- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-31-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20290-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei, advokatams Martynui Vilčinskui ir Nerijui Valentinui Bagdanavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistias laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę E. S. nuspręsta palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus E. S. suimti ir nukreipti jį laisvės atėmimo bausmei atlikti. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
- 109,62 eurų (vienas šimtas devyni eurai ir 62 centai) K. P. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai;
- 5057 Eur (penki tūkstančiai penkiasdešimt septyni eurai) turtinės žalos K. P.;
- 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos K. P.;
- 1000 Eur (vienas tūkstantis eur) išlaidų už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. E. S. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2016-12-23 apie 22.00 val., būdamas neblaivus, Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), išėjęs iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, gatvėje tyčia ranka smogė kartu kavinėje buvusiam savo tuometiniam bendradarbiui K. P. į veidą. Nuo E. S. smūgio K. P. patyrė nesunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamą apatinio žandikaulio abipusį lūžį 48 ir 41 dantų srityse.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
1.1. Pirmosios instancijos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, baudžiamąją bylą nagrinėdamas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, darė išvadą, kad kaltinamojo E. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, esant veiką kvalifikuojančiam nukentėjusiojo ilgo sirgimo požymiui (daugiau kaip 10 dienų). Teismas skirdamas bausmę E. S., atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendė, jog jam skirtina griežčiausia laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei įstatymo numatytas jos vidurkis, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
1.2. Teismas nagrinėdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo darė išvadą, jog visos nukentėjusiojo nurodytos išlaidos, t.y. : 429,07 Eur odontologinis gydymas (taip pat ir Rumunijoje); 115,94 Eur – išlaidos vaistams; 42,11 Eur – išlaidos baltyminiam maisto papildui „Myprotein“; 50 Eur – mokėta ligoninėje Vokietijoje, 16,89 Eur – mokėta už paslaugas poliklinikoje Lietuvoje; 207,55 Eur transportavimo ir naudojimosi visuomeniniu transportu išlaidos (80 Eur sumokėti draugui G. S. už nuvežimą iš ligoninės į oro uostą skrydžiui į Lietuvą, 98,93 Eur skrydžio į Lietuvą bilietų kaina, 28,62 Eur – išlaidos naudojantis visuomeniniu transportu Vilniaus mieste gydymosi ir reabilitacijos laikotarpiu, t.y. 2017 m. sausio – kovo mėnesiais); 22,17 Eur – už dokumentų vertimą iš vokiečių į lietuvių kalbą, yra pagrįstos prie ieškinio teikiamais įrodymais ir nekelia abejonių, kad jos buvo būtinos. Dalyje dėl negautų darbo pajamų teismas ieškinį tenkinęs iš dalies, darė išvadą, jog nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinos negautos pajamos už tris mėnesius ir keturias dienas, apskaičiuojant vienos darbo dienos vidutinį užmokestį, konstatavęs, jog nukentėjusiojo negautos pajamos yra 4173,31 Eur (3926,01Eur (trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis) + 247,30 Eur (keturių dienų vidutinis darbo užmokestis) = 4173,31 Eur). Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, jog iš viso nukentėjusiajam priteistinas 5057 Eur turtinės žalos atlyginimas.
1.3. Teismas nagrinėdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pilnai tenkindamas ieškinį šioje dalyje darė išvadą, jog nukentėjusiojo prašoma 5000 Eur suma nėra pernelyg didelė, nes be priverstinių fizinių apribojimų, tokia būklė nukentėjusiajam (dėl patirto skeveldrinio žandikaulio lūžio) kelia ir dvasines kančias. Taip pat teismas sprendė, kad nukentėjusiojo nedarbingumas, kuris tęsėsi daugiau kaip tris mėnesius ir dėl ko jis patyrė kelias odontologines operacijas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ateityje dar bus operuojamas, jo artikuliacija, akivaizdu, yra apsunkinta, K. P. dar labai jauno amžiaus, todėl labai tikėtina perspektyva, jog jis ateityje visą laiką fiziškai jaus sužalojimo pasekmes.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. S. (toliau – apeliantas) gynėjas advokatas Martynas Vilčinskas (toliau – gynėjas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-17 nuosprendį ir 1) atidėti paskirtos bausmės vykdymą 9 mėnesių terminui bei 2) sumažinti priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Apelianto gynėjas mano, kad nuosprendis dalyje dėl paskirtos bausmės bei priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra neteisėtas ir neteisingas, prieštaraujantis formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, grindžiamas prielaidomis, todėl yra keistinas.
2.1. Apeliaciniame skunde dėl paskirtos bausmės gynėjas nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, kad nuteistasis yra linkęs į nusikalstamas veikas, nėra sumokėjęs anksčiau jam paskirtų baudų, todėl, teismo nuomone, tik reali laisvės atėmimo bausmė padarys poveikį nuteistajam ir padės jam pačiam įvertinti savo elgesį. Pažymi, jog E. S. savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jis bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė visas įvykio aplinkybes, dėl įvykio gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinus tai, jog įvykis įvyko užsienyje ir jokių liudytojų nėra, tuo atveju, kuomet E. S. nebūtų prisipažinęs, ikiteisminis tyrimas galimai būtų nutrauktas. Todėl mano, kad sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. Pasak nuteistojo gynėjo, aplinkybės, jog E. S. nėra sumokėjęs baudų ir tuo pagrindu skirti realią laisvės atėmimo bausmę nėra pagrįsta, teisinga, protinga ir sąžininga, nes nuteistasis viso proceso metu nurodė, kad jo pajamos nėra didelės, stogdengio darbas yra sezoninis, todėl dėl piniginių lėšų stygiaus jis nėra sumokėjęs paskirtų baudų, tačiau savo prievolių nuteistasis neginčija ir stengiasi jas įvykdyti. Apeliantai mano, kad nagrinėjamu atveju paskirta bausmė nėra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Akcentuoja, jog nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina, jog E. S. supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. E. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl, apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
2.2. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo nuomone, priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas ir įrodytas. Dalis nukentėjusiojo pateiktų kvitų nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl nėra aišku ir suprantama, kas buvo perkama pateiktų kvitų pagrindu. Skunde akcentuojama, kad nukentėjusysis nurodė, jog už 42,11 Eur pirko baltymus („MYPROTEIN"), tačiau nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kad tokie baltymai buvo sąlygoti, pirkti ir naudoti dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Taip pat apeliantams kyla abejonių dėl nukentėjusiojo gydymosi Rumunijoje. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis po sužalojimo 5 dienas gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje Vokietijoje (sumokėjo 50 Eur), vėliau (2016-12-31) grįžo į Lietuvą (bilietas kainavo 98,93 Eur), 2017-01-02 kreipėsi į savo Šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir toliau tęsė gydymą. Su ieškiniu nukentėjusyis pateikė 2017-10-04 ir 2017-10-09 mokėjimo nurodymus, kurių pagrindu reikalauja 315,49 Eur sumos, tačiau iš kvitų nėra aišku, už ką ir kokiu pagrindu buvo mokama, pažymint tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog grįžęs į Lietuvą jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir toliau tęsė gydymą. Įrodymų, kad nukentėjusysis būtų vykęs į Rumuniją, jis nepateikė, o kaip matyti, Lietuvoje (duomenys neskelbtini) poliklinikoje jam buvo taikyta fizioterapija, kuri kainavo 12,86 Eur, o keturi kvitai, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) klinikoje jam buvo suteiktos odontologo paslaugos patvirtina, kad bendra suma už odontologinį gydymą sudaro 113,58 Eur. Be to, nuteistojo vertinimu, bilieto kaina ir transporto išlaidos taip pat negali būti vertinamos kaip K. P. patirtos išlaidos, kurias sąlygojo E. S. veiksmai.
2.3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantų manymu, priteista neturtinės žalos suma nėra adekvati, protinga bei neatitinka formuojamos teismų praktikos. Skunde pažymima, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad nukentėjusiajam „<..> gali prireikti dar vienos operacijos“, kaip ir nėra jokių medicininių įrodymų apie tai, jog nukentėjusysis neva tai patyrė depresiją. Nuteistasis nurodo sutinkantis, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmus, išgyvenimus, turėjo sunkumų valgant, bendraujant, tačiau to vertinti net 5 000 Eur suma yra visiškai neprotinga. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis nepatyrė negrįžtamų sveikatos pokyčių, teismas nėra ekspertas įvertinti nukentėjusiojo ateityje galimai būsimą fizinę savijautą. Pažymima ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika, kurioje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., priteisiamos neturtinės žalos dydžiai varijuoja, priteistinos įvairios sumos, įvertinus kiekvienos individualios situacijos aplinkybes – 579,24 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-258-699/2015), 1158,48 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008), 2027,34 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012), 2896,20 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011). Pasak apeliantų, teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat teismų praktiką dėl priteisimos neturtinės žalos dydžių turėjo įvertinti, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma, nėra protinga ir adekvati. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, jaunas, turintis paklausią specialybę, tačiau patirtos neturtinės žalos atlyginimas negali virsti pasipelnymo šaltiniu. Nors nukentėjusysis atliko nusikalstamą veiką, tačiau savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė tiek asmeniškai (sekančią dieną po įvykio), tiek teismo posėdžio metu. Visa tai rodo, jog atsakomybės jis nevengia, supranta savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių pobūdį, nukentėjusiajam sukeltas kančias. Todėl vadovaujantis ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, mano, jog neturtinės žalos dydis turi būti ženkliai mažintinas.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo E. S. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau ginčijama nuosprendžio dalis dėl E. S. paskirtos bausmės bei priteistų turtinių ir neturtinių žalų dydžio. Manoma, kad E. S. yra paskirta per griežta bausmė, prašant bausmės vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Taip pat apeliantų vertinimu, priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas ir įrodytas, o neturtinės žalos suma nėra adekvati, protinga bei neatitinka formuojamos teismų praktikos.
Dėl paskirtos bausmės.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.
7.1. Paskirdamas nuteistajam E. S. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į E. S. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis – būdamas jauno amžiaus (23 metų) jis teistas tris kartus už nesunkius nusikaltimus laisvės apribojimo (du kartus) ir arešto (vieną kartą) bausmėmis (T.1, b.l. 135-137), ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad visus administracinius teisės pažeidimus kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, jie buvę dviejų rūšių – susiję su viešosios tvarkos sutrikdymu ir su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (T.1, b.l. 132-134), į tai, jog 2018-04-07, t.y. jau bebaigiant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, būdamas neblaivus, Kaune viešoje vietoje sumušė savo pažįstamą, už ką 2014-04-12 nutarimu buvo nubaustas 170 Eur bauda, kurios kaip ir 2018-03-19 nutarimu paskirtos 300 Eur baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis iki šiol nesumokėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai E. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. S. už nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams – ženkliai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, E. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams. Taigi teigti, kad E. S. paskirta bausmė yra per giežta nėra pagrindo.
7.2. Apeliantų prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesių terminui nepagrįstas, todėl atmestinas. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad reali laisvės atėmimo bausmė E. S. paskirta pirmosios instancijos teismui nenustačius pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į tai, jog E. S. būdamas 23 metų amžiaus jau yra teistas net 3 kartus, šią nusikalstamą veiką, jis padarė būdamas per pastaruosius du metus du kartus nuteistas, taip pat ir už viešosios tvarkos sutrikdymą naudojant fizinį smurtą, tai, kad 2017-07-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. S. buvo nuteistas taip pat už smurtavimą viešoje vietoje (suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvą), šią nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai jis sužalojo šioje byloje nukentėjusiuoju dėl kaltinamojo smurto pripažintą K. P., šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad E. S. reikiamų išvadų nedaro ir nekeičia savo elgesio, nepaisant teistumų, ikiteisminių tyrimų ir nubaudimo administracine tvarka. Aptarti duomenys liudija, jog E. S. piknaudžiauja alkoholiu, viešose vietose smurtauja, vairuoja neblaivus neturėdamas tokios teisės, nepaiso savo prievolių atlyginti žalą (šioje byloje žalos neatlygino ir nepradėjo jos atlyginti, tai pat jis neatlygino ir 2017-07-12 nuosprendžiu priteistos turtinės žalos), jam skirtų baudų nemoka, todėl konstatuotina, kad E. S. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jam poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
7.3. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad E. S. savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė visas įvykio aplinkybes, dėl įvykio gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nustatant atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, tai sudarė pagrindą bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir bausmę nuteistajam sumažinti vienu trečdaliu. Argumentai, jog nuteistasis neginčija jam nustatytų prievolių ir stengiasi jas įvykdyti (dėl skirtų administracinių nuobaudų), tačiau visių jų įvykdyti neįstengia dėl gaunamų mažų pajamų, šiuo atveju nesudaro pagrindo lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo.
7.4. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai. Paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.
Dėl civilinio ieškinio.
8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu iš E. S. priteisė atlyginti nukentėjusiajam K. P. 5057 Eur padarytą turtinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam priteistą 5057 Eur turtinę žalą sudaro: 429,07 Eur odontologinis gydymas (Lietuvoje (113,58 Eur) taip pat ir Rumunijoje (315,49 Eur)); 115,94 Eur – išlaidos vaistams; 42,11 Eur – išlaidos baltyminiam maisto papildui „Myprotein“; 50 Eur – sumokėtų ligoninėje Vokietijoje (lovos mokestis už ligoninėje praleistas 5 paras), 16,89 Eur – mokėta už paslaugas poliklinikoje Lietuvoje; 207,55 Eur transportavimo ir naudojimosi visuomeniniu transportu išlaidos (80 Eur sumokėti draugui G. S. už nuvežimą iš ligoninės į oro uostą skrydžiui į Lietuvą, 98,93 Eur skrydžio į Lietuvą bilietų kaina, 28,62 Eur – išlaidos naudojantis visuomeniniu transportu Vilniaus mieste gydymosi ir reabilitacijos laikotarpiu, t.y. 2017 m. sausio – kovo mėnesiais); 22,17 Eur – už dokumentų vertimą iš vokiečių į lietuvių kalbą, bei negautos darbo pajamos - 4173,31 Eur.
8.1. Nuteistasis ginčija jam priteistus: 42,11 Eur baltyminio maisto papildo „Myprotein“ pirkimą, teigiant, jog duomenų apie tai, kad tokie baltymai buvo sąlygoti, pirkti ir naudoti dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, nėra; 315,49 Eur už gydymąsį Rumunijoje, nes pasak apeliantų iš kvitų nėra aišku, už ką ir kokiu pagrindu buvo mokama. Su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija visiškai sutinka ir mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė atlyginti nukentėjusiajam baltyminio maisto papildo „Myprotein“ pirkimą bei gydymosi Rumunijoje išlaidas. Byloje pateiktas lėšų nurašymas (T. 1, b.l. 185) liudija, jog nukentėjusysis K. P. 2017-01-03 įsigijo baltyminį maisto papildą „Myprotein“, kuris visiems prieinamojoje viešojoje erdvėje įvardijamas kaip maisto papildas skirtas sportuojantiems, tuo tarpu byloje duomenų, kad tokių baltymų vartojimas ir pirkimas yra rekomenduotas ar skirtas medicinos įstaigų byloje nėra. Nukentėjusiojo pateikti 2017-10-04 ir 2017-10-09 lėšų nurašymai (T.1, b.l. 181-182), kurių pagrindu reikalaujama 315,49 Eur sumos už odontologijos paslaugas dėl pooperacinio gydymo Rumunijoje, nėra informatyvūs ir patvirtinantys tokį gydymą Rumunijoje, nes iš kvitų (nesant mokėjimo paskirties vertimo) nėra aišku už ką ir kokiu pagrindu buvo mokama, įrodymų, kad nukentėjusysis būtų vykęs į Rumuniją byloje nėra, tokių duomenų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė ir nukentėjusysis. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, po sužalojimo nukentėjusysis 5 dienas gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje Vokietijoje (sumokėjo 50 Eur), vėliau (2016-12-31) jis grįžo į Lietuvą (bilietas kainavo 98,93 Eur), 2017-01-02 kreipėsi į savo Šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir toliau tęsė gydymą Lietuvoje, kur nukentėjusiajam Šeškinės poliklinikoje buvo taikyta fizioterapija (kainavo 12,86 Eur) ir (duomenys neskelbtini) klinikoje jam buvo suteiktos odontologo paslaugos (bendra suma 113,58 Eur). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuosprendis jo dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti keistinas ir iš nuteistojo priteistas turtinės žalos atlyginimas mažintinas 357,60 Eur (42,11 Eur (baltyminio maisto papildo pirkimas) +315,49 Eur (paslaugos Rumunijoje)), t.y. iki 4699,40 Eur.
8.2. Apeliantas prašo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį ir dėl 207,55 Eur išlaidų, susijusių su transportavimu ir naudojimusi visuomeniniu transportu, nes nuteistojo vertinimu, šios išlaidos negali būti vertinamos kaip K. P. patirtos išlaidos, kurias sąlygojo E. S. veiksmai. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių, kad šios išlaidos buvo būtinos, nes pateikti mokėjimų dokumentai (T. 1, b.l. 188-193) patvirtina, jog nukentėjusysis dėl sužalojimo privalėjo vykti gydymuisi tiek iš Vokietijos į Lietuvą, tiek į Lietuvos gydymo įstaigas – tą patvirtina įrašai iš jo ligos istorijų (T.1, b.l. 47-77). Kaip pagrįstai vertino apylinkės teismas, K. P. sužalojimo pobūdis reikalavo saugesnio ir brangesnio važinėjimo būdo, nei naudojimasis visuomeniniu transportu, už ką yra prašoma pagal pateiktus mokėjimo dokumentus 207,55 Eur kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs esamus dokumentus, šią sumą pagrįstai priteisė, todėl jos mažinti ar nepriteisti nėra pagrindo.
9. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nesilaikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų ir nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio (nesunkiai sutrikdžius sveikatą tyčiniais smurtiniais veiksmais) bylose. Šie skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai taip pat pagrįsti. Nukentėjusysis K. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas už nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei kitus neturtinio pobūdžio praradimus šioje dalyje ieškinį tenkino pilnai ir priteisė K. P. 5000 Eur. Tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs tai, jog prašoma neturtinė žala nėra pernelyg didelė, nes be priverstinių fizinių apribojimų, tokia būklė nukentėjusiajam (dėl patirto skeveldrinio žandikaulio lūžio) kelia ir dvasines kančias. Taip pat teismas sprendė, kad nukentėjusiojo nedarbingumas, kuris tęsėsi daugiau kaip tris mėnesius ir dėl ko jis patyrė odontologines operacijas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ateityje dar bus operuojamas, jo artikuliacija, akivaizdu, yra apsunkinta, K. P. dar labai jauno amžiaus, todėl labai tikėtina perspektyva, jog jis ateityje visą laiką fiziškai jaus sužalojimo pasekmes.
9.1. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016).
9.2. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam vieno rankos smūgio sudavimu į veidą vienmomentiškai (kaip nustatyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)), padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą vertinamą apatinio žandikaulio abipusiu lūžiu 48 ir 41 dantų srityse. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sumušimo nukentėjusysis buvo gydomas stacionare Vokietijos klinikoje, nukentėjusiojo nedarbingumas tęsėsi daugiau kaip tris mėnesius, todėl sutiktina, kad be priverstinių fizinių apribojimų, nukentėjusysis patyrė skausmus, išgyvenimus, turėjo sunkumų valgant, bendraujant. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartą teismų praktiką nustatinėjant nesunkaus sveikatos sutrikdymu asmeniui sukeltą neturtinę žalą ir nukentėjusiojo parodymus dėl jo patirto sužalojimo, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam priteisdamas net 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pervertino nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad nukentėjusysis patyrė depresija, ateityje jis dar bus operuojamas, tai, kad K. P. dar yra labai jauno amžiaus, todėl tikėtina perspektyva, jog jis ateityje visą laiką fiziškai jaus sužalojimo pasekmes, nesudaro pagrindo priteisti nukentėjusiajam didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, nes kaip matyti iš bylos duomenų, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pagrįsti bylos duomenimis, medicininiais dokumentais ar specialistų išadomis, o nukentėjusiojo ateityje galimai būsima fizinė savijauta taip pat negali būti pervertinta ir tapti viena iš pagrindinių priežasčių priteisti didesnę sumą nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti.
9.3. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 3000 eurų. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai.
10. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo E. S. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, sumažinant nukentėjusiajam priteistą sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
11. Minėta, kad veika, dėl kurios E. S. pripažintas kaltu, padaryta ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Bylos duomenys liudijo, kad nukentėjussysis pradžioje kreipėsi į Vokietijos institucijas, o tik po to į Lietuvos tesėsaugos institucijas. Duomenų dėl konkretaus priimto sprendimo Vokietijoje byloje nepakako, todėl apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Vokietijos institucijas, prašydamas pateikti infiormaciją apie nukentėjusiojo skundo tyrimo eigą. Gauti atsakymai liudija, kad Vokietijoje ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas; buvo įvertintos nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės ir padaryta išvada, jog konfliktas nepažeidžia viešojo intereso, jog tai yra privataus pobūdžio konfliktas ir priimtas sprendimas tyrimą nutraukti, o nukentėjusiajam rekomenduoda kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tyrimas iš esmės nebuvo atliekamas, sprendimas dėl kaltės nebuvo priimtas ir, nagrinėjant bylą Lietuvos teismuose, non bis in idem principas nebus pažeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. S. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiajam E. S. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 4699,40 (keturių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų keturiasdešimt eurocentų).
Nukentėjusiajam E. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3000 (trijų tūkstančių) eurų.
Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.