- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- P-858-104-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00093-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Irmantas Jarukaitis (pran.), Dainius Raižys, Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“, akcinės bendrovės DNB banko, akcinės bendrovės SEB banko, akcinės bendrovės „Swedbank“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“, uždarajai akcinei bendrovei „First Data Lietuva“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dainiaus Raižio, Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pagal pareiškėjų akcinės bendrovės DNB banko, uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“, akcinės bendrovės SEB banko, akcinės bendrovės „Swedbank“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“, uždarajai akcinei bendrovei „First Data Lietuva“ dėl nutarimo dalių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“ (toliau – ir UAB „G4S Lietuva“) su skundu (I t., b. l. 192–247) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2S-15 (toliau – ir Nutarimas, nutarimas Nr. 2S-15).Pareiškėjas akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ir AB SEB bankas) skunde (VI t., b. l. 1–108) prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB SEB bankas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 1 dalį bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo pareiškėjui AB SEB bankas skirta 24 808 200 Lt dydžio bauda.Pareiškėjas akcinė bendrovė „Swedbank“ (toliau – ir AB „Swedbank“) skunde (IX t. , b. l. 1–66) prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2.2 punktus ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB „Swedbank“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį bei SESV 101 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 14 243 600 Lt dydžio bauda.Pareiškėjas akcinė bendrovė DNB bankas (toliau – ir AB DNB bankas) skunde (XII t., b. l. 1–98) prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB DNB bankas pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį, bei Nutarimo rezoliucinės dalies 2.3 punktą, kuriuo AB DNB bankui skirta bauda už inkriminuojamą pažeidimą.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu (XX t., b. l. 134–186) pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko bei AB „Swedbank“ skundus patenkino iš dalies. Pakeitė Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 punktą ir AB DNB bankui skyrė 3 452 080 Lt baudą, UAB „G4S Lietuva“ skyrė 8 494 020 Lt baudą, AB SEB bankui skyrė 9 923 280 Lt baudą, AB „Swedbank“ skyrė 5 697 440 Lt baudą.Pareiškėjas AB SEB bankas apeliaciniame skunde (XXI t., b. l. 50–157) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB SEB bankas pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti Nutarimo 2.1 punktą. Pareiškėjas AB DNB bankas apeliaciniame skunde (XXII t., b. l. 33–115) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.Pareiškėjas AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde (XXII t., b. l. 134–196) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir 2.2 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB „Swedbank“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį bei jam skirta 14 243 600 Lt dydžio bauda. Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ apeliaciniame skunde (XXIII t., b. l. 29–106) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjų AB DNB banko, AB SEB banko, AB „Swedbank“ apeliacinius skundus tenkino, UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą pakeitė. Pareiškėjų AB DNB banko, AB SEB banko ir AB „Swedbank“ skundus tenkino, pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ skundą tenkino iš dalies. Panaikino Konkurencijos tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2S-15 1, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktus ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
II.
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. liepos 8 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 (XXVII t., b. l. 142–156), remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi (XXIX t., b. l. 1–39) atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 pagal pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko, AB „Swedbank“ ir atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko, AB „Swedbank“ skundus atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Eurocash1“, UAB „First Data Lietuva“ dėl nutarimo dalių panaikinimo. Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ prašymu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti 18 403,70 Eur išlaidų, kurias patyrė rengdamas ir raštu pateikdamas atsiliepimą į atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į UAB „G4S Lietuva“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo nurodė, kad UAB „G4S Lietuva“ nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, atsižvelgus į prašyme dėl proceso atnaujinimo nagrinėtus klausimus, atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo apimtį bei turinį. Be to, UAB „G4S Lietuva“ nepagrindė bylos sudėtingumo ir tokių bylinėjimosi išlaidų būtinybės, o už prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimą patirtos išlaidos išvis neturėtų būti priteisiamos.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ prašymu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 18 403,70 Eur teismo išlaidų atlyginimo, kurias jis patyrė rengdamas ir raštu pateikdamas atsiliepimą į atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra keliami aktualūs teisės aiškinimo klausimai, turėsiantys reikšmės tolimesniam administracinių teismų praktikos vystymui, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nutarta šioje byloje sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su teismo išlaidomis ir jų atlyginimu, buvo gausiai plėtojama ir vystoma, todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, prieš pasisakant dėl administracinės bylos esmės, visų pirma yra tikslinga apžvelgti šiai bylai reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aptariant teismo išlaidų atlyginimo sąlygas, kurioms esant tokios išlaidos paprastai yra atlygintinos, bei teismo išlaidų atlyginimo prielaidas (ABTĮ 44–45 str.).
IV.
Kreipimasis į teismą siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises, teisėtus interesus ar įstatymų saugomus interesus yra subjektyvi tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų garantuota asmens teisė, kuri yra laikoma viena iš fundamentalių žmogaus teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d.). Nors bylos inicijavimas yra tik vienas iš teisės į teisminę gynybą aspektų, tačiau pats kreipimasis į teismą savaime nėra savitikslis dalykas, t. y. tokiu kreipimusi yra siekiama atkurti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba apginti įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)), be kita ko, gauti teismo sprendimą, kuriuo kilęs ginčas būtų išsprendžiamas galutinai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brum?rescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog teisė į teisminę gynybą nėra vien procesinio pobūdžio teisė, kuri galėtų būti tapatinama su teise kreiptis į teismą. Teisė į teisminę gynybą apima ir byloje dalyvaujančių asmenų teisę, kad teismas priimtų procesinį sprendimą, atitinkantį tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ir procesinę padėtį byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Atsižvelgiant į tai, jog teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis pagrįstas, racionalias išlaidas susigrąžinti, įvertinta, jog šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinėje teisenoje yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skirsnio nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-884/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).Primintina, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinė byla nėra sprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai taip pat nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, kita vertus, šie klausimai yra glaudžiai susiję, nes administracinės bylos baigtis dėl tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo nulemia bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi įtakos viso proceso teisingumui (2006 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Stankewicz prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 46917/99). Šis klausimas yra svarbus vertinant, ar procesas atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pagal šio Teismo praktiką procesas dėl bylinėjimosi, nors ir pradedamas atskirai, privalo būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimo iš esmės tąsa, ir dėl to tai yra sprendimas dėl asmens „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ (1997 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Robins prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22410/93); 2005 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Mackov? prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 51543/99).Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (44 str. 1 d.). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 ir kt.). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama kaip reiškianti, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Plėtodamas šią praktiką teismas yra pažymėjęs, jog toks įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, kad administracinę bylą laimėjusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos neatitinka teisės aktų numatytų reikalavimų, yra nebūtinos, nepagrįstos. Tokia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė užtikrina, kad laimėjusiai bylą šaliai bus kompensuotos jos teisių gynybai išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi vien tik ta aplinkybė, kad tam tikros išlaidos yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijos, dar nereiškia, jog tokios išlaidos turi būti priteisiamos atitinkamą prašymą pateikusiam asmeniui. Išlaidos atlyginamos tik tokiai proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d. ir 6 d.). Vadinasi, jei sprendimas nėra priimamas šalies naudai, išlaidos yra neatlyginamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-592/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-28-858/2015 ir kt.). Pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Tokiu būdu, be kita ko, yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taip pat primintina, jog bylinėjimosi išlaidos (kitaip dar vadinamos – teismo išlaidos) – tai pinigai, kurie sumokami už teismo darbą, procesinius veiksmus ir paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Iš ABTĮ šeštojo skirsnio nuostatų galima išskirti dvi pagrindines tokių išlaidų rūšis: 1) žyminis mokestis; 2) kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, taip pat išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje (ABTĮ 43 str. 1 d.), kitos proceso šalių išlaidos, įtvirtintos ABTĮ 44 straipsnyje.ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas. To paties gali reikalauti atlyginti ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.; šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Atsakovas atitinkamai gali reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas; atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 4 ir 6 d.). Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Dėl šių priežasčių ABTĮ numato, kad proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, atlyginamos atstovavimo išlaidos. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nuo 2015 m. kovo 20 d. galioja nauja redakcija). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat į tai, ar procesiniame dokumente, už kurio parengimą yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės yra atkartojami argumentai, pateikti pirmosios instancijos teismui, ar kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis ir yra pateikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atliktų atitinkamų aplinkybių aiškinimo ir vertinimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-346/2014; 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014 ir kt.).Kaip matyti iš Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, skirtų išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu reguliuoti, jose tiksliai ir išsamiai nenumatyta, kokio pobūdžio išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, ir kiekvienu atveju toks įvertinimas paliekamas administracinio teismo prerogatyvai. Teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti konkretų išlaidų ryšį su byla ir pripažinti arba atsisakyti pripažinti atitinkamas išlaidas susijusiomis su administracinės bylos nagrinėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).Plėtodamas praktiką dėl pagrįstų ir suinteresuotos šalies realiai turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir toliau pabrėžia, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos bylinėjimosi išlaidos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, ne visų išlaidų atlyginimas gali būti pateisinamas proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi ir esme. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai, jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Tokiu būdu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo taisyklę, kad, administraciniam teismui sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų dydžio, kyla pareiga būti aktyviam, ex officio atsižvelgti į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų būtų tam tikras priežastinis ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-542/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-28-858/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat toliau laikomasi nuostatos, kad administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011), kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
V.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar proceso šalis, pateikusi atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo proceso atnaujinimo stadijoje, turi teisę į dėl tokio procesinio dokumento parengimo patirtų išlaidų atlyginimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, prieš atsakant į šį klausimą taip pat yra būtina įvertinti ir aptarti proceso atnaujinimo institutą, kaip administracinės bylos nagrinėjimo stadiją, kurioje tokio pobūdžio išlaidos patiriamos, ir jo prasmę administraciniame procese. ABTĮ 153 straipsnyje nurodyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (1 d.), o procesas gali būti atnaujinamas esant šio straipsnio 2 dalyje išdėstytiems pagrindams (2 d.). ABTĮ 154 straipsnyje yra nurodyti subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą, 155 straipsnyje aptariama prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo tvarka, 156 straipsnyje yra išdėstyti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai, 157 straipsnyje yra aptartas prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys, o ABTĮ 158 straipsnyje yra numatyta prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka. ABTĮ 159 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės.Teismų praktikoje laikomas nuostatos, jog proceso atnaujinimo tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-20/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-26-261/2015; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-63-662/2015 ir kt.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis (2015 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-52-520/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-33-552/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-64-261/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012; 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-157/2013; 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-59/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-20-525/2015). Griežtai apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų nustatymas (ABTĮ 153 str. 2 d. 1–12 p.) nėra savitikslis, jis būtinas siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, nes kitaip susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-134/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-47-822/2015 ir kt.).Taigi proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas tampa susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-183/2011; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-177/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-71/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-26-261/2015 ir kt.).Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, pasisakė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99) ir kt.). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (2008 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. 2011 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).Administracinių bylų teisenos įstatymo proceso atnaujinimo stadiją reguliuojančios normos, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad proceso atnaujinimas savo pobūdžiu ir prigimtimi yra fakultatyvi ir išimtinė stadija, kurios metu byla nėra nagrinėjama iš esmės, tačiau pagal asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, patikrinama, ar egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išdėstyti proceso atnaujinimo pagrindai.Šiame kontekste primintina, jog reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Kaip minėta anksčiau, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo byla iš esmės nėra nagrinėjama, t. y. ginčas dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomo intereso nėra sprendžiamas, todėl išlaidų dėl atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimo proceso atnaujinimo stadijoje nėra pagrindo vertinti kaip pagrindinio ginčo dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomo intereso tąsos. Atsižvelgus į šios nutarties 44 punkte išdėstytus argumentus, šioje byloje nėra pagrindo taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos išlaidų, patirtų teikiant atsiliepimus į atskiruosius skundus, atlyginimo srityje. Tiesa, jog proceso įstatymas numato galimybę tam tikrus procesinius veiksmus, susijusius su administracinio ginčo užbaigimu, atlikti jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat sudaro prielaidas dėl to kilti atitinkamiems ginčams. Kitaip tariant, administracinė byla ne visais atvejais visa apimtimi užsibaigia priėmus teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, jog išlaidos, susijusios su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atlyginti išlaidas pagal prašymą, paduotą po bylos išnagrinėjimo iš esmės, yra priskirtinos kitoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, t. y. patenka į skirstytinas išlaidas, kurios gali būti atlyginamos šalims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Tačiau, priešingai nei atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų, atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimas ir dėl to patirtos išlaidos proceso atnaujinimo stadijoje nelaikytinos pagrindinio ginčo dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomo intereso tąsa, t. y. jos nėra susijusios su bylos išnagrinėjimu iš esmės. Išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimo proceso atnaujinimo stadijoje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013 suformuota praktika.
VI.
Kita vertus, siekiant nustatyti, ar proceso šalis, pateikusi atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi teisę į dėl tokio procesinio dokumento parengimo patirtų išlaidų atlyginimą, Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriaus nuostatas, reguliuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką, yra būtina išanalizuoti ABTĮ 44 straipsnio, numatančio su bylos nagrinėjimu susijusių proceso šalių išlaidų atlyginimą, kontekste.Kaip minėta anksčiau, ABTĮ 158 straipsnyje yra aptarta procesinio dokumento – prašymo dėl proceso atnaujinimo – nagrinėjimo tvarka: prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių (1 d.); nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais (2 d.). ABTĮ IV skyriaus „Proceso atnaujinimas“ teisės normų (153–162 str.) analizė patvirtina, jog įstatymų leidėjas šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu jokių kitų procesinio pobūdžio dokumentų pateikimo, išskyrus prašymą dėl proceso atnaujinimo, administracinio proceso atnaujinimo stadijoje nenumatė, t. y. įstatymų leidėjas nedetalizavo kitų administracinio proceso šalių, nepateikusių prašymo dėl proceso atnaujinimo, teisės ar pareigos proceso atnaujinimo stadijoje pateikti kitokio pobūdžio procesinius dokumentus, nei prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pagal šiuo metu įstatymų leidėjo įtvirtintą proceso atnaujinimo modelį, kitų byloje dalyvaujančių asmenų, išskyrus prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusį asmenį, teisė ar pareiga pateikti rašytinę poziciją, t. y. atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, paaiškinimą, atsikirtimą ar kitus procesinius dokumentus, kuriuose būtų išdėstyta prašymo dėl proceso atnaujinimo nepadavusio asmens pozicija ir argumentai proceso atnaujinimo klausimu, nėra numatyta. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas. Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ neįtvirtinus teisės ar pareigos administracinio proceso šalims pateikti rašytinę poziciją (atsiliepimą) proceso atnaujinimo klausimu, išlaidos, patirtos rengiant tokią poziciją, laikytinos su administracinės bylos nagrinėjimu nesusijusiomis išlaidomis. Šio pobūdžio išlaidos neatitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamo būtinumo ir privalomumo kriterijaus. Minėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, jog ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog ABTĮ nenustatyta prašymo dėl proceso atnaujinimo nepadavusios administracinio proceso šalies teisė ar pareiga pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, rodo, kad šiandien įstatymų leidėjas prioritetą suteikia siekiui įtvirtinti efektyvų, prieinamą ir nebrangų proceso atnaujinimo institutą. Išplėstinė teisėjų kolegija apibendrina, jog pagal šiuo metu galiojantį Administracinių bylų teisenos įstatymo reguliavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1999 m. sausio 14 d. redakcija Nr. VIII-1029, su atitinkamais pakeitimais galiojanti nuo 2001 m. sausio 1 d.), teisė ar pareiga administracinio proceso šalims, nepateikusioms prašymo dėl proceso atnaujinimo, pateikti rašytinę poziciją (atsiliepimą į prašymą) proceso atnaujinimo klausimu nėra įtvirtinta, todėl tokią rašytinę poziciją (atsiliepimą į prašymą) pateikusi administracinio proceso šalis veikia savo nuožiūra ir rizika. Išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą nelaikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, tokių išlaidų priteisimas taip pat neatitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamo būtinumo ir privalomumo kriterijaus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog proceso šaliai, pateikusiai atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, dėl tokio procesinio dokumento parengimo patirtų išlaidų atlyginimą pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo priteisti.
VII.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme ekplicitiškai nėra numatyta teisė ar pareiga administracinio proceso šalims, nepateikusioms prašymo dėl proceso atnaujinimo, išdėstyti savo rašytinę poziciją proceso atnaujinimo klausimu, t. y. pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nereiškia, jog administracinio proceso šalys tokios pozicijos neturi teisės pateikti ar tokia teisė yra ribojama. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik tuo pagrindu, jog įstatymų leidėjas nenumatė teisės ar pareigos administracinio proceso šaliai, nepadavusiai prašymo dėl proceso atnaujinimo, pateikti rašytinę poziciją proceso atnaujinimo klausimu, teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo nepadavusio asmens rašytinės pozicijos negali nepriimti. Tokia situacija nebūtų pateisinama proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisingą ir nešališką teismą aspektu. Tokį aiškinimą, be kita ko, pagrindžia tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šiuo požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad bylos dalyviai turi teisę žinoti ir pateikti savo komentarus dėl visų teismui pateiktų paaiškinimų, galinčių daryti poveikį teismo sprendimui. Šios išvados negali pakeisti net tai, kad pateikti paaiškinimai yra neutralūs dėl teismo spręstino klausimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Zagrebačka banka D. D. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 39544/05); 2005 m. liepos 21 d. sprendimą byloje Milatov? ir kt. prieš Čekiją (pareiškimo Nr. 61811/00) ir kt.). Be to, tik ginčo šalys gali nuspręsti, ar pateikti atsiliepimą dėl tam tikro dokumento. Čia svarbus bylos šalių pasitikėjimas teisingumo vykdymu, kuris inter alia grindžiamas įsitikinimu, jog jos turi galimybę pateikti savo nuomonę dėl kiekvieno bylos dokumento (1997 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 18990/91); 2001 m. birželio 28 d. sprendimas byloje F. R. prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 37292/97); 2001 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Pellegrini prieš Italiją (pareiškimo Nr. 30882/96). Teisingumas reikalauja apie gautus bylos dokumentus šalims pranešti tam, kad jos, jei pageidautų, galėtų pateikti paaiškinimus (2002 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Gö? prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 36590/97).Taigi aiškinimas, jog ABTĮ nenumačius administracinio proceso šaliai, nepadavusiai prašymo dėl proceso atnaujinimo, teisės ar pareigos pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymo dėl proceso atnaujinimo nepadavusi šalis neturi teisės pateikti rašytinę poziciją proceso atnaujinimo klausimu, būtų nesuderinamas su proceso šalių lygiateisiškumo principu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo nepadavusi šalis turi teisę pateikti rašytinę poziciją proceso atnaujinimo klausimu, tačiau tokią rašytinę poziciją (atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo) pateikusi proceso šalis, kiek tai susiję su teismo išlaidų atlyginimu, veikia savo nuožiūra ir rizika.
VIII.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ siekia teismo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atlyginimo.Bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 išnagrinėjo atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 pagal pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko, AB „Swedbank“ ir atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko, AB „Swedbank“ skundus atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Eurocash1“, UAB „First Data Lietuva“ dėl nutarimo dalių panaikinimo, ir prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino bei proceso minėtoje administracinėje byloje neatnaujino (XXIX t., b. l. 1–39). Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą dėl proceso atnaujinimo (XXVIII t., b. l. 143–160), kuriame prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-253/2014.Taip pat pareiškėjas UAB „G4 Lietuva“ buvo pateikęs prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – uždrausti Konkurencijos tarybai priimti nutarimus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo (Konkurencijos įstatymo 30 str.) Konkurencijos tarybos byloje Nr. 09/14/2/1/59/24/107 iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išspręs Konkurencijos tarybos prašymą dėl proceso atnaujinimo (XXVIII t., b. l. 1–11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pareiškėjo UAB „G4 Lietuva“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino (XXVIII t., b. l. 119–121).Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo (XXIX t., b. l. 104–109) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 18 403,70 Eur išlaidas, kurias patyrė rengdamas ir raštu pateikdamas atsiliepimą į atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas ir tokiu būdu pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ pateikė nesutikimo su prašymu dėl proceso atnaujinimo argumentus bei taip išreiškė savo raštišką poziciją proceso atnaujinimo klausimu. Kadangi pagal šiuo metu galiojantį ABTĮ reguliavimą teisė ar pareiga administracinio proceso šalims, nepateikusioms prašymo dėl proceso atnaujinimo, pateikti rašytinę poziciją (atsiliepimą į prašymą) proceso atnaujinimo klausimu nėra įtvirtinta, išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nelaikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, tokių išlaidų priteisimas taip pat neatitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamo būtinumo ir privalomumo kriterijaus, todėl pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“, pateikdamas atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, veikė savo nuožiūra ir rizika, o išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo priteisti. Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ taip pat pateikė prašymą priteisti išlaidų atlyginimą už prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo parengimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ pateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje ir šio prašymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 netenkino. Taigi šiuo atveju pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ išlaidų, patirtų dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra pagrindo priteisti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies pagrindu.Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas priteisti 18 403,70 Eur proceso išlaidų atlyginimą, kurias jis patyrė rengdamas ir raštu pateikdamas atsiliepimą į atsakovo Konkurencijos tarybos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi ir 44 straipsniu, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų parengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, netenkinti.
Nutartis neskundžiama.