Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., G. P. (G. P.), (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. savininkų asociacija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 15/05/02242, Nr. 15/05/02244 ir Nr. 15/06/01506 nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 1-256-654/2005 dėl 2 590 Lt (750,12 Eur) (1 t., e. b. l. 189-190), dėl 6 981,24 Lt (2 021,91 Eur) (1 t., e. b. l. 184-186), ir dėl 4 142 Lt (1 199,61 Eur) (1 t., e. b. l. 172-173) išieškojimo iš solidaraus skolininko J. P. išieškotojams (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. savininkų asociacijai bei G. P.. 2017 m. spalio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-26500 (1 t., e. b. l. 19), kuriuo areštavo laisvės atėmimo vietos įstaigoje – Marijampolės pataisos namuose esančias J. P. pinigines lėšas (4 240,76 Eur); patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-26498 (e. b. l. 20-21, tomas 1), kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA; ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-26496 (1 t., e. b. l. 22). Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Kadangi ginčijamame antstolės patvarkyme šis apribojimas nebuvo nurodytas, kasacinės instancijos teismas pripažino, kad juo antstolė neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017 19 punktas, 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018). Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija, minėtoje 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, taip pat nepriskirtinos prie CPK 733 ir 736 straipsniuose numatytų lėšų, iš kurių turi būti daromos šiose teisės normose nustatyto dydžio išskaitos, neatitinka po skundžiamos nutarties priėmimo pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų. CPK 736 straipsnyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Kasacinio teismo praktikos bei pacituotų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad CPK 668 straipsnyje nurodytas ribojimas (draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA), kuriuo pareiškėjas grindė skundą dėl antstolio veiksmų, taikomas tik išieškant iš piniginių lėšų, kaip iš turto, esančio išieškojimo pradžioje, o iš vėliau periodiškai gaunamo darbo užmokesčio ar iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK LI skyriaus normomis, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, šios nuostatos leidžia išskaityti atitinkamas sumas ir iš lėšų, neviršijančių 1 MMA.Kadangi nagrinėjamu atveju skundžiamame 2017 m. spalio 12 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-26500, nebuvo nurodytas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas ir nepagrįstai nukreiptas išieškojimas į visas (o ne į viršijančias 1 MMA) skolininko J. P. lėšas, tuo metu galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje, konstatuotina, jog minėtas antstolės veiksmas, prieštarauja išieškojimą iš turto reglamentuojančioms normoms bei kasacinio teismo praktikai ir laikytinas neteisėtu. Antstolė, iš esmės pripažindama patvarkymų neteisėtumą, po atskirojo skundo pateikimo 2018 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1-35103, pakeičiantį 2017 m. spalio 12 d. patvarkymus Nr. S1-26500 (patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje) ir S1-26498. Patvarkymu skolininkui sudaryta vienkartinė galimybė pasinaudoti 1 MMA. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vadovaujantis CPK 749, 611, 722-743 straipsniuose nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį turi būti vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio patvarkymo turinį, sprendžia, kad nauju patvarkymu ištaisytas skundžiamas patvarkymas (t. y. jis ateityje nebus taikomas), todėl jį naikinti netikslinga. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog vykdant skundžiamus patvarkymus, iš skolininko būtų išieškotos piniginės sumos, tačiau antstolė atsiliepime patvirtino, kad 80 Eur buvo išieškota, todėl priklausomai nuo to, ar šios lėšos buvo laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje patvarkymo priėmimo metu, ar jos pervestos skolininkui vėliau - antstolė turėtų grąžinti iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, patvarkymų priėmimo metu buvusias ir nurašytas sumas, neviršijančias 1 MMA, taip pat vėliau į sąskaitą gautų pajamų dalį, viršijančią CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antstolės veiksmus, kuriais ji 2017 m. spalio 12 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-26500, nenurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo bei pradedant išieškojimą nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, tačiau atsižvelgiant į šiuo metu esančią faktinę situaciją, t. y. antstolei 2018 m. kovo 28 d. priėmus patvarkymą, pakeičiantį 2017 m. spalio 12 d. patvarkymus Nr. S1-26500 ir S1-26498, tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.