Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-08-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-25680-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-13
Bylos Nr.
e2YT-25680-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19643-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Suinteresuotas asmuo
Č. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25680-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19643-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.5.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) Z. S. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys – Č. K., antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėjas Z. S. skundu dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų prašo imtis visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjo asmeninė sąskaita įkalinimo įstaigoje būtų atblokuota, t. y. panaikintas antstolio patvarkymas Nr. S-18-35-14145 vykdomojoje byloje ir nedelsiant būtų sugrąžinta nuskaičiuotų pinigų suma. Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 3-4):Pareiškėjas teigia, kad 2018 m. birželio mėn. gavo patvarkymą Nr. S-18-35-14145 dėl skolos išieškojimo iš jam priklausančių lėšų įkalinimo įstaigoje; Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, neturi oficialių pastovių pajamų ir neturi galimybės periodiškai mokėti išieškomų lėšų;Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje yra 3 BSI (114,00 Eur). Valstybė neturi galimybės pilnai aprūpinti visomis būtiniausiomis reikmėmis, todėl nuteistiesiems būtina disponuoti pinigais įkalinimo įstaigoje;Remdamasis teismų praktika teigia, kad nuteistiesiems, esantiems įkalinimo įstaigoje turi būti paliekama teisė per mėnesį naudotis iki 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio suma;Pareiškėjas teigia, kad antstolis Darius Bliznikas patvarkymu Nr. S-18-35-14145 iš pareiškėjo sąskaitos išskaičiavo 40 proc. sumos, neviršijančios 1 MMA. Nuskaičiuoti pinigai turėjo būti skirti higienos reikmėms bei priemonėms ir maisto produktams.

Antstolis Darius Bliznikas 2018-06-26 patvarkymu Nr. S-2018001207 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir patvarkymą kartu su vykdomosios bylos Nr. 0035/18/00885 kopija persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-2): Vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/00885 2018-05-25 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-35-14145. Minėtas patvarkymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611, 688, 733-743, 749 straipsnius bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017;Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017);CPK LI skyrius, reglamentuojantis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, taikomas vykdant išieškojimą ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų;Vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis išieškojimo iš skolininkui priklausančių pajamų tvarką, ir formuojama teismų praktika, antstolis Darius Bliznikas skundžiamame patvarkyme reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

II. Skundo esmė

3. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, neturi oficialių pastovių pajamų ir neturi galimybės periodiškai mokėti išieškomų lėšų, o valstybė neturi galimybės pilnai aprūpinti visomis būtiniausiomis reikmėmis, todėl nuteistiesiems būtina disponuoti pinigais įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas nesutinka su 2018-05-25 priimtu antstolio patvarkymu Nr. S-18-35-14145 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/00885 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-664-1057/2018 dėl 3100,00 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo Č. K. naudai (v. b. l. 25, 50-51). Skolininkas Z. S. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (v. b. l. 17). 2018-05-25 patvarkymu Nr. S-18-35-14145 antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 31-32). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Tuo atveju, jei iš turto, pritaikius CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimo nepakanka (išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma), antstolis gali nukreipti jį į skolininko ateityje gautinas pajamas, laikydamasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuojančių CPK nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).

6. Pažymėtina tai, kad CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 proc.; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 668 straipsnyje nurodytas ribojimas (draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA), taikomas tik išieškant iš piniginių lėšų, kaip iš turto, esančio išieškojimo pradžioje, o iš vėliau periodiškai gaunamo darbo užmokesčio ar iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK LI skyriaus normomis, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, šios nuostatos leidžia išskaityti atitinkamas sumas ir iš lėšų, neviršijančių 1 MMA (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1799-577/2018).

7. Nagrinėjamu atveju antstolis 2018-05-25 patvarkymu Nr. S-18-35-14145 pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 38). Todėl nėra pagrindo naikinti patvarkymo, kuriuo antstolis pagal CPK 611, 733-743 straipsnius pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog nurodytas 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies dydis yra nepagrįstas, o vien ta aplinkybė, jog skolininkas nedirba, neturi pastovių pajamų bei atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, savaime nėra pagrindas mažinti nurodytą dydį. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti išieškotojo interesus.

8. Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Siekiant išsiaiškinti, ar lėšos, esančios apelianto sąskaitoje gali būti nuskaitomos, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). CPK 739 straipsnio norma yra analogiškai aiškinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, o ir duomenų, jog pareiškėjas būtų turėjęs lėšų, nepateikė.

9. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, todėl abstraktūs samprotavimai, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į 1 MMA dydžio jam priklausančias lėšas, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, jog jis dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat duomenų, jog vykdomi atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

10. Tuo pačiu teismas pažymi, jog kasacinis teismas, aiškindamas vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-1583-232/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1799-577/2018).

11. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateiktas antstolio patvarkymas, kuriame būtų nurodytas aptariamas apribojimas (žr., 10 punktą), todėl teismas iš dalies sutinka su pareiškėju, jog tokie antstolio veiksmai nesuderinami su CPK 668 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Todėl nepaisant to, jog remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti ginčijamą patvarkymą neteisėtu, šios nutarties priėmimas nepaneigia antstolio pareigos atlikti vykdymo veiksmus laikantis įstatymo reikalavimų (žr., 10 punktą).

12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Z. S. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza