- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-560-794/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32015-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- E. L.
- Kreditorius
- M. V., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojai M. V., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. L. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą (2016 m. gegužės 26 d., Reg. Nr. eS005212) dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Taip pat pareiškėjas pateiktame skunde, kuris antstolio kontoroje gautas 2016 m. rugpjūčio 30 d., prašė panaikinti antstolio patvarkymą (2016 m. birželio 1 d., Reg. Nr. eS005509 ir Reg. Nr. eS005505) dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Pareiškėjas nurodė, jog skundžiami patvarkymai apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, taigi, skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjo teigimu, valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Taip pat nurodė, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pažymi, kad skundžiamu atveju pagal antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.
2. Antstolis S. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. patvarkyme su pareiškėjo skunduose išdėstytais argumentais nesutiko, skundų netenkino ir perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomi 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-1339-754/2015 dėl 298,31 Eur skolos išieškojimo iš E. L. išieškotojos M. V. naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/16/00424), 2014 m. kovo 11 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimas Nr. 60022487 dėl 23,17 Eur skolos išieškojimo iš E. L. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/14/00877) bei 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.1.-3634-576/2010 dėl 72,41 Eur skolos išieškojimo iš E. L. išieškotojo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/10/00819). Skolininkui per raginime nustatytus terminus geruoju neatsiskaičius, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir 2016 m. gegužės 26 d. išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš galimai gaunamo skolininko darbo užmokesčio į Kybartų pataisos namus bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolio teigimu, nagrinėjamu atveju skolininko piniginės lėšos buvo areštuotos sąskaitoje, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga, todėl šios lėšos nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Šios lėšos priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise, jas antstolis areštavo vadovaudamasis CPK 664 straipsnio 2 dalyje, 688-689 straipsniuose numatytais pagrindais, todėl antstolio veiksmai yra visiškai teisėti. Pažymėjo, jog skolininkui valstybė garantuoja minimalių poreikių patenkinimą, be to, nuo 2016 m. gegužės 26 d. jokios piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervestos. Teigė, jog skolininkas klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, o skundai teikiami tik siekiant vilkinti vykdymo procesą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino neteisėtais antstolio S. M. veiksmus, 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu Reg. Nr. eS005212, vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/00424, 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu Reg. Nr. eS005505 d., vykdomojoje byloje Nr. 0170/14/00877, ir 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu Reg. Nr. eS005509, vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/00819, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko E. L. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA); kitoje dalyje skundo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis draudžia išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, konstatavo, jog antstolis S. M., priimdamas minėtus patvarkymus ir areštuodamas skolininko sąskaitoje esančias lėšų dalis, neviršijančias vienos MMA, t. y. 350,00 Eur, pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalį ir tuo atliko neteisėtus vykdymo veiksmus. Antstolis, areštuodamas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėtų palikti vienos MMA dydžio pinigines lėšas, skirtas naudoti skolininkui savo reikmėms, įskaitant įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skundžiamuose patvarkymuose areštuotos skolininko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neatsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA (CPK 668 straipsnio 1 dalis), pripažino antstolio veiksmus neteisėtais.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Antstolis S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškina bei interpretuoja CPK 668 straipsnyje numatytas normas, tačiau jas aiškina atskirai, o ne sistemiškai kartu su kitomis CPK normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, taip pat prieštaraudamas teisės normų aiškinimo praktiniams bei teoriniams pagrindams. Nagrinėjamu atveju, skolininko piniginės lėšos buvo areštuotos sąskaitoje, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga. Todėl negali būti taikoma analogija išieškant iš grynųjų pinigų ir lėšoms, esančioms skolininko sąskaitoje, nepaisant to, kad ją administruoja įkalinimo įstaiga. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
5.2. Antstolis visus veiksmus atliko teisėtai, nepažeisdamas teisės normų, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstyta nuomonė, kad draudžiama areštuoti lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančias Vyriausybės nustatyto 1 MMA, yra nepagrįsta.
6. Skolininkas E. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
8. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
9. Byloje nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1339-754/2015 dėl 298,31 Eur skolos išieškojimo iš E. L. išieškotojos M. V. naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/16/00424), 2014 m. kovo 11 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60022487 dėl 23,17 Eur skolos išieškojimo iš E. L. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/14/00877) ir 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-3634-576/2010 dėl 72,41 Eur skolos išieškojimo iš E. L. išieškotojo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/10/00819). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininko buvimo vietą (Kybartų pataisos namai) (vykdomoji byla Nr. 0170/14/00877; b. l. 20) bei 2016 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. eS005212, nurodydamas, jog areštuoja 298,31 Eur skolos ir 174,77 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų administruojamoje sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0170/16/00424, b. l. 37), 2016 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. eS005505 d., nurodydamas, jog areštuoja 23,17 Eur skolos ir 43,74 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų administruojamoje sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0170/14/00877, b. l. 22) ir 2016 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. eS005509, nurodydamas, jog areštuoja 72,41 Eur skolos ir 81,32 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų administruojamoje sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0170/10/00819, b. l. 27).
10. Skundu apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Kaip nurodo antstolis, šiuo atveju netaikytina taisyklė, kad negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi pastarosios lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
11. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Iš bylos duomenų matyti, jog antstolis vykdo daugiau nei vieną vykdomąją bylą pareiškėjo atžvilgiu, t. y. išieško pagal kelis vykdomuosius dokumentus (vykdomosios bylos Nr. 0170/16/00424, 0170/14/00877, 0170/10/00819). Be to, vykdomosios bylos Nr. 0170/16/00424 vykdomasis raštas buvo išduotas baudžiamojoje byloje. Matyti, jog antstolis šiuo atveju atlieka ir žalos, padarytos nusikalstama veika, išieškojimą (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu ir pažymi, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, minėto turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismu, pažymėtina, jog kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Iš bylos medžiagos matyti, jog šios pareiškėjui E. L. artimųjų pervedamos lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi ir pats pareiškėjas yra nurodęs, jog šios lėšos yra pervedamos jo artimųjų tam, kad pareiškėjas galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius (b. l. 6). Be to, pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, jog jo asmeniniai poreikiai, kuriems skiriamos jam priklausančios lėšos, yra būtini.
13. Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
14. Siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo E. L. sąskaitoje gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolis S. M. nukreipė išieškojimą į pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje (v. b. Nr. 0170/16/00424 l. 34-37, v. b. 0170/14/00877 l. 22-23, v. b. 0170/10/00819 l. 26-28). Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats pareiškėjas, apskundęs antstolio veiksmus, nurodė, jog lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, yra įneštos jo artimųjų, skirtos jo pragyvenimui, higienos prekių įsigijimui, asmeninių poreikių tenkinimui. CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui E. L. priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, pareiškėjo argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, laikytinas nepagrįstu.
15. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė pakankamai pagrindų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0170/16/00424, 0170/14/00877, 0170/10/00819 ir atlikdamas jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos, esančios įkalinimo vietos įstaigoje neveikė ultra vires, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių išieškojimą, sprendimų vykdymą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires).
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio išieškojimo veiksmus vykdymo procese, prieštarauja pagrindiniams vykdymo proceso principams, todėl yra pagrindas atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
17. Remiantis išdėstytais argumentais, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
apelianto antstolio S. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo (skolininko) E. L. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų atmesti.