Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities VPK 2023-11-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13672-2023 J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir uždraudžiant 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad jis 2023-11-06 8.55 val. Priestočio g. 28, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilės (po paklaidos – 0,41 promilės) neblaivumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

3. Skundžiama 2024-01-16 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apskrities VPK 2023-11-21 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13672-2023 ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams ir panaikino J. K. taikytą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto ir kvalifikacijos nėra. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas. Institucija nesutinka su apylinkės teismo J. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta šio straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams ir prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK 2023-11-21 nutarimą, apeliaciniame skunde pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo J. K., kuris padarė šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti Klaipėdos apskrities VPK 2023-11-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13672-2023 paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nuo 6 iki 4 mėnesių ir netaikyti pažeidėjui Institucijos paskirtos alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucijos nuomone, J. K. Klaipėdos apskrities VPK 2023-11-21 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė padės įgyvendinti ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

9. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo yra piktybinis KET pažeidėjas. Be to, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojantys duomenys, kartu labai svarbus ir nustatyto neblaivumo laipsnis. Todėl būtina vertinti visas aplinkybes ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

10. Nagrinėjamu atveju, vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. asmenybę, pastebėtina, kad anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau už savo pobūdžiu nešiurkščius KET nusižengimus (paskutinį kartą baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 332 nustatyto draudimo transporto priemone sustojo (paliko stovėti) toje kelio pusėje, kur sustoti draudžiama), paskirtas baudas yra sumokėjęs, už tokio pobūdžio nusižengimą – vairavimą neblaiviam – praeityje baustas nebuvo (b. l. 99–103). Tai rodo, kad jis nėra linkęs šiurkščiai pažeidinėti KET, o jo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. K. yra vedęs, dirba keliose darbovietėse ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) menų gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) konservatorijoje, (duomenys neskelbtini) meno mokykloje), aktyviai dalyvauja pedagoginėje, koncertinėje veikloje, ruošia mokinius įvairiems konkursams, daug kartų skatintas padėkos raštais už mokinių parengimą ir dalyvavimą įvairiuose konkursuose, festivaliuose, stovyklose, jaunųjų violončelininkų projektuose, kelia savo kvalifikaciją (b. l. 23–38, 67–76), darbdavių charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip labai vertinamas darbuotojas (b. l. 20-22, 65–66), propaguoja sveiką gyvenimo būdą – sportuoja (b. l. 39). Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, J. K. yra socialiai integruotas, visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvaujantis asmuo. Byloje pateiktas J. K. mamos J. J. K. prašymas, kuriame nurodoma, kad ji gyvena Kaune, yra prastos sveikatos, sunkiai vaikšto, jos sutuoktinis yra miręs, kitas sūnus gyvena Mažeikiuose, po insulto nevaikšto, nekalba, jam reikalinga nuolatinė slauga, taigi jos sūnus J. yra vienintelis šeimos narys, galintis ja pasirūpinti (nuvežti pas gydytojus, į kapines, atvežti maisto), o be teisės vairuoti tai praktiškai būtų neįmanoma (b. l. 77). J. K. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodoma, kad jo sutuoktinė neturi teisės vairuoti ir niekada neturėjo (šeimoje vairuoja tik jis), dukra gyvena ir mokosi Vilniuje (duomenys neskelbtini) akademijoje (b. l. 145), dėl atstumo ir laiko stokos fiziškai pasirūpinti savo senele negalėtų, todėl tik jis gali pasirūpinti savo sergančia mama, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tapo labai komplikuota jos priežiūra, be to, iš dalies paralyžiuota darbinė veikla (b. l. 140–144). Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad J. K. darbas susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu (kaip minėta, viena iš J. K. darboviečių yra (duomenys neskelbtini) meno mokykla, kuri, kaip nurodoma šios mokymo įstaigos direktorės pateiktoje J. K. charakteristikoje, kurioje jis apibūdinamas kaip labai atsidavęs pedagoginiam darbui, profesionalus, veiklus, sąžiningas, mokinių, jų tėvų ir kolegų labai mylimas ir gerbiamas asmuo, yra nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos apie 50 km atstumu, pedagoginis darbas mokykloje baigiasi vėlai vakare, todėl grįžti iš darbo tarpmiestinių maršrutų autobusais nėra galimybės, nes jų tiesiog tuo metu nebėra (b. l. 65)), be to, kaip J. K. buvo nurodęs savo apylinkės teismui pateiktame skunde, jam dažnai tenka vežiotis darbo įrankį – violončelę, o visuomeniniu transportu tai padaryti būtų praktiškai neįmanoma. Todėl ir paminėti J. K. charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys nėra lengvabūdiškas, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį, baigė papildomo vairuotojų mokymą (b. l. 117), suprato, kad vien jau dėl paskirtos baudos dydžio – 800 Eur (byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad bauda sumokėta 2024-01-05 (b. l. 116)) šeima nukentėjo finansiškai, o paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – net ir keturiems mėnesiams apriboja jo galimybes pasirūpinti savo šeima, sergančia ir kitame mieste gyvenančia mama, nuvažiuoti į darbą ir grįžti iš jo kitame mieste – Šilutėje.

11. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, labai svarbus ir asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnis vairavimo metu. Pažymėtina, kad J. K. nustatytas neblaivumo laipsnis (įvertinus paklaidą jam buvo nustatytas 0,41 promilės neblaivumas) yra minimali riba, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė.

12. Todėl, atsižvelgdamas į J. K. charakterizuojančių duomenų visumą, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu ir į šeimines aplinkybes, darbo veiklą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur dydžio bauda ir skundžiama nutartimi, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – keturiems mėnesiams bus pakankamai griežta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kad būtų pasiekta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis, ir tokios administracinės nuobaudos paskyrimas bus proporcingas J. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jos asmenybei.

13. Dėl Institucijos skundo argumento, kad J. K. pažeidimo padarymo metu vyko į darbą vykdyti pedagoginės veiklos, mokyti vaikų, nors jam buvo nustatytas neblaivumas, daug didesnis, nei leidžia įstatymai (ANK 98 straipsnio 1 dalis) būti darbe, visų pirma pažymėtina, jog, kaip nurodoma J. K. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą, tą dieną jis vyko ne į darbą su vaikais, o į (duomenys neskelbtini) koncertų salę. Be to, kaip minėta, nusižengimo fiksavimo metu J. K. nustatytas neblaivumo laipsnis buvo lygus minimaliai ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytai (0,41 promilės) girtumo ribai, už kurią apskritai taikoma atsakomybė, o kalbėti apie galimą neblaivaus darbuotojo atsakomybę (ANK 98 straipsnio 1 dalis), kaip skunde nurodo Institucija, šiuo atveju nėra pagrindo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (šioje administracinio nusižengimo byloje J. K. administracinė atsakomybė taikoma už KET 14 punkto pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje).

14. Vertinant Institucijos apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, konstatuoja, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

15. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024-01-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.