Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3; 1.1.8.1.2; 1.1.9.7, 1.2.17.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.17.3.2; 1.2.19.3.2.1; 2.1.2.13; 2.1.7.1; 2.1.15.4; 2.2.2.3.1.2; 2.4.6.1

2026 m. sausio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

dalyvaujant prokurorams Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul), Editai Ignatavičiūtei, Jūratei Karčinskienei,

nuteistajam S. H. (S. H.) ir jo gynėjams advokatams Danutai Cytovič, Erikui Čerškui, Egidijai Belevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B., nuteistojo A. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (2021 m. balandžio 22 d. veika) – 400 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2021 m. balandžio 23 d. perduotas kyšis) – 300 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) – 200 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (2021 m. gegužės 16 d. veika) – 500 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už 2021 m. gegužės 16 d. kontrabandinį krovinį pasiūlytas, susitartas, pažadėtas duoti kyšis) – 300 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės 500 MGL baudos bausmės pridėta po 200 MGL bausmių dalių už kitus du sunkius nusikaltimus ir po 100 MGL už apysunkius du nusikaltimus ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė ‒ 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į M. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, M. B. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto ‒ krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ‒ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalies ‒ 15 395 Eur išieškojimas (2021 m. balandžio 22 d. veika) ir konfiskuotino turto ‒ krovininio automobilio „Mercedes-Benz 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDR 27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ‒ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalies ‒ 17 155 Eur išieškojimas (2021 m. gegužės 16 d. veika) valstybės naudai.

Kardomoji priemonė – asmens dokumento paėmimas (Lietuvos Respublikos piliečio paso) – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, ir nuteistas:

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (2021 m. balandžio 22 d. veika) – 150 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2021 m. balandžio 23 d. priimtas kyšis) – 300 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) – 150 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) (2021 m. gegužės 16 d. veika) – 500 MGL dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (už 2021 m. gegužės 16 d. kontrabandinį krovinį pasiūlytas, susitartas, pažadėtas priimti kyšis) – 170 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės 350 MGL baudos bausmės pridėta po dalį – 50 MGL už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė ‒ 550 MGL (27 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, A. A. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ‒ konfiskuotino turto ‒ krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ‒ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalies ‒ 7 697,50 Eur išieškojimas (2021 m. balandžio 22 d. veika) ir konfiskuotino turto ‒ krovininio automobilio „Mercedes-Benz 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDR 27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ‒ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalies ‒ 8 577,50 Eur išieškojimas (2021 m. gegužės 16 d. veika) valstybės naudai, bei 850 Eur (nusikalstamos veikos rezultatas) išieškojimas valstybės naudai; bei konfiskuoti A. A. kratos metu rasti 11 650 Eur (nusikalstamos veikos rezultatas) paimant juos valstybės nuosavybei.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys dėl 367 982 Eur nesumokėtų importo muito, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių paliktas nenagrinėtas.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 3 dalimi, pripažinta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 6 691,05 Eur patirtos išlaidos proceso išlaidomis ir ½ šių išlaidų, t. y. 3 345,52 Eur, išieškota iš M. B.; 1 672,76 Eur išieškota iš A. A..

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. A. priklausantį turtą – pinigines lėšas 11 650 Eur, rastas jo gyvenamosios vietos kratos metu, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies, susijusios su šių pinigų konfiskavimu, įvykdymo, taip pat į M. B. priklausantį turtą – pinigines lėšas 3 850 Eur, rastas jo gyvenamosios vietos kratos metu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo nuteistas M. H. (M. H.), taip pat pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo nuteistas S. (S.) H. Ši teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. M. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), o A. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už tai, kad M. B., iš anksto susitaręs ir kartu su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A. ir su Baltarusijos Respublikos piliečiu M. H. bei su kitais nenustatytais asmenimis, M. B. organizavo kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei koordinavo asmenų veiksmus, M. H. gabeno kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o A. A. padėjo gabenti kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, o būtent:

1.1. M. B. 2021 m. ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, bet ne vėliau negu 2021 m. balandžio 18 d., tiesiogiai bendraudamas su A. A. susitarė, kad šis 2021 m. balandžio 22 d., dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, už atlygį (50 Eur už vieną dėžę cigarečių) praleis per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą A. A. nurodytą krovininę transporto priemonę, pakrautą nedeklaruotu kroviniu – cigaretėmis ir atliks fiktyvų muitinį patikrinimą, po ko 2021 m. balandžio 22 d., tęsdami susitarimą ir siekdami įvykdyti sutartą nusikalstamą veiką, M. B. apie 11–12 val. tiesiogiai palaikydamas ryšį ir bendraudamas telefonu per „Telegram“ programėlę su A. A., susitarė dėl krovinio (cigarečių), pakrautų į krovininę transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), praleidimo per Lietuvos Respublikos teritorijos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą atlikus fiktyvų muitinį patikrinimą, po ko Baltarusijos Respublikos pilietis M. H., vykdydamas M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2021 m. balandžio 22 d. apie 15.14 val., iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vyko krovinine transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepateikęs muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengęs, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, puspriekabėje tarp medinių sėdimųjų baldų krovinio paslėptus privalomai pateikti muitinei daiktus – 125 000 vnt. pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 385 482 Eur, tokiu būdu M. B. organizavo cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos į Lietuvą, M. H. gabeno kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos į Lietuvą, o A. A. padėjo kontrabandinių cigarečių gabenimui iš Baltarusijos į Lietuvą.

2. Be to, M. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), o A. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už tai, kad M. B., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A. bei su Baltarusijos Respublikos piliečiu M. H. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo akcizais apmokestinamų prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, M. H. gabeno akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, A. A. padėjo gabenti akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

2.1. Tęsdami susitarimą ir siekdami įvykdyti sutartą nusikalstamą veiką, 2021 m. balandžio 22 d. apie 11–12 val. M. B., tiesiogiai palaikydamas ryšį ir bendraudamas telefonu per „Telegram“ programėlę su A. A., susitarė dėl krovinio (cigarečių), gabenamo krovinine transporto priemone „Volvo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), praleidimo per Lietuvos Respublikos teritorijos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą atlikus fiktyvų muitinį patikrinimą, po ko Baltarusijos Respublikos pilietis M. H., vykdydamas M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2021 m. balandžio 22 d. apie 15.14 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vyko krovinine transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepateikęs muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengęs, puspriekabėje paslėpto tarp medinių sėdimųjų baldų krovinio ‒ privalomai pateikti muitinei daiktus – 125 000 vnt. pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 385 482 Eur, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkuose, Pasieniečių g. 26, o A. A. pagal išankstinį susitarimą atliko fiktyvų krovininės transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinį patikrinimą, ir M. H. su minėtomis kontrabandos būdu įvežtomis cigaretėmis 2021 m. balandžio 22 d., apie 16 val., išvažiavo iš minėto posto į Lietuvos Respublikos teritoriją, tokiu būdu pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais ‒ banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, vyko su minėtomis cigaretėmis iki ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytos vietos. Tokiu būdu M. B. organizavo akcizais apmokestinamų prekių ‒ cigarečių gabenimą Lietuvos teritorijoje, M. H. gabeno akcizais apmokestinamas prekes ‒ cigaretes Lietuvos teritorijoje, o A. A. padėjo gabenti akcizais apmokestinamas prekes ‒ cigaretes, Lietuvos teritorijoje.

3. Be to, M. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. A. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad M. B., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, 2021 m. sausio‒balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, tiesiogiai palaikydamas ryšį su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A., pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir A. A. davė kyšį, o A. A., būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, savo naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir priėmė kyšį už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. A. nevykdytų savo tiesioginių pareigų ir atliktų fiktyvų muitinį tikrinimą, t. y. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją praleistų M. B. nurodytą transporto priemonę su nedeklaruotomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis, o būtent:

3.1. Veikdami pagal susitarimą, M. B. 2021 m. sausio‒balandžio mėn., susitarė su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A., kad šis 2021 m. balandžio 22 d., dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, už sutartą ir pažadėtą kyšį – 50 Eur už 1 cigarečių dėžę, praleis per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą vėliau A. A. nurodytą krovininę transporto priemonę, pakrautą nedeklaruotu kroviniu – cigaretėmis, atlikęs fiktyvų muitinį patikrinimą. Vyresniajam inspektoriumi A. A. žinant apie kontrabandos būdu gabenamas cigaretes, M. B. pasiūlius, pažadėjus duoti kyšį, o A. A. sutiktus, tokiu būdu pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį, o A. A. sutiko priimti kyšį, už sutartą ir pažadėtą kyšį praleisti cigarečių kontrabandą per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą po ko Baltarusijos Respublikos pilietis M. H., vykdydamas M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2021 m. balandžio 22 d. apie 15.14 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vyko krovinine transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepateikęs muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengęs, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, puspriekabėje paslėptą tarp medinių sėdimųjų baldų krovinio privalomai pateikti muitinei daiktus – 125 000 vnt. pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 385 482 Eur, o A. A. pagal išankstinį susitarimą už anksčiau sutartą ir pažadėtą kyšį atliko fiktyvų muitinį patikrinimą bei tyčia cigarečių nerado, ir M. H. su minėtomis kontrabandos būdu įvežtomis cigaretėmis išvažiavo iš minėto posto į Lietuvos Respublikos teritoriją, po ko M. B. 2021 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku ir vietoje A. A. davė 12 500 Eur kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o A. A. priėmė 12 500 Eur kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

4. Be to, M. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), o A. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) už tai, kad M. B., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A., Baltarusijos Respublikos piliečiu S. H. bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, M. B. organizavo kontrabandos gabenimą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, S. H. gabeno kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, o A. A. padėjo gabenti kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, o būtent:

4.1. M. B. 2021 m. gegužės 16 d., tiesiogiai bendraudamas su A. A., susitarė, kad A. A. 2021 m. gegužės 16 d., dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, už atlygį praleis per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą vėliau šiam nurodytą krovininę transporto priemonę, pakrautą nedeklaruotu kroviniu – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis, ir atliks fiktyvų muitinį patikrinimą, tęsdami susitarimą ir siekdami įvykdyti sutartą nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 16 d. M. B., tiesiogiai palaikydamas ryšį ir bendraudamas telefonu per „Telegram“ programėlę su A. A., apie 12.00 val. susitarė dėl krovinio (cigarečių), gabenamo krovinine transporto priemone „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), praleidimo per Lietuvos Respublikos teritorijos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, atlikus fiktyvų muitinį patikrinimą. Baltarusijos Respublikos pilietis S. H., vykdydamas M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2021 m. gegužės 16 d. apie 16.14 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vyko vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su paslėptais tarp stiklainių krovinio privalomais pateikti muitinei daiktais – 101 000 vnt. pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 319 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 75 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Black“, 150 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 150 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 30 000 vnt. pakelių cigarečių „Dove Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 2 613 236 Eur, tokiu būdu nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, S. H. gabeno paminėtas cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) kelio postą M. B. organizavo šių kontrabandinių cigarečių gabenimą, o A. A. padėjo šių cigarečių gabenimui, kuomet ne nuo M. B. ir A. A. valios nepavyko A. A. atlikti fiktyvaus muitinio patikrinimo, muitinis patikrinimas buvo nukreiptas kitam muitinės pareigūnui, dėl ko buvo aptiktas ir sulaikytas minėtas nedeklaruotas krovinys.

5. Be to, M. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. A. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad M. B., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, 2021 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tiesiogiai palaikydamas ryšį su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A., pasiūlė, pažadėjo ir susitarė A. A. duoti kyšį už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, o A. A., būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas kartu su M. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tiesiogiai palaikydamas ryšį su M. B., savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. A. nevykdytų savo tiesioginių pareigų ir atlikęs fiktyvų muitinį tikrinimą per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją praleistų jam M. B. nurodytą transporto priemonę su nedeklaruotomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis, o būtent:

5.1. Veikdami pagal susitarimą, 2021 m. gegužės 16 d. M. B., tiesiogiai bendraudamas su A. A., susitarė, kad A. A. 2021 m. gegužės 16 d., dirbdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, už sutartą ir pažadėtą kyšį – 50 Eur už vieną cigarečių dėžę, praleis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą apie 12.00 val. A. A. nurodytą krovininę transporto priemonę, pakrautą nedeklaruotu kroviniu – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis, atlikęs fiktyvų muitinį patikrinimą, po ko Baltarusijos Respublikos pilietis S. H., vykdydamas M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2021 m. gegužės 16 d. apie 16.14 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vyko vilkiku „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su paslėptomis cigaretėmis tarp stiklainių krovinio, ir tokiu būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) kelio postą privalomus pateikti muitinei daiktus, muitinio patikrinimo metu ne dėl nuo M. B. ir A. A. valios priklausančių aplinkybių minėta krovininė transporto priemonė kitų muitinės pareigūnų buvo nukreipta į detalų patikrinimą stacionaria rentgeno kontrolės sistema, o A. A., pagal išankstinį susitarimą už anksčiau sutartą ir pažadėtą kyšį atlikti fiktyvų muitinį patikrinimą, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nepavykus fiktyviai atlikti minėto krovinio patikrinimo, M. B., tiesiogiai per „Telegram“ programėlę bendraudamas su A. A., pasiūlė ir pažadėjo papildomą didesnį atlygį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o A. A. sutiko už M. B. pažadėtą papildomą didesnį atlygį išleisti minėtą transporto priemonę su cigaretėmis be detalaus patikrinimo iš Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto ir tokiu būdu išvengti muitinės kontrolės, tačiau ne dėl nuo A. A. valios priklausančių aplinkybių po minėtos transporto priemonės detalaus muitinio patikrinimo tarp deklaruoto krovinio buvo rastos ir sulaikytos nedeklaruotos privalomai muitinei pateikti prekės – 101 000 vnt. pakelių cigarečių „Queen Menthol“, 319 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 75 000 vnt. pakelių cigarečių „NZ Black“, 150 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“, 150 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 30 000 vnt. pakelių cigarečių „Dove Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 2 613 236,00 Eur, tokiu būdu jam, M. B., dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių nepavyko duoti žadėto kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o A. A. nepavyko priimti pažadėto kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

6. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisiamąjį nuosprendį, t. y. jį pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas – teismas faktines bylos aplinkybes vertino neobjektyviai, selektyviai ir tik kaltinimo naudai, tokiu būdu pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, taip pat nenustatęs ir skundžiamame nuosprendyje nenurodęs konkretaus nusikalstamų veikų padarymo laiko, vietos, būdo bei kitų svarbių aplinkybių, kurios yra susijusios su M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, bei pateikdamas subjektyvaus, netgi sofistinio pobūdžio samprotavimus pažeidė nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, numatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, dėl ko padarė deklaratyvias, iš bylos aplinkybių neišplaukiančias išvadas dėl M. B. kaltės.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, formaliai atmesdamas nuteistojo M. B. paaiškinimus, nepagrįstai pagrindinę įrodomąją reikšmę suteikė kito nuteistojo A. A. nurodytoms aplinkybėms, nors būtent šio nuteistojo parodymai prieštarauja nuteistųjų M. H., S. H. ir liudytojos G. B. parodymams bei kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Byloje nėra jokių tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų, jog M. B. kokiu nors būdu buvo susijęs su A. A., M. H. bei S. H. nusikalstamų veikų padarymu. Nuteistieji M. H. ir S. H. parodė, kad M. B. nepažinojo, su juo nėra anksčiau susitikę ar bendravę. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam S. H., kuris pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, baudžiamojo proceso metu būtų nelogiška neigti aplinkybes, galinčias turėti reikšmės jo baudžiamosios atsakomybės švelninimui.

6.3. Keliama versija, kad nuteistasis A. A., pripažindamas kaltę ir duodamas parodymus ne tik apie savo, bet ir apie bendrininko M. B. nusikalstamus veiksmus, tai darė siekdamas gauti privilegijų ir tokiu būdu sušvelninti baudžiamąją atsakomybę arba siekdamas jos išvengti. Tai, pasak nuteistojo, patvirtina kaltinime suformuluotos aplinkybės, dėl kurių A. A. veiksmai nusikalstamų veikų daryme pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti ne kaip vykdytojo, o kaip padėjėjo, taip pat nustačius dvi A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam buvo paskirta dvigubai mažesnė bauda, lyginant su baudos dydžiu, paskirtu nuteistajam M. B., atitinkamai A. A. buvo paskirta ir mažesnės apimties baudžiamojo poveikio priemonė (iš A. A. nuspręsta išieškoti mažesnę konfiskuotino turto rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalį). Šios aplinkybės rodo, kad A. A., mainais už privilegijų gavimą, buvo akivaizdžiai suinteresuotas duoti melagingus parodymus ir perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui bei tokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį.

6.4. Nuteistojo A. A. parodymų patikimumu leidžia abejoti jo parodymų davimo aplinkybės, iš kurių matyti, kad A. A. į Muitinės kriminalinę tarnybą atvyko ir parodymus davė ne įvykio dieną, kuomet buvo sulaikytas krovinys su akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, tačiau tik sekančią dieną, nors žinojo, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitaip tariant, nuteistasis A. A. iki pirmos apklausos turėjo laiko parengti gynybinę versiją ir sunaikinti jo versijai prieštaraujančius duomenis. Be kita ko, aplinkybę, kad iš telefono ištrynė „Telegram“ programėlę, kurios pagalba tariamai vyko bendravimas su M. B., patvirtino ir pats nuteistasis A. A., todėl neatmestina tikimybė, jog A. A. galėjo sunaikinti ir kitus bylai reikšmingus duomenis.

6.5. Nuteistojo A. A. 2021 m. gegužės 17 d. melagingus parodymus, kad pirmas kontaktas su nuteistuoju M. B. įvyko 2021 m. sausio mėn. viduryje, naudojantis programėle „Messenger“, paneigia A. A. telefono „Samsung Galaxy S9“ ir jame esančios SIM kortelės tyrimas, kurio metu nebuvo rasti jokie susirašinėjimai su kontaktu „M. B.“ (M. B.). Taip pat iš byloje esančių elektroninių ryšių srauto duomenų matyti, jog duomenys ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo užsakyti ne už maksimalų leistiną 6 mėn. laikotarpį, tačiau tik nuo 2021 m. sausio 1 d., nors nuteistasis M. B. aiškiai pareigūnams buvo nurodęs, jog pirmas A. A. skambutis jam buvo dar 2020 m. gruodžio mėn. Taip pat keliama prielaida, kad nuteistasis A. A., siekdamas nuslėpti savo iniciatyvą dėl 2021 m. sausio 19 d. susitikimo su M. B. ir tokiu būdu siekdamas suklaidinti pareigūnus, iš savo naudojamo telefono skambučių žurnalo pašalino 2020 m. gruodžio mėn. skambutį M. B.

6.6. Nuteistojo M. B. parodymus, kad jis iš anksto neplanavo 2021 m. sausio 19 d. susitikimo su A. A. ir jam nesiruošė, patvirtina jų susitikimo aplinkybės, iš kurių matyti, jog M. B. į 2021 m. sausio 19 d. susitikimą vyko iš kaimo kartu su visa šeima, taip pat M. B. su A. A. susisiekė naudodamas įprastą mobilųjį telefono ryšį. Taigi M. B., vykdamas į susitikimą su A. A., elgėsi įprastai ir niekaip nesistengė nuslėpti jų susitikimo fakto, kai paprastai tokio pobūdžio susitikimai su bendrininkais, siekiant daryti nusikalstamas veikas, yra kruopščiai planuojami laikantis aukštos konspiracijos ir nenaudojant savo vardu registruotų telefono abonento numerių ar, juo labiau, į tokius susitikimus nevykstama su šeima. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik vienu 2019 m. sausio 19 d. M. B. skambučiu A. A., padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad 2021 m. sausio 19 d. susitikimo iniciatorius buvo ne A. A., o M. B..

6.7. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti A. A. parodymus dėl 2021 m. sausio 19 d. pokalbio turinio tarp jo ir M. B., atkreipiant dėmesį, jog paties nuteistojo A. A. parodymai šioje dalyje nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti, A. A. 2021 m. gegužės 17 d. bei 2023 m. spalio 2 d. apklausų metu teigė, jog 2021 m. sausio 19 d. susitikimo metu jis nekalbėjo su M. B. apie cigarečių ar kitų neleistinų daiktų kontrabandos organizavimą ir (ar) planavimą, tuo tarpu duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. A. anksčiau duotus parodymus pakeitė, nurodydamas, kad elektronikos prekės turėjo būti vežamos nelegaliai. Todėl, nesant galimybės pašalinti prieštaravimams, lieka nepaneigti nuteistojo M. B. parodymai, jog 2021 m. sausio 19 d. susitikimo metu būtent A. A. kreipėsi į jį su prašymu atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. daryti įtaką dėl ikiteisminio tyrimo, kurį atliko (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai dėl įtariamųjų A., D. (D.), K. (K.) disponavimo dideliu kontrabandinių cigarečių kiekiu, kadangi M. B. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje. Apie tai, kad toks ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, patvirtino ir M. H. gynėja advokatė L. G.. Todėl neatmetama galimybė, kad A. A., siekdamas atkeršyti M. B. už atsisakymą vykdyti neteisėtą jo prašymą, jį melagingai įskundė.

6.8. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis M. H. vežė kontrabandą – akcizais apmokestinamas cigaretes, kurios buvo paslėptos transporto priemonėje tarp medinių baldų krovinio, ir tuo pačiu A. A. parodymus dėl kontrabandinio krovinio gabenimo objektyviai paneigia krovinių vežimo programa atlikti paskaičiavimai, iš kurių matyti, jog į puspriekabę, kurioje net ir trūkstant vieno padėklo (paletės), fiziškai neįmanoma įkrauti 250 dėžių su cigaretėmis. Tokie paskaičiavimai atlikti įvertinus puspriekabės matmenis ir padaryta išvada, kad ant europinio standarto paletės gali tilpti daugiausia 32 dėžės su cigaretėmis, suomiško ir amerikietiško standarto – 44 dėžės su cigaretėmis. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad į Vokietiją iš viso buvo atgabenta 41 paletė, kai į pilnai pakrautą puspriekabę maksimaliai galėjo tilpti 42 paletės. Aplinkybę, jog transporto priemonė buvo beveik pilna ir trūko tik 4 vnt. krovinio, kuris turėtų tilpti ant vienos paletės, patvirtino ir Vokietijos pareigūnai liudytojai A. S. bei S. S.. Liudytojas V. Ž. taip pat paneigė 250 dėžių su cigaretėmis įtalpinimo į puspriekabę faktinę galimybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, neturėdamas krovinio ir tariamai gabentų cigarečių dėžių tikslių matmenų, likusios laisvos erdvės bei kitų apskaičiavimams atlikti reikalingų duomenų, negalėjo daryti abejonių nekeliančios išvados dėl gabento cigarečių kiekio transporto priemonėje.

6.9. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 44 dėžės su cigaretėmis buvo sudėtos ant vienos paletės, o likusios 206 cigarečių dėžės paskirstytos po 5 dėžes ant 41 paletės su baldais, paneigia ir paties nuteistojo A. A. parodymai. A. A. apklausų metu nurodė, kad jis pats nematė gabenamų cigarečių, o išvadą, jog puspriekabėje buvo 250 dėžių su cigaretėmis padarė tik dėl to, kad nuteistasis M. B. neva pagal susitarimą jam sumokėjo 12 500 Eur (po 50 Eur už cigarečių dėžę). Todėl akivaizdu, kad jeigu 206 cigarečių dėžės puspriekabėje būtų paskirstytos po 5 dėžes ant 41 paletės su baldais, tai nuteistasis A. A. transporto priemonės apžiūros metu jas būtų iš karto pamatęs, nesvarbu, ar dėžės būtų sudėtos ant baldų viršaus, ar tarp baldų pakuočių.

6.10. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kaip ir kokiu būdu nuteistasis M. B. organizavo tariamą 2021 m. balandžio 22 d. akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kontrabandą ir kaip ir kokiu būdu M. B. atitinkamai galėjo duoti nurodymus A. A., juo labiau kad nuo 2021 m. sausio 19 d. vienintelio susitikimo su A. A. buvo praėję kiek ilgiau nei trys mėnesiai ir šio susitikimo metu apie kontrabandą apskritai nebuvo kalbama, todėl nuteistojo A. A. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi atlikus tiek A. A., tiek M. B. naudotų telefonų apžiūrą nė viename telefone nebuvo rasta įdiegta programėlė „Telegram“, taip pat duomenys, patvirtinantys, jog ja anksčiau būtų naudotasi ryšiams su kitais asmenimis, įskaitant su M. B., palaikyti. Vien tai, kad A. A. ištrynė „Telegram“ programėlę iš telefono, nepaneigia M. B. parodymų, jog jis apskritai tokios programėlės telefone neturėjo ir su A. A. daugiau nekontaktavo.

6.11. Nuteistojo A. A. parodymų patikimumu leidžia abejoti ir tai, jog pats A. A. yra nurodęs, kad prieš pamainą negalėjo žinoti, kurioje vietoje jis dirbs, t. y. ar į Lietuvą atvykstančių krovinių, automobilių tikrinime, ar išvykstančių. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98, 28.4, 28.5 papunkčiai,14 punktas bei 1 priedas. Vadovaujantis šiomis darbo tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis, A. A. tik 2021 m. balandžio 22 d. atvykęs į darbą po instruktažo galėjo žinoti konkrečią darbo vietą, kurioje turėjo dirbti. Tuo tarpu pagal gautą prekių pervežimo užsakymą matyti, jog nuteistojo M. H. vairuota transporto priemonė buvo pakrauta 2021 m. balandžio 20 d. ir pradėtos vykdyti muitinės procedūros. Kitaip tariant, vairuotojas M. H. prekių pervežimo užsakymą pradėjo vykdyti anksčiau, t. y. iš anksto negalėdamas žinoti, ar 2021 m. balandžio 22 d. nuteistasis A. A. dirbs „reikiamoje vietoje“. Be to, vairuotojas M. H. negalėjo tiksliai žinoti, kiek konkrečiai laiko užtruks visų muitinės procedūrų įforminimas, kiek reikės laiko laukti eilėse ir pan. Todėl nuteistojo A. A. parodymai, jog 2021 m. balandžio 22 d. važiavimas per muitinę buvo suplanuotas, yra nelogiški ir nerealūs, juo labiau kad iš bylos medžiagos matyti, jog joks bendravimas tuo metu tarp A. A. ir M. B. nebuvo fiksuotas, kaip nebuvo fiksuotas M. H. bendravimas su A. A.. Be to, UAB „Eurocusta“ muitininkės tarpininkė N. R. Š. patvirtino, kad M. H. kirto sieną teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka įformino muitinės procedūras. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp M. H. ir A. A. parodymų, nepagrįstai prioritetinę reikšmę teikė A. A. nurodytoms aplinkybėms.

6.12. Nuteistojo A. A. parodymų patikimumu leidžia abejoti ir kiti nustatyti jo parodymų prieštaravimai, iš kurių matyti, kad A. A., duodamas pirminius parodymus, neteisingai nurodė 2021 m. balandžio 22 d. neva gabentos kontrabandos datą, tariamus susitikimus su M. B., taip pat nurodė neteisingą transporto priemonės spalvą ir kitas aplinkybes, kurias vėlesnių apklausų metu, t. y. beveik po metų, pradėjo tikslinti, kas, pasak apelianto, tik patvirtina, jog jo parodymai buvo koreguojami pagal ikiteisminiam tyrimui reikalingas aplinkybes.

6.13. Neteisėtą teisėsaugos institucijų poveikį nuteistojo A. A. parodymams rodo ir vairuotojo M. H. atpažinimo aplinkybės. Visų pirma, 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. apklausų metu A. A. neprisiminė, kaip atrodė vairuotojas, 2021 m. balandžio 22 d. gabenęs kontrabandą su cigaretėmis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. jau 2022 m. gegužės 19 d. M. H. atpažino pagal nuotraukas kaip asmenį, 2021 m. balandžio mėn. vežusį kontrabandinį krovinį. Atkreipiamas dėmesys, jog nuotraukos su asmenimis A. A. buvo pateiktos praėjus vieneriems metams nuo tariamo jo ir M. H. susitikimo, antra, iš M. H. ir A. A. parodymų matyti, kad jų tarpusavio susitikimas truko labai trumpą laiką, trečia, M. H. tuo metu dėvėjo veido kaukę, ketvirta, A. A. nurodė, jog per parą tekdavo įforminti daug transporto priemonių su kroviniais, penkta, A. A. apklausos metu nurodė labai abstrakčius vairuotojo išvaizdos požymius, kurių iš nuotraukų nustatyti neįmanoma. Be kita ko, liudytoja V. J.-D. parodė, jog dar prieš A. A. apklausą ji žinojo, kad A. A. sutiks atlikti atpažinimo pagal nuotraukas veiksmą.

6.14. Asmens atpažinimo pagal nuotraukas veiksmas šioje byloje buvo atliktas pažeidus BPK reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuotrauka Nr. 3, kurioje užfiksuotas M. H., ir kito asmens nuotrauka Nr. 5 išsiskiria iš kitų, nes jos yra pateiktos iš asmens dokumentų, taip pat matyti, jog nuotraukoje Nr. 5 yra užfiksuotas A. A. nurodytų požymių akivaizdžiai neatitinkantis asmuo, todėl lieka vienintelė nuotrauka asmens, kurį A. A. teko atpažinti, t. y. asmens, kuris yra užfiksuotas nuotraukoje Nr. 3, todėl neabejotina, kad A. A. parodymams esminę įtaką darė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai.

6.15. Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. A. kratos metu kavos dėžutėje rasti pinigai buvo tie patys pinigai, 2021 m. balandžio 23 d. perduoti M. B. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. neteisėtai praleidžiant kontrabandos krovinį, paneigia specialisto išvados, iš kurių matyti, kad ant tyrimui pateiktos kavos dėžutės ir 100 Eur banknoto nustatytas tik A. A. DNR profilis, tuo tarpu M. B. piršto antspaudų ar DNR pėdsakų nebuvo rasta. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. gegužės 17 d. kratos metu buvo rasta ne 12 500 Eur A. A. nurodyta suma, o 11 650 Eur. Be to, aplinkybę, jog M. B. perdavė pinigus degalinėje „Jozita“, paneigia Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) nusikaltimų tyrimo valdybos pateikti žurnalo ataskaitoje užfiksuoti duomenys apie tarnybinio automobilio „Peugeot Rifer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimą, iš kurių matyti, kad M. B. tarnybinis automobilis bylai reikšmingu laiku nebuvo užfiksuotas degalinėje „Jozita“, Jašiūnų g. 2, Rudaminoje. Be kita ko, aplinkybę, jog ir A. A. nurodytu laiku nebuvo degalinėje „Jozita“, patvirtina 2024 m. vasario 22 d. jo mobiliojo ryšio „Google maps“ paskyros apžiūros protokolo ir jo priedų duomenys, iš kurių matyti, kad A. A. naudoto mobiliojo ryšio telefono „Samsung GalaxyS9“ judėjimas nebuvo užfiksuotas Daškūnų g. Todėl akivaizdu, kad M. B. ir A. A. 2021 m. balandžio 23 d. nebuvo susitikę nuteistojo A. A. nurodytoje vietoje.

6.16. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. B. organizavo 2021 m. gegužės 16 d. kontrabandą ir davė nurodymus S. H. ir A. A., nepagrįsta. Nuteistasis A. A. nuo pat pirmos apklausos siekė nuslėpti tikruosius bendrininkus, tai patvirtina rentgeno RIKS patikros sistemos uždarymas ir A. A. 2021 m. gegužės 17 d. apklausos metu nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, jog pastarasis siekė sumenkinti savo vaidmenį, nurodydamas, kad rentgeno sistemą uždarė netyčia, kartu patvirtindamas, jog rentgeno sistemoje galima suvesti kitus duomenis, tačiau liudytojas E. V. šiuos A. A. parodymus paneigė. Taip pat A. A. nurodė ir skirtingas aplinkybes dėl automobilių numerių sužinojimo ir jų praleidimo pro patikros punktą – A. A. vienos apklausos metu teigė, kad duomenis M. B. jam atsiuntė per „Telegram“ programėlę, kitos apklausos metu – jog jam M. B. perdavė raštelį su užrašytais transporto priemonės numeriais.

6.17. Nuteistojo A. A. parodymus, jog M. B. 2021 m. gegužės 1 d. buvo atvykęs susitikti su juo į (duomenys neskelbtini) kaimą, šalia Šalčininkų, paneigia, o kartu M. B. parodymus, kad jis tą dieną buvo gyvenamojoje vietoje, patvirtina iš telekomunikacijų operatorių gauti duomenys, iš kurių matyti, jog M. B. telefonas visą dieną buvo prisijungęs prie jo gyvenamosios vietos esančio telekomunikacijų bokšto. Liudytoja G. B. nurodė, kad tik ji viena motinos dienos proga vyko aplankyti (duomenys neskelbtini) gyvenančių uošvių ir tėvų. Iš nuteistojo A. A. naudoto mobiliojo ryšio telefono „Samsung GalaxyS9“ ir „Google maps“ paskyros duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d. ir pats A. A. nebuvo (duomenys neskelbtini) kaime, šalia Šalčininkų. Kita vertus, užfiksuotos A. A. telefono judėjimo kryptys negali patvirtinti, jog tuo pat metu tose pačiose vietose lankėsi ir nuteistasis M. B..

6.18. Nuteistojo A. A. parodymų patikimumu leidžia abejoti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. A. atžvilgiu, prieš jo perkėlimą į (duomenys neskelbtini) kelio postą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog A. A. neturi jokio registruoto turto, kas patvirtintina, kad asmuo galimai numatė, jog gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino M. B. ir jo sutuoktinės G. B. duomenų apie turtą, kurie patvirtina, kad M. B. ir jo sutuoktinė neturėjo jokių pajamų ar turto, kurių negalėtų pagrįsti teisėtomis pajamomis iš darbo santykių.

6.19. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo M. B. mobiliojo ryšio telefono nepateikimo ir duomenų pašalinimo iš mobiliojo ryšio telefono, neva stengiantis sunaikinti reikšmingą informaciją, grįstos ne tik prielaidomis, tačiau ir įrodinėjimo pareigos perkėlimu nuteistajam M. B., o abejonės akivaizdžiai aiškintos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, todėl tokios išvados verčia suabejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, juo labiau kad nuteistasis M. B. davė išsamius paaiškinimus, dėl ko jis 2021 m. negalėjo prisiminti naudotos paskyros atrakinimo duomenų ir kodėl jis, naudodamas programinę įrangą, vėliau atstatė gamyklinius telefono parametrus. Pažymima, jog 2021 m. atlikus M. B. telefono apžiūrą ir grąžinus jį nuteistajam, M. B. suprato, kad visi veiksmai yra atlikti ir telefone esančios informacijos kopija yra byloje, todėl jis neturėjo jokios pareigos saugoti mobiliojo ryšio telefono ir jame buvusių duomenų.

6.20. Pirmos instancijos teismas taip pat neįvertino gynybos argumentų ne tik dėl galimo tyrimo tendencingumo šališkai renkant duomenis, pasireiškusiu ne tik galimu poveikiu A. A. parodymų davimui (parodymų turiniui, atpažinimo veiksmams), tačiau ir vengiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, o būtent: 2021 m. sausio 19 d. parduotuvės „Norfa“ vaizdo kamerų įrašų neišreikalavimu ir neprijungimu prie bylos, nors vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtintų, jog A. A. ėjo link M. B. automobilio, tačiau pamatęs automobilyje sėdinčią pastarojo šeimą, būtent A. A. pasiūlė M. B. kalbėtis lauke. Taip pat vaizdo kamerų įrašų iš (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto neišreikalavimu ir neprijungimu. Nors byloje buvo gauta pažyma, kad kameros buvo atjungtos, tačiau tai kelia pagrįstų abejonių, kadangi liudytojai, pareigūnai J. P., M. Z., S. K., E. V. patvirtino, jog kameros tikrai veikė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir liudytojos G. B. parodymų apie 2021 m. sausio 19 d. nuteistųjų susitikimo aplinkybes.

6.21. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino inkriminuotą aplinkybę, kad M. B. kartu su A. A., M. H., S. H. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau pažeidė BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio nuostatas, nepašalindamas iš kaltinimo bendrininkavimo rūšies. Kitaip tariant, pašalinus bendrininkavimo formą – bendrininkų grupę, M. B. pirmosios instancijos teismo negalėjo būti pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi.

6.22. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir bendrininkų susitarimo turinio, taip pat nebuvo atskleistas kiekvieno bendrininko vaidmuo, jų veiksmai darant jiems inkriminuotas veikas, t. y. skundžiamame nuosprendyje nebuvo atskleista, kaip ir kokiu būdu nuteistasis M. B. bendrininkavo ne tik su nuteistuoju A. A., bet ir su nuteistaisiais M. H. ir S. H. bei kokiu būdu bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nors būtent nuo šių aplinkybių priklauso baudžiamosios atsakomybės diferencijavimas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pripažino, jog bendrininkavimo institutas buvo pasitelktas dirbtinai.

6.23. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, remdamasis neleistinais daugiafunkcinės kontrolės pažeidimų kontrolės sistemos (toliau – ir DPKS) duomenimis, kadangi duomenys apie M. B. ir jo šeimos narius buvo renkami nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos neribotą laiką, tokiu būdu buvo pažeistos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nuostatos bei nuteistojo M. B. teisė į privatų gyvenimą, įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 22 straipsnio 1, 4 dalyse bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iki 2021 m. gegužės 17 d., t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Muitinės kriminalinė tarnyba būtų vykdžiusi A. A. ir (ar) M. B. atžvilgiu kriminalinę žvalgybą ar atlikusi kitus slaptus tyrimo veiksmus, todėl jokio teisinio pagrindo rinkti, kaupti ir saugoti duomenis, susijusius su M. B. ar G. B., nebuvo. Be to, iš 2023 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 1-26271 matyti, kad Muitinės departamentas duomenis iš kamerų saugo 7 dienas. Pažymima, jog vaizdo stebėjimo duomenų rinkimas ir saugojimas, neturint teisinio pagrindo ir nesilaikant įstatymų reikalavimų bei tvarkos, prilygsta nekontroliuojamam sekimui, t. y. veiksmui, kuriuo yra įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, ir negali būti pripažintas teisėtu ir leistinu įrodymu byloje.

6.24. Pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu apklausdamas liudytoją V. J.-D., atlikusią kompaktinės laikmenos, mobiliojo ryšio priemonės ir „Google maps“ paskyros apžiūrą, pažeidė BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, taip pat nepagrįstai pripažino teisėtais 2024 m. vasario 23 d. pateiktus duomenis, vykdant jo paties įpareigojimą dėl A. A. pateikto telefono apžiūros neteisėtumo, kadangi nagrinėjamu atveju procesiniai veiksmai buvo atlikti tam neturinčio teisės subjekto, todėl jų metu surinkti duomenys neatitinka įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo. Be kita ko, neatsižvelgta ir į tai, jog apžiūros metu eilė duomenų buvo užfiksuoti ne valstybine kalba – SMS žinutės, lentelėse fiksuoti duomenys: „rejected“, „answered“ ir kt. Tokiu būdu buvo nesilaikyta proceso kalbos principo, numatyto BPK 8 straipsnyje. Dėl šių priežasčių minėti duomenys negalėjo būti pripažinti leistinais ir teisėtais įrodymais, grindžiant nuteistojo M. B. kaltę.

6.25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens veiksmus kvalifikuojant pagal BK 199, 199² straipsnius, nusikalstamos veikos dalykas turi būti įrodytas. Šioje byloje pirmos kontrabandos atveju nebuvo nustatytas ir patvirtintas kontrabandos būdu gabentų prekių (cigarečių) egzistavimo faktas, nustatyta, kokios rūšies cigaretės buvo gabentos, jų kiekis ir pan. Kontrabandos būdu tariamai gabentos cigaretės apskritai nebuvo surastos, paimtos ir ištirtos. Apie kontrabandos dalyką pirmos instancijos teismas sprendė tik remdamasis nepatikimais A. A. parodymais, nesant jokių kitų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų, galinčių juos patvirtinti, jog 2021 m. balandžio 22 d. buvo gabenamas kontrabandinis cigarečių krovinys, taip pat šioje byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus nuteistojo A. A. parodymus, jog M. B. papirko A. A. (BK 227 straipsnis). Taigi nesant kontrabandos ir (ar) akcizais apmokestinamų prekių dalyko ir jo neįrodžius kitais įrodymais, M. B. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

6.26. Byloje nėra jokių įrodymų, kad M. B. organizavo 2021 m. gegužės 16 d. kontrabandinio krovinio gabenimą ir jis už tariamą pagalbą, padedant įvežti kontrabandines prekes (cigaretes), pažadėjo, pasiūlė atlygį A. A. (BK 227 straipsnis). Taigi, be nuteistojo A. A. parodymų, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog M. B. pažadėjo, pasiūlė atlygį A. A. už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą, vykdant įgaliojimus, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių M. B. susitarimo su A. A. turinį. Todėl M. B. nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį.

6.27. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus BK 199, 199² straipsnių redakcijoms, pasikeitė kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų bei akcizais apmokestinamų prekių vertės, pagal kurias diferencijuota baudžiamoji atsakomybė ir nustatytas nusikalstamų veikų sunkumas, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė BK straipsnių redakcijos, pagal kuriuos M. B. pripažino kaltu. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netiksliai nurodė nuteistojo M. B. darbovietę. Šios aplinkybės ir netikslumai parodo pirmosios instancijos teismo aplaidumą nagrinėjant baudžiamąją bylą.

6.28. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, ją nustatė tokią, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo dieną, o ne tokią, kokia ji buvo turto konfiskavimo dieną, taip pablogindamas M. B. ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas išieškojo neproporcingai didelę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri neatitinka turto konfiskavimo tikslų, pažeisdamas proporcingumo principą.

6.29. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš M. B. valstybės naudai nepagrįstai nusprendė išieškoti 431,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva paskyrė nuteistajam M. B. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir tik siekdamas, jog įvyktų iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai, jeigu M. B. gynėjas pagal teisinių paslaugų sutartį nebūtų galėjęs dalyvauti. Šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl procesinių išlaidų išieškojimo iš nuteistojo M. B.

7. Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas V. Dovidaitis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendį ir nuteistajam A. A. paskirti galutinę subendriną bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. A. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė ne į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, dėl ko A. A. paskyrė per griežtą, bausmės tikslų bei proporcingumo principo neatitinkančią galutinę bausmę – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

7.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis A. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, nevedęs, iš buvusios darbovietės negauta jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, nustatydamas bausmės dydį, nepagrįstai sumenkino šių aplinkybių reikšmę. Pažymima, jog A. A. yra jaunas ir tik pradedantis savarankišką gyvenimą asmuo, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė gali A. A. sužlugdyti finansiškai ir būti jam per sunki našta, juo labiau kad nuteistasis šiuo metu pradeda kurti savo verslą, galvoja ir apie šeimos kūrimą, vaikus. Paskirtos baudos dydis yra neadekvačiai didelis ir pasiekia tik vieną nubaudimo tikslą.

7.3. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tai pat neįvertino, jog nuteistojo A. A. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis ir tik A. A. dėka šioje byloje buvo nustatyti nusikalstamose veikose dalyvavę asmenys ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Pažymima, kad nuteistasis A. A. pripažino kaltę ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, todėl prašoma nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti iki artimesnės minimaliai bausmei, numatytai sankcijoje už A. A. padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į mažą A. A. asmenybės pavojingumą ir jo reikšmingą indėlį atskleidžiant nusikalstamas veikas.

8. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį ir tenkinti Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį dėl 367 982 Eur nesumokėtų importo muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių, priteisiant nesumokėtus mokesčius solidariai iš asmenų, pripažintų kaltais šioje baudžiamojoje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnio, Europos Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 79 straipsnio 1, 3 dalių, 139 straipsnio 1 dalies, BPK 109, 115 straipsnių nuostatas bei nukrypdamas nuo teismų praktikos dėl civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, nepagrįstai paliko nenagrinėtu civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, išaiškindamas civilinei ieškovei teisę pareikšti civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

8.2. Pažymima, jog Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys su prašymu priteisti 367 982 Eur nesumokėtų mokesčių (10 080 Eur muitas, 291 000 Eur akcizas, 66 902 Eur PVM) baudžiamoje byloje buvo pareikštas 2023 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nustatyta, kad iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės (paslėpus baldų krovinyje), į Lietuvos Respubliką bei Europos Sąjungos muitų teritoriją buvo įvežta akcizais apmokestinamų prekių, t. y. 2021 m. balandžio 22 d. apie 15.36 val. krovinine transporto priemone vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 125 000 pakelių cigarečių. Taigi išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir kartu pripažinus patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų kaltę pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytu 5 metų senaties terminu ir tuo pagrindu palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, prašoma išspręsti civilinio ieškinio klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai bei civilinės ieškovės atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. B., nuteistojo A. A. gynėjo V. Dovidaičio bei civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniai skundai atmetami.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą bei įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, apeliacinių skundų argumentus bei proceso dalyvių pasisakymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas nuosprendis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, o teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymo aplinkybių bei nuteistojo M. B. kaltės yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, yra motyvuotos. Teisėjų kolegija nustatė, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos įsigaliojo nauja BK 65 ir 66 straipsnių redakcija, kuri švelnina nuteistojo M. B. padėtį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendis tikslintinas tik dėl M. B. išbūto laiko laikinajame sulaikyme įskaitymo į paskirtą bausmę. Nuteistajam A. A. Vilniaus apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos teisingos ir proporcingos bausmės, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys taip pat pagrįstai paliktas nenagrinėtas, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

11. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nurodant, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, duomenis vertino šališkai bei selektyviai ir tik kaltinimo naudai, tačiau apeliaciniame skunde konkretesnės teismo šališkumo apraiškos nenurodomos.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo nešališkumo ar asmeninio tendencingumo. Jokių konkrečių ar atskirų teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnyje nurodytus teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus, byloje nenustatyta. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ar proceso veiksmai atliekami tokiu būdu, kuris rodytų, jog nuteistajam M. B. buvo reiškiamas išankstinis priešiškumas. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrįstas pagrindas abejoti, jog teismas stokoja nešališkumo, nuteistojo požiūris nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, turi būti objektyviai pagrįsta. M. B. argumentai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs, iš esmės grindžiami tik nesutikimu su skundžiamo nuosprendžio išvadomis.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje bei susiejo juos į visumą, ir, priešingai nei teigiama nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, t. y. apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo M. B. parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl BPK pažeidimų ir įrodymų leistinumo

14. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas veikų padarymo faktines aplinkybes bei grįsdamas jo kaltę, vadovavosi neleistinais įrodymais, daroma prielaida, kad kito nuteistojo A. A. jį kaltinantys parodymai buvo išgauti naudojant neteisėtą pareigūnų poveikį jo parodymų turiniui bei atpažinimo procesiniams veiksmams. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti šių teiginių realumo.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas ne vieną kartą, taip pat buvo atliekami ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje veiksmai, visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavo A. A. gynėjai, tačiau nė viename apklausos ar kito procesinio veiksmo atlikimo protokole jokių pastabų dėl neteisėto poveikio neužfiksuota, atvirkščiai, nuteistasis A. A. tvirtino, kad jo ankstesni parodymai yra teisingi (t. 8, b. l. 60–63, 76–77, 80, 93–94). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. A. taip pat nurodė, kad parodymus duoda laisva valia, niekieno neverčiamas, patvirtindamas, kad ankstesniais parodymais galima vadovautis, jie yra teisingi (t. 8, b. l. 70–73). Savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą A. A., be kita ko, patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodydamas jokių aplinkybių dėl jam neteisėtai daryto pareigūnų poveikio (t. 12, b. l. 6–13, 21–27, 122–123, 199–200). Pirmosios instancijos teisme apklausta vyr. tyrėja liudytoja V. J.-D. nurodė, kad A. A. apklausa buvo atliekama laikantis BPK nustatytos tvarkos, o jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės buvo užfiksuotos apklausų protokoluose pagal jo laisva valia duotus parodymus (t. 12, 73‒75). Kita vertus, jeigu apklausų metu A. A. ir buvo siūloma duoti parodymus apie nuteistąjį M. B. ar kitus asmenis, dalyvavusius nusikalstamų veikų daryme, tai nepatvirtina jam daryto neteisėto psichologinio spaudimo, o tik atskleidžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų tikslą išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. Be to, A. A. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, įskaitant ir teisę atsisakyti duoti parodymus.

16. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl A. A. bendradarbiavimo atliekant ikiteisminį tyrimą nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad prieš jį buvo panaudota psichinė prievarta. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą detaliai patikrinęs nuteistojo M. B. teiginius dėl neva prievarta išgautų nuteistojo A. A. parodymų, tokių faktų taip pat nenustatė. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu proceso veiksmų atlikimo teisėtumas kontroliuojamas, pateikiant skundus BPK V skirsnyje nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šia galimybe A. A. nepasinaudojo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto pareigūnų poveikio A. A. yra deklaratyvūs, siekiant pateisinti paties nuteistojo M. B. nusikalstamus veiksmus.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo M. B. argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą, buvo pažeista BPK 192 straipsnyje nustatyta tokio veiksmo atlikimo tvarka. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši norma nėra imperatyvi ir suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2008, Nr. 2K-370-693/2017, Nr. 2K-247-719/2019). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad 2022 gegužės 19 d. A. A. kito asmens atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas buvo atliktas teisėtai – A. A. buvo pateiktos šešios vyriškos lyties, tarpusavyje pagal amžių ir išvaizdos bruožus panašių asmenų nuotraukos (t. 8, b. l. 82‒85). Vyr. tyrėja V. J.-D. patvirtino, kad, žinodama, kaip atrodo nuteistasis M. H., vienus asmenis parinko prieš A. A. apklausą, kitus – po, kai pastarasis sutiko atlikti procesinį veiksmą (t. 12, 73‒75).

18. Nuteistasis M. B. taip pat kelia klausimą, kaip A. A. atpažino M. H., jeigu įvykio metu M. H. dėvėjo medicininę veido kaukę, o jų kontaktas buvo itin trumpas. BPK 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Šie įstatymo reikalavimai buvo įgyvendinti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ankstesnių apklausų metu nuteistasis A. A. nurodė, kad vairuotojo, kuris per jo pamainą 2021 m. balandžio 22 d. iš Baltarusijos Respublikos vežė nedeklaruotą krovinį – akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, atpažinti negalėtų, tačiau 2022 m. gegužės 19 d. apklausoje, prieš atliekant procesinį atpažinimo veiksmą, A. A. vis dėlto nurodė bendrus bruožus, kuriuos įsiminė įvykio metu, t. y. ūgį, kūno sudėjimą, veido formą, šukuoseną, todėl sutiko pabandyti atpažinti (t. 8, b. l. 80‒81). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. A. atpažino vyrą, kurį 2021 m. balandžio 22 d. neteisėtai praleido su nelegaliu kroviniu per muitinės kontrolės punktą, kaip M. H., nurodydamas, kad jį atpažino pagal šukuoseną ir bendrus veido bruožus (t. 8, b. l. 82‒85). Pirmosios instancijos teisme A. A. patvirtino, jog iš jam pateiktų nuotraukų pasirinko tą asmenį, kuris buvo panašiausias (t. 12, b. l. 21‒27). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistojo A. A. gebėjimu įsiminti asmenį pagal bendrus bruožus net ir tuo atveju, jeigu M. H. dėvėjo medicininę veido kaukę, juo labiau kad iš A. A. ankstesnių parodymų nustatyta, jog pastarasis su juo bendravo pakankamą laiką, imituodamas vežto nelegalaus krovinio patikrinimą. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš 2022 m. gegužės 18 d. protokole pateiktų nuotraukų matyti, kad kiti penki parinkti asmenys buvo tos pačios lyties, panašaus amžiaus ir išvaizdos kaip ir nuteistasis M. H.. Taigi pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 19 d. protokole užfiksuotą atpažinimą, kurio metu A. A. atpažino nuteistąjį M. H. pagal jo nuotrauką, pagrįstai pripažino įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

19. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis daugiafunkcinės kontrolės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) duomenimis, pažeidė įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, kadangi duomenys apie jį ir jo šeimos narius buvo renkami nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, neribotą laiką, tokiu būdu pažeidžiant BDAR nuostatas ir jo teisę į privatų gyvenimą, įtvirtiną Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 22 straipsnio 1, 4 dalyse bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikta 2018 m. balandžio 11 d. duomenų teikimo sutartis Nr. S-82/18B-2, sudaryta tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), pagal kurią Muitinės departamentas (duomenų teikėjas) įsipareigojo teikti Kelių direkcijai (duomenų gavėjas) daugiafunkcinės kontrolės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) fiksuotų transporto priemonių ir jų fiksavimo šaltinių duomenų bazėje saugomus duomenis. Teisinis pagrindas duomenų gavėjui (Kelių direkcijai) gauti DKPS duomenis ir juos naudoti konkrečiais tikslais nustatytas šios sutarties 3. 1 papunktyje, kuriame apibrėžti konkretūs tikslai, kurių pagrindu duomenų gavėjas (Kelių direkcija) įsipareigoja duomenis naudoti: 1) vykdant Kriminalinę žvalgybą ‒ siekiant vykdyti kontrabandos ir kitų su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų prevenciją, nusikalstamų veikų išaiškinimą, taip pat siekiant nustatyti nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (3.1.1 papunktis); 2) atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, išaiškėjusių muitinei atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jos veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose (3.1.2 papunktis). Šios sutarties 4.3.5 papunktyje taip pat numatyta tvarkyti asmens duomenis ne ilgiau, negu to reikalauja sutarties punktuose nurodyti duomenų naudojimo tikslai, gavėjas įsipareigoja nedelsiant sunaikinti pagal sutartį gautus duomenis, kai šie duomenys nebereikalingi naudojimo tikslams (t. 12, b. l. 136‒144).

21. Kaip matyti iš šios 2018 m. balandžio 11 d. sutarties aptartų sąlygų, duomenų teikėjui ir gavėjui nėra nustatyti konkretūs duomenų perdavimo ir saugojimo terminai. Priešingai nei teigiama M. B. apeliaciniame skunde, šių duomenų saugojimo pagrindas ir terminas negali būti tapatinamas su duomenų rinkimu atliekant Kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariami DKPS vaizdo kamerų duomenys pagal paminėtą sutartį buvo saugomi neišskiriant duomenų, susijusių su M. B., o Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje 2021 m. gegužės 17 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą ir gavus duomenų, jog M. B. galimai yra susijęs su nusikalstamų veikų darymu, buvo patikrinta turima duomenų bazė ir radus duomenų, susijusių su M. B., jie panaudoti ikiteisminiame tyrime, t. y. būtent pagal sutartyje nustatytą duomenų naudojimo tikslą, numatytą sutarties 3.1.2 papunktyje. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir vyr. tyrėjas R. J. (R. J.), paaiškindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius M. B. naudotus automobilius, buvo atlikta automobilių judėjimo analizė pagal DKPS kameromis užfiksuotą automobilių judėjimą keliuose (t. 12, b. l. 75‒76). Taigi nustačius, jog duomenys apie nuteistojo M. B. naudojamų transporto priemonių judėjimą buvo renkami ir gaunami esant teisiniam pagrindui – 2018 m. balandžio 11 d. duomenų teikimo sutarties Nr. S-82/18B-2 pagrindu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog tokiu būdu buvo pažeista nuteistojo M. B. ir jo šeimos narių teisė į privatų gyvenimą. Kitaip tariant, nustačius, jog duomenys užfiksuoti, naudojant daugiafunkcinės kontrolės pažeidimų kontrolės sistemą, buvo gauti teisėtu būdu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo nepažeidė ir pagrįstai vadovavosi nustatant veikų padarymo aplinkybes.

22. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis 2024 m. vasario 19‒20 d. kompaktinės laikmenos, 2024 m. vasario 19 d. mobiliojo ryšio telefono ir 2024 m. vasario 22 d. „Google maps“ protokolų duomenimis, argumentuojant tuo, jog šiuos veiksmus atlikusi pareigūnė vyr. tyrėja V. J.-D. prieš tai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja, todėl, anot M. B., vėlesni procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais taip pat neturi pagrindo sutikti.

23. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas) negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas. Byloje esantys 2024 m. vasario 19‒20 d. kompaktinės laikmenos, 2024 m. vasario 19 d. mobiliojo ryšio telefono ir 2024 m. vasario 22 d. „Google maps“ apžiūros protokolai patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad vyr. tyrėja V. J.-D. iš tiesų atliko nuteistojo A. A. mobiliojo ryšio telefono ir jo „Google maps“ paskyros apžiūrą po to, kai 2023 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja (t. 12, b. l. 73‒75). Kita vertus, nors vyr. tyrėjai V. J.-Dulkei šioje byloje buvo suteiktas liudytojo procesinis statusas, tačiau pažymėtina, jog 2023 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu V. J.-D. buvo apklausta išimtinai apie aplinkybes, susijusias su jos tarnybinių funkcijų atlikimu dėl jai pavesto atlikti ikiteisminio tyrimo. Kitaip tariant, šios tyrėjos liudytojos statusas nėra tapatus liudytojo statusui, kuris duoda parodymus apie jam žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vyr. tyrėja V. J.-D. atliko papildomą A. A. mobiliojo ryšio telefono apžiūrą ir surašytame protokole užfiksavo iš esmės techninius duomenis, nepateikdama jokių šių duomenų vertinimo (t. 13, b. l. 12‒14, 15‒70; 75‒90). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie numatytus atlikti veiksmus buvo informuoti visi proceso dalyviai, tačiau jokių pareiškimų dėl galimo vyr. tyrėjos V. J.-D. šališkumo nebuvo gauta nei šio veiksmo paskyrimo atlikti metu, nei jį atlikus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo A. A. mobiliojo ryšio telefono duomenys buvo nuskaityti dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nebuvo atlikta detali jų apžiūra (t. 5, 4‒15, 22‒24). Taigi nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad vyr. tyrėja V. J.-D., atlikusi aptartą procesinį veiksmą po to, kai šioje byloje buvo apklausta kaip liudytoja, BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nepažeidė. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai vadovavosi 2024 m. vasario 19‒20 d. kompaktinės laikmenos, 2024 m. vasario 19 d. mobiliojo ryšio telefono ir 2024 m. vasario 22 d. „Google maps“ protokoluose užfiksuotais duomenimis.

24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad 2024 m. vasario 19‒20 d. kompaktinės laikmenos, 2024 m. vasario 19 d. mobiliojo ryšio telefono ir 2024 m. vasario 22 d. „Google maps“ apžiūros protokolai buvo surašyti nesilaikant valstybinės kalbos principo reikalavimų, numatytų BPK 8 straipsnyje. Pagal BPK 8 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti ir veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys ar nuosprendžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-489/2025). Iš minėtų objektų apžiūros protokolų matyti, kad keturių DVD+R kompaktinių diskų, mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S9“ bei A. A. „Google maps“ paskyros duomenų ataskaitos apžiūros eiga ir apžiūros metu užfiksuoti rezultatai yra surašyti lietuvių kalba. Prie 2024 m. vasario 19 d. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo kaip jo priedai, patvirtinantys protokole užfiksuotus objekto apžiūros rezultatus, pridėta fotolentelė, taip pat pateiktos telefono duomenų išskleidimo ataskaitos (t. 13, 15‒68). Iš šių priedų turinio matyti, kad jų vertimas dėl juose užfiksuotos informacijos specifiškumo (išskyrus keletą žodžių anglų kalba) neturi reikšmės jos supratimui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis M. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė, kad aptariamo objektų apžiūros protokolo prieduose užfiksuoti duomenys jam yra nesuprantami, to M. B. nenurodo ir apeliaciniame skunde. Visa tai patvirtina, kad BPK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat nuteistojo M. B. teisės, susijusiosios su veiksmingu dalyvavimu procese, nebuvo pažeistos.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, rėmėsi leistinais įrodymais ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl 2021 m. balandžio 22 ir 23 d. nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje

26. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas kartu su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A., Baltarusijos Respublikos piliečiu M. H. (vairuotoju) ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2021 m. balandžio 22 d. organizavo nenustatytos rūšies kontrabandinių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – ne mažiau nei 250 dėžių, 125 000 vnt. pakelių, gabenimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją bei organizavo jų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat M. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio–balandžio mėn. pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2021 m. balandžio 23 d. davė valstybės tarnautojui – vyresniajam inspektoriui A. A. kyšį – 12 500 Eur už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. kad šis sutartu laiku atliktų fiktyvų muitinį tikrinimą ir praleistų per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą jo (M. B.) nurodytą transporto priemonę su nedeklaruotomis muitinei privalomai pateikti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis. Šie nuteistojo M. B. veiksmai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį. Kiti nuteistieji A. A. ir M. H. šios nuosprendžio dalies apeliacine tvarka neskundė.

27. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, nurodydamas, jog kitas nuteistasis A. A. jį apkalbėjo, siekdamas privilegijų (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar baudžiamosios atsakomybės sušvelninimo) arba kerštaudamas už tai, kad jis 2021 m. sausio 19 d. susitikimo su A. A. metu atsisakė patenkinti A. A. prašymą ir atlikti korupcinio pobūdžio veiksmus dėl tuo metu jo paties atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl kontrabandos. Nesant jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų, prašoma skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir M. B. pagal pareikštus kaltinimus išteisinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai bei analogiški jo apeliacinio skundo argumentai, tiek, kiek jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams, yra gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne tik jo paties išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį ir kokios paskatos nulėmė veikos padarymą. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2010, Nr. 2K-198-693-2016, Nr. 2K-127-689-2020). Taigi kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo (nuteistojo) parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

29. Nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentus, jog jis neatliko jokių jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, t. y. kad jis 2021 m. balandžio 22 d. neorganizavo kontrabandinių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją bei neorganizavo jų gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, paneigia kito nuteistojo A. A. parodymai, kuriuos, priešingai nei M. B. nurodytas aplinkybes, patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. A. po to, kai muitinės kontrolės poste 2021 m. gegužės 16 d. buvo sulaikytas kontrabandinis cigarečių krovinys, kitą dieną, t. y. jau pirmosios jo apklausos metu, pripažino kaltę ir davė ne tik išsamius M. B. kaltinančius parodymus, bet neneigė ir savo nusikalstamų veiksmų, nurodydamas, jog šis bandymas nebuvo pirmas, kad prieš tai, dar 2021 m. balandžio 22 d., jo ir M. B. bendru susitarimu, po 2021 m. sausio mėn. įvykusio jų susitikimo, vėliau daugiausiai visus veiksmus derinant per programėlę „Telegram“, kurią į telefoną buvo įsirašęs M. B. nurodymu, taip pat buvo pravežtas kitas, kiek mažesnis, kontrabandinių cigarečių krovinys iš Baltarusijos Respublikos, už kurį jis iš M. B. gavo 12 500 Eur atlygį (po 50 Eur už vieną cigarečių dėžę). Iš nuteistojo M. B. paaiškinimų, A. A. suprato, kad tą kartą krovininiu vilkiku su puspriekabe, kurį jis savo pamainos metu, atlikęs formalų patikrinimą, praleido per muitinės kontrolės postą, buvo pervežta 250 kontrabandinių cigarečių dėžių, tokiu būdu, kurį jis buvo nurodęs M. B., o būtent: kontrabandinės cigaretės buvo paslėptos kartu su legaliu kroviniu – baldais, kadangi gabenant tokį krovinį patikros rizika buvo mažesnė, lyginant su kitais kroviniais (t. 8, b. l. 60–63, 93–94, 70–73, 76–77, 80; t. 12, b. l. 6–13, 21–27, 122–123, 199–200).

31. Šias nuteistojo A. A. nurodytas aplinkybes, jog jam, dirbant muitinės kontrolės poste, jis pats 2021 m. balandžio 22 d. atliko kaltinime nurodyto vilkiko su puspriekabe, važiavusio iš Baltarusijos Respublikos, su kroviniu patikrą, patvirtina Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus tarnybinių pranešimų pagrindu pateikta (duomenys neskelbtini) kelio posto darbo grafiko ir įformintų muitinės procedūrų informacija, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) kelio posto (duomenys neskelbtini) pamainoje, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. 9.00 val. iki 2021 m. balandžio 23 d. 9.00 val. (parą laiko), dirbo vyresnysis inspektorius A. A., kuris tranzito Nr. (duomenys neskelbtini) deklaraciją priėmė 2021 m. balandžio 22 d. 15.36 val., ją įformino ir gabenti leido po 3 min., t. y. 2021 m. balandžio 22 d. 15.39 val. Patikrinimo akte nurodyta, kad krovinio gabenimui buvo suteiktas žalias kanalas, taip pat nustatyta, jog krovinį per kontrolės patikros postą vežė baltos spalvos vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe–furgonu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 138–141, 144–150). Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad minėtą transporto priemonę vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis M. H..

32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis M. H., paaiškindamas 2021 m. balandžio 22 d. vežto krovinio aplinkybes, teigė, kad jis nežinojo, jog tarp jo vežtų baldų buvo kontrabandinis krovinys – cigaretės, kita vertus, M. H. patvirtino nuteistojo A. A. nurodytas aplinkybes, kad jis 2021 m. balandžio 22 d., praėjęs muitinės kontrolės posto patikrą, iš Baltarusijos pro Lietuvos Respublikos teritoriją į Vokietiją gabeno baldų krovinį, t. y. tokį krovinį, kurį A. A. buvo pataręs gabenti M. B.. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis A. A., detalizuodamas 2021 m. balandžio 22 d. fiktyviai praleisto kontrabandinio krovinio aplinkybes, nurodė, kad tą pačią dieną, sužinojęs, jog dirbs atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių muitinės kontrolės punkte ir turės galimybę praleisti krovinį, apie tai per programėlę „Telegram“ informavo M. B. ir nurodė, jog vairuotojas, atvažiavęs į muitinės kontrolės postą, iš karto važiuotų po stogine, t. y. kad nepasiklystų, nes pravažiavimo kanalų buvo daug. Šias aplinkybes A. A. nurodė M. B. tikslu atskirti vilkiką, kadangi pagal bendras taisykles vairuotojai turėjo prieiti prie patikros posto, o ne pareigūnai prie vairuotojų (t. 12, b. l. 36–40, 6–13, 21–27). Šių nuteistojo A. A. parodymų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi analogiškas aplinkybes nurodė ir nuteistasis M. H., patvirtindamas, jog 2021 m. balandžio 22 d. atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kontrolės postą, jis iš karto važiavo po stogine, po to prie jo priėjo pareigūnas, jis išlipo, atidarė puspriekabės duris ir parodė sukrautą krovinį (t. 9, b. l. 195, 27–31, 31; t. 12 b. l. 36–40). Taigi šios nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis M. H. įvykio metu elgėsi būtent taip, kaip A. A. buvo nurodęs M. B..

33. Nors nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabentas krovinys buvo pakrautas anksčiau, t. y. dar tuomet, kai A. A. nežinojo, ar jis dirbs atvykstančių į Lietuvos Respubliką transporto priemonių kontrolės poste, tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia UAB „Eurokusta“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog šios bendrovės muitinės tarpininkui, tą pačią, A. A. pamainos, dieną, prieš pat pietus, t. y. 2021 m. balandžio 22 d. 11.56 val., nuteistasis M. H. elektroniniu paštu pateikė prašymą padaryti pervežamo krovinio ‒ baldų deklaraciją, pridėdamas reikalingus dokumentus, kuriuose krovinio siuntėjas buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ (adresas: (duomenys neskelbtini)), krovinio gavėjas ‒ „W.“ (adresas: (duomenys neskelbtini), Vokietija), CMR Nr. 003135 (pastaba ‒ neteisingas vertime nurodytas numeris Nr. 009133) bei važtaraštį, kuriame nurodyta, kad krovinį sudaro iš viso 42 paletės (t. 2, b. l. 49–66, 153–161). Taigi šios aplinkybės patvirtina nuteistojo A. A. nurodytą įvykio eigą, o būtent tai, kad jis 2022 m. balandžio 22 d. 9.00 val. atėjęs į pamainą informavo M. B. apie palankią galimybę įvykdyti jų susitarimą, t. y. kartu su legaliu kroviniu – baldais yra galimybė pervežti kontrabandinį krovinį – cigaretes. Šią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos ir apeliaciniame skunde neginčijamos aplinkybės, jog nuteistieji A. A. ir M. H. iki įvykio tiesiogiai vienas su kitu nebendravo ir fiktyvaus krovinio patikrinimo metu vienas kitą matė pirmą kartą. Kitaip tariant, nuteistajam M. H. informacija, kaip ir kokiu būdu krovinys per (duomenys neskelbtini) kelio postą turėtų būti pergabentas per Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo suteikta per nuteistąjį M. B..

34. Tai, kad nuteistasis M. H. 2021 m. balandžio 21 d. iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos teritoriją, kartu su legaliu baldų kroviniu, gabeno ir kontrabandinių cigarečių krovinį, netiesiogiai patvirtina duomenys, gauti iš Vokietijos Federacinės Respublikos, vykdant Europos tyrimo orderį, iš kurių matyti, jog apklausus Vokietijos įmonės „W.“ prekių priėmimo grupės vadovę, liudytoja A. S. patvirtino, jog krovininis transportas ‒ vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal grafiką turėjo į Vokietiją atvykti 2021 m. balandžio 27 d., bet dėl nenustatytų priežasčių vėlavo ir atvyko tik po dienos – 2021 m. balandžio 28 d. Be to, liudytoja A. S. nurodė, kad priėmus krovinį, kuris buvo atvežtas vairuotojo M. H., trūko vienos paletės – Vokietijos įmonei buvo atgabenta 41 paletė, o pagal CMR ir važtaraščio duomenis nustatyta, kad krovinį sudarė iš viso 42 paletės (t. 8, b. l. 3–42).

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ant vienos trūkstamos standartinio dydžio paletės objektyviai negalima sukrauti 250 dėžių su cigaretėmis, tą patvirtina ir nuteistojo M. B. 2023 m. gruodžio 21 d. pateikti skaičiavimai (t. 12, b. l. 109–115). Kita vertus, atlikti skaičiavimai nepaneigia, kad ant 42 palečių sukrautas baldų krovinys būtų buvęs iki pat puspriekabės viršaus, be tarpų ir nebūtų objektyvios galimybės kartu ant 42 vežtų palečių paskirstyti 250 dėžių su cigaretėmis, t. y. užimtų visą puspriekabės plotą. Tokią išvadą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina matematinis skaičiavimas net ir laikant, kad puspriekabės „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinyje buvo visos 42 paletės, t. y. nagrinėjamu atveju pakako ant kiekvienos paletės padėti po 6 dėžes cigarečių (250:42=5,95), kas pagal atliktus nuteistojo M. B. skaičiavimus ir pateiktus duomenis, net nesudarytų vienos standartinės paletės aukšto (matyti, jog vieną paletės aukštą sudaro 8 dėžės) tam, kad puspriekabėje būtų nesunku pergabenti 250 dėžių. Be to, šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog trūko visos vienos paletės, ant kurios, pagal skaičiavimus, galima sudėti 44 cigarečių dėžes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad likusias 206 dėžes su cigaretėmis nebuvo sudėtinga paskirstyti po 5 dėžes ant 41 paletės arba jas užmaskuoti kartu su baldų kroviniu.

36. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog A. A. nematė 2021 m. balandžio 22 d. krovinio dėžių turinio, kadangi A. A. parodymus, kad nuteistojo M. H. vežtame krovinyje buvo būtent toks kontrabandinių cigarečių kiekis (250 dėžių), be jo paties parodymų, patvirtina 2021 m. gegužės 17 d. pas A. A. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų grynųjų pinigų suma – 11 650 Eur, kurių dalį ‒ 850 Eur, kaip nurodė A. A., jis buvo išleidęs savo reikmėms (t. 5, b. l. 4–15, 22–24, 89–99). Detalizuodamas šių rastų pinigų kilmę, nuteistasis A. A. nurodė, kad tai buvo M. B. jam pažadėtas atlygis už jo tarnybinių funkcijų neatlikimą, kuris jam buvo perduotas iš karto po pamainos ryte, jam nuvažiavus į M. B. per programėlę „Telegram“ nurodytą vietą – t. y. susitikus su M. B. Šalčininkuose, degalinėje „Jozita“ (prie posūkio į Rudaminą), kur jis įsėdo į M. B. automobilį ir jie kartu važiavo Vilniaus link, už geležinkelio pervažos, patvirtindamas, kad būtent šioje vietoje M. B. jam perdavė 12 500 Eur sumą (50 Eur už vieną cigarečių dėžę), įdėtą į kavos dėžutę „Lavazza“, pasakydamas, jog 2021 m. balandžio 22 d. praleisto vilkiko puspriekabėje iš viso buvo 250 cigarečių dėžių, kartu nurodydamas, kad jis pats kurį laiką lydėjo M. H. vežamą kontrabandinį krovinį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

37. Šią nuteistojo A. A. nurodytą seką patvirtina abiejų nuteistųjų A. A. ir M. B. 2023 m. balandžio 23 d. transporto priemonių maršrutai, kurie tiek savo laiku, tiek vietomis sutampa su A. A. parodymais. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Vilniaus apskrities VPK) pateiktos žurnalo ataskaitos matyti, kad 2021 m. balandžio 22–23 d. tarnybiniu automobiliu „Peugeot Rifer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi nuteistasis M. B., o jame iš gautų GPS duomenų apie automobilio judėjimą matyti, jog 2021 m. balandžio 23 d., laikotarpiu 8.53–9.24 val., fiksuojamas automobilio judėjimas nuo Vilniaus apskrities VPK kiemo ir aikštelės iki Daškūnų g. 22, Vilniuje; po 9 min., laikotarpiu 9.35–10.04 val., automobilio judėjimas atgal nuo Daškūnų g. 30, Vilniuje, iki Vilniaus apskrities VPK aikštelės (t. 2, b. l. 91–94, 95–99). Internetinio žemėlapio „Google maps“ duomenimis nustatyta, jog adresas: Daškūnų g. 30, Vilnius, yra 1,1 km (3 min.) atstumu nuo A. A. nurodytos degalinės „Jozita“, kuri yra prie posūkio link Rudaminos. Iš byloje esančių DPKS duomenų matyti, kad nuteistajam A. A. priklausantis automobilis „Skoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, po A. A. pamainos, t. y. 2021 m. balandžio 23 d. 8.59 val. ir 9.02 val., buvo užfiksuotas važiuojantis keliu A3 (Vilnius–Minskas), kryptis nuo (duomenys neskelbtini) link Nemėžio. Tas pats automobilis buvo užfiksuotas 9.11 val. kelyje 106 (Naujoji Vilnia–Rudamina–Vaidotai), kryptis nuo Rudaminos link Vilniaus, 9.41 val. automobilis užfiksuotas važiuojantis keliu 106 (Naujoji Vilnia–Rudamina–Vaidotai), kryptis nuo Vilniaus link Rudaminos (t. 12, b. l. 85). Šį A. A. maršrutą detalizuoja jo „Google maps“ paskyros apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. balandžio 23 d. nuteistojo A. A. naudojamo mobiliojo ryšio telefono judėjimo maršrutas buvo (duomenys neskelbtini) Pasienio kontrolės punktas (duomenys neskelbtini), degalinė „Jozita“, esanti Pramonės g. 13, Šalčininkuose (t. 13, b. l. 75–90). Taigi šiuose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti duomenys kartu leidžia atmesti ir nuteistojo M. B. apeliacinio skundo teiginius, kad su A. A. pastarasis buvo susitikęs tik vieną kartą – 2021 m. sausio 19 d. Šalčininkuose, parduotuvės „Norfa“ aikštelėje.

38. Nors nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad 2021 m. sausio 19 d. susitikimo su A. A. metu būtent nuteistasis A. A. jam, kaip policijos pareigūnui, siūlė atlikti korupcinio pobūdžio veiksmus, tačiau šių jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, priešingai, prieš tai aptartais įrodymais nustatyta įvykio seka, kuri sudaro vieningą įrodymų grandinę, šią nuteistojo M. B. nurodytą įvykio versiją vienareikšmiškai paneigia. Pažymėtina, kad nuteistasis M. B. pirmą kartą aplinkybes dėl tariamo bandymo daryti jam neteisėtą poveikį nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtindamas, jog dėl A. A. veiksmų nei po 2021 m. sausio 19 d. susitikimo, nei pradėjus šį ikiteisminį tyrimą niekur nesikreipė ir apie tai niekam nepranešė (t. 12, b. l. 118–124). Antra, apeliacinio skundo teiginius, kad 2021 m. sausio 19 d. susitikimo iniciatorius buvo ne M. B., o A. A., paneigia 2024 m. vasario 19–20 d. kompaktinės laikmenos papildomos apžiūros bei 2024 m. vasario 19 d. nuteistojo A. A. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S9“ apžiūros protokolų duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistojo A. A. mobiliojo ryšio telefono „Skambučių žurnale“, ištirtame laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. sausio 19 d. (A. A. ir M. B. susitikimo dieną) 12.00 val. buvo fiksuotas praleistas skambutis būtent nuo nuteistojo M. B., po kurio A. A. netrukus (12.01 val.) jam perskambino (pokalbio trukmė 38 s), o praėjus 34 min., 12.35 val., buvo vėl fiksuotas M. B. skambutis A. A. (pokalbio trukmė 15 s) (t. 12, b. l. 211–212; t. 13, b. l. 12–14, 15–70). Taigi šie duomenys neabejotinai patvirtina nuteistojo A. A. parodymus, kad pirmas su juo susisiekė būtent M. B., po kurio skambučio jis važiavo į M. B. jam nurodytą vietą – į parduotuvės „Norfa“ aikštelę, Šalčininkuose. A. A. patvirtino M. B. pažinojęs tik iš matymo ir iki 2021 m. sausio 19 d. nepalaikęs su juo jokio bendravimo.

39. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog ištyrus A. A. mobiliojo ryšio telefoną nebuvo rasta M. B. rašyta žinutė A. A. per programėlę „Messenger“. Pažymėtina, kad šias aplinkybes nuteistasis A. A. nurodė praėjus keturiems mėnesiams po pirmojo jų susitikimo. Antra, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. su nuteistuoju A. A. jų susitikimo dieną kontaktavo ne tik skambučiais, bet 2021 m. sausio 19 d. rašė ir SMS žinutes, todėl praėjus ilgesniam laiko tarpui A. A. galėjo objektyviai neprisiminti ir klysti, juo labiau kad atlikus A. A. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S9“ apžiūrą, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 18 d., jokia 2020 m. gruodžio mėn. rašyta žinutė M. B. jokioje programėlėje nebuvo fiksuota, nors tarp A. A. „Facebook“ kontaktų buvo rastas kontaktas – „M. B.“, kuris priklausė nuteistajam M. B. (t. 5, b. l. 41–46, 47–48). Kitaip tariant, šios aplinkybės vienareikšmiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog A. A. su M. B. susisiekė dar 2020 m. gruodžio mėn.

40. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. A., nurodydamas susitarimo veikti kartu su M. B. aplinkybes, paaiškino, jog pirmojo susitikimo 2021 m. sausio 19 d. metu M. B. domėjosi jo užimamomis pareigomis bei bendromis krovinių tikrinimo procedūromis, pažymėdamas, kad tolimesni kontrabandinių krovinių klausimai, veiksmai bei atlygis už jo pageidaujamą neveikimą, daugiausiai buvo derinami per programėlę „Telegram“, kurią į telefoną įsirašė M. B. prašymu. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog programėlės „Telegram“ pokalbių turinys šioje byloje nenustatytas. Nuteistasis A. A. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 16 d. nepavykus pro muitinės kontrolės punktą praleisti antrojo kontrabandinio cigarečių krovinio, programėlę „Telegram“ jis iš karto ištrynė iš savo telefono. Kita vertus, nuteistojo A. A. nurodytas aplinkybes, jog nuoroda į programėlę „Telegram“ buvo atsiųsta po 2021 m. sausio 19 d. susitikimo, patvirtina į A. A. mobiliojo ryšio telefoną 2021 m. sausio 25 d. 17.26 val. atsiųstas pakvietimas prisijungti į „Telegram“ (t. 13, b. l. 15–70). Šias aplinkybes sugretinus su pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, jog M. B. su A. A. matėsi ne tik 2021 m. sausio 19 d., kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau jų susitikimas fiksuotas ir sekančią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 23 d., po A. A. praleisto krovinio su cigaretėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti A. A. parodymais, kad aplinkybes dėl fiktyvaus krovinio patikrinimo ir praleidimo toliau nuteistieji tarpusavyje derino naudodamiesi „Telegram“ programėle. Pažymėtina, kad pareigūnams nepavykus atrakinti ir ištirti nuteistojo M. B. kratos metu paimto mobiliojo ryšio telefono (telefonas buvo apsaugotas užrakinimo kodu) ir grąžinus jį nuteistajam, M. B., priešingai nei nuteistasis A. A., nedelsiant atsisiuntė specialią programėlę ir pašalino visus jame buvusius duomenis bei informaciją. Šie nuteistojo M. B. veiksmai pagrįstai leidžia spręsti, kad tokiu būdu pats nuteistasis M. B. stengėsi nuslėpti bet kokią informaciją, reikšmingą šiai bylai.

41. Priešingos išvados neleidžia daryti nustatyti nuteistojo A. A. parodymų netikslumai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis A. A. iš tiesų pirminės apklausos metu buvo nurodęs kitą kontrabandinių cigarečių gabenimo laiką, t. y. ne 2021 m. balandžio 22 d., o 2021 m. balandžio 14 d., taip pat klydo nurodydamas transporto priemonės numerius, spalvą, tačiau pažymėtina, kad kiti jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso baudžiamojo proceso metu. Be to, nuteistasis A. A., paaiškindamas savo parodymų tikslinimo priežastis, nurodė, jog dėl pirmojo kontrabandinio krovinio tikslaus laiko galėjo suklysti, atsižvelgiant į tai, kad muitinės kontrolės poste jis dirbo kas ketvirtą parą. Teisėjų kolegija šiomis nuteistojo A. A. nurodytomis parodymų tikslinimo priežastimis neturi pagrindo netikėti, juo labiau kad nuteistojo A. A. patikslintus parodymus tiek dėl jo pamainos metu priimto ir praleisto kontrabandos būdu gabento krovinio, tiek dėl transporto priemonės numerio bei spalvos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

42. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių A. A. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ir apkalbėti nuteistąjį M. B., neva siekdamas BK įtvirtintų privilegijų. Pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2021 m. gegužės 17 d., tą pačią dieną A. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta jo apklausa. Duodamas parodymus šios apklausos metu A. A. nė kiek nesiekė sumenkinti savo veiksmų ar nuslėpti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Priešingai, nuo pat pirmosios apklausos nuteistasis A. A. nurodė net ir tas aplinkybes, kurios tyrimui nebuvo žinomos ir iš esmės negalėjo būti išsiaiškintos, t. y. duodamas parodymus apie 2021 m. gegužės 16 d. sulaikytą muitinei privalomą pateikti krovinį su cigaretėmis, nurodė ir ankstesnio pro muitinės kontrolės punktą 2021 m. balandžio 22 d. kontrabandinio cigarečių krovinio aplinkybes. Tokie nuteistojo A. A. parodymai akivaizdžiai pasunkino jo paties teisinę padėtį, kadangi ne tik M. B., bet ir pats A. A. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir dėl kitų nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, t. y. iš viso dėl penkių sunkių nusikaltimų padarymo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad tokiu būdu, duodamas M. B. kaltinančius parodymus A. A. siekė BK įtvirtintų privilegijų, yra deklaratyvūs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių A. A. galėtų apkalbėti M. B..

43. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šioje byloje nebuvo nustatytas BK 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) objektyviosios pusės požymis – dalykas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad teismų praktikoje nėra draudimo asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kai nusikaltimo dalykas nėra rastas ir negalimas jo tyrimas, kadangi dalyko požymį galima konstatuoti vadovaujantis iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis. Priešingu atveju, neradus dalyko ir nesant galimybės atlikti jo tyrimo, būtų sudaromos prielaidos asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokios pačios pozicijos dėl nusikaltimo dalyko požymių nustatymo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, Nr. 2K-179-942/2021, Nr. 2K-69-489/2024).

44. Prieš tai aptartais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 22 d. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per (duomenys neskelbtini) kontrolės punktą buvo atvežta ne mažiau nei 250 dėžių su cigaretėmis, kurios, praėjus fiktyvų muitinės kontrolės patikrinimą, toliau kontrabandos būdu buvo gabentos Lietuvos Respublikos teritorija. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. birželio 3 d. specialisto išvada Nr. 5 patvirtina, kad 2021 m. balandžio 22 d. vežto kontrabandinio krovinio – neįvardintų 125 000 vnt. pakelių cigarečių (skaičiuojant po 500 cigarečių pakelių vienoje dėžėje) vertė buvo apskaičiuota taikant mažiausią kainą, įskaitant privalomus mokesčius, kuri 2021 m. balandžio 22 d. sudarė 385 482 Eur sumą (t. 2, b. l. 4–5). Nors cigarečių rūšis dėl objektyvių priežasčių iš tiesų nebuvo nustatyta, tačiau dalykas – cigaretės, nepaženklintos Lietuvos Respublikos banderolėmis, jų kiekis ir vertė šioje byloje buvo nustatyta ir apskaičiuota palankiausiu nuteistiesiems vertinimo būdu.

45. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. B. ir A. A. bendrininkaudami padarė BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) numatytus nusikaltimus. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

46. Nagrinėjamu atveju M. B. ir nuteistojo A. A. bendrą susitarimą gabenti per Lietuvos Respublikos sieną cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos banderolėmis, patvirtina jų atlikti veiksmai, pasiskirsčius vaidmenimis. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis M. B. atliko aktyvius veiksmus – iš anksto susitarė su (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi A. A. dėl fiktyvių veiksmų atlikimo imituojant M. H. vairuoto vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio tikrinimą, teikė informaciją, susijusią su transporto priemonės identifikavimu, bei davė kitus nurodymus A. A. ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims dėl krovinio gabenimo būdo, laiko, taip pat lydėjo M. H. vairuojamą transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi šie M. B. atlikti veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis buvo inkriminuotų nusikalstamų veiksmų organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo A. A. vaidmuo šių nusikaltimų daryme pasireiškė informacijos dėl krovinio gabenimo būdo ir laiko teikimu M. B. ir pagal pareigas pavestų veiksmų neatlikimu, imituojant krovinio patikrinimą. Tokiais veiksmais A. A. neabejotinai palengvino nusikaltimų darymą, t. y. veikė kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistiesiems pareikštų kaltinimų pašalindamas bendrininkų grupės požymį ir teisingai nustatęs kiekvieno bendrininko vaidmenį bei jų išankstinį susitarimą veikti bendrai, teisingai nuteistųjų, įskaitant ir M. B., padarytus nusikaltimus kvalifikavo su nuoroda į atitinkamą BK 24 straipsnio dalį ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pavyzdžiui, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2007.

47. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė BK straipsnių redakcijos, pagal kurią M. B. pripažino kaltu, yra nepagrįsti. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad M. B. veiksmai kvalifikuojami pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta ir konkreti šių BK straipsnių dalių redakcija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasirinkęs tokį rašymo būdą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

48. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. B. pagrįstai pripažino kaltu ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).

49. Teismų praktikoje išaiškinta, kad papirkimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu, susitarimu priimti kyšį, reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį arba kyšio priėmimu, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-594/2024, Nr. 2K-7-119-719/2024).‏‏‎ Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus už neteisėtą atlygį patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-414-303/2015, Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K-486-693/2015, Nr. 2K-91-976/2017).

50. Šioje byloje prieš tai aptartais įrodymais nustatyta, kad A. A., būdamas valstybės tarnautoju – Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas kartu su nuteistuoju M. B., sutartu laiku – 2021 m. balandžio 22 d. atliko fiktyvų muitinį tikrinimą ir praleido per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą M. B. nurodytą, M. H. vairuojamą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su muitinei privalomomis pateikti nedeklaruotomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis, už tai iš M. B. 2023 m. balandžio 23 d. gaudamas 2021 m. sausio-balandžio mėn. sutartą piniginį atlygį – 12 500 Eur. Prieš tai aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. B. už pageidaujamą A. A. tarnybinių funkcijų neatlikimą, t. y. už nusikalstamą neveikimą, jam kaltinime inkriminuotu nustatytu laiku ir vietoje, pažadėjo, susitarė ir perdavė A. A. kyšį – 12 500 Eur atlygį, kurio dalis, kaip minėta, buvo rasta A. A. namuose. Taigi nuteistojo M. B. veiksmai pirmosios instancijos teismo taip pat teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2021 m. gegužės 16 d. nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje

51. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2021 m. gegužės 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kontrolės poste buvo sulaikytas nuteistojo S. H. vairuojamas vilkikas „Mercedes-Benz 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDR 27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apžiūros metu buvo rastas kontrabandinis krovinys – 1 500 dėžių su 750 000 vnt. pakelių įvairių rūšių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 45–66, 78–80, 82–88). Taip pat byloje nekyla ginčo, jog viso kontrabandinio krovinio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, vadovaujantis Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. birželio 3 d. specialisto išvada Nr. 38, sudarė 2 613 236 Eur (t. 1, b. l. 170–171).

52. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis, veikdamas kartu su nuteistuoju A. A., Baltarusijos Respublikos piliečiu S. H. (vairuotoju) ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2021 m. gegužės 16 d. organizavo šio kontrabandinio krovinio gabenimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją bei 2021 m. gegužės mėn. pradžioje papirko A. A., pažadėdamas kyšį – 50 Eur už cigarečių dėžę, kad šis praleis per (duomenys neskelbtini) kelio postą jo (M. B.) nurodytą transporto priemonę su nedeklaruotu kroviniu – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis. Nesant jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų, prašoma skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir M. B. pagal pareikštus kaltinimus išteisinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai bei analogiški jo apeliacinio skundo argumentai, tiek, kiek jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams, yra gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

53. Nuteistojo M. B. apeliacinio skundo teiginius, jog jis neatliko jokių nusikalstamų veikų – neorganizavo 2021 m. gegužės 16 d. kontrabandos bei nesitarė dėl kyšio davimo A. A. už jo tarnybinių funkcijų neatlikimą, paneigia nuteistojo A. A. parodymai. Nuteistasis A. A., apklaustas apie kontrabandiniame krovinyje rastas cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pripažino savo kaltę ir nurodė, kad, kaip ir pirmuoju atveju, jis dėl šio krovinio fiktyvaus tikrinimo tarėsi su nuteistuoju M. B.. 2025 m. gegužės mėn. pradžioje, susitikimo su M. B. metu, kuris vyko netoli (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r., informavo pastarąjį, jog pasikeitė krovinių tikrinimo tvarka, t. y. krovinio tikrinimą pradeda ir užbaigia nebe vienas pareigūnas, kaip 2022 m. balandžio 22 d. kontrabandos gabenimo atveju, o du, todėl sutarė su M. B., jog sekantį krovinį jis galės praleisti tik tada, kai bus atsakingas už krovinių patikrinimą paskutiniajame etape. Už tai M. B. pažadėjo tokį patį atlygį kaip ir pirmuoju atveju – 50 Eur už vieną cigarečių dėžę, su kuo jis sutiko. Detalizuodamas 2021 m. gegužės 16 d. krovinio praleidimo pro muitinės kontrolės postą aplinkybes, A. A. nurodė, kad pamatęs, jog dirbs darbo vietoje, kurioje galės užbaigti krovinio tikrinimo procedūrą, apie tai per programėlę „Telegram“ parašė M. B., tuomet M. B. jam atsiuntė transporto priemonės, kurią turėjo praleisti, valstybinius numerius. Po kurio laiko sistemoje pamatė, kad ne sistema, o kitas pareigūnas pradėjo krovinio tikrinimo procedūrą ir paskyrė nuteistojo S. H. vežto krovinio tikrinimą rentgenu. Jis nedelsiant informavo M. B. ir liepė apie tai informuoti vairuotoją, jog jis nevažiuotų į rentgeną ir kiek įmanoma ilgiau lauktų, paaiškindamas, kad praėjus 2 val., atsiranda galimybė užbaigti krovinio tikrinimą be rentgeno. Nuteistasis A. A. patvirtino, jog jis taip pat buvo priėjęs prie vairuotojo ir liepė laukti. Supratęs, kad pasibaigus laikui, jis turės eiti dirbti į kitą darbo vietą ir negalės atlikti jokių veiksmų, pasinaudodamas proga, kai jo kolega išėjo ir paliko darbo vietoje neuždarytą „RIKS“ sistemą, jis užbaigė S. H. vežto krovinio tikrinimo procedūrą, tačiau S. H. išvažiuoti iš muitinės teritorijos nepavyko, kadangi jis kartu su nelegaliu kroviniu buvo sulaikytas kitų muitinės pareigūnų (t. 8, b. l. 60–63, 93–94, 70–73, 76–77, 80; t. 12, b. l. 6–13, 21–27, 122–123, 199–200). Teisėjų kolegija šiomis nuteistojo A. A. nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo netikėti, kadangi, kaip ir pirmojo kontrabandinio krovinio atveju, taip ir dėl šio, A. A. parodymų teisingumą patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai.

54. Nuteistojo A. A. parodymus, kad kontrabandinis krovinys su cigaretėmis buvo pakrautas tą pačią įvykio dieną, t. y. A. A. pamainos dieną, patvirtino sulaikytos transporto priemonės vairuotojas nuteistasis S. H., nurodydamas, jog leidimą važiuoti su pakrautu kroviniu gavo po 3 val. per programėlę „Signal“, tačiau atvažiavus į Lietuvos muitinės kontrolės postą, buvo nusiųstas į rentgeną. S. H. nurodė, kad prie jo buvo priėjęs pareigūnas A. A. ir liepė prieiti prie langelio, kur buvo forminami dokumentai, po to buvo pakeltas užtvaras, jis pravažiavo, tačiau buvo sulaikytas kito pareigūno ir nusiųstas atgal į rentgeną. Nuteistasis S. H. žinojo, jog jo vežtame krovinyje buvo kontrabandinės cigaretės (t. 9., b. l. 81–85, 88–89, 90–91, 95–98, 105–106; t. 12, b. l. 27–29).

55. Nuteistųjų A. A. ir S. H. nurodytas aplinkybes dėl kontrabandinio krovinio atvykimo ir sulaikymo, be kita ko, patvirtina muitinės pareigūnų M. Z., E. V., S. K., V. Ž. ir J. P. parodymai. Liudytojas M. Z. parodė, kad jo nurodymu buvo paskirta S. H. vairuotos transporto priemonės patikra rentgenu (t. 2, b. l. 31–33, b. l. 48–51, t. 12, b. l. 48–51). Liudytojas E. V. patvirtino, jog grįžęs į darbo vietą pastebėjo, kad iš jo kompiuterio per sistemą „RIKS“ buvo užbaigta nuteistojo S. H. vežto krovinio tikrinimo procedūra, tačiau jis, kaip ir nuteistasis A. A., patvirtino to veiksmo neatlikęs ir apie tai nedelsiant pranešęs vyriausiajam inspektoriui S. K., o suradęs transporto priemonę, kuri jau buvo ties išvažiavimu iš muitinės kontrolės posto, liepė vairuotojui S. H. vykti į rentgeną, tačiau vairuotojas vis tiek delsė, reikėjo jį raginti (t. 2, b. l. 41–43, 45–45; t. 12, 48–51). Liudytojas S. K. patvirtino E. V. nurodytas aplinkybes, jog E. V. atbėgęs pas jį informavo, kad kažkas, pasinaudodamas jo kompiuteriu, pabaigė transporto priemonės, kaip vėliau nustatyta S. H. vežto krovinio, tikrinimo procedūrą, tuomet jie ėmė ieškoti vilkiko dokumentų ir paties vilkiko. Vilkikas buvo rastas netoli išvažiavimo, tuomet E. V. dar kartą nurodė vairuotojui važiuoti į rentgeną (t. 2, b. l. 36–38; t. 12, b. l. 52–53). Liudytojai V. Ž. ir J. P. nurodė, jog po atlikto rentgeno tikrinimo transporto priemonėje, kartu su deklaruotu stiklainių kroviniu, buvo rastas nedeklaruotas krovinys – dėžės su įvairių rūšių cigaretėmis, kurios buvo pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 2, b. l. 68–70, t. 12, b. l. 70–72). Taigi šių liudytojų aptarti parodymai patvirtina 2021 m. gegužės 16 d. įvykio seką, kurią nuteistasis A. A. nurodė jau pirmosios apklausos metu.

56. Nors nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis neorganizavo 2021 m. gegužės 16 d. kontrabandos ir nesitarė, nesiūlė ir nežadėjo A. A. duoti kyšio už jo tarnybinių funkcijų nevykdymą, tačiau apeliacinio skundo argumentus, jog M. B. 2021 m. gegužės mėn. pradžioje nevyko į (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r., kur buvo susitarta su A. A. dėl sekančio kontrabandos krovinio su cigaretėmis pervežimo iš Baltarusijos į Lietuvą, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. DPKS duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 1 d. 20.35 val. M. B. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas važiuojantis keliu A15 (Vilnius–Lyda), kryptimi nuo Rudaminos link Jašiūnų, ir praėjus beveik 2 val. (22.28 val.), važiuojantis atgal tuo pačiu A15 keliu (Lyda–Vilnius) (t. 2, b. l. 100–102). Nuteistojo A. A. „Google maps“ paskyros duomenimis nustatyta, kad A. A. taip pat tą pačią dieną, 2021 m. gegužės 1 d., pajudėjo nuo (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 75–90). Taigi nustatyti 2021 m. gegužės 1 d. abiejų nuteistųjų judėjimo maršrutai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina nuteistojo A. A. parodymus, kad jis su nuteistuoju M. B. buvo susitikęs 2021 m. gegužės mėn. pradžioje Šalčininkuose aptarti sekančios kontrabandos gabenimo galimybes.

57. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2021 m. gegužės 1 d. ne M. B., o G. B., naudodamasi šeimos automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motinos dienos proga važiavo pasveikinti sutuoktinio ir savo motinų, gyvenančių Šalinininkuose, tačiau teisėjų kolegija šias aplinkybes laiko gynybine versija, siekiant pateisinti nustatytą M. B. automobilio judėjimo maršrutą 2021 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad šias aplinkybes nuteistasis M. B. nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pagrįstai manytina, kad M. B. apeliaciniame skunde keliamos versijos, įskaitant ir šią, atsirado po to, kai jis ir jo gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Antra, liudytoja G. B. yra nuteistojo M. B. sutuoktinė, todėl siekdama pateisinti M. B. baudžiamojo proceso metu iškeltą versiją, teisiamojo posėdžio metu davė ne objektyvius, o sutuoktiniui palankius parodymus. Be to, liudytojos G. B. parodymų teisingumu leidžia abejoti ir jos nurodytos aplinkybės, jog į Šalčininkus vyko motinos dienos proga, kai 2021 m. gegužės 1 d. buvo šeštadienis, t. y. diena prieš motinos dieną. Taigi atsižvelgiant į nustatytą liudytojos G. B. ir nuteistojo M. B. artimą santykį ir nustatytą jos suinteresuotumą duoti palankius parodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas G. B. parodymais, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, susiję su M. B. mobiliojo ryšio telefono buvimo vieta, kadangi, važiuojant su transporto priemone, mobiliojo ryšio telefoną pasiimti su savimi nebūtina, juo labiau kad M. B. važiavo susitikti su A. A. aptarti nusikalstamų veikų darymą, todėl, būdamas pareigūnu ir suprasdamas, jog mobiliojo ryšio telefonu perduodami duomenys gali būti sekami, galėjo sąmoningai palikti telefoną namuose, siekdamas nuslėpti ryšį su A. A..

58. Kaip jau minėta pirmiau, teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė, kad nuteistasis A. A. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti nuteistąjį M. B.. Apeliaciniame skunde keliamų versijų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, priešingai, nustatyta, kad iš skirtingų įrodymų šaltinių gauta įvykių grandinė patvirtina nuteistojo A. A. parodymus, kurie buvo nuoseklūs ir itin detalūs viso baudžiamojo proceso metu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. B. veikė kartu su nuteistuoju A. A. bei S. H. ir 2021 m. gegužės 16 d. kontrabandos gabenimo atveju, tačiau nusikalstamas sumanymas nebuvo įgyvendintas iki galo dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – kitam muitinės pareigūnui iniciavus S. H. vežto krovinio patikrinimą rentgenu ir nustačius, jog nuteistojo S. H. vežtame krovinyje buvo muitinei privalomi pateikti nedeklaruoti daiktai – 1 500 dėžių su 750 000 vnt. pakelių įvairių rūšių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis. Pažymėtina, kad kaip ir pirmosios kontrabandos atveju, taip ir 2021 m. gegužės 16 d. kontrabanda buvo organizuojama analogišku būdu – M. B. sutarė su A. A., kad jis, turėdamas palankias galimybes, atliks jo nurodyto krovinio fiktyvų patikrinimą ir tokiu būdu per pasienio kontrolės postą praleis krovinį su akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos banderolėmis. Būtent šie A. A. veiksmai ir buvo nustatyti nagrinėjimu atveju, kurie patvirtina 2025 m. gegužės mėn. pradžioje aptartą jo ir M. B. nusikalstamą sumanymą.

59. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas jį duoti, jo davimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-266/2014, Nr. 2K-375-895/2015). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis M. B. savo veiksmais – nuo kyšio valstybės tarnautojui – vyresniajam inspektoriui A. A. už jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus pasiūlymo momento – jau buvo padaręs baigtą nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

60. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. B. pagrįstai pripažino kaltu ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

61. Nuteistojo A. A. gynėjo V. Dovidaičio apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. A., įvertino ne visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašoma skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti iki 300 MGL dydžio baudos. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinės subendrintos bausmės dydis, tačiau atsižvelgus į tai, jog nuteistasis M. B. prašė jį išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, teisėjų kolegija pasisakys ir šiuo klausimu.

62. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

63. Nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), sankcijoje yra numatyta dviejų rūšių bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų, BK 227 straipsnio 2 dalyje – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų, BK 225 straipsnio 2 dalyje – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose atitinkamai nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, o už sunkų – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.

64. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 550 MGL dydžio baudą (27 500 Eur), nuteistajam M. B. paskyrė galutinę subendriną bausmę – 1 100 MGL dydžio baudą (55 500 Eur), t. y. sankcijoje numatytas savo rūšimi švelniausias bausmes – baudas, tiek nuteistajam A. A., tiek ir nuteistajam M. B. nustatydamas jos dydį už atskirus nusikaltimus artimus minimaliam.

65. Priešingai nei teigia nuteistojo A. A. gynėjas, skirdamas A. A. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, o kartu ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kaip matyti, vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, buvo atsižvelgta į tai, kad A. A. tiesiogine tyčia padarė tris sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai bei du sunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, iš viso penkis baigtus nusikaltimus. Nustatyta, kad pirmosios kontrabandos atveju kontrabandos dalykas nebuvo sulaikytas, antrosios kontrabandos atveju kontrabandos dalykas nors ir buvo sulaikytas, tačiau tik dėl to, jog nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo užkardyti pareigūnų – tikrinimo metu sulaikius kitą nuteistąjį ir jo gabentą kontrabandinį krovinį, kurio vertė žymiai viršijo 250 MGL dydžio ribą. Visos nusikalstamos veikos buvo gerai apgalvotos ir organizuotos. Nors nuteistojo A. A. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad A. A. vaidmuo buvo antraeilis, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. A. neabejotinai suvokė kontrabandos schemą ir tyčia neatlikdamas savo tarnybinių pareigų sudarė realias galimybes veikti kitiems nusikalstamose veikose dalyvavusiems asmenims ir taip palengvino jų darymą. Be to, už nusikalstamą neveikimą pirmosios kontrabandos atveju A. A. gavo pakankamai didelio dydžio kyšį – 12 500 Eur, taip pat buvo sutikęs paimti ir kitą kyšį, kurio dydis, atsižvelgiant į kontrabanda vežtų cigarečių kiekį, yra žymiai didesnis, nei jam už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė. Taigi vertinti A. A. veiksmus, kaip mažiau pavojingus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Priešingai, šie veiksmai atitinka rūšinį A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą.

66. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, taip pat įvertino ir A. A. asmenybę, jo veiksmus po nusikalstamų veikų padarymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Kaip matyti, A. A. anksčiau neteistas, dirbantis, nevedęs, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai. A. A. nuo baudžiamojo proceso pradžios pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo išaiškinti šias veikas ar joje dalyvavusius asmenis. Sutiktina, kad jo indėlis nusikalstamų veikų atskleidime buvo reikšmingas ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir pagrįstai pripažintos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teigiami socialiniai ryšiai, jų išsaugojimas, skiriant bausmę, yra svarbūs, tačiau šiuo atveju svarbu ir tai, kad šių ryšių turėjimas nuteistojo A. A. nesustabdė nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, priešingai, netgi turėdamas darbą ir legalų pragyvenimą šaltinį, jis padarė ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tokiu būdu siekdamas finansinės naudos. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog A. A. deda pastangas gyvenimą keisti teigiama linkme, nori sukurti šeimą ir turėti vaikų, vertintinos teigiamai, tačiau, įvertinus visumą aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo elgesį iki baudžiamojo proceso pradžios, nėra pakankamos spręsti apie pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės neteisingumą. Priešingai, šios aplinkybės lėmė, kad bausmė – bauda už visas atskiras nusikalstamas veikas buvo nustatyta gerokai mažesnė už jos vidurkį, t. y. artima minimaliai. Kitaip vertinti apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ar suteikti joms išskirtinę dominuojančią reikšmę teisėjų kolegija neturi pagrindo.

68. Duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo teiginius, jog A. A. nėra pajėgus sumokėti paskirtą 550 MGL dydžio baudą (27 500 Eur), byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir A. A. gynėjas. Priešingai, nustatyta, kad A. A. dirba ir iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog netgi ketina kurti savo verslą. Teismų praktikoje pažymima, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties, kadangi teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-1073/2020, Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-155-489/2023). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. paskirtų bausmių tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinės subendrintos bausmės už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą nėra jokio pagrindo. Paskirta bausmė yra proporcinga nuteistojo A. A. asmenybei ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nėra aiškiai per griežta.

69. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą galutinę bausmę, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, o kartu ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kaip matyti, vertinant nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, buvo atsižvelgta į tai, kad M. B. padarė tris sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai ir du apysunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, iš viso penkis baigtus nusikaltimus. Nustatyta, kad pirmosios kontrabandos atveju kontrabandos dalykas nebuvo sulaikytas, antrosios kontrabandos atveju kontrabandos dalykas nors ir buvo sulaikytas, tačiau tik dėl to, jog nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo užkardyti pareigūnų. Visos nusikalstamos veikos buvo gerai apgalvotos. M. B. buvo šių veikų organizatorius, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo pagrindinis. Pažymėtina, kad M. B., siekdamas nenustatyto dydžio finansinės naudos, iš materialinių paskatų, pats būdamas pareigūnas, du kartus papirko kitą valstybės tarnautoją: pirmuoju atveju perduodamas – 12 500 Eur kyšį, antruoju atveju – pasiūlydamas ir pažadėdamas kyšį, kurio dydis, atsižvelgiant į kontrabanda vežtų cigarečių kiekį, yra žymiai didesnis, nei jam už šias nusikalstamas veikas paskirta bausmė. Todėl vertinti M. B. veiksmų kaip mažiau pavojingų nėra jokio pagrindo.

70. Individualizuojant bausmę įvertinti ir M. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Nustatyta, kad M. B. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, buvusioje darbovietėje iki nusikaltimų padarymo buvo charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. B., kaip pirmą kartą teisiamam, už padarytus nusikaltimus paskyrus bausmes ‒ baudas, kurių dydžiai nustatyti artimi šių bausmių rūšių minimumui, o ne jų vidurkiui, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taip pat teisingai subendrintos taikant dalinį bausmių bendrinimo būdą.

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrinta galutinė bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę, jos dar labiau švelninti nėra pagrindo, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.

72. Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 1 100 MGL dydžio bauda (55 500 Eur). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę taip pat buvo įskaitytas M. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. birželio 2 d. (16 dienų), tai atitiko 32 MGL (1 600 Eur).

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo naujos BK 65, 66 straipsnių redakcijos. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginti su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo M. B. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo laiką įskaitant į jam paskirtą bausmę – baudą.

74. Dėl nurodytų aplinkybių ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir nuteistajam M. B. taikomos paminėtos jo teisinę padėtį švelninančios baudžiamojo įstatymo nuostatos. Nuteistasis A. A. šioje byloje nebuvo laikinai sulaikytas ar suimtas, todėl aptarti BK 66 pakeitimai, kaip ir kiti BK bendrosios dalies pakeitimai, įsigalioję nuo 2025 m. vasario 1 d., neturi įtakos jo teisinei padėčiai.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

75. Nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde ginčijama M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkančių pinigų sumos dalies – 15 395 Eur ir 17 155 Eur išieškojimas. Nuteistasis M. B. teigia, kad konfiskuotino transporto priemonių vertė buvo nustatyta netinkamai, taip pat pažeistas proporcingumo principas nustatant išieškotinos sumos dalį. Šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

76. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

77. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad transporto priemonės – vilkikas „Mercedes Benz 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Krone SDR 27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Krone SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso tretiesiems asmenims, kurie nieko nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, šias transporto priemones pripažino konfiskuotinu turtu ir nusprendė iš nuteistųjų, įskaitant ir iš nuteistojo M. B., išieškoti transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą.

78. Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokio vertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie atitinkamos transporto priemonės vidutinę vertę. Turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

79. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad vilkiko „Volvo FH 13 420“ vidutinė kaina Lietuvoje – 18 070 Eur, puspriekabės „Krone SDR27“ vidutinė kaina Lietuvoje ‒ 12 720 Eur, bei 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu, iš kurio matyti, vilkiko „Mercedes Benz Actros“ rinkos kaina 17 560 Eur, puspriekabės „Krone SDR 7“, rinkos kaina ‒ 16 750 Eur (t. 1, b. l. 181; t. 2, b. l. 22‒23). Pateikti dokumentai patvirtina, kad šių transporto priemonių rinkos kaina ir rinkos vertė buvo nustatyta turto vertinimo dieną. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotinų transporto priemonių vertę, teisingai vadovavosi minėtais institucijų pateiktais dokumentais ir, priešingai nei teigia nuteistasis M. B., konfiskuotinų transporto priemonių vertė buvo nustatyta tinkamai ir teisingai.

80. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad iš nuteistojo M. B. buvo išieškota neproporcingai didelė konfiskuotino turto vertė. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-72-489/2020).

81. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kontrabanda gabentų cigarečių vertę (385 482 Eur ir 2 613 236 Eur) bei kiekvieno bendrininko vaidmenį ir indėlį darant nusikalstamas veikas, t. y. nustatęs, kad M. B. buvo šių veikų organizatorius, A. A. – padėjėjas, o kiti nuteistieji M. H. ir S. H. – vykdytojai, pagrįstai sprendė iš M. B. išieškoti ½ dalį konfiskuotino turto vertės. Neabejotina, kad M. B. indėlis nusikalstamų veikų daryme buvo didžiausias. Jokios kitos aplinkybės, mažinančios jo veiksmų pavojingumą, nenustatytos, tokių aplinkybių nuteistasis nenurodo ir apeliaciniame skunde. Todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatyta pirmosios instancijos teismo išieškotinos sumos dalis pažeidžia proporcingumą principą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

82. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė muitinė baudžiamojo proceso metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nuteistųjų solidariai valstybės naudai padarytą žalą – nesumokėtus importo muitų, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius, iš viso 367 982 Eur. Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliaciniame skunde civilinė ieškovė prašo šią skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti ir priteisti iš nuteistųjų 367 982 Eur, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė MAĮ 107 straipsnio, SMK 79 straipsnio 1, 3 dalių, 139 straipsnio 1 dalies bei BPK 109, 115 straipsnių nuostatas, aiškindamas mokestinius klausimus. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl mokestinės prievolės atsiradimo klausimo.

83. Nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės teikiamas civilinio ieškinio pagrindas savo esme yra žala, kilusi dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėtas akcizų, importo muitų, pridėtinės vertės mokesčiai). Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad mokestinės bei civilinės atsakomybės prievolės nėra tapačios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, jog pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole, taip pat mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė skiriasi savo esme, jų tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tai atitinkamai gali nulemti ir prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025).

84. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018, 2K-78-891/2025). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-151-697/2020, Nr. 2K-78-891/2025). Taigi, neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz., nėra galimybės apskaičiuoti mokesčių nepažeidžiant MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio ir pan.). Kol mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-78-891/2025). Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025).

85. Viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad M. B., A. A. ir M. H. 2021 m. balandžio 22 d. iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką kontrabandos būdu gabeno 125 000 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis ir taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Nagrinėjamoje byloje M. B., A. A. ir M. H. nusikalstami veiksmai ir jų kaltė buvo nustatyta. Kitas teismų praktikoje išskirtas svarbus aspektas sprendžiant, ar mokestinės prievolės nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos baigtos 2021 m. balandžio 22 d. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

86. Aptartos teismų praktikos ir baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad galimai mokėtinų mokesčių dydis neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl tai nėra laikytina įrodinėtina aplinkybe nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Antra, civiliniu ieškiniu byloje keliami klausimai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumas, žalos dydis, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymas), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar apskritai byloje nustatytais atvejais asmenims kyla pareiga mokėti akcizo mokesčius), o tai lemia poreikį pirmiausia nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą MAĮ nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą.

87. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti specializuotų teismų kompetencijos ar nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, MAĮ 144–146 straipsniai).

88. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-165-648/2020, Nr. 2K-255-976/2024, Nr. 2K-78-891/2025). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstamomis veikomis padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, taigi ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai paliko Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį nenagrinėtą.

Dėl teisės į gynybą ir proceso išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

89. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes nepagrįstai priteisė iš jo valstybei proceso išlaidų – 431,34 Eur sumos atlyginimą dėl jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

90. Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnis) užtikrinimu. BPK 44 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

91. BPK 51 straipsnis numato atvejus, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad būtinas gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese yra tada, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje nustatė, kad nuteistojo M. B. pasirinktas gynėjas advokatas E. Losis dėl užimtumo kitose bylose negali dalyvauti iš anksto su proceso dalyviais suderintuose teismo posėdžiuose, todėl įvertinus galimus gynybos interesų prieštaravimus, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo ir nesant galimybių suderinti kitą nagrinėjamos bylos posėdžio laiką, nuteistajam M. B., vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, buvo paskirta gynėja Zita Malova, parinkta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus sprendimu (t. 12, b. l. 77, 79). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo M. B. pasirinkto gynėjo dalyvavimas neužtikrino nepertraukiamos ir visapusiškos gynybos baudžiamojo proceso metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjos paskyrimas nepaneigė M. B. teisės į pasirinktą gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė buvo paskirta siekiant užtikrinti privalomo gynimo reikalavimo įgyvendinimą, proceso nepertraukiamumą bei baudžiamojo proceso tikslų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjos paskyrimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo teisė į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) nebuvo pažeista.

92. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata M. B. buvo išaiškinta teismo pranešimu, kuriuo nuteistasis buvo informuotas apie jam paskirtą gynėją jį ginant apeliacinės instancijos teisme.

93. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. kovo 8 d. pažymą Nr. APD-2024-02715, kurioje nurodytas nuteistajam M. B. gynėjos Z. Malovos suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis siekė 431,34 Eur. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, M. B. pripažino kaltu pagal visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje aukščiau minėtas išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė visą sumą išieškoti iš M. B., kuri susidarė dėl būtino gynėjos dalyvavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad M. B. neturi pakankamai lėšų gynėjos suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo proceso išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjos dalyvavimo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

94. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo pateiktas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma priteisti nesumokėtus mokesčius solidariai iš visų nuteistųjų, Lietuvos apeliacinis teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistajam S. H. buvo paskirta gynėja advokatė D. Cytovič (jo pasirinkta gynėja E. Belevičienė negalėjo dalyvauti suplanuotame teismo posėdyje), ir 2025 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nuteistajam M. H. paskirtas gynėjas advokatas A. Svila.

95. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 6 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. ATD-2025-06935 ir 2025 m. spalio 10 d. patikslinta pažyma Nr. ATD-2025-11205 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-478/2025 priteisimo. Pirminėje pažymoje Nr. ATD-2025-06935 nurodyta, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nuteistajam M. H. buvo patirtos 600 Eur dydžio išlaidos, patikslintoje pažymoje Nr. ATD-2025-11205 nurodyta, kad už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nuteistajam S. H. buvo patirtos 708,33 Eur dydžio išlaidos.

96. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata nuteistiesiems M. H. ir S. H. buvo išaiškinta teismo pranešimu, kuriuo nuteistieji buvo informuoti apie jiems paskirtą gynėją juos ginant apeliacinės instancijos teisme.

97. Sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų M. H. ir S. H., įvertintina tai, kad apeliacinis procesas vyko ne pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas atmestas. Nors nuteistieji nepateikė jokių duomenų dėl sunkios finansinės padėties ir nepareiškė prašymo nepriteisti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir būtų neteisingas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų M. H. ir S. H. netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. B., nuteistojo A. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu M. B. nustatytą galutinę subendrintą bausmę – 1 100 MGL dydžio (55 500 Eur) baudą įskaityti M. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. birželio 2 d. (16 dienų), prilyginant vieną dieną 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad M. B. neatlikta bausmės dalis yra 1 004 MGL dydžio (50 200 Eur) bauda.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistųjų M. H. ir S. H. nepriteisti.