 Eur lėšas.
13.6 Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš bankrutuojančio asmens antstolės išieškoma bauda pareiškėjui buvo paskirta dėl jo bankrutavusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.
13.7 Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą. Pareiškėjo teigimu, pati kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ elgėsi nesąžiningai, trukdė bankroto procesui. Mano, kad plano pažeidimai yra mažareikšmiai, o bankroto bylos nutraukimas nebūtų suderinamas su FABĮ tikslais, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas dėl atskirojo skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ dėl atskirojo skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti kreditorės prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi M. J. buvo iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. gruodžio 18 d., 2019 m. gegužės 23 d. nutartimis patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintas M. J. mokumo atkūrimo planas. Kreditorių susirinkime 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo svarstomas patikslintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau kreditorių balsų dauguma patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo. Apeliantės teigimu, per visą plano įgyvendinimo laikotarpį bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytas pareigas, nemokėjo įmokų, viršijusių būtinųjų poreikių sumą, savo nuožiūra naudojo žymiai didesnes lėšas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nei buvo patvirtinta plane, laiku neteikė informacijos apie savo pajamas ir išlaidas, netikslino mokumo atkūrimo plano pagerėjus finansinei padėčiai, nuslėpė gaunamas lėšas, nemokėjo mokesčių, bankroto procese atsiradusias skolas priverstinai išieškojo antstolis. Apeliantės nuomone, toks fizinio asmens elgesys nėra sąžiningas, neatitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliantės nuomone, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 10 punktuose, 2 dalyje numatytais pagrindais.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų ir pareiga atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
23. FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
24. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui prašymą nutraukti M. J. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8, 10 punktuose, taip pat 2 dalyje numatytais pagrindais. Kreditorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad M. J. nevykdė mokumo atkūrimo plano, tinkamai neteikė kreditoriams duomenų apie savo gaunamas pajamas. Be to, gaudamas didesnes nei mokumo atkūrimo plane numatytas pajamas, M. J. nepatikslino plano ir atitinkamai nepadidino kreditoriams skiriamų lėšų sumos, viršijo mokumo atkūrimo plane numatytas būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas sumas ir faktiškai savo poreikiams tenkinti naudojo daug didesnes sumas.
25. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta sąmoningų, aiškiai nesąžiningų bankrutuojančio asmens veiksmų / neveikimo, siekiant išvengti įmokų pagal planą mokėjimo bei kitų bankrutuojančio asmens pareigų vykdymo, todėl bankroto bylos nutraukimas neatitiktų bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų derinimo ir pusiausvyros principo, lemtų neproporcingas neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui ir jo nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad minėta teismo išvada padaryta tinkamai neįvertinus kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas jos prašymas nutraukti bankroto bylą, taip pat byloje esančių kreditorės nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
26. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bankrutuojančio M. J. mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi. Per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį plano patikslinimai nebuvo patvirtinti, 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime svarstyto patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra nebuvo baigta. Vadinasi, M. J. bankroto procesas vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą.
27. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
28. Pareiškėjo mokumo atkūrimo plano (t. 2, b. l. 142–187) 2 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros direktoriumi, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 280 Eur, taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl nuostolingos įmonės veiklos darbo užmokestis jam nėra mokamas. Plane taip pat nurodyta, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. bankrutuojantis asmuo vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, vykdydamas veiklą jis 2015 m. liepos 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su Finansų ir kreditų valdymo asociacija dėl seminarų ir konsultacijų teikimo, pagal kurią už kiekvieną seminarą pareiškėjui mokama po 200 Eur, iš viso 2 200 Eur. Plane pažymima, kad šios pajamos yra laikinos, iš individualios veiklos gautos pajamos, atskaičius mokesčius, bus paskirstytos kreditoriams. Mokumo atkūrimo plano 6 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra nustatoma 180 Eur suma, iš jos 30 Eur sudaro būsto nuomos mokesčio dalis, 30 Eur nuomojamo būsto komunaliniai mokesčiai, 30 Eur išlaidos maistui, 5 Eur išlaidos vaistams, 5 Eur išlaidos telefonui, 75 Eur vaikams išlaikyti, 5 Eur transporto išlaidos. Mokumo atkūrimo plane esančiame kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodoma, kad kreditoriams mokama po 150 Eur kas tris mėnesius, iš viso per visą laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. kreditoriams numatyta sumokėti 3 000 Eur.
29. Bankroto administratorė UAB „Lexuna“ 2020 m. balandžio 9 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus (t. 4, b. l. 96–98), kuriuose nurodė, jog pagal mokumo atkūrimo planą iki 2019 m. gruodžio 31 d. bankrutuojantis asmuo turėjo gauti 15 950 Eur pajamų, o jo būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidos per šį laikotarpį turėjo sudaryti 11 099,45 Eur. Iš bankroto administratorės rašytinių paaiškinimų, taip pat kartu su šiais paaiškinimais pateiktų M. J. individualios veiklos pajamų suvestinės, metinių pajamų deklaracijų, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 metų bankrutuojančio asmens individualios veiklos pajamos atskaičius mokesčius sudarė 27 846,96 Eur, t. y. 2016 m. – 2 342 Eur, 2017 m. – 8 154,03 Eur, 2018 m. – 8 792,62 Eur, 2019 m. – 8 558,31 Eur. Pareiškėjas taip pat neginčijo aplinkybės, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu jo gaunamos pajamos padidėjo. Bankrutuojantis M. J. pateikė teismui duomenis, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. jo faktinės pajamos sudarė 29 233 Eur, t. y. 2016 m. – 4 609,77 Eur, 2017 m. – 7 421,99 Eur, 2018 m. – 8 833,61 Eur, 2019 m. – 869 Eur.
30. Įvertinus anksčiau aptartus bankroto administratorės pateiktus duomenis apie pareiškėjo faktiškai gautas pajamas, darytina išvada, kad per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d. bankrutuojančio asmens pajamos, viršijančios plane numatytas jo būtinąsias išlaidas, sudarė 16 747,51 Eur (27 846,96 Eur – 11 099,45 Eur = 16 747,51 Eur). Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų matyti, kad į depozitinę sąskaitą bankrutuojantis asmuo pervedė tik 5 947,10 Eur, iš jų 2 865,68 Eur buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti, 3 081,42 Eur numatyta skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Nors teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano 2 dalyje, taip pat kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike buvo nustatyta, kad iš individualios veiklos pareiškėjo gautos pajamos, atskaičius mokesčius, bus paskirstytos jo kreditoriams, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog faktiškai pareiškėjo lėšos buvo skiriamos bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti.
31. Pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą pareiškėjo būtinųjų poreikių išlaidų dalis, skirta nepilnamečiams vaikams išlaikyti, sudaro 75 Eur. Bankroto administratorė nurodė, kad per 4 plano įgyvendinimo metus pareiškėjo nepilnamečiams vaikams išlaikyti buvo skirta 15 814,06 Eur suma. Bankrutuojantis M. J. pateikė teismui paaiškinimus, kad vaikams moka po 315 Eur per mėnesį, taip pat papildomai moka 3 procentų indeksacijos sumą kas metus, o tai per metus sudaro: I metai – 3 780 Eur, II – 3 893,40 Eur, III – 4 010,20 Eur, IV – 4 130,46 Eur, V – 4 254,40 Eur, iš viso 20 068,46 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaikymas yra mokamas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-13879-39/2016, kuriuo iš M. J. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams D. J. ir A. J. kas mėnesį po 120 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 7 d. iki vaikų pilnametystės ir 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ nuostatos numato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano bei juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, asmuo turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau neturi teisės savo iniciatyva nevykdyti mokumo atkūrimo plane numatytų pareigų ir vienašališkai padidinti plane numatytų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą. Nagrinėjamu atveju pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vaikams išlaikyti skirta būtinųjų poreikių išlaidų dalis sudarė tik 75 Eur, tačiau, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. įsakymo priėmimo atsiradus papildomų bankrutuojančio asmens išlaidų, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė priemonių mokumo atkūrimo planui patikslinti, o išlaikymą vaikams teikė nustatyta tvarka nesuderinęs šio klausimo su kreditoriais, tuo akivaizdžiai viršydamas mokumo atkūrimo plane nustatytą būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų sumą. Nors praėjus daugiau nei dvejiems metams po teismo įsakymo išdavimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 13 d., kreditorių susirinkime buvo svarstomas patikslinto mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau, kreditoriams nepritarus plano projektui, pareiškėjas nesiekė jo patikslinti, į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, kuriam nepritarė kreditoriai, patvirtinimo nesikreipė. Visa tai rodo, jog pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo mokumo atkūrimo plano dalį dėl būtinųjų poreikių sumos.
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal šiuo metu galiojančią mokumo atkūrimo plano redakciją dalis teismo įsakymu priteistos išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos (75 Eur) yra įskaityta į M. J. būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo prievolė, taip pat teismo įsakymu priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas yra bankrutuojančio asmens turtinė prievolė, kuri turi būti vykdoma laikantis FABĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Pažymėtina, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. įsakymo priėmimo, kuriuo vaikams buvo priteistas ne tik periodinis išlaikymas, bet ir išlaikymo įsiskolinimas, nebuvo imtasi jokių veiksmų kreditorių sąrašui patikslinti, t. y. vaikams priteistą išlaikymo sumą mokumo atkūrimo plane priskirti prie kreditoriams paskirstytinų sumų kaip pirmos eilės kreditinius reikalavimus (FABĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktas), atitinkama suma sumažinant mokumo atkūrimo plane nustatytą pareiškėjo būtinųjų poreikių sumą. Visa tai būtų sudarę sąlygas išlaikymo lėšas vaikams skirti laikantis FABĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, šių kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka pavedant bankroto administratorei, o ne išimtinai bakrutuojančiam asmeniui.
34. Be to, kaip teisingai pastebi apeliantė, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2020 m. vasario 21 d. pareiškėjas antstolei V. D. sumokėjo 102,71 Eur sumą, tuo iš dalies sumokėdamas įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija nėra įtraukta į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą. Dėl to sutiktina su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog, mokėdamas lėšas Valstybinei mokesčių inspekcijai, bankrutuojantis asmuo nesilaikė FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjo gautos lėšos, viršijančios mokumo atkūrimo plane numatytą būtinųjų poreikių išlaidų sumą, buvo skiriamos ne tik bankrutuojančio asmens nepilnamečiams vaikams išlaikyti, bet ir kitiems M. J. poreikiams tenkinti. Bankrutuojantis asmuo nurodė, kad per mėnesį pragyvenimui jo išleidžiama suma sudaro 520 Eur, per metus tai sudaro 6 240 Eur, nors pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą ši suma negalėjo viršyti 180 Eur per mėnesį, o tai sudaro 2 160 Eur per metus. Byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas skiria lėšų savo pilnametei dukrai išlaikyti, ši aplinkybė yra nurodoma M. J. 2020 m. vasario 28 d. atsiliepime į kreditorės prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Iš byloje esančių bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašų matyti, kad, pavyzdžiui, 2017 m. birželio 6 d. L. V. pervesta 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „G.“, 2017 m. rugpjūčio 27 d. L. V. pervesta 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „G. už liepą“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iš bankrutuojančio asmens įstatymo nustatyta tvarka būtų priteista materialinė parama pilnametystės sulaukusiam vaikui, tokio pobūdžio išlaidos teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nėra numatytos. Be to, nors teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane buto nuomos išlaidoms ir komunalinėms paslaugoms apmokėti numatyta skirti iš viso 60 Eur, tačiau pats pareiškėjas atsiliepime į prašymą nurodė, kad, persikėlus gyventi į Vilnių, buto nuomai jis skiria po 168 Eur per mėnesį.
36. Anksčiau aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio asmens pajamos padidėjo, iki 2019 m. gruodžio 31 d. bankrutuojančio asmens pajamos, viršijančios mokumo atkūrimo plane numatytas jo būtinąsias išlaidas, sudarė 16 747,51 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pajamų padidėjimas savaime nesuteikė pareiškėjui teisės šia pajamų dalimi disponuoti savo nuožiūra ir nepašalino jo pareigos tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, laiku naudotis bankroto procese bankrutuojančiam asmeniui suteiktomis teisėmis parengti ir pateikti plano patikslinimą, sąžiningai siekiant sėkmingai įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus. Iš bankroto administratorės pateiktos kreditorių reikalavimų tenkinimo detalizacijos matyti, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. kreditoriams iš viso pervesta tik 1 946,41 Eur. Vadinasi, pareiškėjas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti naudojo daug didesnes sumas, nei buvo numatya mokumo atkūrimo plane, būtinasias išlaidas viršijusios pajamų dalies į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą nepervedė, nesiėmė veiksmų tinkamai patikslinti mokumo atkūrimo planą ir užtikrinti padidėjusių pajamų dalies paskirstymą laikantis FABĮ nustatytos tvarkos.
37. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog šiuo metu yra praėję daugiau nei ketveri metai, kai vykdomas bankroto procesas, todėl nebūtų tikslinga nutraukti jau pažengusią bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto proceso trukmė, bankrutuojančiam asmeniui priklausiusio nekilnojamojo turto bankroto byloje pardavimas bei atitinkamos kreditorių finansinių reikalavimų dalies patenkinimas nepašalino pareiškėjo pareigos vykdyti FABĮ nustatytas pareigas, laikytis mokumo atkūrimo plano ir viso bankroto proceso laikotarpiu siekti maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo, tuo užtikrinant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad jau svarstant pirmąją mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ teikė savo pastabas ir kėlė klausimą dėl nevykdomo mokumo atkūrimo plano, taip pat bankrutuojančio asmens iš inidividualios veiklos gautų pajamų dydžio (t. 3, b. l. 25). Svarstant mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ kėlė klausimą dėl M. J. pajamų, būtinųjų poreikių išlaidų pagrįstumo (t. 3, b. l. 56). Svarstant mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ teikė savo pastabas, jog pareiškėjo pajamos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra naudojamos ne pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką, nėra dokumentų apie pareiškėjo gautas individualios veiklos pajamas (t. 3, b. l. 71). Be to, 2018 m. birželio 14 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė prašymą šaukti kreditorių susirinkimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo arba spręsti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo, nes teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas (t. 3, b. l. 125).
38. Byloje esantys duomenys rodo, kad M. J. jau nuo 2016 metų nesilaikė mokumo atkūrimo plano reikalavimų dėl būtinųjų poreikių dydžio, iki 2018 m. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas patikslinti mokumo atkūrimo planą pagal pasikeitusią faktinę situaciją tiek dėl būtinųjų poreikių, tiek dėl pareiškėjo gautų pajamų, tiek dėl naujai atsiradusių kreditinių reikalavimų, o, 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime kreditoriams nepritarus patikslintam plano projektui, nesiekė plano patvirtinimo pakartotiniame kreditorių susirinkime arba teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo atsainų pareiškėjo požiūrį į FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytas bankrutuojančio asmens pareigas. Pažymėtina, kad M. J. padaryti mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimai šiuo atveju negali būti laikomi mažareikšmiais, o bankrutuojančio M. J. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitinka sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad M. J. nevykdė mokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų, todėl tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kreditorės prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, byloje nustačius FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas tenkintinas, M. J. bankroto byla nutrauktina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą ir nutraukti M. J. bankroto bylą.