- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1227-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03846-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- G. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7473-1052/2018 pagal pareiškėjo G. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., AS „Reverta“ (reikalavimo teisių perėmėja UAB „Gelvora“), D. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis M. P. vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro 2013 m. kovo 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1464 dėl 263 902,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų G. L. (pareiškėjo) ir D. L. išieškotojo AS Reverta (reikalavimo teisių perėmėja UAB „Gelvora“) naudai. Pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui skundą, prašydamas: 1) panaikinti antstolio M. P. 2018 m. sausio 23 d. patvarkymą dėl varžytynių Nr. 149153 paskelbimo; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pakartotinės pareiškėjo turto – 0,08 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; 3) suteikti pareiškėjui 20 dienų terminą surasti ir pasiūlyti pareiškėjo turto – 0,08 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkėją, tinkamai informuoti pareiškėją apie skelbiamas turto varžytines ir tik atlikus minėtus veiksmus, pareiškėjui nepasiūlius turto pirkėjo, skelbti turto varžytynes.Antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pateiktas skundas yra tapatus 2017 m. liepos 13 d. pareiškėjo skundui, kuris išnagrinėtas 2017 m. liepos 17 d. antstolio patvarkymu ir netenkintas. Skundo pagrįstumas patikrintas ir teismine tvarka. Pažymėjo, kad draudimas vykdyti varžytynes galiojo iki teismas išnagrinės skolininko skundą. T. K. apygardos teismui 2018 m. sausio 12 d. civilinėje byloje 2S-183-254/2018 palikus galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kuria skundas atmestas, antstolis turėjo teisę atnaujinti vykdymo veiksmus ir paskelbti varžytynes.Antstoliui atsisakius priimti skundą, pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. su skundu dėl antstolio neveikimo kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio M. P. 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl skundo vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 ir išnagrinėti pateiktą skundą iš esmės. Skundą grindė tuo, kad pareiškėjas iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytines.lt atsitiktinai sužinojo, kad nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. vasario 22 d. vyksta pirmosios pakartotinės pareiškėjo turto varžytynės Nr. 149153. Pareiškėjo nuomone, antstolio veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad: 1) antstolis neinformavo pareiškėjo apie vykdymo veiksmų atnaujinimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023; 2) nesudarė sąlygų pareiškėjui per 20 dienų terminą iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti turto pirkėją, kurį pareiškėjas turi; 3) neinformavo pareiškėjo apie būsimas turto varžytynes, o apie jau vykstančias varžytynes pranešė tik jų paskelbimo dieną; 4) be pagrindo du kartus iš eilės paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes, kai turėjo būti skelbiamos antrosios varžytynės. Pareiškėjo nuomone, dėl minėtų aplinkybių antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto, CPK 721 straipsnio 3 dalies bei CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą neva dėl 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. sausio 24 d. pareiškėjo skundų tapatumo. Pareiškėjo nuomone, antstolis turėjo išnagrinėti skundą, o jo netenkinęs persiųsti nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kadangi CPK 510 straipsnis nenumato antstoliui galimybės atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjas kartu nesutinka, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skunde keliami klausimai yra išnagrinėti ir dėl jų priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pažymėjo, kad 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. sausio 24 d. pareiškėjo skunduose sutampa tik šalys, tačiau skundų dalykas ir pagrindas skiriasi. 2017 m. liepos 13 d. skundu pareiškėjas skundė antstolio veiksmus, kuriais antstolis neinformavo pareiškėjo apie 2017 m. birželio 20 d. skelbiamas turto varžytynes ir nesudarė galimybės pasiūlyti pirkėją. Tuo tarpu 2018 m. sausio 24 d. skundu pareiškėjas skundžia kitus antstolio veiksmus. Antstolis M. P. atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. sausio 24 d. skolininko skundas dėl antstolio veiksmų – varžytinių paskelbimo yra pateiktas 3-ą kartą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2017 m. liepos 13 d. gautą pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų – pakartotinių turto varžytinių paskelbimo Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21582-848/2017 atmetė. Minėtą nutartį Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-183-254/2018 paliko nepakeistą. Antstolis nustatė, kad šiuo atveju skolininkas 2018 m. sausio 24 d. skunde kelia tuos pačius reikalavimus (dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, dėl skolininko teisės siūlyti pirkėją, dėl pakartotinių varžytinių paskelbimo), kurie jau buvo išnagrinėti. Pažymėjo, kad antstolis 3-ą kartą atnaujino vykdymo veiksmus nustojus galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. 2018 m. sausio 12 d. Kadangi, antstolio nuomone, pateiktas skundas yra tapatus jau išnagrinėtam skundui, prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Išieškotojas UAB „Gelvora“ atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad antstolio atsisakymas priimti nagrinėti skundą vertintinas ne kaip neveikimas, o kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą. Todėl antstoliui atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą, pareiškėjas turėjo teisę šį antstolio veiksmą apskųsti antstolio kontoros veiklos teritorijos teismui, ką ir padarė. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki 2018 m. sausio 23 d. nebuvo pasiūlęs savo pirkėjo, nors žinojo, kad jo turtas yra areštuotas ir turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją. Pareiškėjas aktyviai nesidomėjo vykdymo eiga ir nebendradarbiavo su antstoliu, todėl pažeidė CPK 644 straipsnio nuostatas. Be to, nėra teisės normų, įpareigojančių antstolį informuoti skolininką apie skelbiamas varžytynes ir suteikti jam 20 dienų terminą pasiūlyti savo pirkėją. Pažymi, kad skolininkas turi teisę bet kada siūlyti savo pirkėją nuo to momento, kai sužino, kad jo turtas yra areštuotas ir įvertintas, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kartu pastebėjo, kad prieš kiekvienas varžytynes turtas neprivalo būti vertinamas iš naujo. Išieškotojo nuomone, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pasiūlyti savo pirkėją iki 2018 m. sausio 23 d. paskelbtų varžytynių. Todėl antstolis neatliko neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 netenkino. Teismas, įvertinęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 medžiagą, nustatė, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl 2018 m. sausio 24 d. pateikto skundo dėl antstolio veiksmų tapatumo jau išnagrinėtam 2018 m. liepos 13 d. skundui, dėl kurio buvo pasisakyta teisminio proceso metu, ir antstolio teisės atsisakyti priimti nagrinėti skundą šiuo pagrindu. Teismas, spręsdamas dėl antstolio teisės atsisakyti priimti nagrinėti skundą, pažymėjo, kad nors CPK nedetalizuoja antstolio atsisakymo priimti nagrinėti skundą apskundimo tvarkos, tačiau tokiu atveju taikytina įstatymo analogija – CPK 510 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui manančiam, kad antstolis pažeidė jo teises įstatymas nenumato dirbtinių kreipimosi į teismą suvaržymų (apsunkinimų) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo analogija ir kasacinio teismo išaiškinimais, darė išvadą, kad šiuo atveju antstoliui 2018 m. vasario 5 d. patvarkyme, kuriuo buvo atsisakyta priimti skundą, nurodžius apskundimo tvarką, pareiškėjas turėjo teisę šį antstolio veiksmą apskųsti tiesiogiai antstolio kontoros veiklos teritorijos teismui, ką pareiškėjas ir padarė. Todėl teismas sprendė, kas antstolio atsisakymas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, neužkirto jam galimybės ginti savo teises teismine tvarka. Kartu teismas pripažino antstolio teisę, nustačius pateikto skundo tapatumą, priimti patvarkymą dėl atsisakymo nagrinėti skundą.Teismas, spręsdamas dėl skundų tapatumo, atlikęs pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. ir 2017 m. liepos 13 d. skundų dėl antstolio veiksmų turinio analizę, darė išvadą, jog iš esmės abiejuose skunduose nurodomos aplinkybės ir keliami reikalavimai dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, dėl skolininko teisės siūlyti pirkėją, dėl pakartotinių varžytinių paskelbimo. Teismas pastebėjo, kad minėti skundai nėra visiškai identiški – skiriasi veiksmų atlikimo datos, skirtingi paskelbtų varžytinių numeriai, šiek tiek kitais žodžiais formuluojami reikalavimai teismui, taip pat šiek tiek kitaip pateikiamos faktinės aplinkybės, tačiau iš esmės abiejuose skunduose keliami tie patys klausimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės. Teismas pastebėjo, kad 2017 m. liepos 13 d. skunde kelti klausimai dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, dėl skolininko teisės siūlyti pirkėją, dėl pakartotinių varžytinių paskelbimo, buvo išnagrinėti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21582-848/2017, kurioje pareiškėjo skundas atmestas. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-183-254/2018 pareiškėjo atskirasis skundas dėl minėtos nutarties atmestas kaip nepagrįstas. Teismas, įvertinęs tai, kad po Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. priimtos nutarties aplinkybės vykdomojoje byloje iš esmės nepasikeitė, darė išvadą, kad antstolis pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, toliau tęsė vykdymo veiksmus nuo tos vykdymo proceso stadijos, kurioje jie buvo sustabdyti (CPK 167 straipsnio, CPK 628 straipsnio 2 dalis) ir vėl paskelbė pirmąsias pakartotines varžytines. Teismas pastebėjo, kad tokia tolimesnė vykdomosios bylos eiga pareiškėjui turėjo būti žinoma, kadangi Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartyje dėl to pateikti teismo išaiškinimai. Nors pareiškėjas nurodė, kad antstolis antrą kartą iš eilės skelbė pakartotines pirmąsias varžytynes, tačiau iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas nagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame jau buvo keliamas klausimas dėl trečią kartą skelbiamų pakartotinių varžytinių. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundas savo esme yra tapatus jau teismo išnagrinėtam pareiškėjo skundui, todėl antstolis, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą jo teisių ir interesų nepažeidė, o pareiškėjo skundas dėl neveikimo yra nepagrįstas, todėl teismas jį atmetė. Atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, teismas 2018 m. sausio 24 d. skundą laikė nepaduotu, todėl jo iš esmės nenagrinėjo.Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi Nr. 2YT-7473-1052/2018 byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 ir išieškojimą vykdymo procese iš skolininkams priklausančio ginčo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. L. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas skundžiama nutartimi padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis turi teisę atsisakyti priimti skundus, tokiu būdu įgyvendinant išimtinai teismams suteiktą teisę taikyti CPK 137 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nesilaikydamas CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos. Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, antstolis, turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, o nustatęs, kad skundas yra nepagrįstas, jo netenkinti ir persiųsti apylinkės teismui. Tačiau šiuo atveju antstolis skundą atsisakė priimti, dėl ko antstolio 2018 m. vasario 5 d. patvarkymas naikintinas. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. sausio 24 d. skundai yra tapatūs. Apelianto nuomone, tapačiais ieškiniais (skundais) gali būti pripažinti ieškiniai tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio faktinio pagrindo tapatumą. Šiuo atveju minėtuose skunduose sutampa tik šalys, tačiau nei skundų dalykai nei pagrindai nesutampa. 2017 m. liepos 13 d. skundu pareiškėjas skundė antstolio M. P. veiksmus, kuriais antstolis neinformavo pareiškėjo apie 2017 m. birželio 20 d. skelbiamas turto varžytynes ir nesudarė galimybės pasiūlyti pirkėją. Tuo tarpu 2018 m. sausio 24 d. skundu pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kuriais antstolis: 1) neinformavo pareiškėjo apie vykdymo veiksmų atnaujinimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023; 2) nesudarė sąlygų pareiškėjui per 20 dienų terminą iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti Turto pirkėją, kurį pareiškėjas turi; 3) neinformavo pareiškėjo apie būsimas turto varžytynes, o apie jau vykstančias varžytynes pranešė tą pačią dieną, kai varžytynės paskelbtos; 4) be pagrindo du kartus iš eilės paskelbė pirmąsias pakartotines varžytynes, kai tuo tarpu turėjo būti skelbiamos antrosios varžytynės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundas laikytinas išnagrinėtu. Teismas, pripažinęs, kad antstolis pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai eliminavo galimybę pareiškėjui skųsti skirtingus antstolio vykdymo veiksmus ir taip ginti savo pažeistas teises. Pažymi, kad kiekvienų varžytynių vykdymas yra atskiras antstolio procesinis veiksmas, kurį pareiškėjas turi teisę apskųsti. Niekas negarantuoja, kad antstolis teisėtai ir tinkamai įvykdęs vienas varžytynes, tinkamai įvykdys ir kitas varžytynes. Pareiškėjas turi teisę apskųsti kiekvieną antstolio procesinį veiksmą, nepaisant to, kad jis jau buvo atliekamas anksčiau ir buvo konstatuotas kaip teisėtas. Todėl teismas turėjo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą, o ne jį palikti nenagrinėtu. Teismas nepagrįstai konstatavo antstolio veiksmų teisėtumą. Pareiškėjo nuomone, antstolis, neinformuodamas pareiškėjo apie būsimas varžytynes bei vykdymo veiksmų atnaujinimą, taip pat du kartus iš eilės paskelbdamas pirmąsias pakartotines varžytynes, pažeidė imperatyvias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl buvo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo nuomone, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad antstolis neturi iš naujo pareiškėjo informuoti apie būsimas varžytynes, kadangi jis prieš eilę metų apie ankstesnes varžytynes jau buvo informuotas. Apelianto nuomone, antstolis šiuo atveju prieš vykdomas 2018 m. sausio mėnesio varžytynes turėjo informuoti pareiškėją iš anksto, o ne jau paskelbus varžytynes.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis M. P. prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad antstolis gali tik tenkinti, netenkinti ar tenkinti iš dalies pateiktą skundą ir bylą perduoti nagrinėti teismui. Tokiu atveju būtų sukuriama ydinga teisinė situacija, kai skolininko bet koks pateiktas dokumentas būtų laikomas „skundu“ ir būtų nagrinėjamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Antstolis, kaip ir teismas, nagrinėdamas pateiktą dokumentą, turi įvertinti pateikto dokumento turinį, jo formuluotę ir atitikimą CPK nuostatoms (CPK 110-113, 293 straipsniai ir kt.). Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl skundų netapatumo. Pažymi, kad skolininkas 2018 m. sausio 24 d. skunde kelia tuos pačius reikalavimus (dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, dėl skolininko teisės siūlyti pirkėją, dėl pakartotinių varžytynių paskelbimo), kurie išnagrinėti ir dėl jų priimti teismų procesiniai sprendimai. Todėl šių klausimų pakartotinis nagrinėjimas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka antstolio ir teismo negalimas ir prieštarauja CPK principams. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad antstolis jo neinformavo apie paskelbtas turto varžytynes. Pažymi, kad antstolis pareiškėjui siuntė 2018 m. sausio 23 d. pranešimą dėl varžytynių paskelbimo, ką patvirtinto pats apeliantas. Be to, CPK numato, kad antstolis atlieka procesinį veiksmą ir apie atliktą vykdymo veiksmą informuoja proceso šalis (CPK 613, 596, 689 straipsniai), ką šiuo atveju antstolis ir padarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0123/15/01023 dėl 263 902,84 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo ir D. L. kreditoriaus AS „Reverta“ (reikalavimo teisių perėmėja UAB „Gelvora“) naudai. Išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausantį turtą – 0,08 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 22 d. antstolis priėmė patvarkymą skirti nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. 2016 m. balandžio 20 d. skolininkas el. paštu asmeniškai buvo informuotas apie eksperto pateiktą išvadą dėl turto vertės ir apie 2016 m. balandžio 20 d. antstolio priimtą patvarkymą dėl nustatytos turto vertės (238 000 Eur), kuriame skolininkui išaiškinta teisė pareikšti prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, taip pat pasiūlyta pačiam per 20 dienų nuo turto vertės nustatymo dienos surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, išaiškinta, jog nepasiūlius turto pirkėjo, turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytynių (t. 1, v. b. l. 70). Skolininkui per nustatytą terminą nepasiūlius areštuoto turto pirkėjo, antstolis 2016 m. gegužės 11 d. priėmė patvarkymą paskelbti šio Turto varžytynes (t. 1, v. b. l. 88). Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. 2SP-16219-191/2016 sustabdė turto varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų (t. 1, v. b. l. 89). Kauno apygardos teismui 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2360-259/2016 atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, 2016 m. lapkričio 9 d. antstolis atnaujino vykdymo veiksmus ir pakartotinai antrą kartą paskelbė pareiškėjo Turto pirmąsias varžytynes (t. 1, v. b. l. 125-127, 130). Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr. 2-30778-615/2016 pagal pareiškėjo pareikštą ieškinį išieškotojui sustabdė 2016 m. lapkričio 9 d. paskelbtas pirmąsias turto varžytynes (t. 1, v. b. l. 158-159). Kauno apylinkės teismui 2017 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 2-2436-615/2017 pareiškėjo ieškinį išieškotojo atžvilgiu palikus nenagrinėtą (t. 2, v. b. l. 269-270) (nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 16 d.), antstolis vykdymo veiksmus atnaujino ir 2017 m. birželio 20 d. trečiąjį kartą paskelbė skolininko turto pirmąsias varžytynes Nr. 140075, apie kurias tą pačią dieną elektroniniu laišku informavo pareiškėją. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. 2SP-21459-752/2017 taikius laikinąsias apsaugos priemones, vykdymo veiksmai buvo sustabdyti iki bus išnagrinėtas G. L. 2017 m. liepos 13 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Kauno apygardos teismui 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-183-254/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus ir palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, antstolis atnaujino vykdymo veiksmus, 2018 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinių pirmųjų turto varžytynių Nr. 149153 paskelbimo ir tą pačią dieną apie tai pranešė skolininkui. Pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui 2018 m. sausio 24 d. skundą, prašydamas: 1) panaikinti antstolio M. P. 2018 m. sausio 23 d. patvarkymą dėl varžytynių Nr. 149153 paskelbimo; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pakartotinės pareiškėjo turto – 0,08 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 149153 būtų atšauktos; 3) suteikti pareiškėjui 20 dienų terminą surasti ir pasiūlyti pareiškėjo turto – 0,08 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkėją, tinkamai informuoti pareiškėją apie skelbiamas turto varžytynes ir tik atlikus minėtus veiksmus, pareiškėjui nepasiūlius turto pirkėjo, skelbti turto varžytynes.Antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad pateiktas skundas yra tapatus 2017 m. liepos 13 d. pareiškėjo skundui, kuris išnagrinėtas teismine tvarka ir atmestas. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą ir išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą iš esmės. Pateiktą skundą pareiškėjas grindė dviem pagrindais: 1) antstolis neturėjo teisės atsisakyti priimti skundo; 2) pateiktas 2018 m. sausio 24 d. skundas nėra tapatus 2017 m. liepos 13 d. skundui, kadangi skiriasi tiek skundo dalykas tiek jo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareikštą skundą dėl 2018 m. vasario 5 d. antstolio patvarkymo, konstatavęs, kad antstolis turėjo teisę atsisakyti priimti skundą, kadangi pateiktas 2018 m. sausio 24 d. skundas tapatus 2017 m. liepos 13 d. skundui, kuris buvo išnagrinėtas tiek antstolio, tiek teismine tvarka.
Dėl antstolio teisės atsisakyti priimti pareiškėjo skundą
Atskiruoju skundu pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu turėjo teisę atsisakyti priimti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą, taip pažeisdamas CPK 510 straipsnyje nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką. Pareiškėjo nuomone, antstolis, laikydamas skundą nepagrįstu, turėjo ne atsisakyti jį priimti, o atsisakyti jį tenkinti ir persiųsti apylinkės teismui, tačiau to neatliko. Išankstinio skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad CPK nenumato antstoliui teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavus, kad jis tapatus jau išnagrinėtam skundui, tačiau laikė, kad antstolis tokią teisę turėjo. Minėtą išvadą teismas padarė, taikęs įstatymo analogiją, t. y. CPK 510 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo grąžinamas jį padavusiam asmeniui, bet gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad antstolis, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nurodė pareiškėjo teisę skųsti priimtą patvarkymą teismui, atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad antstolis, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, užkirto jam kelią pareiktą pareiškėjo skundą peržiūrėti teismine tvarka. Pastebėtina, kad tiek įstatymo, tiek teisės analogija taikoma tik tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju CPK 510 straipsnio 3 dalis aiškiai reglamentuoja antstolio veiksmus, gavus pareiškėjo skundą, t. y. antstolis, išnagrinėjęs pareikštą skundą iš esmės, turi teisę: jį tenkini, netenkinti arba tenkinti iš dalies. Todėl įstatymo analogijos taikyti šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikydamas įstatymo analogiją, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, darant išvadą, kad antstolis turėjo teisę patvarkymu spręsti skundo priėmimo klausimą, o nustatęs pateikto skundo tapatumą jau išnagrinėtam skundui, atsisakyti jį priimti. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio 2018 m. vasario 5 d. patvarkymas panaikinamas.
Dėl skundų tapatumo
Nagrinėjamu atveju antstolis atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą, konstatavęs, kad pateiktas skundas yra tapatus pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. skundui, kuris išnagrinėtas ir peržiūrėtas teismine tvarka.Pastebėtina, kad pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį (skundą) neleidžiama.Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai (skundai) pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai (skundai) nelaikomi tapačiais. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju 2018 m. sausio 24 d. skundu pareiškėjas skundžia antstolio 2018 m. sausio 23 d. priimtą patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Tuo tarpu antstolio laikytu tapačiu 2017 m. liepos 13 d. skundu pareiškėjas skundė antstolio 2017 m. birželio 20 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Taigi, nors pareiškėjas tiek vienu, tiek kitu atveju skundė antstolio patvarkymus dėl pakartotinių pirmųjų varžytynių paskelbimo, šiuo atveju pareiškėjas ne pakartotinai skundžia tą patį 2017 m. birželio 20 d. patvarkymą, o kitą patvarkymą, priimtą jau po pareiškėjo 2017 m. liepos 13 d. skundo išnagrinėjimo. Todėl skundų tapatumą vertinant vien šiuo aspektu, darytina išvada, kad pareikšto 2018 m. sausio 24 d. skundo dalykas nėra tapatus 2017 m. liepos 13 d. skundo dalykui. Kartu sutiktina su apeliantu, kad pareiškėjai (skolininkai) turi teisę apskųsti kiekvieną antstolio vykdomojoje byloje atliktą procesinį veiksmą ar neveikimą, nepaisant to, kad jis jau buvo atliekamas anksčiau ir buvo konstatuotas kaip teisėtas. Todėl vien tai, kad teismai konstatavo ankstesnių pareiškėjo turto varžytynių paskelbimo ir jų vykdymo teisėtumą, nereiškia, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundu skundžiamas antstolio varžytynių paskelbimas taip pat yra teisėtas. Atsižvelgiant į šios nutarties 29 pastraipoje nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, nustačius, kad vienas iš trijų elementų, sąlygojančių ieškinio tapatumą, šiuo atveju nesutampa, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareikštas skundas yra tapatus jau išnagrinėtajam. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, plačiau pasisakyti dėl kitų dviejų elementų netikslinga.CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Nagrinėjamu atveju antstoliui 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu atsisakius priimti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą, pripažintina, kad skolininkas šiuo atveju pagrįstai pasinaudojo CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pateikė teismui skundą dėl antstolio neveikimo. Pastebėtina, kad kartu su skundu pareiškėjas pateikė ir 2018 m. sausio 24 d. skundą, kurio antstolis neišnagrinėjo ir visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Taigi, šiuo atveju nustačius, kad antstolis nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje turėjo išnagrinėti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, t. y. 2018 m. sausio 24 d. skundą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, laikė, kad 2018 m. sausio 24 d. skundas dėl antstolio veiksmų yra nepaduotas, todėl jo nenagrinėjo, t. y. konstatavęs skundų tapatumą, teismas visiškai nepasisakė dėl 2018 m. sausio 24 d. skundo esmės. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2018 m. vasario 5 d. patvarkymo, nepasisakė dėl 2018 m. sausio 24 d. skundo esmės, nevertino antstolio atliktų procesinių veiksmų ar neveikimo šio skundo aspektu, t. y. skundo iš esmės nenagrinėjo, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismui neištyrus visų duomenų, kuriais grindžiamas pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundas, skunde nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, be to būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą šioje dalyje, t. y. panaikinti skundžiamą nutartį šioje dalyje ir perduoti 2018 m. sausio 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas tapačius skundus dėl antstolio veiksmų, vilkina vykdymo procesą, nes prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdymo veiksmai buvo sustabdyti keletą kartų, tačiau buvo atvejis, kai taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal antstolio prašymą buvo panaikintos. CPK 626 straipsnis reglamentuoja pravalomąjį vykdymo veiksmų sustabdymą, tačiau šioje teisės normoje nėra nuostatų, kad pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, vykdymo veiksmai turėtų būti privalomai sustabdomi. CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad vykdymo veiksmai sustabdomi teismo nutartimi. Teismas vykdymo veiksmus gali sustabdyti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Tačiau sprendžiant šį klausimą laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. t. pareiškėjas preliminariai pagrindžia pateiktą skundą (antstolio neteisėtus veiksmus) ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio nurodomos aplinkybės dėl vykdymo proceso vilkinimo negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Tuo tarpu antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų argumentai, kad pareiškėjo teikiami skundai dėl antstolio veiksmų, kartu ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos teismas tenkino, vilkina vykdymo procesą, gali būti vertinami sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.
Panaikinus nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti antstolio M. P. 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 dėl pareiškėjo G. L. skundo atsisakymo priimti, klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą panaikinti.
Panaikinus nutartį kitoje dalyje, perduoti pareiškėjo G. L. 2018 m. sausio 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.