Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1100-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
1-1100-1058/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
P. Z.
Advokatai
Jurijus Kovalenka, Dovilė Murauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1100-1058/2021Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3, 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorams Kristinai Rekertienei, Gediminui Juknai,kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenko,nukentėjusiajam P. Z., jo atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas septynis kartus, paskutinį kartą 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 m. laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant 2 m. (teistumai išnykę), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą. Jis 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 10 val., bendro naudojimo laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto, esančio (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu vieną kartą P. Z. į žandikaulio sritį, vieną kartą į dešinės pusės smilkinio sritį, du kartus į kairio šono sritį, tuo sukėlė P. Z. fizinį skausmą ir padarė apatinio žandikaulio lūžį 38 danties srityje su poodine kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Š. teismo posėdyje savo kaltę neigė, parodė, kad tą dieną buvo svečiuose pas jo pažįstamą I. Rūkant balkone, į savo balkoną išėjo nukentėjusysis, buvo ne nuotaikoje. Prieš dieną turėjo grąžinti P. Z. 20 EUR skolą, jis pradėjo balkone rėkauti, reikalauti grąžinti, grasino, pasakė, kad ateis išsiaiškinti. P. Z. į butą liepė neiti, pasakė, kad išeis (A. Š.) į laiptinę. Išėjęs į laiptinę pamatė kaip iš žemesnio aukšto nukentėjusysis laiptais bėgo pas jį į viršų, agresyviai nusiteikęs, keikdamasis ir mosuodamas rankomis, todėl jam plekštelėjo per žandą ir pasakė „nusiramink“. K. L. matė tą plekštelėjimą, nes buvo prie durų. Jis nusiramino ir jie išėjo į lauką, pasikalbėjo, susitaikė. Kartu nuėjo iki bankomato, atidavė P. Z. skolą ir taikiai išsiskyrė. Kumščiu nukentėjusiajam į žandikaulį nesudavė ir kitų veiksmų neatliko. Nebuvo apsvaigęs. Tą dieną jokių išorinių P. Z. sužalojimų nepastebėjo. Laiptinėje tarp jų pokalbis neįvyko. Apie pareiškimą sužinojo gal po mėnesio iš tardytojos, tada jis skambino nukentėjusiajam ir jo advokatei, norėjo išsiaiškinti, kodėl jis meluoja. Rašė P. Z. žinutes, klausė, kodėl taip atsitiko. Telefono numeris, kurio pabaiga ... (duomenys neskelbtini) priklauso jam (A. Š.). Nukentėjusiojo telefono numerį turėjo iš anksčiau, iki įvykio jį pažinojo apie mėnesį, iš jo pirko narkotikus. Pas nukentėjusįjį būna pykčio protrūkiai, būna neadekvatus, tuo tarpu jis nelinkęs smurtauti. Be jo ir P. Z. laiptinėje daugiau nieko nebuvo, o balkone kartu su juo buvo jo draugė ir P. Z. kaimynė I., jos girdėjo, kaip P. Z. ant jo rėkė ir grasino. Su nukentėjusiuoju nuolatos nebendravo, bet susiskambindavo ir porą kartų buvo pas jį atvažiavęs, gal 2-3 kartus. Visus kitus kartus su juo atsiskaitydavo. Dar iki įvykio P. Z. trūko dantų, matėsi akivaizdžiai. Jam plekštelėjo su delnu, nestipriai. Po tokio sudavimo negalėjo lūžti žandikaulis, kristi dantys. P. Z. visą laiką skundėsi dėl smurto artimoje, jis ateidavo pas I. ir ji tvarstydavo jam žaizdas, sakė, kad jo draugė N., nesivaldo, pas juos pastoviai vyko konfliktai. Du kartus yra matęs nukentėjusįjį sumuštą, gal 4 dieną prieš įvykį ir vieną kartą 2-3 dienos iki to įvykio. Pas jį buvo apdraskytas veidas. Po plekštelėjimo su nukentėjusiuoju bendravo apie 20 min., išėjo į lauką, kartu parūkė, nuėjo kartu iki parduotuvės, nuėmė pinigus, atidavė jam skolą, kartu grįžo prie namo. Visą tą laiką nukentėjusysis nesilaikė už veido, ramiai, rišliai kalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. 2020 m. rugsėjo 17 d. parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad prieš apklausą nori pabendrauti su P. Z. (t. 1, b. l. 124-126). 2020 m. spalio 6 d. papildomai apklaustas A. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta tik dėl vieno pliaukštelėjimo dešinės rankos delnu per kairę ausį. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) gydėsi prieš 5 metus, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. Gali būti, kad įtarime nurodytą dieną apie 10 val. ryto jis, jo draugė K. ir I. C. stovėjo balkone, pas I. ir rūkė. Jis pamatė P., kuris buvo savo balkone ir su juo pasisveikino, paklausė, kaip reikalai. P. pradėjo jį žodžiais pulti, kodėl jis jam neatidavė skolos ir pasakė, kad tuoj pas jį ateis ir jie išsiaiškins. Jis pasakė P., kad jis išeis į laiptinę pasikalbėti. Jis su P. susitiko namo laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. P. elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, rėkdamas ir mosikuodamas rankomis. Norėdamas kad P. apsiramintų, jis pliaukštelėjo dešinės rankos delnu P. per kairią ausį. Jo nuomone jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Po pliaukštelėjimo jis nenugriuvo, tikrai nuo pliaukštelėjimo negalėjo lūžti žandikaulis ir atsirasti mėlynė, nes pliaukštelėjimo jėgą galėtų sulyginti su plojimu delnas į delną. Jis paklausė jo, ar jis nusiramino, P. buvo apsiraminęs ir agresijos nebuvo. Jis dabar neprisimena, ar grįžo į kaimynės I. butą, ar su savimi turėjo banko kortelę, bet greičiausiai grįžo į butą ir tik tada nuėjo kartu su P. iki „IKI“ parduotuvės. Jis užėjo į pačią „IKI“ parduotuvę, nes joje buvo bankomatas, kad nuimtų pinigus, o P. liko laukti lauke prie parduotuvės. Nuėmęs pinigus grąžino P. skolą ir pasivaikščiodami ir besikalbėdami grįžo prie namo, gražiuoju atsisveikino, be jokių pykčių. Jis net negalvojo, kad P. kreipsis su pareiškimu į policiją, nes iš jo pusės nebuvo jokio smūgio, tik pliaukštelėjimas per žandą su tikslu, kad P. nurimtų, bet ne jį sužaloti. Iš tiesų mano, kad pranešime apie įtarime nurodytas sužalojimas galėjo atsirasti kitų žmonių veiksmų pasėkoje, kadangi pareiškėjas veda asocialų gyvenimo būdą, vartoja narkotikus ir pats prekiauja (t. 1, b. l. 133-135). 2021 m. vasario 9 d. A. Š. kaltę pripažino tik dėl vieno pliaukštelėjimo dešinės rankos delnu per kairę ausį, kuris buvo ne stipresnis kaip suplojimas. Smūgio kumščiu nebuvo nei į žandikaulį, nei į kitas kūno vietas. Jis žino, kad P. Z. nuolat, periodiškai turi konfliktų su savo sugyventine N., kurių metu P. muša, o jis nuėjęs pas kaimynę I. C. būna sutvarstytas. P. būna apdraskytu veidu, sumuštu visu kūnu. Šias aplinkybes žino iš I. C. žodžių, tačiau yra pats kelis kartus girdėjęs, kaip P. kalbėjo su I. prie jo, apie jo konfliktus su sugyventine namuose. Jis pažįsta P. iki įvykio daugiau negu pusę metų. Su P. susipažino pas kaimynę I., kiek prisimena, jam būnant pas I. svečiuose atėjo P. Iki įvykio su P. buvo bendravimas be jokių pykčių ir nebuvo jokių problemų, po įvykio P. neatsiliepė telefonu ir vieną kartą buvo nuėjęs prie jo buto durų, tačiau neatidarius buto durims, nuėjo. Jis bandė su P. pasikalbėti tiek telefonu, tiek susitikus, kad išsiaiškinti situaciją, kas P. nepatiko jų bendravime ir ieškoti sprendimo, tačiau P. nesutiko susitikti net jo advokatei dalyvaujant. Jis jokiais būdais negrasino P. kažką padaryti, nes P. neatsiliepė nė karto nei į vieną skambutį. Jis parašė SMS žinutę P., norėdamas sužinoti kas vyksta ir kaip ieškoti bendro sprendimo taikiais būdais. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis buvo skolingas P. pinigų už narkotines medžiagas, kurias iš jo įsigijo, už 20 EUR. Dėl suduoto pliaukštelėjimo labai gailisi, bet jo pliaukštelėjimas negalėjo sukelti žandikaulio lūžio, juo labiau kad po pliaukštelėjimo ėjo kartu su P. į parduotuvę ir į bankomatą, kur išgrynino pinigus ir padavė P. (t. 1, b. l. 137-138).

Nukentėjusysis P. Z. teismo posėdyje parodė, kad buvo sumuštas A. Š. rugpjūčio 8 d., viskas vyko apie 10 val. Kaimynės balkone pamatė A., jo draugę K. ir kaimynę I. Jis kreipėsi į „privet P.“, nors puikiai žinojo, kad nepatinka, kai į jį taip kreipiasi. Pasiteiravo, ko nori, jis atsakė, -“nerėk“, paklausė, - „chto ty bukujesh?“, tada A. Š. pakvietė į laiptinę pasikalbėti. Balkone kaltinamasis sakė, - „prašau kalbėti su manimi pagarbiai ir nerėkauti“. Susitikus laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) aukštų jis iš karto pradėjo smūgiuoti į galvą, dešinio smilkinio pusę, nė žodžio nespėjo jam pasakyti. Jis norėjo apsiginti, užsidengė rankomis veidą, jis sudavė į šonkaulius, du kartus, jeigu ne tris. Paskui traukė už piršto ir sakė, - „tu su manimi taip nekalbėk, man nepatinka kai ant manęs rėkauja“. Prašė nustoti, paskui kažkaip paleido ir jis grįžo namo. Sudavė vieną kartą kumščiu į kairį žandikaulį, du ar net tris kartus, į smilkinio sritį, du kartus tikrai, į šonkaulių kairės pusės sritį ir į dešinės pusės šonkaulius, vieną ar du kartus. Jis prie sienos tada atsirėmė. Kai pradėjo mušti, jis bandė dengti galvą su delnais, kaltinamasis už riešo traukė. Atėjęs namo, po kelių minučių išgirdo, kaip kaltinamasis rėkdamas balkone siūlė išeiti į balkoną. Išėjus pasakė, -„išeik į lauką“. Galvojo, kad nori atsiprašyti, todėl išėjo į lauką, jie susitiko, kaltinamasis rūkė ir pradėjo sakyti, kad jis niekuo dėtas, kad pats kaltas, kad jis yra nepakaltinamas, „džiaukis, kad visą galvą nesudaužiau“. Pasakė jam, kad dantį išmušė, nes išspjovė gabaliuką danties. Jis paprašė parodyti ir apžiūrėjęs pasakė, kad nieko tokio nėra, „nuvažiuosi į polikliniką ir sutvarkys“. Jie buvo kieme ir tuo metu jam prasidėjo skausmas. Atsimena miglotai, kas vyko, sakė jam, kad jam reikia namo, nes bloga, reikia sugalvoti, ką pasakyti merginai, nes ji labai jautri. Vizualiai sumušimo požymių tuo metu dar nesimatė. Po maždaug 10 min. jie išsiskyrė ir jis grįžo namo. Į parduotuvę nėjo, finansinių įsipareigojimų tarp jų nebuvo. Grįžęs namo iš karto atsigulė į lovą, nes buvo bloga savijauta, draugės paprašė vaistų nuo skausmo. Visą dieną gulėjo lovoje, nemiegojo. Iš karto draugei nesakė, kad sumušė, pats dar to nesuvokė, galvojo ką jam daryti, ką sakyti. Pirmą kartą buvau tokioje situacijoje, buvo šoko būsenoje. Šeštadienį pradėjo tinti veidas, sekmadienį visai blogai buvo. Suprato, kad yra kažkas rimto, nors iš pradžių galvojo, kad nieko tokio. Su mergina pradėjo ieškoti, kur galima kreiptis pagalbos, nes buvo sekmadienis, ieškojo per internetą. Atsimena, kad kažkur skambino, skambino į Žalgirio klinikas, bet neprisiskambino. Kitą dieną iš pačio ryto skambino į „D“, jie paaiškino, kad šiuo metu nėra chirurgo stomatologo, pasakė važiuoti tiesiai į Žalgirio klinikas. Ten pasakė, kad reikia skubiai daryti operaciją, nes žandikaulio lūžis ir reikia gultis į stacionarą. Išėjo, nes mergina laukė lauke, pasakė, kad reikia važiuoti namo, surinkti daiktus ir gultis į ligoninę, nes reikia darytis operaciją - žandikaulio lūžis. Jai tik tada pasakė, kad žandikaulio lūžis, nes jį sumušė A., kai buvo išėjęs su juo pakalbėti. Nuvažiavo namo, jis paėmė savo daiktus ir grįžo atgal į kliniką. Padarė operaciją ir paguldė į stacionarą. Gulėjo 4-5 dienas. Po to grįžo namo, bet buvo dar stiprus skausmas, vartojo vaistus, kai atsigavo, atrodo, sekmadienį, parašė pareiškimą policijai. Policija pradėjo tyrimą, tada prasidėjo psichologinis spaudimas, kad atsiimtų pareiškimą. Jam labai nepatinka, kai vadina P., kaltinamasis, ne kartą jo prašė taip nevadinti, bet jis ir toliau taip kreipiasi, skleidžia gandus apie jo (P. Z.) asmeninį gyvenimą, siunčia grasinančias žinutes, bandė menkinti reputaciją. Buvo atėjęs į namus ir beldėsi į duris. Jokios finansinės skolos ar kitų įsipareigojimų, pretenzijų A. Š. iki įvykio neturėjo, pats nebuvo jam skolingas. Įvykio dieną A. Š. neįžeidinėjo, keiksmažodžių nenaudojo, priešiškumo nerodė, jokių tarpusavyje pretenzijų neturėjo, todėl nesitikėjo tokios agresijos savo atžvilgiu. Antrą kartą su A. Š. išėjo susitikti, nes galvojo, kad jis atsiprašys ir suteiks kokią nors pagalbą. Tada kalbėjosi daugiausia 5-10 min. jis nerūkė, neatsimena, kad būtų kažkur su juo nuėję. Jam pradėjo skaudėti žandikaulis ir buvo nukreipęs dėmesį į save. Abejoja, ar buvo nuėję iki parduotuvės. Su A. Š. susipažino, kai jis pradėjo daryti remontą kaimynės bute. Kaimynė paprašė ateiti ir padėti. Niekam nepasakojo apie sumušimą, net merginai, nes nenorėjo jos nervinti. Negalvojo, kad lūžo žandikaulis, galvojo, kad paprastas smūgis ir viskas praeis, bet kitą dieną pasidarė dar blogiau, atsirado mėlynės ir pradėjo tinti veidas, tada pradėjo ieškoti klinikos, kur galima būtų kreiptis. Sekmadienį paaiškėjo, kad kažkas rimto ir reikalinga pagalba, skambino savo ir draugės telefonu į klinikas. Jam buvo sunku kalbėti. Po įvykio kreipėsi į Žalgirio klinikas, iki žandikaulio lūžių nėra turėjęs. Klinikoje nenurodė konkretaus sumušusio asmens, nes norėjo greičiau gauti pagalbą. Jam pirmą kartą gyvenime tokia situacija, galvojo, kad atvažiuos policija, tas užims laiko, o buvo kritiška situacija. Civilinio ieškinio reikalavimus palaiko. Neturtinę žalą kildina iš to, kad negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, negalėjo valgyti, buvo dideli skausmai. Jie laikėsi gan ilgai. Pasikeitė išvaizda, kalbėjimas. Blogai miega, sapnuoja košmarus, po įvykio jam baisu bendrauti su kitais žmonėmis, baisu išeiti į lauką vienam. Prašė draugo ateiti ir kartu išeiti į lauką. Buvo socialiai nutrūkęs nuo gyvenimo, nukrito svoris, negalėjo normaliai naudotis burnos higienos reikmenimis. Kreipėsi į psichiatrą, iš pradžių galvojo, kad pats susitvarkys su ta problema, bet suprato, kad jam yra kažkas negerai su psichika. Mergina pasiūlė nueiti pas psichiatrą ir jis nuėjo. Jam buvo pasiūlyta lankyti (duomenys neskelbtini). Dar ten nesikreipė, nespėjo. Šiuo metu yra registruotas Darbo biržoje, įvykio metu nedirbo. N. matė sužalojimus, kartu gyvena jau ne vienerius metus, su ja nekonfliktuoja. Nežinau, kodėl kaltinamasis taip sakė, iki įvykio tikrai nebuvo nei apdraskytas, nei su mėlynėmis. Jai pasakė, kad sužalojo A. Š., kai išsiaiškino, jog sulaužytas žandikaulis. A. nėra davęs savo telefono, turbūt policija davė, su juo po įvykio daugiau nekalbėjo, bet po pareiškimo padavimo, jis skambino ne kartą, siuntė MMS žinutes ir per „Viber`į“, per MMS siuntė audio įrašą, bet jo nepavyko įrašyti. Su kaimyne I. bendrauja kaimyniškai, buvo po įvykio susitikę, ji klausė , kaip viskas įvyko. Nėra teistas, tyrimo dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis nebuvo ir nėra, pats nevartoja ir nevartojo. Narkologiniame skyriuje nėra registruotas. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 20 d. P. Z. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 10 val. jis, būdamas savo buto (duomenys neskelbtini), balkone, pamatė savo kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto, darbininką, kuris jai atlieka remonto darbus. Jis su šiuo vyriškiu jau buvo susipažinęs, žino tik jo vardą, jo vardas A. Š., jo kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kaimynės balkonas yra vienu aukščiau nei jo. A. būdamas balkone su juo pasisveikino, sakydamas „Priviet P.“. Jam nepatinka, kaip jį vadiną P. Tada jis jam pasakė, ko jis nori iš jo. Jisai pasakė, ko jis ant jo rėkia. Jis jam atsakė, ko jis rėkia. A. jam rusiškai pasakė „Čio ty bykūieš“. Tada po šių žodžių pasakė, kad susitinka laiptinėje. Jis sutiko išeiti į laiptinę su juo pasikalbėti, kadangi nesitikėjo, kad jis jo atžvilgiu ketina naudoti fizinį smurtą, nes jų santykiai buvo iki tol normalūs, jie nesipyko. Jis su A. susitiko tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. Kaip jie susitiko, A. iškart pradėjo smūgiuoti jam į galvos sritį, t. y. kairės pusės žandikaulį, dešinės pusės smilkinį, du smūgius į kairės pusės kepenų sritį. A. smūgius sudavė kumščiu. Smūgiuodamas A. sakė, kad jis su juo bendrautų pagarbiai, kadangi jam nepatinka, kaip ant jo rėkia. Siekdamas išvengti konflikto, jis nesipriešino ir prašė, kad jis jo atžvilgiu nenaudotų fizinio smurto, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Tada jie išsiskyrė ir jis nuėjo namo. Maždaug po penkių minučių pro balkoną jis išgirdo, kaip A. vėl jį kviečia pasikalbėti. Jis sutiko pasikalbėti ir jie abu išėjo į kiemą. Kieme jis pradėjo kalbėti, kad jis apgailestauja dėl įvykusio, sakė, kad jis pasikarščiavo, siūlė likti draugais. Jis jam pasakė, kad jis jam turbūt išmušė dantį. Tada A. jam pasakė, kad jis turi džiaugtis, kad išvis nesudaužė galvos ir, kad jis už savo veiksmus neatsako. Tada jie išsiskyrė ir jis grįžo namo. Namuose jis vartojo daug nuskausminančių vaistų. Skausmui didėjant 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į „Žalgirio kliniką“. Ten jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis ir atlikta žandikaulio operaciją. Dėl to, kad A. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, jis patyrė kūno sužalojimus. Iškart į policiją nesikreipė, nes buvo patyręs stresą ir galvojo, kad skausmai praeis, taip pat buvo išsigandęs. 2020 m. rugpjūčio 19 d. per „Viber“ programėlę gavo iš A. žinutę, kurioje jis teiravosi, ar jis dar pyksta ant jo. Jis į šią žinutę neatsakė (t. 1, b. l. 21-23). 2020 m. spalio 2 d. papildomos apklausos metu P. Z. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 10 val. ryte, iš matymo pažįstamas vyriškis, kurio vardas A., jam sudavė vieną kartą rankos kumščiu į žandikaulio sritį, į dešinės pusės smilkinio sritį, po sudavimo atsirado mėlynė, du kartus sudavė į kairį šoną, ir ne vieną kartą, greičiausiai buvo du kartus, tikrai ne vienas buvo smūgis, sudavė į dešinį šoną. Nuo smūgių į abu šonus nebuvo atsiradusios jokios mėlynės, dėl visų suduotų smūgių buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Po suduotų smūgių jam buvo šokas ir suprato, kad kažkas negerai su žandikauliu ir skandžiu. Tos dienos vakare jam pradėjo skaudėti ir jis kartu su savo drauge skambino į Žalgirio ligoninės priimamąjį, taip pat kelias privačias klinikas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitų pavadinimų neprisimena. Pirmadienį iš pačio ryto jis pats nuvažiavo į Žalgirio klinikas, kur jam pasakė, kad jį guldo į stacionarą operacijai. Jis grįžęs namo ir susirinkęs savo daiktus nuvyko į Žalgirio ligoninę. Gydytojams paklausus dėl sužalojimo atsiradimo, jis pasakė, kad jį sumušė 2020 m. rugpjūčio 8 d. 10 val. nepažįstami asmenys, nes tuo metu jautėsi labai blogai ir pagalvojo, kad pasakius, kad jį sumušė A., pradės policijos pareigūnai jo ieškoti ir jį klausinėti, kaip įvyko. Tuo metu jis tik norėjo atsigauti. O kai jis atsigavo, tada parašė pareiškimą dėl sumušimo (t. 1, b. l. 37-39). 2021 m. vasario 8 d. papildomai P. Z. parodė, kad kreipiantis į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Š. nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu, norėjo pateikti, jo supratimu, tyrimui naudingą informaciją. Nuotraukose užfiksuotos žinutės, kurias jam siuntė A. Š., taip pat užfiksuota informacija, kad jis bandė su juo susisiekti skambindamas. Kadangi bijo bendrauti su A. Š., nei į žinutes, nei į skambučius jam neatsakė ir šią informaciją pateikė tyrėjai. Dėl techninių telefono problemų ir aplikacijos saugumo ribojimų negalėjo atlikti momentinės ekrano kopijos, todėl naudodamas kitą telefoną padarė ekrano foto kopijas, kurias ir pateikė tyrėjai. Po įvykio su A. Š. bendravo tik per advokatą, todėl visas žinučių siuntimo, skambinimo ir lankymosi pas jį namuose motyvus ir aplinkybes geriau paaiškins A. Š.. Prideda medžiagą su papildoma meta informacija, iš kurios matyti, kada buvo padarytos nuotraukos. Su A. Š. supažino tada, kai jis darė remontą kaimynės I. C. bute. Jokių finansinių skolų, kitokių įsipareigojimų ir pretenzijų A. Š. iki įvykio neturėjo bei pats jam nieko nėra ir negali būti skolingas, nes jokių bendrų ar tarpusavio reikalų, darbų nevykdė. Jam nėra žinoma apie kokio konflikto ir kokią priežastį yra kalbama, nes yra nekonfliktiškas ir, kaip jau minėjo, iki įvykio jokių pretenzijų A. Š. neturėjo ir priešiškumo jam nejuto. Paskutinio jų pokalbio metu, kuomet jis naudojo prieš jį fizinį smurtą, jis jo neįžeidinėjo, keiksmažodžių nevartojo (t. 1, b. l. 83, 84-107).

Liudytoja K. L. parodė, kad tą dieną su A. Š. buvo pas I. Buvo išėję į balkoną parūkyti, A. pasisveikino su P. ir pavadino jį „P.“. P. pradėjo neadekvačiai elgtis, pradėjo rėkti, kažką apie skolas kalbėjo, prašė kelis kartus taip nevadinti, kad jam nepatinka kai jį taip vadina. Aiškiai girdėjo tą pokalbį. Jie buvo balkone (duomenys neskelbtini) aukšte, o P. (duomenys neskelbtini), šiek tiek žemiau iš šono. Visi šalia stovėjo viename balkone. P. šnekėjo apie kažkokias skolas, norėjo kažką išsiaiškinti, A. pasakė jam, kad neitų pas I., nes čia ne jo butas. Jos su I. kalbėjo balkone, kai A. išėjo, bet ji užsimanė į tualetą, pakeliui pamatė praviras lauko duris, pradarė ir tuo metu pamatė, kaip A. nestipriai P. pliaukštelėjo per veidą. Nemanė, kad jai reikia įsikišti. Matė juos laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto. A. pasakė P., kad pastarasis nusiramintų, pliaukštelėjo jam ir viskas. Jai susidarė įspūdis, kad P. norėjo muštis, mojavo rankomis, kalbėjo garsiau, nei įprastai. A. jam pliaukštelėjo, kad nusiramintų. Sunku pasakyti, kaip ten viskas vyko, buvo keleto sekundžių veiksmas. Galima buvo pagalvoti, kad P. A. nori trenkti. Sprendžia iš to, kaip išbėgo į laiptinę ir ėjo aiškintis. Ji uždarė duris ir A. už poros sekundžių grįžo atgal į butą. Matė, kaip A. trenkė P. ne kumščiu, o delnu, ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai užrašė, ji prašė tą dalį pataisyti, gal neįsidėmėjo. Girdėjo kaip P. kaip ir ginčytis pradėjo ir vis kalbėjo apie piniginę skolą. Girdėjo labai trumpai pokalbį, viso pokalbio negirdėjo. Tas pokalbis buvo ir balkone, ir laiptinėje. P. apie tai neramiai kalbėjo, jai susidarė įspūdis, kad jam buvo suduota dėl to, kad jis nusiramintų. Ji jau dabar tiksliai nepaskys žodis į žodį, bet kalbėjo jis neramiai, keikėsi necenzūriškai, kalbėjo apie skolas. A. jam sakė, kad taip su juo nekalbėtų. Jai nežinoma, kad A. ar P. vartojo narkotines medžiagas. P. asmeniškai nepažinojo, kelis kartus mačiusi jį balkone. Pokalbio balkone metu P. neatrodė kažkuo išskirtinai. Sumušimo žymių nematė. Su juo nebendravo, negali pasakyti ar buvo kalbos defektų. Kai A. išėjo antrą kartą, ji grįžo į balkoną, jos dar rūkė su I. ir matė, kaip jie dviese eina link parduotuvės. Ten yra vienas kelias, kuris eina iki parduotuvės, nusprendė, kad eina į parduotuvę, nes prasilenkiant bute matė pas A. rankoje banko kortelę. Tiksliai dabar nepasakys, kokią kortelę laikė. I. butas (duomenys neskelbtini) aukšte. Tuo metu su A. buvo nesenai susipažinę, santykiai buvo artimi. Iki šiol bendrauja, bet kartu negyvena. Yra girdėjusi, kaip I. pasakojo vieną istoriją, kai P. buvo atėjęs pas ją sutvarkyti žaizdas. N. yra P. draugė, I. pasakojo, kad ta draugė jam ar tai įdrėskė, ar kažkas panašiai. Kada tai buvo, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 25 d. liudytoja K. L. parodė, kad greičiausiai 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji nuėjo pas draugę I. C., kurios adreso nežino. Pas ją buvo jos draugas A. Š., kuris jai padėdavo apdailos darbais bute. Jie kartu su I. ir A. būdami I. buto balkone rūkė ir kalbėjosi. Po kiek laiko į buto balkoną išėjo parūkyti ir P., kiek prisimena, jo balkonas yra aukštu žemiau. Jie visi kalbėjosi, juokėsi ir kažkuriuo metu A. pradėjo kalbėti su P., tik ji neįsidėmėjo, apie ką jie konkrečiai kalbėjo, tik kažkas buvo apie kažkieno skolas. Ji dabar neprisimena, kuris pirmas išėjo iš balkono, ar P., ar A., nes į tai neatkreipė dėmesio. Jai pakalbėjus su I., ji eidama į tualetą, pamatė praviras buto duris ir ji priėjusi prie pravertų buto durų, pagalvojo, kad pasiklausys apie ką jie ten šnekasi ir pamatė, kaip A. vieną kartą sudavė ranka P. į žando sritį. Ji neįsidėmėjo, nei su kuria ranka, nei į kurią veido pusę, ir ar kumščiu, ar delnu sudavė A. Ji iš karto ėjo link tualeto ir nespėjus nueiti iki tualeto, A. jau grįžo į butą. Ji paklausė, dėl ko jie susipešė, o A. tik atsakė, kad dėl skolos ir apsiavęs batus išėjo iš buto, o jai nuėjus pas I. į balkoną matė, kaip A. su P. išėjo iš namo ir kažkur nuėjo. Jai A. nieko nepasakojo, kas tarp jo ir P. įvyko, o ji ir neklausinėjo, nelindo į jų asmeninius santykius. Daugiau jokių smulkių įvykio aplinkybių ji nežino (t. 1, b. l. 115-117).

Liudytoja I. C. teismo posėdyje parodė, kad nelabai prisimena įvykį, tai buvo rugpjūčio pradžioje, šeštadienį. A. atėjo pas ją tęsti remonto darbus, čia buvo iš ryto, gal apie 10 val., paskui atvažiavo jo draugė K. Visi kartu išėjo į balkoną parūkyti, užsikalbėjo. Tuo momentu į savo balkoną išėjo P. A. jį pakvietė, pradėjo kalbėtis. Jos balkonas gan didelis, jos su K. buvo vienoje pusėje, A. kitoje pusėje kalbėjo su P. Jos negirdėjo apie ką jie kalbėjo, nes kalbėjosi tarpusavyje. Paskui A. išėjo, jos liko toliau stovėti balkone. Neatsimena, ar K. buvo išėjusi iš balkono. A. Š. grįžo gal už 7 min., atėjo į balkoną, užrūkė, vėl pakvietė P., jie persimetė žodžiais ir jis vėl išėjo iš buto. Po keletas minučių matė su K., kad jie vaikšto lauke po balkonu. Jie normaliai bendravo, niekas nerėkė, keiksmažodžių negirdėjo. Tuo metu niekas nieko nepasakojo, nei kas buvo, nei kas įvyko. Sakė tik pasikalbėjo ir tiek. Nerimą kažkokį veide matė, bet niekas nieko netikslino. Jos balkono apžvalga nedidelė, nes daug medžių, matė, kad ėjo po balkonu. Ten daug takelių yra, jie išsišakoja, todėl kur jie ėjo, negali pasakyti. Paskui ji sulaukė kol A. sugrįš, nes jis turėjo tęsti remontą, paliko raktą ir išvažiavo į darbą. A. Š. nebuvo apie 10 min. Gal po dviejų dienų, pirmadienį, sutiko N., iš mandagumo paklausė kaip sekasi, ji pasakė, kad P. ligoninėje, jam yra stiprus lūžis. Daugiau papasakoti ji neturėjo laiko ir jos išsiskyrė. Gal po savaites ar 10 d. pamatė P., jo burnoje buvo įtvaras. Jis sakė, kad jį sumušė A. tą dieną, kai buvo susitikę, kad A. nepatiko, kaip jis su juo kalbėjo. Matė, kad P. buvo labai išsigandęs, žvalgėsi į šonus, lyg tai kažko bijojo. Pasakė, kad skuba ir išsiskyrė. Po to jo nematė, porą kartų gal skambino, bet jis nekėlė. Matėsi, kad bijo pakelti ragelį. Lauke jo tikrai nematė, sėdėjo bute, jai susidarė įspūdis, kad kažko bijojo. Ji yra (duomenys neskelbtini), rašė jam, prašė susisiekti. P. pažįsta gal nuo 2010 m., N. jų name gyvena 3-4 m. Prie jos jie nekonfliktuodavo, nėra mačiusi pykčių. Kažkokių N. padarytų jam sužeidimų nėra tvarsčiusi. P. ramus žmogus, kalba ramiai, negirdėjo, kad jis šauktų, rėkautų. Su A. pažįstami gal nuo 2017 m., jis kaip draugas daug padėjo jai po skyrybų, bendrauja gan artimai, pažįsta jo šeimą. Nežino, ar tarp P. Z. ir A. Š. buvo kokie turtiniai santykiai. Nėra mačiusi, kad jie vartotų narkotines medžiagas. A., lyg tai, minėjo, kad buvo skolingas P. ir kitiems žmonėms, tame tarpe ir jai. Jos nenustebino, kad skolingas ir jos kaimynui. A. neminėjo už ką ir kiek skolingas. Tą dieną A. neprašė paskolinti pinigų atsiskaityti su P., bet jis turėjo jos banko kortelę, savaitę ar dvi, statybinėms medžiagoms pirkti, galėjo ja naudotis, juo pasitikėjo. Neprisimena, ar tą dieną jis leido pinigus. Su N. nėra draugės, kaimynės, ji labai retai užeidavo. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 22 d. I. C. parodė, kad ji pažįsta jau daug metų P. Z. kaip kaimyną. 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, pas ją į butą atėjo A. daryti remonto ir su kuriuo nuėjo pas ją į buto balkoną. Po kiek laiko atvažiavo A. draugė K. pas ją. Jie visi kartu nuėjo į jos buto balkoną, kuriame jie kalbėjosi įvairiomis temomis. Po kiek laiko A., būdamas jos buto balkone, pamatė P. Z. iš kito buto balkono ir A. kažko paklausė P., jie apie kažką pradėjo kalbėti. Ji kalbėjo su K. ir neprisimena, apie ką kalbėjo A. su P., nes jai tai nebuvo aktualu ir jų pokalbio nesiklausė. Tiek P., tiek A. išėjo iš butų balkonų ir A. grįžo atgal į buto balkoną maždaug po 7-10 minučių. Grįžęs A. pradėjo rūkyti ir po kiek laiko P. vėl atėjo į savo buto balkoną, ji neprisimena, kuris iš jų pakvietė vienas kitą išeiti į lauką ir po kiek laiko matė, kaip P. su A. vaikščiojo lauke prie namo. Nei P., nei A. nieko nepasakojo, tik po kelių dienų P. draugė pasakė, kad P. yra ligoninėje ir yra lūžis, pas P. rimta situacija su sveikata. P. draugė labai skubėjo pas P. ir ji nepasakojo smulkesnių įvykio aplinkybių. Ji dabar neprisimena ar P. draugė N. nurodė, kas sumušė P. Ji nematė paties įvykio, tik matė, kad P. ir A. bendravo. Ar buvo tarp jų kokis nors konfliktas ji nežino, taip pat negali pasakyti apie ką P. ir A. bendravo, nes ji nesigilino į jų pokalbį. Nori pasakyti, kad jų pokalbis vyko ryte iki pietų, pokalbio metu A. nebuvo išgėręs. Prie jos jokių žodinio konflikto nebuvo nei tarp P., nei tarp A., jie nesipyko. Nori pasakyti, kad A. kreipiasi į P. „P.“, o P. šis kreipinys labai nepatinka. Jie nebuvo niekada artimi draugai, jeigu kažką reikėdavo atnešti, tai jie kartu padėdavo, arba kai susitikdavo butų balkonuose tai trumpai pasisveikindavo ir pasikalbėdavo. Ji sulaukė, kol grįžo A. pas ją į butą, ji išvyko į darbą, o P. nematė nei tą dieną, nei kitą (t. 1, b. l. 112-113).

Liudytoja N. T. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 10 val. ryto išgirdo, kaip jos vaikinas su A. kalba balkone, paskui pamatė kaip jis išeina pro duris. Paklausė jo kur eina, pasakė, kad eina su A. pakalbėti. Draugas pakankamai greitai grįžo, tada ji atsikėlė iš lovos, nusiprausė ir pamatė, kad jis vėl ruošiasi išeiti. Išėjo, o kai grįžo, iš karto atsigulė. Pirmą kartą P. iš buto buvo išėjęs maždaug 5 min., antrą kartą irgi greitai sugrįžo, nes ji tik nusiprausė ir jis grįžo, gal 7 min. užtruko. Pirmą kartą išeidamas pasakė, kad A. pakvietė pasikalbėti, antrą kartą - nepatikslino, pasakė, kad išeina į kiemą, greitai grįš. Kai P. atsigulė, ji paklausė, kas yra, pasakė, kad blogai jaučiasi, dantys skauda, paprašė nuo skausmo vaistų, atsisakė valgyti. Paskui pastebėjo, kad pas jį atsiranda mėlynės, bet kadangi jis sakė, kad jam labai skauda dantis, pagalvojo, kad nuo to. Naktį jis nemiegojo, paskui pasakė, kad jam atrodo, jog pradeda tinti žandikaulis. Sekmadienį jau matėsi akivaizdžiai patinęs žandikaulis, suprato, kad patys nieko nepadarys. Jis antrą dieną nieko nevalgė, sakė, kad skauda, negalėjo sau vietos rasti. Jam buvo sunku kalbėti, ji visur skambino, niekas neatsiliepė. Pirmadienį vėl skambino visur, vienur pasakė, kad taip greitai priimti negali, paskui sugalvojome, kad reikia tiesiog važiuoti į Žalgirio klinikas. Palydėjo jį iki durų, laukė, paskui jis už pusvalandžio grįžo ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti namo daiktų, nes jį guldo ir operuos. Paklausė, kokia operacija, jis pasakė, kad lūžęs žandikaulis. Paklausė iš kur ir kada, tada jis papasakojo. P. buvo atlikta operacija, burna buvo susiūta, reikėjo kažkaip surasti pagalbos ir būdą jį maitinant. Grįžus iš ligoninės, jam skausmai nenustojo, buvo patinęs visas veidas, geltonos spalvos, pirštas buvo geltonas. Visas dienas jis gulėjo su nuskausminamais. Paskui parašė pareiškimą policijai. Po to buvo daug skambučių į duris, P. sakė, kad gavo grasinančią SMS žinutę iš A. A. buvo atėjęs iki jų, trankė į duris, buvo labai nesaugu. Kalbant apie rūpesčius, žalą – P. buvo susiūta burna, prarado daug svorio, galėjo valgyti tik per ploną šiaudelį, negalėjo nei dantų valyti, nei skalauti, dantys jau buvo pageltonavę. Tas įtvaras buvo su tokiais įtvarėliais, dantys pakeitė savo vietą, atsirado tarpdančiai, kai nuėmė tą įtvarą. P. jautėsi nejaukiai, pasikeitė kalba. Be gydymo, higienos, jis pats labai pasikeitė, tapo uždaras, nenorėjo daug jo klausinėti apie tą įvykį, bet ir vėliau kalbėjimas neatsirado. P. keletą kartų buvo paminėjęs, kad sapnuoja smurtą, kad jam baisu. Prieš sumušimą jam viskas buvo įdomu, kažką skaitė, darė, sportavo, o po to įvykio jam buvo uždrausta sportuoti, sėdėdavo prie kompiuterio, žiūrėjo į vieną tašką ir nieko nedarė. Jis bijojo išeiti iš namų, o jo darbas sėdimas, prie kompiuterio, jam reikėdavo išeiti į gryną orą. Iki šiol yra vangus. Kartu gyvena apie 4 metus, bendrauja ilgiau. Rimtesnių, konfliktinių situacijų tarpusavyje ar rankos pakėlimo nebuvo. Jis yra draugiškas, visada nori padėti, noriai kontaktavo su visais. P. nėra konfliktiškas žmogus. Su I. yra kaimynės, bendrauja kaip kaimynės. Su kaltinamuoju nebendravo, pažįsta jį tik iš matymo. Buvo ir prieš tą įvykį keletą kartu pas I., girdėjo, kaip jie kalbėjo. Iki to įvykio P. nesiskundė, viskas buvo gerai, dėl to ir nustebo, kai jis grįžo ir susirietęs atsigulė, neleido apžiūrėti. Pasakė, kad jam bloga. Paskui pastebėjo, kad atsirado mėlynė. Daugiau, po to įvykio, jis niekur nebuvo išėjęs, visą laiką gulėjo. Iš pradžių jis dar kalbėjo, bet kuo toliau, pavargdavo nuo skausmo. Link vakaro jau buvo ir sunku kalbėti, pasakė, kad jaučia, jog jam tinsta žandikaulis. Nepastabėjo, kad P. iki tol būtų turėjęs problemų su dantimis. Su A. P. niekas nesiejo. Jie jo nepažinojo, jis pasirodė prieš keletą savaičių iki įvykio, nebuvo nei draugas, nei kas. Jokių santykių su A. nebuvo. A. draugės nepažįsta. Jai neteko girdėti, kad P. prekiautų narkotinėmis medžiagomis.

2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal P. Z. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 220 m. rugpjūčio 8 d. 10 val. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto jį sumušė vyriškis, kurio vardas A. Ko pasėkoje jam lūžo žandikaulis (t. 1, b. l. 6-7).

2020 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra namas (duomenys neskelbtini). Įėjimas į laiptinę durys yra metalinės, rakinamos kodine spyna. Laiptinės lauptai yra nudažyti ruda spalva. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje yra palangės yra gėlių vazonai (t. 1, b. l. 18, 19-20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „TELE2“ gauta tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. Š., įeinančių ir išeinančių 2020 m. rugpjūčio 8 d. 9 val. – 2020 m. gruodžio 4 d. 9 val. laikotarpio skambučių išklotinė, kurią išanalizavus nustatyta, kad vyko bendravimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi P. Z.: skambinta – 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18:18:39 (trukmė 7 min.), 2020 m. rugsėjo 17 d. 10:54:58 (trukmė 1 min.), 16:30:48 (trukmė 1 min.), 2020 m. rugsėjo 18 d. 11:52:11 (trukmė 22 min.), praleistas išeinantis skambutis - 2020 m. rugsėjo 17 d. 11:26:18, 14:03:46, 2020 m. rugsėjo 21 d. 3:40:59, 2020-09-26 15:52:27, išeinančios (siųstos) SMS žinutės - 2020 m. rugsėjo 17 d. 10:57:49, 10:57:51, 10:57:59. Iš AB „Telia Lietuva“ gauta tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi P. Z., 2020 m. rugpjūčio 8 d. 9 val. – 2020 m. gruodžio 4 d. 9 val. laikotarpio įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė, kurią išanalizavus nustatyta, kad vyko bendravimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. Š.: įeinantys (gaunami) skambučiai - 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18:18:39 (trukmė 8 min.), 2020 m. rugsėjo 17 d. 10:54:57 (trukmė 1 min.), 11:26:18 (trukmė 1 min.), 16:30:47 (trukmė 2 min.), 2020 m. rugsėjo 18 d. 11:52:11 (trukmė 23 min.), įeinančios (gautos) SMS žinutės - 2020 m. rugsėjo 18 d. 10:57:56, 10:57:57, 10:58:01 (t. 1, b. l. 78-79).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad siekiant nustatyti, ar po įvykio nukentėjusysis P. Z. skambino į gydymo įstaigas, buvo atlikta mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso P. Z. skambučių analizė ir nustatyta, kad buvo skambinta: 2020 m. rugpjūčio 9 d. 20:33:24, 20:34:12, 20:39:04, 20:40:00, 21:08:29 į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro Būtinosios pagalbos kabinetui. Jokių skambučių nerasta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų registracijai telefonu, iš kurio savaitgaliais nukreipiama į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pas budintį chirurgą. Taip pat buvo skambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „D“, filialui esančiam (duomenys neskelbtini) – 2020 m. rugpjūčio 10 d. 07.53 val., 08.02 val., į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso VšĮ „A“ – 2020 m. rugpjūčio 14 d. 15.51 val., 15.55 val., į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „V“ -2020 m. rugpjūčio 14 d. 16.33 val., į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „D“, filialui esančiam (duomenys neskelbtini) – 2020 m. rugpjūčio 17 d. 10.05 val., į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „D“, filialui esančiam (duomenys neskelbtini) – 2020 m. rugpjūčio 19 d. 13.56 val. (t. 1, b. l. 80-81).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuris priklauso P. Z., gautos kūno dalių, skambučių ir SMS žinutės nuotraukos. Šios nuotraukos buvo pateiktos 2020 m. spalio 6 d., tačiau be jokių duomenų apie nuotraukų padarymo datas ir laikus. 2021 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu pateikė nuotraukas su jų padarymo informacija: nuotraukos padarytos - 2020 m. rugpjūčio 11 d. 09:42:49 IMG_2731.JPG (dešinės plaštakos vaizdas iš viršaus), 09:42:53 IMG_2732.JPG (dešinės plaštakos vaizdas iš delno pusės), 09:43:10 IMG_2735.JPG (dešinės plaštakos vaizdas iš šono), 11:40:58 IMG_2747.JPG (veido vaizdas), 11:41:09 IMG_2748.JPG ir 11:41:18 IMG_2749.JPG (dešinės akies vaizdas iš arti), 2020 m. rugsėjo 18 d. 13:03:14 IMG_0075.JPG, 13:03:50 IMG_0076.JPG bei 13:04:15 IMG_0078.JPG (skambučiai iš A. Š.), 2020 m. rugsėjo 17 d. 12:32:35 IMG_5028.JPG (gauta iš A. Š. SMS žinutė), 12:32:14 IMG_5483.JPG ir 12:31:55 IMG_7423.JPG (skambučiai iš A. Š.) (t. 1, b. l. 108-109).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje P. Z. pateikė 2020 m. spalio 2 d. medicinos pažymą, patvirtinančią, jog jis per 5 m. laikotarpį į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą nesikreipė (t. 2, b. l. 3) bei savo veido fotonuotrauką, darytą 2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.14 val., kurioje matyti ištinusi kairiojo žandikaulio dalis (t. 2, b. l. 4-5).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės žalgirio klinikos 2020 m. rugpjūčio 13 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad P. Z. buvo stacionarizuotas 2020 m. rugpjūčio 10 d. skubos tvarka. Anamnezė: pacientas traumą patyrė 220 m. rugpjūčio 8 d. apie 10 val. sumuštas nepažįstamų asmenų. Apžiūros metu nustatytas apatinio žandikaulio lūžis kampo srityje (t. 1, b. l. 33).

2020 m. rugpjūčio 26 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2383/2020 (01), kurioje nurodoma, kad: 1. P. Z. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis 38 danties srityje su poodine kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 8 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 2. neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu; 3. sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio; 4. sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui ant lygaus paviršiaus; 5. nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 34-35).

Liudytojas/specialistas P. C. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Kažkiek atsimena nukentėjusįjį, atliko asmens apžiūrą. Atsimena, kad buvo apatinio žandikaulio lūžis kampo srityje. Į jį galėjo kreiptis dėl veido ir žandikaulio sužalojimo. Negali pasakyti, ar buvo kitokie veido sužalojimai, įbrėžimai, senai buvo. Žmogus galėjo kalbėti, tik tai per sukastus dantis, t. y. sudėtinga buvo suprasti. Iš praktikos, po smūgio sudavimo kalbėjimas gali iš karto pakisti, priklausomai nuo lūžio ir dislokacijos. Kitas dalykas, 2-3 parą būna didžiausias patinimas, ar tai būtų paveiktas kokios chirurginės intervencijos, ar tai būtų kažkokio kito sužalojimo, 2-3 parą būna didžiausias tinimas. Priklauso dar ar yra atviras lūžimas, ar uždaras lūžimas. Šiuo atveju buvo atviras lūžimas dantų lanke, lūžis eina per dantis, t. y. rizika, kad gali patekti infekcija iš burnos, gali supūliuoti. Po smūgio žmogus galėjo iš karto kalbėti, gal nerišliai, priklausomai nuo sužalojimo, nuo lūžio padėties, nuo pačio skausmo, nuo ištinimo. Bet tikrai neturėjo taip būti, kad negalėtų kalbėti. Žmogus gali nesuprasti, kad yra lūžis, pajaučia skausmą, bet tas skausmas pradžiai atrodo, kad praeis, bet skausmas nerimsta, tik didėja. Apžiūrėjęs P. Z. 2020 m. rugpjūčio 10 d. veido nuotrauką (t. 2, b. l. 4-5) nurodė, kad dėl žandikaulio lūžio galėjo būti toks patinimas, nes 2-3 dieną būna didesnis minkštų audinių patinimas po traumos. Jeigu būtų buvęs uždegimas ir pūliavimas, tai toks patinimas galėjo atsirasti ir anksčiau. Toks patinimas atsiranda maždaug per parą. Po tokio sužalojimo yra standartinis gydymas su žandikauliniais įtvarais, jie yra uždedama ir paliekami mėnesiui. Žmogui būna sukabinti abu žandikauliai, žmogus gali valgyti, gerti tik per sukastas dantis. Toks įtvaras yra uždedamas 4-5 savaitėms. Reikalinga ir gera burnos higiena, kad žmogui supūliuotu vieta, kur buvo pašalinti dantys, ir kad dantų būklė nenukentėtų. Jeigu žmogus nevalytų dantų, jie gali ir sugesti per tą laiką, gali būti pažeisti karieso. Skausmas balais – 10 balų yra degantis žmogus, tai pagal skalę skausmas galėjo būti 7-8 balai. Sužalojimas galėjo būti padarytas prieš keletą dienų iki apžiūros. Tolimesnės pasekmės – priklausomai nuo gijimo, gali būti netaisyklingas sąkandis, jeigu asmuo blogai laikosi nustatyto režimo. Gali supūliuoti, gali būti infekcija. Dėl veido pokyčių – vienintelis dalykas, gali patirpti apatinė lūpa, nes toje vietoje, t. y. kur eina lūžio linija, praeina apatinio žandikaulio nervas. Problemos su dantimis lūžiui įtakos neturėtų turėti įtakos. Tai yra anatominiai pokyčiai. Jeigu yra išplonėjęs kaulas toje vietoje arba dėl anatominės struktūros, kaulas atrofuojasi, suplonėja, automatiškai gali nuo menkesnio smūgio sulūžti. Per praktiką tenka įvairiausių pacientų gydyti, būna, kad nukenčia tiesiog lygioje vietoje, stuktelėjus elementariausiai į stalo kampą.

Specialistė R. G. teismo posėdyje parodė, kad labiausiai tokio pobūdžio lūžiai būdingi smūginiam kieto daikto poveikiui, bet negalima atmesti ir atsitrenkimo į ketą ribotą paviršių, nors mažai tikėtina tokia galimybė. Ant lygaus paviršiaus tokio sužalojimo pasidaryti negalima. Skausmo slenkstis yra pas kiekvieną skirtingas, žiūrint kokia ta somatinė būklė. Kalbant apie konkretų atvejį, jeigu lūžis dviejose vietose ir sutrikęs sąkandis, aišku, kad žmogus negalėtų funkciškai atlikti kramtymo, negalėtų ketų daiktų kramtyti. Šiuo atveju lūžis buvo tik vienoje vietoje, ties 38 protinio danties augimo riba, kairėje pusėje, tai gali būti, kad žmogus jautė skausmą, bet buvo kantrus. Čia labai priklauso nuo žmogaus. Nebūtinai žandikaulis būna nukaręs, nes kitoje, priešingoje pusėje nėra lūžio. Yra vientisas kaulas (apatinis žandikaulis), jeigu čia yra lūžis tai praktiškai visa kita grandinė laiko. Savo išvadoje aptarė tik tuos dokumentus, kuriuos matė. Buvo vienintelis medicininis dokumentas pateiktas – siuntimas. Pacientas buvo apžiūrėtas, išvadoje yra pažymėta, kad buvo atlikta paciento apžiūra. Ji žmogų apžiūrėjo rugpjūčio 26 d., o įvykis buvo rugpjūčio 8 d., beveik prieš tris savaites. Matė tik, kad buvo likusi likutinė kraujosruva. Nusiskundimai surašyti išvadoje. Skausmo ir skundų nevertina, tik atžymimi, kaip žmogaus papildomą pasisakymo priemonę. Negali atmesti galimybės, kad žmogus galėjo išbūti dvi paras namuose nesikreipdamas į gydytojus. Dažniausiai didžiausias patinimas būna 2-3 parą po įvykio. Po dienos kieto maisto tikrai be skausmo negalėtų kramtyti. Sužalojimo laikas (rugpjūčio 8 d.) abejonių nekėlė, nes viskas buvo šviežiai daroma ir operuojama, ir sutvarkoma. Tiriamojoje dalyje nurodyta data yra perrašyta iš Žalgirio klinikos išrašo/siuntimo. Mano, kad išvados tiriamojoje dalyje nurodydama, jog pagal anamnezę pacientas traumą patyrė 2020 m. rugpjūčio 10 d., yra techninė klaida. Ji vadovavosi 2020 m. rugpjūčio 13 d. medicinos dokumentų išrašu (t. 1, b. l. 33). Bet kokiu atveju reikėtų tikėti medicininio dokumento išrašu, nes tiesiog perrašomi jo duomenys.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamasis A. Š., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė sudavęs P. Z., tačiau tvirtino, kad tai buvo tik vienas smūgis delnu per veidą, kuris negalėjo sukelti inkriminuojamų pasekmių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atkreipė dėmesį, jog 2020 m. rugpjūčio 13 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, jog P. Z. teigė, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, taigi – ne A. Š., be to, siekė charakterizuoti P. Z. kaip neadekvatų asmenį, kuriam pasireiškia pykčio protrūkiai. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Nukentėjusysis P. Z. teisme paaiškino, jog nuvykęs į Žalgirio klinikas apžiūros metu pasakė, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, nes norėjo kuo greičiau sulaukti gydymo ir bijojo, kad dėl papildomų klausimų tai gali užtrukti. Ši aplinkybė išlieka nepaneigta, be to, tuo metu P. Z. dar galėjo būti neapsisprendęs pranešti teisėsaugos institucijoms apie kaltinamojo veiksmus. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teisme parodė, jog iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo neilgai pažįstami. P. Z. parodė, jog susipažino, kai A. Š. pradėjo daryti remontą kaimynės I. C. bute. N. T. parodė, kad A. Š. pasirodė prieš keletą savaičių iki įvykio, nebuvo draugas, P. Z. apibūdino, kaip draugišką ir nekonfliktišką asmenį. I. C. patvirtino, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo niekada artimi draugai, jeigu kažką reikėdavo atnešti, tai jie kartu padėdavo, butų balkonuose trumpai pasisveikindavo ir pasikalbėdavo. P. Z. apibūdino kaip ramų žmogų, ramiai kalbantį, negirdėjo, kad jis šauktų, rėkautų. Teigė pažįstanti jį nuo 2010 m. Taigi, akivaizdu, jog ilgą laiką P. Z. pažįstančios I. C. ir N. T. apibūdino jį visai priešingai, nei kaltinamasis, kurį su nukentėjusiuoju siejo pakankamai trumpa pažintis, todėl teismas netiki kaltinamojo parodymais, jog P. Z. dažnai elgėsi neadekvačiai ar jam būdingi pykčio protrūkiai.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog A. Š. sudavė P. Z. į galvos ir kairiojo šono sritis. Nukentėjusysis nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad su A. Š. 2020 m. rugpjūčio 8 d. susitiko būdami balkonuose, jis įsižeidė, nes kaltinamasis jį pavadino „P.“ ir jie apsižodžiavo. A. Š. pasiūlymu jis išėjo susitikti su kaltinamuoju į laiptinę. Susitikus tarp (duomenys neskelbtini) aukštų nespėjo jam nieko pasakyti, nes A. Š. iš karto pradėjo jį mušti. Teisme P. Z. nurodė, kad sudavė vieną kartą kumščiu į kairį žandikaulį, 2-3 kartus į dešinio smilkinio pusę, 2-3 kartus į šonkaulių kairės pusės sritį ir į dešinės pusės šonkaulius. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apklausos pas tyrėją metu teigė, kad smūgiavo į kairės pusės žandikaulį, dešinės pusės smilkinį, du smūgius į kairės pusės kepenų sritį. 2020 m. spalio 2 d. apklausos metu parodė, kad A. Š. sudavė vieną kartą rankos kumščiu į žandikaulio sritį, į dešinės pusės smilkinio sritį, du kartus sudavė į kairį šoną. Taigi, nukentėjusiojo parodymai sutampa, jog 2020 m. rugpjūčio 8 d. A. Š. jam sudavė po vieną kartą kumščiu į kairį žandikaulį ir dešinės pusės smilkinio sritį, du kartus į šonkaulių sritį. Pastebėtina, kad nukentėjusysis parodymus davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, nei A. Š., nei P. Z., nei kiti apklausti asmenys nenurodė, jog iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktavo ar dėl kokių kitų priežasčių P. Z. būtų siekęs apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. P. Z. sugyventinė N. T. taip pat parodė, jog nukentėjusysis jai sakė, kad jį sužalojo A. Š., tą patį P. Z. pasakė ir kaimynei I. C., kai susitiko maždaug po 10 dienų (I. C. parodymai). Liudytojos N. T., I. C. ir K. L. parodė, kad tuo metu, kai A. Š. per balkoną kalbėjosi su P. Z., pastarojo išvaizdoje jokių sužalojimų nesimatė, pasak nukentėjusiojo iki tol jis sveikata nesiskundė. N. T., I. C. ir K. L. parodė, kad po pokalbio per balkoną nukentėjusysis ir kaltinamasis iš balkonų išėjo, K. L. patvirtino, jog šie asmenys susitiko laiptinėje ir A. Š. sudavė P. Z.. N. T., I. C. ir K. L. parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju netrukus susitiko antrą kartą lauke, abu grįžo maždaug po 7-10 min. Vadinasi, iki to laiko, P. Z. negalėjo būti sužalotas kitų asmenų. Pasak N. T. ir P. Z., grįžęs jis iš namų niekur neišėjo iki važiavo į „Žalgirio klinikas“. P. Z. parodymus atitinka ir specialisto išvada, kurioje ties įvykio aplinkybėmis iš nukentėjusiojo žodžių užfiksuota, jog vyras, vardu A., sudavė kumščiais smūgius į veidą, vienas jų į kairę veido pusę, ir į kitas kūno vietas, apžiūros metu skundėsi sulėtėjusiu mąstymu, kairio šono skausmu, čiuopiant nurodė skausmingumą krūtinės kairėje pusėje, tarp priekinės pažasties ir vidurio raktikaulinės linijų, apatinių šonkaulių aukštyje. Tiesioginių visų kaltinime nurodytų A. Š. veiksmų liudytojų byloje nėra, vienintelė liudytoja K. L. (kuri yra kaltinamojo artima draugė) teisme parodė, kad pro praviras buto duris pamatė kaip A. nestipriai P. pliaukštelėjo delnu per veidą. Teisme duoti šios liudytojos parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytoja buvo parodžiusi, kad ji matė, kaip A. Š. kartą sudavė ranka P. Z. į žando sritį, bet ji neįsidėmėjo kaip sudavė – ar kumščiu, ar delnu. Grįžus A. Š., paklausė „dėl ko jie susipešė?“. Taigi, iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotų parodymų logiškai seka, kad ji kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus vertino, kaip peštynes, o ne kaip A. Š. siekį nuraminti nukentėjusįjį, ką tvirtino teismui. Taip pat neaišku, kodėl liudytoja apklausiama teisme buvo tvirtai įsitikinusi, jog A. Š. sudavė delnu, nors apklausiama netrukus po įvykio ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės teigė neįsidėmėjusi. Pastebėtina ir tai, jog liudytoja, A. Š. smūgio sudavimą teisme įvardijo identiškai kaip ir kaltinamasis – „pliaukštelėjimu“. Tvirtino, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo balkone, ji aiškiai girdėjo, kaip P. Z. pradėjo rėkti, neadekvačiai elgtis (analogiškus parodymus teisme davė A. Š.), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog kažkuriuo metu A. Š. pradėjo kalbėti su P. Z., ką jie konkrečiai kalbėjo, ji neįsidėmėjo, apie jokią konfliktinę situaciją neužsiminė. Tuo tarpu liudytoja I. C. teisme parodė, jog tuo metu, kai A. Š. kalbėjo su P. Z., jos su K. L. kalbėjosi kitame balkono gale ir pokalbio jos negirdėjo iš vis. Kaip ir kaltinamasis liudytoja K. L. įvardijo sudavimo P. Z. tikslą – teisme parodė, jog smūgis buvo suduotas siekiant nuraminti P. Z., nors visiškai neaišku, kaip vos keletą sekundžių prie durų stovėjusi K. L. galėjo padaryti tokią išvadą, to negalėjo paaiškinti ir teismui, nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Teisme liudytoja parodė, kad galima buvo pagalvoti, jog P. Z. nori suduoti A. A., taip sprendė iš to, kaip išbėgo į laiptinę ir ėjo aiškintis. Tačiau toks paaiškinimas prieštarauja pačios liudytojos parodymams, jog ji matė tik A. Š. suduodamą smūgį į žandą, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė mačiusi, kaip P. Z. išbėgo į laiptinę. Iš išdėstyto seka, kad liudytoja, kaip artima A. Š. draugė, gali būti suinteresuota padėti jam išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl jos parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka kitus bylos įrodymus, t. y. ta dalimi, kur liudytoja patvirtino, jog A. Š. ir P. Z. buvo susitikę namo laiptinėje ir A. Š. sudavė smūgį P. Z. į žando sritį. Ši liudytojos parodymų dalis atitinka P. Z. parodymus ir specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes.

Viena iš A. Š. gynybos versijų buvo ta, kad jis negalėjo sulaužyti nukentėjusiajam žandikaulio, nes netrukus jie susitiko antrą kartą ir P. Z. su juo laisvai kalbėjosi. Liudytojos K. L., I. C. ir N. T. patvirtino, jog po pirmo nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitikimo jie netrukus susitiko namo kieme ir antrą kartą. P. Z. neneigė, kad antro susitikimo metu su A. Š. metu su juo kalbėjosi, teigė rodęs išmuštą dantį. Teisme apklaustas P. Z. gydytojas ((duomenys neskelbtini)) P. C. paaiškino, kad iš karto po žandikaulio lūžio nukentėjusysis kurį laiką dar galėjo kalbėti, taigi, aplinkybė, jog antrojo susitikimo metu P. Z. galėjo kalbėti, nepaneigia 2020 m. rugpjūčio 8 d. žandikaulio sulaužymo fakto. Aplinkybę, jog P. Z. buvo sužalotas 2020 m. rugpjūčio 8 d. rytą, patvirtina ir liudytojos N. T. parodymai, kad P. Z. po susitikimo su A. Š., iš karto atsigulė ir pasakė, kad skauda dantys, blogai jaučiasi, pasak liudytojos ir nukentėjusiojo, jis nemiegojo visą naktį ir jau sekančią dieną žandikaulis buvo ištinęs, tuomet jie pradėjo ieškoti veikiančios klinikos medicininei pagalbai. Šiuos liudytojos parodymus atitinka P. Z. skambučių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 9 d. 20.33–21.08 val. laikotarpiu keturis kartus buvo skambinta Žalgirio klinikų Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro Būtinosios pagalbos kabinetui. 2020 m. rugpjūčio 10 d. 7.53 val. ir 8.02 val. skambinta UAB „D“. Kaip paaiškino gydytojas P. C. ir specialistė R. G., žandikaulio lūžio atvejais didžiausias patinimas būna 2-3 parą po įvykio. Iš P. Z. 2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.14 val. darytos fotonuotraukos aiškiai matyti ištinusi kairė veido pusė, t. y. sulaužyto žandikaulio vieta. Specialistė R. G. paaiškino, jog sužalojimo laikas (2020 m. rugpjūčio 8 d.) jai nekėlė jokių abejonių, nes „viskas buvo šviežiai daroma ir operuojama, ir sutvarkoma“. Taigi, iš nukentėjusiojo ir liudytojos N. T. parodymų, specialistų paaiškinimų, minėtos fotonuotraukos ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. medicinos dokumentų išrašo, kuriame P. Z. stacionarizavimo data nurodyta 2020 m. rugpjūčio 10 d., o iš paciento žodžių sužalojimo laikas nurodytas 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 10 val., teismui nekyla abejonių, jog būtent tuo metu P. Z. ir buvo sužalotas.

Taigi, loginė įrodymų grandinė veda prie vienintelės išvados, jog P. Z. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nustatytas sužalojimas (žandikaulio lūžis) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su A. Š. veiksmais. Specialisto išvadoje, kaip minėta, užfiksuotas ir nukentėjusiojo nusiskundimas kairiojo šono šonkaulių srityje skausmu, tačiau tokio sužalojimo požymiai nenustatyti. Vis tik, nusiskundimo lokacija atitinka nukentėjusiojo parodymus dėl suduoto smūgio ir jo vietos. Iš byloje esančių nukentėjusiojo fotonuotraukų (2020 m. rugpjūčio 10-11 d.) matyti kraujosruva ties dešine akimi, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog A. Š. sudavė jam į dešinės pusės smilkinio sritį. Specialisto apžiūros metu tokių sužalojimų požymių galėjo būti nelikę dėl objektyvių priežasčių – nuo sužalojimo buvo praėję 18 dienų, per kurias kraujosruvos galėjo išnykti. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytinos pasitvirtinusiomis kaltinimo aplinkybės, jog kaltinamasis laiptinėje P. Z. sudavė kumščiu ne tik į žandikaulio, bet ir į smilkinio sritį, taip pat sudavė ir į kairio šono sritį. Be nukentėjusiojo parodymų byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. jam sudavė kumščiu į dešinį šoną, savo civiliniame ieškinyje P. Z. taip pat nurodė, jog jam buvo suduota ne mažiau trijų smūgių, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad P. Z. sužalojimas – žandikaulio lūžis, atitinka nesunkaus sužalojimo mastą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Be to, nukentėjusysis parodė, jog dėl visų jam suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, todėl šia aplinkybe kaltinimas papildytinas. Toks kaltinimo papildymas A. Š. veiksmų kvalifikacijos neįtakoja, kadangi bet kuriuo atveju jie kvalifikuojami pagal sunkiausias kilusias pasekmes, šiuo atveju – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, savo kaltės nepripažino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. Š. teistas už turtinius ir smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą 2015 m. rugsėjo 15 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesni kaltinamojo teistumai buvo išnykę (t. 1, b. l. 147-157), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2018 m. už KET pažeidimą (t. 1, b. l. 143-144, 158-159), bylos duomenimis nedirba, nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 145, 146), iš jo žodžių, dirba UAB „A“, 2020 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog A. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 1, b. l. 141). Paskutiniuoju nuosprendžiu A. Š. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad A. Š. būtų pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas rodo, jog jis sugeba laikytis nustatytų įpareigojimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, jog asmuo pakankamai ilgą laiką nenusikalto, yra jauno, darbingo amžiaus, kaip teigė teisme, dirbantis ir prižiūri savo sergančią motiną, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 2, b. l. 54), spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, tačiau jos dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, paskyrus laisvės apribojimo bausmę tikslinga A. Š. nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo įsitikinimu nurodytų įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 127) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 564,58 EUR turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, priteisimo ir pateikė patirtą žalą patvirtinančius įrodymus. Papildomai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65-68). Byloje neginčytinai nustatyta, jog prašomos priteisti išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo P. Z. sveikatą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. Š. civilinio ieškovo naudai priteistina 564,58 EUR turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo P. Z. civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys bei pateikti jį pagrindžiantys įrodymai (t. 1, b. l. 57-61, t. 2, b. l. 34-36). Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 269,20 EUR turtinei ir 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą nukentėjusysis grindė turėtomis gydymosi išlaidomis, pirktais gydytojų išrašytais vaistais, taip pat kelionės į gydymosi įstaigą išlaidomis. P. Z. pateikė gydymo priemonių, vaistų ir profilaktinių priemonių pirkimą pagrindžiančių kvitų kopijas: 2,50 EUR vertės 2020 m. rugpjūčio 19 d.; 0,80 EUR vertės 2020 m. rugsėjo 4 d.; 1,02 EUR vertės 2020 m. rugsėjo 10 d.; 13 EUR ir 13,88 EUR vertės 2020 m. spalio 2 d. (t. 1, b. l. 58), taip pat kvitus, patvirtinančius išlaidas už gydymo ir psichiatro konsultacijos paslaugas: 20,53 EUR vertės 2020 m. rugpjūčio 10 d.; 3,74 EUR ir 32,17 EUR vertės 2020 m. rugsėjo 11 d.; 34,50 EUR vertės 2020 m. spalio 29 d., 70 EUR vertės 2021 m. gegužės 17 d.; 53,50 EUR vertės 2021 m. birželio 8 d. (t. 1, b. l. 59-60, t. 2, b. l. 37) ir kvitus, patvirtinančius vykimo į ir iš gydymo įstaigos išlaidas: du po 5,24 EUR vertės kvitai, 5 EUR ir 4,50 EUR vertės 2020 m. rugpjūčio 19 d.; 4,55 EUR ir 4,27 EUR vertės 2020 m. rugpjūčio 26 d. (t. 1, b. l. 61). Medicinos dokumentų išraše (t. 1, b. l. 33) nurodyta, jog rekomenduojama gera burnos higiena, skalavimai antiseptikais, elastinės fiksacijos keitimas kas 4-5 dienas, dvižandikaulinių įtvarų nuėmimas po 5 savaičių. Mokėjimo kvitai patvirtina, jog nukentėjusysis pirko burnos higienai rekomenduotas ar procedūroms atlikti būtinas priemones, eilę kartų lankėsi pas odontologą, bei patyrė kelionės išlaidas. Kelionių laikotarpis atitinka atliktų procedūrų, vaistų pirkimo laikotarpius, taip pat 2020 m. rugpjūčio 26 d. specialisto apžiūros laikotarpį, todėl šios išlaidos laikytinos susijusiomis su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusysis tai pat prašo priteisti 70 EUR išlaidas už psichologo konsultaciją. Pagal 2021 m. gegužės 17 d. medicininių dokumentų išrašą siuntimą, P. Z. buvo konsultuotas psichiatro, diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, stebėtas nerimas, ypač kalbant užpuolimo tematika. Pokalbio metu nukentėjusysis nurodė 2020 m. rugpjūčio mėn. užpuolimą, kurio metu buvo sulaužytas žandikaulis, po ko 2 mėn. nešiojo įtvarą ir jautėsi labai prastai, vargina košmariški sapnai smurto tematika, nuolatinė smurto baimė, jaučiasi pasikeitęs, užeina stipraus nerimo epizodai (t. 2, b. l. 38). Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad apsilankymas pas psichiatrą buvo susijęs su nusikalstamais A. Š. veiksmais, todėl konsultacijos išlaidos taip pat pripažintinos pagrįstomis. Taigi, P. Z. pateikti turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai visiškai patvirtina jo reikalaujamą priteisti turtinės žalos dydį, išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su nusikalstamais A. Š. veiksmais, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant reikalaujamą 269,20 EUR turtinę žalą.

Grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos P. Z. nurodė, kad kaltinamasis be jokio pagrindo sudavė jam ne mažiau 3 smūgių į įvairias kūno vietas, tarp jų – veidą ir kairės pusės šonkaulius. Jam buvo sulaužytas žandikaulis, patyrė chirurginę operaciją, stiprų, ilgai trunkantį skausmą, nepatogumus, susijusius su negalėjimu įprastai valgyti bendrauti su aplinkiniais, palaikyti normalius ir įprastus socialinius santykio. Ilgą laiką po sužalojimo juto skausmą ir šonkaulių srityje, Didelius nepatogumus ir skausmą sukėlė medicininės intervencijos, susijusios su žandikaulio lūžiu, kurios bus atliekamos dar ilgą laiką ateityje. Dėl patirtų sužalojimų pasikeitė fizinė išvaizda, kalbėjimas, kas sukelia didelius psichologinius išgyvenimus ir nerimą, socialinio gyvenimo kokybės pablogėjimą. Išgyvena nesaugumo jausmą, išgąstį, bijo ir vengia lankytis viešose vietose, ypač tamsiu paros metu, bijodamas pakartotinio A. Š. užpuolimo (po proceso pradėjimo sulaukė A. Š. grasinimų). Teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, iš esmės nurodė analogiškus civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir nusiskundimus, akcentavo, jog negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, todėl socialiai atitrūko nuo gyvenimo, negalėjo valgyti, todėl nukrito svoris, negalėjo normaliai naudotis burnos higienos reikmenimis, buvo dideli skausmai, pasikeitė išvaizda, kalbėjimas, bijo išeiti vienas. Liudytoja N. T. patvirtino, jog pasikeitė nukentėjusiojo būdas, bijo išeiti iš namų, prarado daug svorio, valgyti galėjo tik per šiaudelį, negalėjo išsivalyti dantų dėl to jie pageltonavo, dėl įtvaro dantys pakeitė savo vietą, atsirado tarpdančiai, pasikeitė kalba. Iš karto po sumušimo jis kentė didelius skausmus, negalėjo rasi sau vietos, vartojo nuskausminamuosius. (duomenys neskelbtini) P. C. paaiškino, kad žandikaulio lūžio skausmas paprastai prilyginamas 7-8 balams iš dešimties. Taikomas standartinis gydymas – mėnesiui uždedamas žandikaulinis įtvaras (iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad įtvaras uždėtas 5 savaitėms). Įtvaru žmogui būna sukabinti abu žandikauliai, jis gali valgyti, gerti tik per sukastas dantis. Tai objektyviai patvirtina P. Z. veido fotonuotrauka (t. 1, b. l. 90). Gydytojas nurodė, jo tuo laikotarpiu yra būtina gera dantų higiena, nes kitaip jie gali sugesti, priklausomai nuo gijimo, dėl tokio sužalojimo gali atsirasti netaisyklingas sąkandis. Specialistė R. G. taip pat patvirtino, jog žandikaulio lūžio atveju asmuo jaučia didelį skausmą, po dienos negalėtų kramtyti kieto maisto. 2020 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje pažymėta, jog apžiūros metu P. Z. vis dar skundėsi kairio šono šonkaulių srityje skausmu, vadinasi jis buvo pakankami stiprus, jei išsilaikė ilgiau nei 2 savaites. Taigi, įvertinus nukentėjusiojo nurodytus nusiskundimus, aptartus apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, jog P. Z. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią ilgalaikiu skausmu, chirurgo intervencija, ilgą laiką asmuo turėjo nešioti žandikaulio įtvarą, kuris ne tik darkė išvaizdą, bet ir varžė burnos higieną, ribojo maistą. Dėl įtvaro asmuo negalėjo kalbėti, todėl jo socialinis gyvenimas buvo suvaržytas ilgiau nei mėnesiui, sužalojimo pasekmės lydi iki šiol, nukentėjusiajam diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas, kaip nurodo, baigus gydymą liko veido pokyčių, kas objektyviai įmanoma, pagal gyd. P. C. paaiškinimus, vis dar tęsiami apsilankymai pas odontologą. Neabejotina, kad tokie nepatogumai nukentėjusiajam kelia nepasitenkinimą ir didelius kitus neigiamus išgyvenimus, kuriuos yra pagrindas atlyginti pinigais. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas įvertina sužalojimo pobūdį ir mastą, kęsto skausmo lygį ir laikotarpį, kitus su gydymu susijusius nepatogumus, tiek fizinius, tiek emocinius, vėliau nukentėjusiajam išsivysčiusį psichologinį sutrikimą, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Bylose, kur asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas 10 000 Lt (2 896 EUR) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013), vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje žandikaulio lūžio atveju pritarta 4 000 EUR neturtinės žalos priteisimui (kasacinė nutartis 2K-289-693/2019). Kitų teismų analogiško pobūdžio bylose, kai žala priteisiama už kūno dalių lūžius, priteisiama 3 000 EUR neturtinė žala (apygardos teismo nutartys Nr. 1A-154-851/2021, 1A-31-365/2019, 1A-309-966/2019, 1A-617-935/2019). Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, iš jo žodžių dirbantis, spręstina, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 3 500 EUR neturtinės žalos priteisimas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis pateikė prašymą atlyginti 1 210 EUR atstovavimo išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus: advokatų kontoros „Glimsted“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. sąskaitas avansiniam mokėjimui, atitinkamai 605 EUR ir 605 EUR sumai, bei šių sumų įskaitymą patvirtinančius išrašus (t. 2, b. l. 39-43). Teismo posėdžiuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovė advokatė D. Muruskienė (2020 m. rugpjūčio 20 d. advokato orderis t. 1, b. l. 28), baudžiamoji byla išnagrinėta per 4 posėdžius, advokatė teikė civilinio ieškinio patikslinimą ir papildomus jį bei P. Z. sužalojimo faktą pagrindžiančius įrodymus, dokumentai buvo vertinti ir turėjo reikšmės bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos pripažintinos realiai patirtomis bei pagrįstomis procesinėmis išlaidomis, todėl jos priteistinos iš A. Š. nukentėjusiojo naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su garso įrašu, saugoma prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, įpareigoti A. Š.: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 564,58 EUR turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo P. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiojo P. Z. naudai priteisti 269,20 EUR turtinę žalą ir 3 500 EUR neturtinę žalą, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. Š. nukentėjusiojo naudai 1 210 EUR proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su garso įrašu, saugomą prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė