Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-03Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
1A-617-935/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55161-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
D. B.
Civilinis ieškovas
N. R.
Nukentėjusysis
N. R.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55161-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,nuteistojo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nuteistajam D. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 1695,28 Eur turtinę žalą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš D. B. nukentėjusiajam N. R. priteista 70 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 1695,28 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) suduodamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam N. R. į veidą ir padarydamas kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį su kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus arba sutrumpinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, panaikinti įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, sumažinti nukentėjusiajam N. R. priteistos neturtinės žalos dydį bei netenkinti jo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

3. Apeliaciniame skunde, nurodant teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, aiškinama, kad D. B. baudžiamoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų nenuginčijamai nustatyta, jog nesunkus N. R. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas neteisėtais nuteistojo veiksmais ir tie veiksmai priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiais padariniais. Taigi byloje turėjo būti įrodyta, kad būtent D. B. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam ir būtent dėl tų smūgių (tiesiogiai ar nukritus nuo smūgių/smūgio) atsirado įstatyme numatyti padariniai.

4. Apeliaciniame skunde yra aptariami nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, ir tvirtinama, jog nuteistasis jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, kuris prieš įvykį elgėsi netinkamai, nenaudojo. Nukentėjusysis susižalojo pats, kai norėjo panaudoti smurtą prieš nuteistąjį ir nukrito ant plytelių. Nuteistasis nei įvykio dieną, nei vėliau telefoninių skambučių metu su niekuo neaptarinėjo vakaro įvykių. D. B. yra įsitikinęs, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie paneigtų jo nurodomą įvykio versiją.

5. Nuteistasis aiškina, kad iš teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0086/19 matyti, jog specialisto išvadoje Nr. G 4276/2018 (01) nurodytus sužalojimus nukentėjusysis N. R. patyrė mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nes sužalojimai išsidėstę skirtingose anatominėse veido pusėse. Nukentėjusysis N. R. dalį sužalojimų galėjo patirti (pasidaryti) griūdamas ant kieto grindinio, padengto marmurinėmis plytelėmis, o kitą dalį sužalojimų galėjo patirti griūdamas ir atsitrenkdamas į virtuvės baldus (kėdę, stalą, pravirą stalčių ir kt.) ar kokius nors kitus kietus riboto paviršiaus daiktus. Tokie specialisto teiginiai leidžia daryti išvadą, kad N. R. visus sužalojimus galėjo patirti griūdamas, o ne dėl smūgių. Teiginį, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas, patvirtino ir ekspertai, kurie šioje baudžiamojoje byloje teikė išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismas ekspertų paaiškinimus ignoravo.

6. D. B. tvirtina, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva kairiame žande yra nesusijusi su byloje vertinamais įvykiais, nes yra chirurginio gydymo pasekmė. Nubrozdinimas dešinės akies voke taip pat negalėjo būti padarytas smūgiuojant kumščiu. Veido kaulų lūžiai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti šiam nugriuvus. Objektyvių požymių, kurie leistų daryti išvadą, kad šie sužalojimai yra būdingi smūgio sudavimui, baudžiamojoje byloje nėra.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pats nukentėjusysis davė prieštaringus parodymus apie sužalojimų padarymo aplinkybes. Nuteistojo gynėjui bandant aiškintis nukentėjusiojo parodymų prieštaravimų priežastis, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas nukentėjusiajam uždavė atsakymus menančius klausimus, susijusius su apklausomis ikiteisminio tyrimo metu bei jo savijauta apklausų metu. Reaguodamas į teismo klausimus nukentėjusysis paaiškino, jog pirmosios apklausos ligoninėje metu jis labai blogai jautėsi ir matyt dėl to jo parodymai buvo neteisingi. Tokiais parodymais skundžiamas nuosprendis negalėjo būti grindžiamas, tačiau teismas vis tiek vadovavosi šiais parodymais, kas kelia abejonių ir pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

8. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo N. R. parodymų patikimumu verčia abejoti ir tai, kad jis parodymus davė ne apie tai, ką pats matė ir girdėjo, o apie tai, ką sužinojo iš kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, t. y. perpasakojo iš kitų šaltinių sužinotą informaciją. N. R. dar iki jo apklausų apie nagrinėjamus įvykius bendravo su savo drauge, kitais liudytojais ir apklausų metu perpasakojo galimai išgirstas įvairias įvykių versijas, tačiau ne savo paties matytus faktus.

9. Skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso metu buvo apklausti visi įvykio metu bute buvę asmenys, tačiau nei vienas iš jų nematė, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, niekas šio įvykio neaptarinėjo ir vėliau, nesiaiškino jo aplinkybių. Visi įvykių metu bute buvę asmenys nurodė, kad buvo vartojamas alkoholis, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, o nuteistasis brolio gimtadienio šventime nedalyvavo, laiką su savo drauge leido kitame kambaryje ir tik kartais ateidavo pritildyti muzikos ar paprašyti netriukšmauti. Po to, kai iš virtuvės išgirdo griuvimo garsą, visi bute buvę asmenys atėjo į virtuvę, kur pamatė stovintį nuteistąjį ir ant grindų gulintį nukentėjusįjį, kurį pakėlė, išvedė iš buto, perdavė vėliau atvykusiai pastarojo draugei.

10. Apeliantas pabrėžia, kad dalis baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų nurodė, jog nukentėjusysis vakarėlio metu balkone konfliktavo su S. T. ir jam trenkė, kas patvirtina teiginius, jog nukentėjusysis buvo agresyvus, konfliktiškas. Dalis liudytojų nurodė ir tai, kad dėl girtumo N. R. sudaužė svetainėje, kur vyko šventimas, stovėjusią vazą, kas tik patvirtina apelianto parodymus apie nukentėjusiojo susižalojimo aplinkybes. Aptarti duomenys patvirtina ir teismo medicinos ekspertų paaiškinimus, jog nustatytus sužalojimus N. R. galėjo patirti nugriūdamas.

11. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo Š. Š. parodymus apie tai, jog K. Ž. jam yra sakiusi, kad D. B. jai po įvykio pats pasakė, jog sumušė nukentėjusįjį, paneigia liudytojos K. Ž. parodymai, iš kurių matyti, jog ji po įvykio su nuteistuoju, kurį pirmą kartą matė teisme, nebendravo. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje surinktus duomenis.

12. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog būtent jis sužalojo nukentėjusįjį. Taigi visos abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai ir turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas per ilgas laisvės apribojimo bausmės terminas, taip pat nuteistasis nepagrįstai buvo įpareigotas tam tikru laiku būti namuose, neatlyginai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Apeliantui neaišku, kodėl jam buvo nustatytas ilgesnis laisvės apribojimo bausmės terminas, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Nustatydamas bausmės terminą pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas ankščiau nėra teistas, jo veiksmas įtakos turėjo agresyvus, konfliktiškas N. R. elgesys. Įvertinus tai, jog byloje nagrinėjamas įvykis įvyko ne viešoje vietoje, o apelianto tėvų namuose, manytina, jog įpareigojimas būti namuose yra nelogiškas ir nedera su BK 41 straipsnyje nustatytais bausmės tikslais, jos paskirtimi, byloje nagrinėjama situacija. Tas pats pasakytina ir apie įpareigojimą išdirbti 60 valandų nuosprendyje nurodytose įstaigose.

14. D. B. tvirtina, kad N. R. civilinio ieškinio reikalavimai bei ieškinyje nurodyti teiginiai nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais, kurie patvirtintų reikalavimo pagrindą ir dydį. Teisiamojo posėdžio metu N. R. tik deklaratyviai nurodė, jog pirko vaistus, stiprinančius imunitetą, magnį, kurie nebuvo paskirti gydytojų, juos pirko savo nuožiūra, pirkimų dokumentų neturi. Visa tai patvirtina, jog civilinis ieškinys, turtinės žalos dalyje, neįrodytas bei nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

15. Apeliaciniame skunde yra aptariamas teisinis reglamentavimas, susijęs su neturtinės žalos atlyginimu, taip pat teismų praktika, susijusi su esamu reglamentavimu. Nuteistasis pažymi, jog nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu dirba tą patį darbą, kurį dirbo ir iki byloje nagrinėjamų įvykių ir net yra aukštinamas pareigose. Visa tai patvirtina, kad absoliučiai jokie liekamieji nagrinėjamų įvykių padariniai nėra išlikę ir nukentėjusysis gali dirbti be jokių apribojimų. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamų įvykių metu N. R., būdamas svečiuose, apelianto tėvų bute, buvo neblaivus, agresyvus, konfliktiškas, sudaužė apelianto tėvų vazą, konfliktavo net ir su apelianto drauge, smūgiavo vienam iš liudytojų. Visa tai neabejotinai nulėmė byloje nagrinėjamus įvykius ir kilusias pasekmes, todėl į tai buvo privalu atsižvelgti ir nustatant neturtinės žalos dydį, jeigu daryti prielaidą, kad aptariama nusikalstama veika buvo padaryta. Šių reikšmingų tinkamam neturtinės žalos dydžio nustatymui kriterijų pirmosios instancijos teismas nepaisė.

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo faktu.

18. Iš tikrųjų nuteistasis D. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis smurto prieš nukentėjusįjį N. R. nenaudojo. Nukentėjusysis susižalojo pats, kai bandė suduoti smūgį nuteistajam, tačiau dėl savo neblaivumo paslydo, krito nuo stalviršio, ant kurio sėdėjo, ir trenkėsi į virtuvės grindis. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie nuteistojo teiginiai yra paneigti byloje surinktų duomenų, kurie yra laikytini įrodymais, visuma. Nusikalstamos veikos padarymo faktą ir D. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo N. R., iš dalies paties nuteistojo, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisiamojo posėdžio metu, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, specialistų paaiškinimai bei kiti byloje užfiksuoti duomenys.

19. Nukentėjusysis N. R. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl D. B. prieš jį panaudoto fizinio smurto. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad tuo metu, kai jis buvo virtuvėje, užėjo nuteistasis D. B. ir ėmė priekaištauti dėl triukšmavimo, sudavė ne mažiau nei du smūgius į veidą. Po pirmojo smūgio nukentėjusysis susvyravo, tuomet nugriuvo, kas vyko toliau, jis neatsiminė. Atsiminė tik tai, kad kruvinas sėdėjo laiptinėje, tuomet atvyko jo draugė K. Ž., su kuria grįžo į namus. Po įvykio juto didelius skausmus, negalėjo atsikelti iš lovos, buvo bloga, svaigo galva (t. 1, b. l. 154-155). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. R. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 15, 20). Pareiškime, kuris buvo surašytas 2018 m. lapkričio 18 d., nukentėjusysis nurodė, jog D. B. smogė į veidą, dėl ko jam lūžo skruostikaulis, žandikaulis (t. 1, b. l. 11). Be to, faktą, kad sužalojimai buvo padaryti dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto, nukentėjusysis nurodė ir Žalgirio ligoninės slaugytojai bei policijos pareigūnams 2018 m. lapkričio 17 d., t. y. įvykio dieną (t. 1, b. l. 8). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo ir nėra jokio pagrindo nesivadovauti nuosekliais N. R. parodymais dėl jam padarytų sužalojimų atsiradimo priežasties ir dėl asmens, kuris padarė šiuos sužalojimus.

20. Teigti, jog N. R. nurodydamas, kad jis buvo sužalotas D. B., perpasakoja tai, ką sužinojo, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, ar bendraudamas su kitais asmenimis, o ne tai, ką pats matė, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog su visa baudžiamosios bylos medžiaga nukentėjusysis susipažino tik 2019 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 115), t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei dviem mėnesiams po jo paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri vyko 2018 m. gruodžio 11 d. Be to, kaip buvo minėta anksčiau, nukentėjusysis jau tą pačią įvykio dieną tvirtino, kad jis buvo sužalotas kito asmens, o iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog jis net nurodė jam sužalojimus padariusio asmens vardą – D. (t. 1, b. l. 8). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš liudytojos K. Ž. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, jog N. R. jai pasakojo, kad prieš jį smurtą vartojo D. B., o detaliau įvykio aplinkybių ji su nukentėjusiuoju neaptarinėjo (t. 2, b. l. 27). Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog įvykio metu virtuvėje, kur ir buvo sužalotas N. R., buvo tik jis ir D. B. (dėl šios aplinkybės jokių ginčų nekyla). Sužalojimų padarymo fakto nematė joks kitas asmuo. Taigi N. R. negalėjo perpasakoti aplinkybių, kurių jokie kiti asmenys nematė ir tuo pačiu nenurodė apklausų metu.

Žemesnės instancijos teismas

21. Iš N. R. apklausos, kuri vyko 2018 m. lapkričio 18 d., turinio matyti, jog jis nurodė, kad konfliktas tarp jo ir nuteistojo vyko laiptinėje, kurioje jis ir buvo sužalotas. Vis tik aplinkybė, jog nukentėjusysis pirmosios apklausos metu nurodė ne tą vietą, kur iš tikrųjų vyko įvykis, nėra pagrindas nesivadovauti jo parodymų dalimi dėl sužalojimų padarymo būdo bei asmens, kuris padarė šiuos sužalojimus. Pirmosios instancijos teisme N. R. paaiškino, jog netikslumas, duodant parodymus pirmą kartą, dėl įvykio vietos atsirado, kadangi jis buvo šoko būsenoje po patirtos traumos, tuo metu sunkiau atsiminė įvykius, o vėliau įvykius prisiminė geriau. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog paaiškinimą, kodėl pirmosios apklausos metu suklydo dėl įvykio vietos, nukentėjusysis davė atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimą, o ne į bylą nagrinėjusio teisėjo klausimus (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 22.00 minutės). Išklausęs teisiamojo posėdžio garso įrašą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad toliau aiškinantis, kokiomis aplinkybėmis vyko nukentėjusiojo pirmoji apklausa, bylą nagrinėjęs teismas nukentėjusiajam būtų uždavęs klausimus, kurie būtų turėję esminės įtakos į juos duodamų atsakymų turiniui. Pirmosios instancijos teisme pats nukentėjusysis nurodė, jog 2018 m. lapkričio 18 d. vykusios apklausos metu jautėsi blogai, jam svaigo galva, apklausos metu jis jau buvo su įtvaru. Kita vertus, nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokių pastabų dėl teismo nukentėjusiajam užduodamų klausimų neturėjo.

22. Teiginį, jog N. R. išvadą, kad jis buvo sužalotas smurtiniais D. B. veiksmais, galėjo padaryti apie įvykį bendraudamas su kitais asmenimis, paneigia ir mobiliojo ryšio telefono Samsung A8 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš šio protokolo turinio matyti, kad N. R. 2018 m. lapkričio 17 d., t. y. įvykio dieną, žinutėmis aplikacijoje „Messenger“ susirašinėjo su M. B.. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog M. B. nurodo, kad nukentėjusysis savo draugei papasakotų apie įvykį, nes ji bando išsiaiškinti jo aplinkybes („papasakok savo panelei vakarykste situacija nes jinai bispridela kelia kazkoki“). Nukentėjusysis nurodo, jog viena akim nemato ir jam yra sulaužytas žandikaulis. Į šią žinutę M. B. atsako, kad jam buvo pasakyta, jog smūgis net nebuvo suduotas kumščiu, todėl žandikaulis lūžti negalėjo („nu tai gal patine, bet gi sake net netrenke ten kumsciu tai kaip galejo luzt“). Taip pat pripažįsta, kad buvo pasielgta netinkamai („h..... (žinutėje pavartotas necenzūrinis žodis atspindintis atlikto veiksmo vertinimą) padarė, kad ten tu pliuhu trenkė“), nurodo, kad buvo suduota pora smūgių („trenkė pora pliauzu ir tu krisdamas dar atsitrenkei i kampa“). N. R. nurodo, jog su juo galėjo būti elgiamasi kitaip („Butu pro duris ismetes. Nezinau ir fsio“), reiškia priekaištus dėl grasinimų. Dėl grasinimų M. B. paaiškina, kad tai vyko dėl girtumo („kokie grasinimai kai girtas zmogus kazka leptelna“). M. B. siūlo kitą dieną susitikti ir pasikalbėti dėl kompensacijos, mini, jog buvo suduotas vienas smūgis. (t. 1, b. l. 76-83). Aptartas susirašinėjimo turinys akivaizdžiai patvirtina, jog N. R. žinojo, kas jį sužalojo ir kaip sužalojimai buvo padaryti. Be to, šio susirašinėjimo turinys leidžia daryti išvadą, kad M. B. bendravo su D. B. apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir buvo informuotas, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti būtent smurtiniais nuteistojo veiksmais. Teigtina, jog niekas kitas išskyrus D. B. negalėjo M. B. nurodyti aplinkybių, kurios minimos susirašinėjime, kadangi įvykyje dalyvavo tik nukentėjusysis ir nuteistasis.

23. Faktą, jog nukentėjusysis buvo sužalotas dėl D. B. nusikalstamų veiksmų iš dalies patvirtina liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis pats įvykio nematė, kadangi tuo metu jau buvo išvykęs iš buto, kur buvo švenčiama, tačiau M. B. jam pasakojo, kad N. R. smūgį sudavė D. B. (t. 1, b. l. 60). Pirmosios instancijos teisme G. K. tokio pokalbio fakto nebeprisiminė, tačiau nurodė, jog jei apklausos protokole tokie parodymai yra užfiksuoti, reiškia taip buvo (t. 2, b. l. 57-59). Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė ir tai, kad jis apie įvykį bendravo ir su N. R., kuris negalėjo nurodyti, kas jį sumušė bei už ką. Vis tik iš anksčiau aptartų duomenų, iš kurių matyti, jog N. R. įvykio dieną net keliems asmenims nurodė, kad buvo sumuštas D. B., yra visiškai akivaizdu, jo ši parodymų dalis neatitinka tikrovės.

24. Iš liudytojos K. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, kad įvykio dieną ji telefonu bendravo su asmeniu, kuris prisistatė M. B. broliu, ir nurodė, jog sumušė nukentėjusįjį už tai, kad šis triukšmavo, garsiai kalbėjo, jai buvo nurodyta nesikreipti į policiją (t. 1, b. l. 64, t. 2, b. l. 26-27). Taigi tokie liudytojos parodymai taip pat iš dalies patvirtina, kad N. R. sužalojo būtent D. B.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nesivadovauti tokiais liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi juos iš dalies patvirtina liudytojo Š. Š. parodymai. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme teigė, kad K. Ž. jam yra sakiusi, jog D. B. įvykio vietoje (laiptinėje) prisipažino, kad sužalojo N. R. (t. 2, b. l. 25). Šiuo atveju, akivaizdu, jog Š. Š. parodymai dalyje dėl to, kaip buvo išsakytas prisipažinimas, nesutampa su K. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. liudytoja nurodė, kad ji prisipažinimą sužalojus nukentėjusįjį išgirdo telefonu, o liudytojas teigė, kad prisipažinimas buvo išsakytas įvykio vietoje. Vis tik ši aplinkybė neturi esminės reikšmės K. Ž. parodymų vertinimui, kadangi Š. Š., bendraudamas su minėta liudytoja, paprasčiausiai galėjo nevisiškai teisingai suprasti, kokiu būdu ir kada tiksliai liudytoja išgirdo prisipažinimą apie N. R. sužalojimą. Faktą, kad K. Ž. įvykio dieną telefonu bendravo su D. B. iš dalies patvirtina ir mobiliojo ryšio telefono Samsung A8 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad N. R. susirašinėdamas su M. B. priekaištauja dėl grasinimų. Kaip jau minėta, K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną teiginius, kuriuos ji įvertino kaip grasinimus, išsakė tik asmuo, kuris prisistatė M. B. broliu ir kuris prisipažino sumušęs nukentėjusįjį.

25. Specialisto išvadoje Nr. G 4276/2018 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog N. R. buvo nustatyta kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžis su kraujosruva kairės akies obuolio jungtinėje ir poodine kraujosruva kairiame žande, odos nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2018 m. lapkričio 17 d. Sužalojimai dėl skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26-27). Byloje nuteistojo iniciatyva buvo pateikta teismo medicinos gydytojo teismo medicinos konsultacinė išvada Nr. 0086/19 (toliau – konsultacinė išvada), kuri, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. G 4276/2018 (01) užfiksuotiems duomenims. Konsultacinėje išvadoje tik nurodoma, kad N. R. nustatytus sužalojimus galėjo patirti griūdamas ir atsitrenkdamas į virtuvės grindis bei virtuvėje buvusius objektus (t. 1, b. l. 180-186). Pirmosios instancijos teisme abi išvadas pateikę specialistai taip pat nurodė, jog jų padarytos išvados viena kitai neprieštarauja. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog, be jokių abejonių, tiek specialisto išvadoje Nr. G 4276/2018 (01), tiek konsultacinėje išvadoje užfiksuoti duomenys leidžia kelti hipotezę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, tačiau tokios hipotezės savaime nei patvirtina, nei paneigia, t. y., kaip N. R. buvo padaryti sužalojimai, turi būti vertinama pagal byloje užfiksuotų duomenų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma be jokių pagrįstų abejonių leidžia daryti išvadą, kad N. R. buvo sužalotas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, t. y. smūgių į veido sritį sudavimo.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš specialistės R. G. paaiškinimo, duoto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nukentėjusiajam nustatytas kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžis su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje ir poodine kraujosruva kariame žande nėra būdingas griuvimui ant kieto buko paviršiaus (t. 1, b. l. 30). Iš šios specialistės paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam nugriuvimui ant grindų, kadangi sužalojimai buvo nustatyti skirtingose veido pusėse. Nebūdinga, kad ir kairysis skruostikaulis, ir apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės atauga lūžtų griūnant ant lygaus paviršiaus. Tokių sužalojimų atsiradimui yra labiau būdingas poveikis kietu buku ribotu daiktu, t. y. suduodant smūgius. Specialistės praktikoje (ekspertinio darbo stažas nuo 2007 metų (t. 1, b. l. 26)) nėra pasitaikę tokių atvejų, kad asmeniui nugriuvus vienu metu būtų lūžęs ir skruostikaulis, ir žandikaulis. Sąnarinė atauga ir skruostikaulis yra šiek tiek skirtingose plokštumose. Be to, iš specialistės paaiškinimų matyti, kad, atliekant tyrimą, buvo apžiūrėta nukentėjusiojo viršutinė kūno dalis ir nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, kurie būtų būdingi kritimui, pavyzdžiui, nubrozdinimų delnuose, nugaroje, pečiuose, griuvimui būdingų sužalojimų kitose kūno vietose (pavyzdžiui, keliuose) nenurodė ir pats nukentėjusysis (t. 2, b. l. 44-45). Be jokios abejonės, specialistės paaiškinimai patys savaime neįrodo, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti smurtiniais veiksmais, tačiau šie paaiškinimai, vertinant juos su anksčiau aptartų duomenų visuma, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti suduodant smūgius.

27. Pirmosios instancijos teisme specialistas P. P., surašęs konsultacinę išvadą, nepaneigė, kad nukentėjusiajam N. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Tuo pačiu šis specialistas nurodė, jog, jo įsitikinimu, odos nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke negalėjo būti padarytas griūnant namuose. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas nagu. Pagal turėtus duomenis specialistas negalėjo nurodyti, kada šis nubrozdinimas galėjo būti padarytas. Be to, specialistas aiškino, jog trūksta objektyvių duomenų, kurie leistų atskirti, ar sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius ar atsirado nugriuvus. Smūgiams būdinga tai, kai yra kraujosruva žande ir akies viduje, t. y. neatsikišusiose dalyse (t. 2, b. l. 45). Taigi akivaizdu, jog šio specialisto paaiškinimai nepaneigia nukentėjusiojo nurodomų faktų dėl sužalojimų padarymo aplinkybių ir tuo pačiu nepatvirtina nuteistojo versijos. Specialisto P. P. pasvarstymai, kad nukentėjusiajam nubrozdinimas dešinės akies srityje galėjo būti padarytas anksčiau ar vėliau nei 2018 m. lapkričio 17 d., neatitinka byloje užfiksuotų duomenų. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nėra nurodęs, kad ant N. R. veido iki įvykių būtų pastebėjęs kokius nors sužalojimus, o nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nubrozdinimas N. R. dešinėje veido pusėje atsirado tik po incidento virtuvėje (t. 1, b. l. 104, t. 2, b. l. 60). Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad aptariamas nubrozdinimas nukentėjusiajam buvo padarytas būtent nagrinėjimo įvykio metu. Tiek specialistas P. P., tiek specialistė R. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiajam nubrozdinimas dešinės akies voke galėjo būti padarytas nagu (t. 2, b. l. 45, 46). Žmogaus rankų pirštai yra su nagais. Taigi nekyla abejonių, kad suduodant smūgius rankomis gali būti padaromi ir nubrozdinimai ar įbrėžimai. Čia pastebėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kokia rankos dalimi buvo suduoti smūgiai, o D. B. buvo kaltinamas ir nuteistas už smūgių rankomis sudavimą, o ne smūgių sudavimą kumščiais.

28. Specialisto išvados Nr. G 4276/2018 (01) tiriamojoje dalyje yra aprašyta nukentėjusiojo medicinos dokumentuose užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad VšĮ VUL Žalgirio klinikoje 2018 m. lapkričio 17 d. apžiūrėjus nukentėjusįjį (iki jo gydymo) buvo užfiksuota, jog šio veidas yra asimetriškas dėl patinimo ir hematomos k/p paakio srityje (t. 1, b. l. 26). Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog policijos pareigūnai, kurie tikrino pranešimą, gautą iš ligoninės slaugytojos, matė N. R. veido kairėje pusėje patinimą ir hematomą (t. 1, b. l. 8). Taigi nėra pagrindo sutikti su teiginius, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva kairiame žande yra nesusijusi su byloje vertinamais įvykiais, nes yra chirurginio gydymo pasekmė. Čia būtina pabrėžti, jog specialistas P. P. pirmosios instancijos teisme kaip vieną iš požymių, kuris rodo, jog sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant, nurodė kraujosruvos žande atsiradimą. Taigi faktas, kad ant nukentėjusiojo veido po nagrinėjamų įvykių atsirado kraujosruva, kartu su abiejų specialistų paaiškinimais bei kitais anksčiau aptartais duomenimis leidžia daryti išvadą, jog N. R. buvo sužalotas jam suduodant smūgius į veidą.

29. Liudytojai L. M. (t. 1, b. l. 174), S. T. (t. 1, b. l. 174), V. V. (t. 1, b. l. 175), G. V. (t. 2, b. l. 28-29), L. M. (t. 2, b. l. 41), M. B. (t. 2, b. l. 42) nurodė, jog nukentėjusiojo N. R. elgesys prieš įvykį virtuvėje buvo netinkamas, jam buvo sakomos pastabos, į kurias jis neįsiklausė ir toliau elgėsi netinkamai. Vis tik toks faktas niekaip nepatvirtina nuteistojo įvykių versijos ir nepaneigia nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių nuteistajam paskirta bausme.

30. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistajam parinktos bausmės rūšis, tačiau nesutinkama su jos dydžiu bei dalimi nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. B. bausmės dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

31. Nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai nebuvo nustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, t. y. pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių. Jis anksčiau nebuvo teistas, tačiau vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo laikomas nebaustu administracine tvarka, tačiau iki tol buvo kelis kartus traukiamas administracinėn atsakomybėn (daugiausiai už pažeidimus, susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu). Nuteistasis nėra sukūręs šeimos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, tačiau studijuoja.

32. Aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui nuteistajam paskirti pačią švelniausią bausmę, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimo bausmę, tačiau jos dydį nustatyti šiek tiek didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Čia pastebėtina, jog laisvės apribojimo bausmė yra skaičiuojama metais ir mėnesiais, minimalus šios bausmės terminas yra trys mėnesiai, o maksimalus yra dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi konstatuotina, jog asmeniui neįmanoma paskirti tikslaus šios bausmės aritmetinio vidurkio, kadangi jis visuomet bus keliolika dienų didesnis arba mažesnis už tokį vidurkį (3+24=27, 27/2=13,5 (vieneri metai vienas mėnuo ir keliolika dienų (priklausomai nuo to, kiek dienų turi konkretus mėnuo)). Kaip jau minėta, šiuo atveju D. B. buvo paskirta šiek tiek didesnė bausmė nei aritmetinis laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau įvertinus 31 šio procesinio sprendimo pastraipoje aptartus faktus, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, kuri turėtų būti švelninama.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, jog provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, privalu atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-412/2014, 2K-440/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad N. R. prieš įvykius virtuvėje triukšmavo, paprašius elgtis ramiau, kurį laiką nurimdavo, o tuomet vėl elgėsi taip pat netinkamai, tarp jo ir kitų asmenų buvo kilę konfliktai, jis galimai sudaužė vazą, nėra vertintini kaip provokuojantys ar rizikingi veiksmai, kurie būtų galėję nulemti nuteistojo neadekvačią reakciją, t. y. fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, ir tuo pačiu švelnintų nuteistojo atsakomybę. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu D. B. ar jo brolio netenkino nukentėjusiojo elgesys, šiam paprasčiausiai buvo galima nurodyti išvykti iš buto, kuriame jis leido laiką, ir pan., tačiau nuteistasis sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą, už kurį turi atsakyti.

34. BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį įpareigojo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šis įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose. Pirmosios instancijos teismas D. B. įpareigojo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Vis tik tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei jokie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam buvo paskirtas šis įpareigojimas, yra keistina ją panaikinant.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu.

35. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktiką, taip pat konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios išskiria šią bylą iš kitų panašaus pobūdžio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį.

36. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų D. B. veiksmų patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą. D. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai (asmens sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių). Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau jis dėl jam padarytų sužalojimų, be jokių abejonių, patyrė fizinį skausmą, jam buvo būtina atlikti operaciją, gydytis stacionariai bei ambulatoriškai, jis turėjo nešioti įtvarus, pakankamai ilgai buvo nedarbingas, dėl ko sutriko jo studijų procesas, du mėnesius turėjo laikytis minkšto maisto režimo, dalis padarytų sužalojimų buvo akivaizdžiai matomi. Dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė išgąstį, stresą, pažeminimą, kurį laiką buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, jis sunkiai kalbėjo, patyrė rūpesčių, kurių nebūtų patyręs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį ir nepagrįstai jai atlyginti priteisė 3000 Eur.

37. Pastebėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nukrypo nuo teismų praktikos, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus panašaus pobūdžio bylose. Mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, kuris, kaip jau buvo minėta, niekaip nepateisina nuteistojo veiksmų, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad nukentėjusysis šiuo metu dirba toje pačioje įmonėje ir net yra aukštinamas pareigose, taip pat nėra pagrindas mažinti jam priteistos neturtinės žalos dydį.

38. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Nagrinėjamu atveju N. R. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų patyrė 70 Eur turtinę žalą. Taigi nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad N. R., šalindamas nusikaltimu sukeltas pasekmes, patyrė išlaidas bei leistų nustatyti šių išlaidų dydį, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkintas ir turėjo būti atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. buvo įpareigotas visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pakeisti ir šį įpareigojimą panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iš D. B. N. R. buvo priteista 70 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti pakeisti ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jurgita KolyčienėUgnius TrumpulisLaureta Ulbienė