Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Benedikto Stakausko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas recidyvistu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1, 2, 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 9 dalių tvarka subendrinus šiuo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė A. K. nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 4 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta A. K. ir V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe ir jų pripažinimas recidyvistais. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas V. S. kasacine tvarka nesiskundžia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendžio ir nutarties dalį dėl veikos kvalifikavimo pakeisti, paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. S. kaip padėjėjas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. S. dėl A. K. kumelės vagystės, 2005 m. kovo 20–21 d. davė V. S. laužtuvą ir darbinę striukę su užrašu „Vilniaus elektros tinklai“ daryti vagystę įsilaužiant į tvartą, esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), ir šis 2005 m. kovo 21–osios naktį laužtuvu išlaužė tvarto duris ir įsibrovęs į tvarto vidų pagrobė A. K. priklausančią 1200–2500 Lt vertės kumelę kartu su kamanomis, kurią, A. K. žinant ir nurodant, paslėpė Vilniaus r., Juodšilių k., Baltosios Vokės g. esančiame sandėlyje; A. K. ir V. S. turėdami bendrą tikslą parduoti vogtą kumelę nenustatytam asmeniui Šalčininkų r., 2005 m. kovo 21 d. užsakė krovininį automobilį „Fiat Ducato“ (duomenys neskelbtini), kurį, atvykus į Juodšilių kaimą, pasitiko A. K. automobiliu „BMW 316“ (duomenys neskelbtini) ir rodė kelią iki pavogtos kumelės laikymo vietos, tačiau kumelės išvežti nepavyko, nes tą pačią dieną 19.15 val. A. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).

Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies taikymo bei BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Patikrinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė, dėl A. K. apkaltinamasis nuosprendis grįstas tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, jie buvo įvertinti teisėjo pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. K. ir V. S. bendrininkaudami padarė svetimo turto grobimą įsibraunant į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis), ir teisingai įvardijo, kad V. S. veikė kaip vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis), o A. K. – kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis), nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Vykdytojas pagal minėto straipsnio 3 dalį yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis, arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai), o BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kadangi nustatytas išankstinis susitarimas daryti vagystę, nuteistojo A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 189 straipsnį gali būti kvalifikuojama veika tik tuo atveju, jeigu kaltininkas nusikalstamu būdu gautą turtą įgyja arba realizuoja iš anksto nepažadėdamas to padaryti. Jeigu iki nusikaltimo padarymo arba jo darymo metu kaltininkas pažadėjo įgyti arba realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą arba dėl kitų priežasčių davė pagrindo nusikaltimo vykdytojui tikėtis tokios pagalbos, jo veiksmai kvalifikuojami kaip bendrininkavimas darant nusikaltimą – šiuo atveju vagystę įsibraunant į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. K. apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, šio teismo išvados dėl A. K. dalyvavimo darant nusikaltimą teisingos.

Dėl BK 25 straipsnio 2 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog V. S. ir A. K. bendrininkavo kaip vykdytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 3 ir 6 dalys), nepagrįstai, konstatavo, kad A. K. kumelės vagystė padaryta taip pat ir bendrininkų grupe bei abiejų nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikavo ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, kaip padarytą bendrininkų grupės. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. ir V. S. padarė jiems inkriminuotą vagystę bendrininkų grupe kaip bandravykdytojai, visiškai nepagrįsta, nes nėra nustatyta, kokiais veiksmais A. K. realizavo bent dalį šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių.

Apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė. Kadangi netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas turi įtakos ne tik kasatoriaus A. K., bet ir nuteistojo V. S. veikos kvalifikavimui (BPK 376 straipsnio 2 dalies pagrindas), todėl nuosprendis ir apeliacinė nutartis dėl jo taip pat keistini – kasatoriaus nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 24 straipsnio 1, 2, 6 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o V. S. – iš BK 24 straipsnio 1, 2, 3 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat nuteistiesiems iš naujo paskirtinos bausmės, o A. K., be to, BK 63 straipsnio pagrindu iš naujo bendrintina bausmė su ankstesniu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pakirtomis bausmėmis, pridedant BK 64 straipsnio pagrindu ir neatliktąją bausmės dalį, paskirtą pagal Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendį.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54 straipsnio taikymo

Kasatoriaus argumentai, kad skiriant bausmę neatsižvelgta į tai, jog jis augina mažametę dukterį ir ją išlaiko, žala nukentėjusiajam atlyginta, jo atsiprašyta, jis gailisi, jog sutiko nuvežti V. S. nuomotis automobilį arkliui išgabenti, ir už tuos veiksmus (BK 189 straipsnis) jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Bylos duomenimis, A. K. savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę, teigdamas, kad apie vagystę nežinojęs ir tik padėjęs V. S. išsinuomoti automobilį, taigi kasatoriaus gailėjimasis (pasisakymas per paskutinį žodį) ir dalinis prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų.

Teismui atsižvelgti į kasatoriaus nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusiajam atlyginta žala, taip pat nebuvo pagrindo, nes pavogtas turtas nukentėjusiajam buvo grąžintas ne kasatoriaus A. K. pastangomis, o vien dėl to, kad jis nespėjo parduoti kumelės, nes buvo policijos pareigūnų sulaikytas, o į tai, kad kasatorius išlaiko mažametę dukterį, atsižvelgta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas trejų metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 54 straipsnio reikalavimų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nepažeidė, ji nei rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

Dėl BPK 307 straipsnio reikalavimų nesilaikymo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažindamas A. K. ir V. S. recidyvistais, pažeidė BPK 307 straipsnio, reglamentuojančio rezoliucinės nuosprendžio dalies surašymą, reikalavimus. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad rezoliucinėje nuosprendžio dalyje turi būti nurodytas sprendimas pripažinti kaltinamąjį pavojingu recidyvistu, t. y. tik tuo atveju, kai asmuo juo pripažįstamas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad nuteistieji nėra pripažinti pavojingais recidyvistais, dėl to nebuvo pagrindo apie tai pasisakyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, todėl iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintinas A. K. ir V. S. pripažinimas recidyvistais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 4 d. nutartį dėl A. K. ir V. S. pakeisti:

Nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1, 2, 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. K. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už D. J. M. turto vagystę) paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už D. J. M. turto sugadinimą) paskirtą bausmę areštą trisdešimčiai parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už E. G. turto vagystę) paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už E. G. turto sugadinimą) paskirtą bausmę – areštą keturiasdešimčiai parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. K. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios subendrintos bausmės pridėti pagal Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendį paskirtą neatliktą bausmės dalį (šešis mėnesius) ir galutinę subendrintą bausmę A. K. nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams septyniems mėnesiams.

Nuteistojo V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams penkiolikai dienų.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies sprendimą pripažinti A. K. ir V. S. recidyvistais.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.