- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- e2-2051-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02614-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“
- Kategorijos
- 3.4.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ ieškinį akcinei bendrovei „VIA Lietuva“ dėl delspinigių mažinimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biseris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuriuo teismo prašo: 1) sumažinti ieškovei pagal 2023-05-09 viešojo pirkimo sutartį Nr. S-404 taikytinas netesybas iki 122,48 Eur sumos; 2) pripažinti atsakovės 2023-11-24 atliktą vienašalį įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu dalyje dėl 1 571,10 Eur įskaitymo; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 571,10 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2023-05-09 viešojo pirkimo sutartį Nr. S-404; 4) priteisti 8 767,76 Eur be pagrindo įgyto turto; 5) priteisti 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2022-05-09 sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-404. Sutarties 7 punktu ieškovė įsipareigojo: 1) pagal atsakovės pateiktą techninį projektą parengti magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruože nuo 15,81 iki 16,44 km rekonstravimo, įrengiant triukšmo užtvarą, darbo projektą bei atlikti paruošiamuosius rangos darbus (Paruošiamieji darbai); 2) atlikti statybos rangos darbus, t. y. atlikti magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruože nuo 15,81 iki 16,44 km rekonstravimo, įrengiant triukšmo užtvarą, darbus; 3) parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams – žemės sklypo (-ų), su atsakove suderintas ir pasirašytas kadastrinių duomenų bylas, jas pateikti VĮ „Registrų centrui“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui; 4) gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikdama prašymą (-us) ir įkeldama su prašymu (-ais) privalomus pateikti dokumentus, bei, esant poreikiui juos tikslindama.
3. Atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti Sutartyje numatytą kainą. Sutarties suma yra 967 442,93 Eur su PVM (arba 799 523,08 Eur be PVM), 2023-02-22 papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė pakeisti Sutarties 11 punktą ir padidino priimtą Sutarties sumą iki 894 131,87 Eur (be PVM). Šalys susitarė, kad ieškovė darbus atliks per 9 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, o su darbais susijusias paslaugas suteiks per 2 mėnesius nuo darbų pabaigos. Sutartis įsigaliojo 2022-05-20.
4. Papildomai terminas darbams ir su darbais susijusioms paslaugoms atlikti pagal Sutarties 18 punktą turėjo būti pratęstas tokiu terminu, kiek truko pagal Sutartį iš anksto aptartas Statybos darbų sustabdymo laikotarpis – technologinė pertrauka. Šiuo atveju ji truko 3 mėnesius: nuo 2022-12-15 iki 2023-03-15. Atsižvelgiant į pagal Sutartį ieškovei suteiktus terminus bei į technologinę pertrauką, ieškovė darbus turėjo užbaigti iki 2023-05-20, o su darbais susijusias paslaugas – iki 2023-07-20. Sutarties 20 punkte buvo įtvirtinta ieškovės teisė vykdyti Statybos darbus technologinės pertraukos metu. Technologinės pertraukos metu ieškovė vykdė Statybos darbus 2022 m. gruodžio 16, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 28, 29 dienomis (viso 9 dienos) bei 2023 m. sausio 2-6 dienomis (viso 5 dienos). Apie Technologinės pertraukos metu vykdytus Statybos darbus ieškovė informavo atsakovę 2023-04-20 raštu Nr. SD-471.
5. Pagal Sutarties 20 punktą technologinės pertraukos laikotarpis, kurio metu yra vykdomi Statybos darbai, yra įskaitomas į darbų užbaigimo laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, 2023-04-24 raštu Nr. 2-5927 atsakovė informavo ieškovę, kad darbai turi būti užbaigti iki 2023-05-06. Vėliau, atsakovė patikslino, kad į Darbų atlikimo terminą įskaičius oficialias šventes ir nedarbo dienas, ieškovė darbus turi užbaigti iki 2023-05-08.
6. 2023-05-03 – likus 5 dienoms iki Sutartimi nustatyto termino darbams atlikti pabaigos – ieškovė buvo atlikusi ir atsakovei perdavusi esminę dalį pagal Sutartį numatytų atlikti darbų, kurių vertė – 756 492,92 Eur. 2023-05-06 Statybos darbai faktiškai jau buvo užbaigti. 2023-05-08 ieškovė atsakovei pateikė dar vieną atliktų darbų aktą darbams, kurių vertė – 132 610,48 Eur, todėl 2023-05-08 atliktų darbų vertė pasiekė 889 103,40 Eur. Šį aktą atsakovė pasirašė 2023-05-10. 2023-06-02 šalys pasirašė atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 23.06.02/A5 ir atliktų darbų aktą Nr. 7 darbams, kurių vertė – 3 699,14 Eur (be PVM). 2023-06-16 ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Šalys dar susitarė ir ieškovė atliko papildomus, Sutartyje nenumatytus darbus, tačiau nei jų atlikimas, nei jų vertė neturi reikšmės netesybų pagal Sutartį skaičiavimui.
7. 2023-07-13 atsakovė raštu informavo ieškovę, kad visi ieškovės įsipareigojimai pagal Sutartį yra tinkamai įvykdyti. Kartu informavo apie paskaičiuotus 10 461,34 Eur sutartinius delspinigius už laikotarpį nuo 2023-05-08 iki 2023-06-16, ir pareikalavo juos sumokėti. Delspinigius paskaičiavo už 39 dienas pradelstą Sutarties įvykdymo terminą (nuo 2023-05-09 iki 2023-06-16) nuo visos priimtos Sutarties sumos (be PVM). 2023-09-21 ieškovė atsakė į atsakovės pretenziją ir išsamiai argumentavo, jog atsakovės paskaičiuotos netesybos pagal Sutartį yra neprotingai didelės ir paskaičiuotos neteisingai. Atsakovė nenurodė, jog apskritai būtų patyrusi kokių nors nuostolių dėl vėlavimo užbaigti darbus laiku. 2023-10-17 atsakovė, atsakydama į ieškovės 2023-09-21 raštą, nurodė, kad dėl delspinigių paskaičiavimo savo pozicijos nekeičia ir reikalauja ieškovės sumokėti 10 461,34 Eur sutartinių delspinigių.
8. 2023-11-14 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą (BIZ Nr. 005106) 1 693,58 Eur (be PVM) sumai. 2023-11-24 atsakovė informavo ieškovę, kad 1 693,58 Eur nepagrįstai paskaičiuotų delspinigių sumą atsakovė vienašališkai įskaitė į ieškovės 2023-11-14 pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Likusią 8 767,76 Eur delspinigių sumą atsakovė ketino gauti pasinaudodama iš Sutarties kylančių prievolių užtikrinimui skirta banko garantija. 2023-11-30 ieškovė informavo atsakovę, kad dėl atsakovės naudojamo ekonominio spaudimo, prieš savo valią, sumokės nepagrįstai paskaičiuotą 8 767,76 Eur delspinigių sumą atsakovei, tačiau tik tam, kad atsakovė nepagrįstai nepanaudotų banko garantijos delspinigiams apmokėti. Taip pat informavo atsakovę, kad su apskaičiuotais delspinigiais nesutinka, atliktą vienašalį 1 693,58 Eur delspinigių įskaitymą laiko neteisėtu, o nepagrįstai paskaičiuotos 8 767,76 Eur delspinigių sumos sumokėjimas negali būti laikomas prievolės pripažinimu ir (ar) kokių nors ieškovės teisių atsisakymu.
9. Ieškovė ir atsakovė Sutarties 70 punkte numatė, kad už vėlavimą atlikti darbus ieškovė atsakovei mokės 0,03 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos (be PVM). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina teismo teisė sumažinti sutartines netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 yra išaiškinęs, kad įstatyme yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: (a) mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba (b) kai prievolė iš dalies įvykdyta. Šiuo atveju egzistuoja abu CK nustatyti pagrindai mažinti ieškovei paskaičiuotas netesybas, kadangi ieškovė iki Sutartyje nustatyto darbų įvykdymo termino buvo įvykdžiusi didžiąją dalį statybos darbų, kartu, ieškovei paskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės.
10. Iki 2023-05-08 ieškovė buvo atlikusi ir perdavusi atsakovei darbus, kurių bendra vertė – 756 492,92 Eur (be PVM), buvo faktiškai atlikusi ir 2023-05-08 pateikusi atsakovei atliktų darbų aktą darbams, kurių vertė siekė 132 610,48 Eur. Taigi, iš viso 2023-05-08 dienai buvo užbaigta darbų, kurių vertė – 889 103,40 Eur, t.y. įvykdė 84,6% 84,6% savo įsipareigojimų. 2023-05-03 dieną likusi neįvykdytų ir neperduotų darbų vertė – 137 638,95 Eur.
11. Likę 3 699,14 Eur (be PVM) vertės darbai (išpildomoji dokumentacija) buvo perduoti atsakovei 2023-06-02. Ieškovė vėlavo atlikti mažiau nei 1% numatytų darbų. Egzistuoja pagrindas mažinti ieškovei apskaičiuotų delspinigių dydį.
12. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė apskritai būtų patyrusi kokius nors nuostolius dėl vėlavimo užbaigti darbus. Ieškovei pritaikytos netesybos iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyra ir yra laikytinos baudinėmis ieškovės atžvilgiu. Atsakovė nepagrįstai pelnosi ieškovės sąskaita.
13. Reikalavimas sumokėti nuo visos priimtos Sutarties sumos (be PVM) apskaičiuotus delspinigius pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant netesybų mažinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022). Sutarties 70 punkte įtvirtinta delspinigių skaičiavimo tvarka, nepaisant to kiek ir kokių darbų Sutarties įvykdymo dieną būtų (ne)baigusi ieškovė, delspinigiai būtų skaičiuojami taip pat, t. y. 0,03% nuo visos priimtos Sutarties sumos (be PVM) už kiekvieną pradelstą prievolės įvykdymo dieną. Tik 2 dienas vėlavo vieno iš darbų perdavimo aktų pasirašymas, dėl ko susidaro neteisingas įspūdis apie tariamą vėlavimą užbaigti 132 610,48 Eur (be PVM) vertės darbus, nors jie faktiškai buvo užbaigti iki 2023-05-08. Vėliau, ieškovė 23 dienas vėlavo perduoti vos 3 699,14 Eur (be PVM) vertės darbus. Atitinkamai, ieškovei turėtų būti taikytinos 122,48 Eur netesybos.
14. Atsakovė 2023-11-14 sąskaitos faktūros neapmokėjo ir 2023-11-24 raštu Nr. 2-17034 informavo ieškovę apie vienašalį delspinigių įskaitymą į atsakovės pagal 2023-11-14 sąskaitą faktūra mokėtinas sumas. Atsakovei neturint reikalavimo į ieškovę 1 571,10 Eur sumai, atsakovės 2023-11-24 atliktas vienašalis įskaitymas šioje dalyje neatitinka esminės CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios įskaitymo sąlygos, t. y. šalys neturi priešpriešinio vienarūšio reikalavimo viena į kitą nurodytai sumai. Dėl to, vienašalis atsakovės įskaitymas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.
15. Atsakovė iš ieškovės be teisinio pagrindo įgijo 8 767,76 Eur piniginių lėšų. Prievolės įvykdymas (piniginių lėšų sumokėjimas) pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nes tokiu atveju, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
16. Ieškovė ir atsakovė yra ūkio subjektai, sudarę komercinį sandorį, susitarę dėl atlygintino sandorio, todėl palūkanų dydžio nustatymui aktualus Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Atsižvelgiant į aktualiu laikotarpiu refinansavimo operacijoms taikytą 4,5 proc. fiksuota palūkanų normą, palūkanos didinamos iki 12,5 proc.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, kad situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktą, kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Esminis šių normų (ne)taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Ieškovės akcentuojamos priežastys, dėl kurių ji tvirtina tariamai prieš savo valią sumokėjusi netesybas, nepaneigia CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių – negalimumo mažinti tokius (jau sumokėtus) delspinigius. Argumentacija dėl ekonominio spaudimo fakto nebuvo nurodoma ikiteisminiame šalių susirašinėjime. Ieškovė laisva valia pasirinko jos interesus labiausiai atitinkantį rangovo prievolės vykdymo būdą. Atsakovė, ketindama pasinaudoti sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo priemone – banko garantija, teisėtai ir sąžiningai naudojosi siekdama apsaugoti savo interesus.
19. Ieškovės siekis jau sudarius viešojo pirkimo sutartį ir netinkamai ją vykdžius, mažinti delspinigių dydį, pakeičiant sutarties 70 punkto nuostatą, numatančią delspinigių skaičiavimą nuo visos priimtos Sutarties sumos, prieštarautų VPĮ 3 straipsnyje nustatytiems viešųjų pirkimų principams, kadangi tokiu būdu kitų tiekėjų, dalyvavusių viešajame pirkime atžvilgiu būtų sudarytos ne vienodos sąlygos ir pažeisti jų interesai. Atsakovė neturėjo realios galimybės disponuoti Sutarties objektu, kadangi tuo metu minėtą kelio ruožą kaip statybvietę faktiškai valdė ir už jų priežiūrą buvo atsakinga ieškovė. Atsakovei faktiškai Sutarties objektas buvo perduotas tik pasirašius rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, jame konstatuojant, kad nuo akto pasirašymo momento objekto priežiūrą pradeda vykdyti kelio savininkas.
20. Šalys sutartyje aiškiai susitarė, vėluojant užbaigti darbus, delspinigius taikyti nuo visos priimtus sutarties sumos (894 131,87 Eur be PVM), todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė delspinigius prašo taikyti tik nuo vėluojamų atlikti darbų kainos (sumos). Modifikavus sutartinę atsakomybę pagal ieškovės pageidavimą, vienos dienos vėlavimas užbaigti apie milijono eurų vertės projektą jai „kainuotų“ vidutiniškai vos 3 Eur. Toks netesybų taikymo modifikavimas nebūtų sąžiningas ir neatitiktų šalių interesų pusiausvyros.
21. Prievolės dalies įvykdymas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį turi būti suprantamas kaip tinkamas dalomos prievolės dalies (CK 6.24 straipsnio 1 dalis) įvykdymas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai, t. y. sutartyje nustatytu terminu neįvykdė prievolės perduoti visą darbų rezultatą, todėl ginčo atveju netesybų mažinimas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį tuo pagrindu, kad įvykdyta dalis prievolės, nėra galimas, net jei dalis darbų buvo delspinigių taikymo laikotarpiu faktiškai atlikta. Procentinė užbaigtų darbų dalis neturi jokios reikšmės, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu.
22. Sutartis buvo sudaryta dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros – valstybinės reikšmės kelių, kuriais nenutrūkstamai vyksta eismas, todėl griežtas terminų laikymasis atsakovei yra svarbus. Ieškovė, prieš sudarydama sutartį, turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties sąlygomis, įvertinti galimybę darbus atlikti per sutartyje nustatytus terminus, bei nusimatyti darbų išdėstymą prognozuojamu darbų atlikimo laikotarpiu.
23. Sumažinus netesybas būtų paneigtas tiek sutarčių laisvės principas, tiek šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat paneigti protingos, sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Būtent 0,03 proc. netesybų dydis atsakovės viešuosiuose pirkimuose taikomas seniai.
24. Dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atsakovė neabejotinai patyrė nuostolius. Dėl nevykdytos Sutarties pobūdžio, t. y. jos finansavimo iš valstybės biudžeto, kilo papildomi netiesioginiai nuostoliai valstybei. Suplanuotų biudžeto lėšų nepanaudojimas dėl ieškovės įvykdyto sutarties pažeidimo, netiesiogiai sukėlė didesnes valstybės išlaidas (palūkanas, skolos aptarnavimo kaštus) kitoms biudžeto sritims. Dėl ieškovės vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį buvo patirta papildomų išlaidų – atsakovei administracinė našta padidėjo (jos darbuotojai turėjo atlikti neplanines ir veiklą trikdančias užduotis: dalyvauti susirinkimuose, kuriuose svarstomi ieškovės darbai, vėlavimai, atsakovės darbuotojai turėjo vertinti ieškovei taikytinos atsakomybės už Sutarties pažeidimą apimtis ir kita). Dėl sutarčių nevykdančių rangovų krenta veiklos rodikliai, apsunkinamos atsakovės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą ir sąlygoja atsakovės ilgesnį nei planuota reagavimo laiką vykdant kitas sutartis.
25. Reikalavimas priteisti palūkanas dėl teismo sumažintų netesybų nesumokėjimo yra nepagrįstas. Bylose, kuriose yra keliamas netesybų mažinimo klausimas, atsakovė negali iki sprendimo priėmimo žinoti kiek teismas sumažins netesybas, jei jas sumažins. Tai atsispindi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-228-798/2022, yra detalizuotos palūkanų priteisimo sąlygos.
26. Dubliku ieškovė papildomai nurod4, kad ieškovė netesybas sumokėjo prieš savo valią dėl atsakovės taikyto ekonominio spaudimo. 1 693,58 Eur atsakovės vienašališkai įskaityti delspinigiai nebuvo sumokėti geruoju. Papildomai ieškovės atliktas 8 767,76 Eur bankinis pavedimas taip pat negali būti laikomas netesybų sumokėjimu atsakovei gera valia, nes ieškovė išreiškė nesutikimą su atsakovės paskaičiuotu delspinigių dydžiu.
27. Grasinimas netesybų reikalavimą padengti pasinaudojant banko garantija vertintinas kaip ekonominis, teisinis spaudimas ieškovei, kadangi pasinaudojimas banko garantija delspinigių padengimui neabejotinai būtų padaręs žalos ieškovei. Esminę ieškovės verslo dalį sudaro dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ir sutarčių su perkančiosiomis organizacijomis sudarymas. Nukreiptas išieškojimas į banko garantiją būtų apsunkinęs ieškovės galimybes banko garantiją gauti ateityje, arba bent jau padidinęs kredito įstaigų ieškovei taikomą kainą už banko garantijų išdavimą.
28. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad delspinigių, paskaičiuotų pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį, mažinimas CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra laikomas viešojo pirkimo sutarties keitimu ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų bei konkurso dalyvių interesų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2022-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).
Atsiliepimas
29. Atsakovės teiginiai apie prarastą galimybę disponuoti Sutarties objektų yra deklaratyvūs. Faktiškai keliu be apribojimu buvo galima naudotis ir buvo naudojamasi nuo 2023-05-06. Net jei eismo ribojimai nebūtų panaikinti laiku, nuostolius ar nepatogumus dėl šių aplinkybių patirtų ne atsakovė, o eismo dalyviai, kurie faktiškai naudojasi keliu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjamu atveju net ir tretieji asmenys nepatyrė žalos ar nepatogumų, kadangi eismo ribojimai panaikinti dar iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos.
30. Atsakovė neprivalo įrodyti konkretaus nuostolių dydžio, bet turi įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų netesybų protingumą.
Atsiliepimas
31. Atsakovės nurodoma LApT nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-798/2022 apskritai neturi teisinės galios, nes ji buvo panaikinta LAT 2022-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022.
32. Atsakovė tripliku papildomai nurodo, kad atsakovė neneigė teismo teisės mažinti netesybų, vertinti rangovės ir užsakovės atsakomybę dėl susidariusio pradelsimo.
33. Atsakovė neturėjo realios galimybės disponuoti Sutarties objektu, kadangi tuo metu minėtą kelio ruožą kaip statybvietę faktiškai valdė ir už jų priežiūrą buvo atsakinga ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Teismas konstatuoja:
34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022-05-09 sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-404 „Magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruože nuo 15,81 iki 16,44 km rekonstravimas, įrengiant triukšmo užtvarą. Sutartis sudaryta vadovaujantis „Magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruože nuo 15,81 iki 16,44 km rekonstravimas, įrengiant triukšmo užtvarą“ viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 580308) rezultatais.
35. Sutarties 7 punktu šalys susitarė, jog rangovas (ieškovė) įsipareigoja: 1) pagal užsakovo pateiktą magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruože nuo 15,81 iki 16,44 km rekonstravimo, įrengiant triukšmo užtvarą, techninį projektą parengti darbo projektą ir atlikti paruošiamuosius rangos darbus; 2) pagal Sutarties 7.1 papunktyje nurodytus užsakovo pateiktus ir rangovo parengtus dokumentus bei kitus privalomuosius dokumentus statybos darbams pradėti, kurių reikia projektui įvykdyti, atlikti numatytus statybos darbus; 3) parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams – žemės sklypo (-ų), su Užsakovu suderintas ir pasirašytas kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ „Registrų centrui“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui; 4) gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikdamas prašymą (-us) ir įkeldamas su prašymu (-ais) privalomus pateikti dokumentus, bei, esant poreikiui juos tikslindamas.
36. Sutarties 8 punktu užsakovas (atsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams ir su darbais susijusioms Paslaugoms atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už darbus ir su darbais susijusias paslaugas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Priimta Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu - 967 422,93 Eur su PVM (Sutarties 11 p.).
37. 2023-02-22 papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė pakeisti Sutarties 11 punktą ir padidino priimtą Sutarties sumą 1 081 899,56 Eur su PVM.
38. 2023-04-24 raštu atsakovė ieškovę informavo, jog darbai pagal Sutartį turi būti baigti iki 2023-05-06.
39. 2023-05-06 raštu ieškovė informavo atsakovę, jog darbai objekte „Magistralinio kelio A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai ruože nuo 15,81 iki 16,44 km rekonstravimas, įrengiant triukšmo užtvarą“ baigti.
40. 2022-12-21, 2023-01-17, 2023-02-27, 2023-03-24, 2023-04-29, 2023-05-08, 2023-06-02, 2023-11-13 parengti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktai.
41. Atsakovė 2023-07-13 informavo ieškovę apie priskaičiuotus 10 461,34 Eur dydžio delspinigius ir įpareigojo juos sumokėti iki 2023-07-31. Ieškovė 2023-09-21 raštu pateikė atsakymą dėl delspinigių skaičiavimo, kuriuo su apskaičiuotas delspinigiais nesutiko. Nurodė, jog užsakovui tinkamai apskaičiavus netesybų dydį, rangovas apsvarstytų galimybę jį sumokėti. Atsakovė 2023-10-17 raštu nurodė, jog priimto sprendimo dėl delspinigių taikymo rangovui nekeičia.
42. Ieškovė 2023-11-14 atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija BIZ Nr. 005106 dėl atliktų darbų pagal pažymą Nr. 23.11.13/A5 1 693,58 Eur sumai be PVM.
43. Atsakovė 2023-11-24 raštu atsakovei nurodė, jog atliko 1 693,58 Eur įskaitymą. Likusią 8 767,76 Eur delspinigių sumą įpareigojo pervesti ne vėliau kaip iki 2023-11-30, kadangi, priešingu atveju, bus kreipiamasi į banką su reikalavimu apmokėti pagal rangovo Pirkimo Sutarties įvykdymo banko garantiją, rangovui netinkamai vykdant Sutarties sąlygas.
44. Ieškovė 2023-11-30 raštu atsakovei nurodė, jog nesutinka su atliktu įskaitymu. Informavo, jog sumokės užsakovui nepagrįstai paskaičiuotą 8 767,76 Eur delspinigių sumą, tačiau tik tam, kad užsakovas nepagrįstai nepanaudotų banko garantijos delspinigiams apmokėti o nepagrįstai paskaičiuotos 8 767,76 Eur delspinigių sumos sumokėjimas užsakovui negali būti laikomas prievolės pripažinimu ir (ar) kokių nors rangovo teisių (tame tarpe, ir teisės ginčyti delspinigių dydį bei pagrįstumą) atsisakymu. Mokėjimas 8 767,76 Eur atsakovės naudai atliktas 2023-11-30, o paskirtyje nurodyta Pervedame nepagrįstai Užsakovo paskaičiuotus delspinigius 2022-05-09 pasirašytoje sutartyje S-404.
45. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pagal sutarties sąlygas darbai turėjo būti baigti 2023-05-08, tačiau darbai atsakovui buvo perduoti 2023-06-16. Ieškovas neginčija, kad praleido terminą atlikti visus darbus pagal sutartį ir kad atsakovas formaliai teisingai pagal sutarties sąlygas paskaičiavo delspinigių sumą už pradelstas 39 darbų įvykdymo dienas (10461,34 Eur). Taip pat nėra ginčo, kad pagal sutarties sąlygas delspinigiai už vėlavimą skaičiuojami nuo visos sutarties sumos, o ne nuo laiku neįvykdytos darbų kainos. Šioje byloje nėra ginčo, kad sutarties sąlygos yra aiškios.
46. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo valios vertinimo jam sumokėjus atsakovui 8 767,76 Eur netesybų, sprendžiant dėl CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 dalyje numatytų padarinių – negalimumo mažinti jau sumokėtus delspinigius. Taip pat tarp šalių kilo ginčas ar šiuo atveju atsakovo paskaičiuoti delspinigiai nėra neprotingai dideli, atsižvelgus į įvykdytų darbų dalį, į tai, kad atsakovas nenurodė kokio dydžio nuostolius jis patyrė dėl darbų vėlavimo.
47. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Vėlesnėje praktikoje kasacinis teismas pabrėžė, kad esminis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normų (ne)taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikšmės (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 32 punktas).
48. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, atsakovo 1693,58 Eur įskaityta suma gali būti mažinama pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.
49. Iš šalių susirašinėjimo bei ieškovės 2023-11-30 atlikto mokėjimo paskirties matyti, kad ieškovės pozicija dėl nesutikimo su atsakovės reikalaujama delspinigių suma buvo nuosekli. Ieškovo valią sumokėti delspinigius sąlygojo ne valios pasikeitimas, o siekis išvengti atsakovo besąlygiško be ieškovo suderintos valios pasinaudojimo banko garantija delspinigiams apmokėti. Toks ieškovo apsisprendimas buvo sąlygotas interesu susiklosčiusioje situacijoje rasti mažiau ieškovui nenaudingą verslo sprendimą.
50. Atsakovas pagrįstai teigia, kad pasinaudojimas banko garantija pagal pirkimo sąlygas negali būti vertinamas kaip neteisėtas ekonominis spaudimas, be to, tokio motyvo ieškovas nenurodė ir ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje. Tačiau, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, būtent tokia delspinigių mokėjimo ne ginčo tvarka sąlygojo ieškovo valią sumokėti delspinigius, nors ieškovas aiškiai išreiškė nesutikimą dėl tokios savo prievolės. Ieškovo aiškiai išreikšta pozicija negali būti vertinama prievolės pripažinimu ar teisės ginčyti delspinigių dydį atsisakymu.
51. Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad ieškovo 8 767,76 Eur sumokėti delspinigiai negali būti vertinami kaip mokėjimas geruoju, todėl šiuo atveju nėra draudžiama mažinti šiuos ieškovo sumokėtus delspinigius, o byloje pareikšti reikalavimai savo esme rodo, jog ieškovas ginčija atsakovo reikalavimą dėl delspinigių ir siekia apgina savo turtinius interesus. Taigi, ši ieškovo sumokėta delspinigių suma taip pat gali būti mažinama pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.
52. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje (reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą) nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai. Faktas, kad netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį bei sutarties sudarymo metu nepasiūlė atsakovei jų dydį pakeisti, neapriboja ieškovės teisės prašyti netesybas sumažinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-716-798/2022
53. Viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas, o netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimas, išskyrus išimtines situacijas, neturėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas ir (ar) nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Sprendžiant dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyje, mažinimo taikytinos bendrosios netesybas reglamentuojančios CK normos bei jas aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
54. Tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, tai yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).Viešuosiuose pirkimuose, inter alia, atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sutartys sudaromos trečiųjų asmenų naudai vykdant viešąsias funkcijas (pareigas), neretai susiduriama ne tik su tiesioginiais ekonominiais sutarčių nevykdymo suvaržymais, bet ir kitokio pobūdžio nepatogumais, kurie taip pat gali būti įkainoti finansiškai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 39, 40 punktus).
55. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija savo prievolės įvykdyti visus sutartyje numatytus darbus iki 2023-05-08, o atsakovas neginčija, kad iki šio termino atsakovui buvo perduota apie 84 procentus visų sutartyje numatytų darbų, o 2023-05-10 – apie 99 proc. darbų pagal sutartį.
56. Ieškovas nurodė, kad neįvykdyta darbų dalis netrukdė eismo dalyviams naudotis ginčo kelio ruožu, nes visi apribojimai buvo panaikinti. Nors atsakovas neginčija šios aplinkybės (faktinės galimybės naudotis remontuojamu keliu), tačiau tuo pačiu pagrįstai nurodo, jog visi darbai nebuvo atsakovui perduoti, todėl atsakovas neturėjo galimybės disponuoti keliu.
57. Konstatuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, nežiūrint į tai, kad atsakovo disponavimas ginčo keliu buvo apribotas, didžioji dalis darbų iki 2023-05-08 buvo perduota atsakovui ir eismo ribojimai buvo panaikinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti pagal sutarties sąlygas ieškovui priskaičiuotų delspinigių sumą.
58. Kaip ikiteisminėje stadijoje, taip ir bylą nagrinėjant teisme, atsakovė nenurodė kokio dydžio tikėtinų nuostolių ji patyrė dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus, o nurodomi kaip patirti nuostoliai (pvz., padidėjęs administravimas, nuostoliai dėl nepanaudotų biudžetų lėšų, eismo dalyvių nepatogumai ir pan.) nepagrįsti įrodymais. Kita vertus, sutartis buvo sudaryta dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčio infrastruktūros, kuriuo nenutrūkstamai vyksta eismas, todėl griežtas terminų laikymasis buvo esminis, susijęs su svarbiu visuomenės interesu, todėl vien materialinių nuostolių galimas nebuvimas nepaneigia fakto, kad sutarties įvykdymo vėlavimas sukelia neigiamus padarinius. Taigi, šiuo atveju viešojo intereso svarba sąlygoja prievolę mokėti delspinigius už sutarties įvykdymo vėlavimą.
59. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas pažeidė sutartį, todėl jam kilo sutartinė atsakomybė už sutarties pažeidimą (mokėti netesybas). Tačiau faktas, kad ieškovas iki 2023-05-08 žymią sutartyje numatytų darbų dalį įvykdė ir byloje nėra duomenų, kad uždelsimo laikotarpiu eismas buvo ribojamas, - sudaro pagrindą išvadai, kad paskaičiuota 10 461,34 Eur delspinigių suma už 39 dienų uždelsimo laikotarpį yra pernelyg didelė, yra baudinio pobūdžio ir neproporcinga sutarties pažeidimo pobūdžiui ir dėl to kylančioms pasekmėms.
60. Įvertinus sutartyje numatytų delspinigių tikslą, pirkimo objekto ir terminų laikymosi svarbą, į sutarties kainą ir šalių laisva valia prisimitus įsipareigojimus mokėti delspinigius nuo visos sutarties sumos, į tai, kad pagal sutarties sąlygas konkrečių neįvykdytų darbų pobūdis neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė įsipareigojo perduoti visus darbus iki 2023-05-087, darytina išvada, kad ieškovės nurodyta delspinigių suma (122,48 Eur) taip pat yra neprotinga, neproporcinga, neužtikrintų delspinigių skatinamosios funkcijos įvykdyti sutartį laiku, iš esmės reiškia sutarties modifikavimą ir pažeidžia sutarties šalių laisvės principą.
61. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvadą, kad ieškovė pažeidė sutartinę prievolę laiku įvykdyti darbus, todėl jai kyla sutartinė atsakomybė, nustatyta Sutarties 70 punkte. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl apeliantės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgus į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, yra pagrindas atsakovės paskaičiuotą netesybų sumą sumažinti 50 proc., t.y. iki 5231 Eur sumos.
62. Kaip buvo minėta, kiekvienu atveju pagrindas mažinti delspinigių sumą nustatomas įvertinus konkrečias individualias bylos aplinkybes, todėl šalių nurodyta teismų praktika šiuo klausimu nėra aktuali. Be to, šioje byloje nekilo ginčo dėl sutarties aiškinimo, todėl ieškovės argumentai apie delspinigių skaičiavimą ne nuo visos sutarties sumos, o tik nuo neįvykdytų darbų dalies, neatitinka sutarties sąlygų ir nepagrįsti.
63. Atsakovei neturint reikalavimo į ieškovę 1 571,10 Eur sumai, atsakovės 2023-11-24 atliktas vienašalis įskaitymas šioje dalyje neatitinka esminės CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios įskaitymo sąlygos, t. y. šalys neturi priešpriešinio vienarūšio reikalavimo viena į kitą nurodytai sumai. Dėl to, vienašalis atsakovės įskaitymas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, o iš ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 571,10 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2023-05-09 viešojo pirkimo sutartį Nr. S-404.
64. Įvertinus tai, kad atsakovas pagal sutartį neturėjo reikalavimo teisės dalyje dėl 3660 Eur delspinigių, tokiu atveju ši suma priteistina iš atsakovės kaip be teisinio pagrindo įgyta suma (CK 6.237 str.).
65. Vadovaujantis CK 6.37 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d. bei atsižvelgus į aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 metų gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022) ir byloje išnagrinėjus reikalavimus dėl skolos priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisimos 12,5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
66. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.) iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintai reikalavimų daliai, t.y. 172,5 Eur žyminio mokesčio.
67. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5773,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant procesinius dokumentus. Atsižvelgus į tai, kad ginčas teisiniu požiūriu nėra ypač sudėtingas, taip pat į ieškinio sumą, daroma išvada, kad aptirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 3800 Eur (CPK 98 str.). Įvertinus patenkintą ieškinio dalį iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1900 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti ieškovei UAB „Biseris“ pagal 2023-05-09 viešojo pirkimo sutartį Nr. S-404 taikytinas netesybas iki 5231 Eur sumos.
Pripažinti atsakovės AB „VIA Lietuva“ 2023-11-24 atliktą vienašalį įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu dalyje dėl 1 571,10 Eur įskaitymo.
Priteisti ieškovės UAB „Biseris“ naudai iš atsakovės AB „VIA Lietuva“ 1 571,10 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2023-05-09 viešojo pirkimo sutartį Nr. S-404; 3660 Eur be pagrindo įgyto turto; 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5231 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 172,5 Eur žyminio mokesčio ir 1900 Eur bylinėjimo išlaidų sumą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.