- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- P-20-525/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01085-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. V.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. V. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (II t., b. l. 23-25), prašydamas: atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau – ir NŽT Varėnos skyrius) vedėjo 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678) dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto 1.2 punkto dalį, kuria patvirtintas Asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai vykdant Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), šio sąrašo dalį Nr. 175 dėl žemės sklypo Nr. 960 0,20 ha suformavimo B. V.; įpareigoti NŽT Varėnos skyrių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra į 0,42 ha žemės.
Prašyme paaiškino, jog svarstant žemėtvarkos projektą, dalyvaujantiems asmenims nebuvo pateiktas visas projektas bei duomenys, kam yra formuojamas sklypas, o kiekvienam pretendentui buvo nurodomas jam skiriamas sklypas. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvena Kaune ir negauna Varėnos rajono laikraščių, nesinaudoja kompiuteriu, todėl susipažinti su žemėtvarkos projektu neturėjo galimybės. Tik gavęs uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Hidroprojektas“ (toliau – ir UAB „Vilniaus Hidroprojektas“) 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštą ir nuvykęs į vietą, iš matininko sužinojo, kad kadastriniai matavimai atliekami ir žemės sklypas, kurį jis tikėjosi gauti, suformuotas B. V.. Dėl informacijos pateikimo kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, tačiau jam informaciją pateikti atsisakyta. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas prašė teismo priėjus prie išvadų, kad terminas praleistas, šias aplinkybes pripažinti svarbiomis skundo termino praleidimo priežastimis ir atnaujino šį terminą.
Atsakovo atstovė prašė termino neatnaujinti, kadangi parengtas ir patvirtintas 2011 m. žemėtvarkos projektas (skundžiamas 2011 m. birželio 29 d. įsakymas bei juo patvirtintas Sąrašas per 10 kalendorinių dienų, t. y. vėliausiai iki 2011 m. liepos 9 d., buvo paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) interneto svetainėje ir su juo susipažinti galėjo visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėjas. Todėl terminas skundui dėl 2011 m. birželio 29 d. įsakymo paduoti turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 9 d. Pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi (II t., b. l. 31-34) atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir administracinę bylą Nr. I-650-402/2014 nutraukė.
Teismas nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), tačiau kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka susijęs su skundų padavimo administraciniam teismui terminais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalimi institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, dienos. Senaties termino diena laikytina diena, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą.
Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 86 punktą žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akto patvirtinimo dienos pateikiamas viešai svarstyti visuomenei. Apie žemėtvarkos projekto svarstymo datą ir laiką žemėtvarkos skyrius paskelbia vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš savaitę iki žemėtvarkos projekto svarstymo. Projekto autorius eksponavimui, be kita ko, pateikia žemėtvarkos projekto planą. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog tokie reikalavimai buvo išlaikyti, apie žemėtvarkos projekto svarstymą buvo paskelbta spaudoje (I t., b. l. 70)
Iš bylos medžiagos (I t., b. l. 73, 87-73 ir kt.) teismas nustatė, kad pareiškėjas pats asmeniškai dalyvavęs rengiant 2011 m. žemėtvarkos projektą ir nepasirinkęs ginčo sklypo Nr. 960, kai turėjo tam realią galimybę, turėjo numanyti, kad šį žemės plotą gali pasirinkti kiti pretendentai. Taip pat pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, galėjo anksčiau sužinoti, kad valstybinės žemės plotas Nr. 960 yra suprojektuotas kitam asmeniui, kadangi parengtas 2011 m. žemėtvarkos projektas buvo pateiktas viešam visuomenės svarstymui. Apie tai buvo paskelbta laikraščio „Merkio kraštas“ 2010 m. gruodžio 21 d. numeryje Nr. 95 (I t., b. l. 70), tačiau per nustatytą laiką pareiškėjas pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl parengto žemėtvarkos projekto raštu nepareiškė.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d.) 2 punktu buvo nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos (nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT) savo interneto tinklalapiuose iki kiekvieno mėnesio 10 d. pagal to mėnesio 1 d. duomenis skelbia informaciją apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, o apskrities viršininkui (nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio žemėtvarkos skyriaus vadovui) patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, šią informaciją per 10 kalendorinių dienų patikslina.
Laikantis minėtų nuostatų, parengtas ir patvirtintas 2011 m. žemėtvarkos projektas per 10 kalendorinių dienų, t. y. vėliausiai iki 2011 m. liepos 9 d., buvo paskelbtas NŽT interneto svetainėje (šiuo metu aktyvi internetinė nuoroda – http://sena.nzt.lt/nzt) ir su juo susipažinti galėjo visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėjas. Tokiu būdu terminas skundui dėl 2011 m. birželio 29 d. įsakymo paduoti turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 9 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem metams nuo skundžiamo įsakymo paskelbimo, taigi skundo padavimo terminas buvo aiškiai praleistas.
Pareiškėjo skundo motyvus, kad jis gyvena Kaune ir negauna Varėnos rajono laikraščių, todėl neturėjo galimybės susipažinti su vietiniame laikraštyje buvusiais skelbimais, jog jis nesinaudoja kompiuteriu, todėl internete susipažinti su žemėtvarkos projektu taip pat neturėjo galimybės, teismas pripažino nepagrįstais. Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikiama reikiama informacija, teismas pripažino byloje neįrodytais. Pažymėjo, kad tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teismas manė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi pareiškėjas turėjo realią galimybę domėtis, sužinoti apie suformuotus žemės sklypus ir įstatymo nustatytais terminais ginti savo teises. Pareiškėjas savo neveikimu neišnaudojo visų realiai turėtų galimybių atkurti nuosavybės teises į išlikusį žemės sklypą norimoje vietoje. Be to, pagal ginčijamą įsakymą ir jo priedą (sąrašą) pareiškėjo eilė buvo žymiai ankstesnė nei B. V. (I t., b. l. 68-69), tačiau jis nepasirinko žemės sklypo, pažymėto Nr. 960, pasirinkdamas sklypą, pažymėtą Nr. 914. Kitokių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgęs į tai, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjos valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios skundą paduoti per įstatymo nustatytą terminą, teismas priėjo prie išvadų, kad nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas turėjo realią galimybę pats ar per atstovą įstatymo per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad terminas kreiptis į teismą dėl NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti. Atmetęs prašymą dėl termino atnaujinimo teismas šią bylos dalį nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Trečiuoju reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Varėnos skyrių atkurti jam nuosavybės teises į 0,42 ha žemės natūra. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog šiuo metu procedūros dėl nuosavybės teisių atkūrimo vykdomos toliau, sudaryti nauji sąrašai, ir jam siūlomi žemės sklypai kitose vietose, tačiau jis jų atsisakė ir prašo skirti jam žemės sklypą, pažymėtą Nr. 960 (II t., b. l. 25). Taigi trečiasis skundo reikalavimas yra išvestinis reikalavimas, t. y. tiesiogiai susijęs su antruoju skundo reikalavimu, todėl nutraukus bylą dėl antrojo skundo reikalavimo, byla nutrauktina ir dėl reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Varėnos skyrių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 0,42 ha žemės natūra (ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.).
III.
Pareiškėjas A. L. atskiruoju skundu (II t., b. l. 37-38) prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi (II t., b. l. 44-49) pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmetė. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas apibrėžė, jog nagrinėjamas atskirasis skundas pateiktas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir administracinė byla nutraukta.
Vertinta, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas kreiptis į teismą dėl 2011 m. birželio 29 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 dalies panaikinimo praleistas, o pareiškėjo nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.
Teismas citavo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
Šalies argumentai
Vertinta, jog pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundą teismui dėl NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 patvirtinto Varėnos rajono Senosios Varėnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Senosios Varėnos KVŽRŽP) 1.2 punkto (Sąrašo 175-ojo punkto), kuriuo nuspręsta suformuoti žemės sklypą Nr.960 B. V..
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo akto dalį, nes ji skirta ne pareiškėjui, o trečiajam asmeniui (B. V.). Pažymėta ir tai, kad į tą patį Sąrašą yra įtrauktas ir pareiškėjas (eil. Nr.130) nurodant, kad jam suprojektuotas žemės sklypas Nr.914. Pabrėžta, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas yra žemės reformos procedūrinis dokumentas, o ne nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentas, todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai rėmėsi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato terminą per kurį gali būti apskųsti teismui šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Pareiškėjo ginčijamas Įsakymas priimtas 2011 m. birželio 29 d. įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d.) 2 punktą, kuriame nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos savo interneto tinklalapiuose iki kiekvieno mėnesio 10 d. pagal to mėnesio 1 d. duomenis skelbia informaciją apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, o apskrities viršininkui patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, šią informaciją per 10 kalendorinių dienų patikslina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 patvirtintas Senosios Varėnos KVŽRŽP buvo paskelbtas NŽT interneto svetainėje vėliausiai 2011 m. liepos 9 d., prieš tai apie šio žemėtvarkos projekto svarstymą buvo paskelbta spaudoje (laikraščio „Merkio kraštas“ 2010 m. gruodžio 21 d. numeryje Nr.95) ir susipažinti su šia informacija galėjo visi suinteresuoti asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo šios datos (2011 m. liepos 9 d.) turi būti skaičiuojamas terminas paduoti skundą dėl NŽT Varėnos skyriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678. Nors byloje nėra duomenų apie konkrečią sužinojimo apie skundžiamą įsakymą datą, tačiau įvertinus minėtus duomenis apie Senosios Varėnos KVŽRŽP viešą paskelbimą, nesutikti su šiuo pirmosios instancijos argumentu pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjui, ne tos kadastro vietovės gyventojui, reikėjo daugiau laiko sužinoti apie skundžiamą aktą (pav., nuvykus pas žemėtvarkos projekto rengėją, ar į Žemėtvarkos skyrių), atsižvelgus į tai, kad skundas dėl 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 dalies panaikinimo teismui paduotas 2013 m. rugsėjo 12 d., pažymėta, kad terminas paduoti skundą praleistas itin ženkliai.
Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1?7 punktuose. Teismų praktikoje terminai gali būti atnaujinami, kai nustatomos objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys:2012 m. sausio 6 d. Nr. AS822-61/2012, 2011 m. gruodžio 30 d. Nr. AS858-948/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. Nr. AS442-669/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. Nr. TA858-62/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (gyvenamoji vieta, negauna Varėnos rajono laikraščių, nesinaudoja kompiuteriu) negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Asmens, praleidusio skundo padavimo terminą, elgesys savo teisių įgyvendinimo prasme vertinamas pagal protingumo principą ir apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą. Pareiškėjas, būdamas suinteresuotas nuosavybės teisių atkūrimu pasirinktoje kadastro vietovėje, elgdamasis pagal šiuos standartus, turėjo nuolat domėtis žemėtvarkos projekto eiga jam priimtinais ir jo pasirinktais informacijos gavimo būdais (telefonu, paštu, nuvykti į vietą, turėti įgaliotą atstovą ir pan.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atitinkamą laiką dalyvavo Senosios Varėnos KVŽRŽP rengimo ir svarstymo procedūrose. Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 19 d. pasirašė Senosios Varėnos KVŽRŽP rengimo žiniaraštyje, kad su juo suderinta dėl jam suprojektuoto žemės sklypo Nr.914 išdėstymo ir ribų (I t., b.l.73). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių intensyviai domėtis nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga po 2010 m. vasario 19 d. ir, nesutinkant su žemės sklypo suprojektavimu, paduoti skundą teismui anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 12 d. Pagal bylos aplinkybes, o ypač atsižvelgus į tai, kad skundo padavimo terminas praleistas itin ženkliai, yra pagrindas išvadoms, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių (nerūpestingumo, neapdairumo, neatidumo), todėl iš to kylančias pasekmes turi prisiimti kaip savo pasitrinkto elgesio rezultatą.
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisakė, nurodydama, kad šia nutartimi sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir pagrįstai nutraukė bylą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas byloje nenurodė svarbių priežasčių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
IV.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (II t., b. l. 53-56), kuriuo, vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, prašo atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo administracinėje byloje Nr. I-650-420/2014 ir panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2011 m. birželio 29 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678 panaikinimo ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Prašyme nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atskirajame skunde dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties. Papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas bylos aplinkybes, neįvertino to, kad įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų, kad jo teisės pažeistos. Teismas neįvertino, kad atsakovas slėpė savo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjas nežinojo, kad sklypas šalia jam suteikto sklypo neteisėtai paskirtas kitam asmeniui. Teismas taip pat nevertino NŽT Varėnos skyriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. 3SD-(14.3.104)-4585, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pateikti informaciją ir neišduoti dokumentai. Tik Kauno apygardos administraciniam teismui išreikalavus dokumentus, pareiškėjas sužinojo, kad sklypas suformuotas atkurti 8 eilėje esančiai B. V.. Teismo motyvas, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta, Varėnos laikraščių negavimas, kompiuterio nenaudojimas, negali būti pripažinti svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti, nepagrįsti protingumo ir teisingumo kriterijais. Kelia klausimą, kaip jis galėjo gauti informaciją telefonu, paštu ar nuvykus į vietą, jei jam sužinojus apie sklypo paskyrimą kitam asmeniui iš matininko ir paprašius konkrečiai nurodyti tą asmenį, tokią informaciją suteikti atsisakyta. Išvada, kad nėra įrodymų, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių intensyviai domėtis nuosavybės teisių atkūrimu ir kreiptis anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 13 d., dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių neatitinka tikrovės. Vien tai, kad pareiškėjas pasirašė 2010 m. vasario 19 d. žiniaraštyje dėl jam suprojektuoto sklypo, nepaneigia aplinkybės, kad jis nebuvo informuotas dėl sklypo Nr. 960 skyrimo B. V.. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog nepraleido Įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-678) apskundimo termino, o jei teismas laikė, kad jis praleistas – nurodytos aplinkybės yra svarbios šį terminą atnaujinti. Taip pat pažymi, jog teismai turėjo vertinti, kad pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnį, atsakovas turėjo paruošti žemėtvarkos projektą vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nustatytos eilės ir pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad bus pažeistos jo teisės. Tačiau teismas atsakovui nustatytos įstatymo pareigos nesvarstė, pareiškėją įpareigojo tikrini atsakovo veiksmų teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas yra laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu. Tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui išlieka tikimybė, jog dėl tam tikrų aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl esant išimtinėms, įstatyme nustatytoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujinamas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas peržiūrimas. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialų institutą – proceso atnaujinimą (ABTĮ IV skyrius), t. y. atitinkamą administracinio proceso stadiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 15, 2008 m., 229–236 p.).
Nagrinėjamu atveju byla, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, yra užbaigta įsiteisėjusia nutartimi, t. y. egzistuoja antrasis iš minėtų aspektų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo nurodyto ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.
Aiškinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502 – 165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011). Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442–52/2008, 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–28/2011). Pavyzdžiui, akivaizdžiu pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, gali būti pripažintas konkrečios teisės normos, kurią reikia byloje taikyti, netinkamas taikymas (2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–19/2011) ar apskritai tokios normos netaikymas (2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-36/2012), taip pat rėmimasis netinkamu akto vertimu (2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822-85/2009) ir pan.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04). Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Be to, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas nenumatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-858-100/2014).
Nagrinėjamu atveju, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad pareiškėjas skundą pateikė praleidęs tam įstatyme nustatytą terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Skundo padavimo terminai ir atvejai, kada praleistas terminas gali būti atnaujintas, reglamentuojami procesinėmis teisės normomis Administracinių bylų teisenos įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Pareiškėjas prašymo argumentais iš esmės siekia įrodyti, jog teismai aplinkybes vertino netinkamai, t. y., kad skundo padavimo termino jis nepraleido, o jei terminas ir praleistas, egzistuoja svarbios aplinkybės, dėl kurių jis turi būti atnaujintas. Kitaip sakant, pareiškėjas ginčija ne konkrečios materialinės teisės normos netinkamą taikymą, o teismų pateiktą bylos aplinkybių vertinimą. Tačiau, kaip minėta, procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima, pareiškėjo nuomone, netinkamas aplinkybių, įrodymų vertinimas ar nevertinimas, taip pat nėra pagrindas proceso atnaujinimui. Nesant jokių akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir procesą byloje atnaujinti pareiškėjo nurodytu pagrindu, nėra pagrindo.
Dėl nurodytų argumentų, pareiškėjo prašymas netenkintinas, procesą atnaujinti atsisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo A. L. prašymo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. V. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.