Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21582-848/2017 pagal pareiškėjo G. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., AS „Reverta“, D. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0123/15/01023 dėl 263 902,84 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo ir D. L. kreditoriaus AS „Reverta“ naudai. Išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausantį turtą – 0,08 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 22 d. antstolis priėmė patvarkymą skirti nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. 2016 m. balandžio 20 d. skolininkas el. paštu asmeniškai buvo informuotas apie eksperto pateiktą išvadą dėl turto vertės ir apie 2016 m. balandžio 20 d. antstolio priimtą patvarkymą dėl nustatytos turto vertės (238 000 Eur), kuriame skolininkui išaiškinta teisė pareikšti prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, taip pat pasiūlyta pačiam per 20 dienų nuo turto vertės nustatymo dienos surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, išaiškinta, jog nepasiūlius turto pirkėjo, turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytynių (t. 1, v. b. l. 70). Skolininkui per nustatytą terminą nepasiūlius areštuoto turto pirkėjo, antstolis 2016 m. gegužės 11 d. priėmė patvarkymą paskelbti šio Turto varžytynes (t. 1, v. b. l. 88). Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. 2SP-16219-191/2016 sustabdė turto varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų (t. 1, v. b. l. 89). Kauno apygardos teismui 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2360-259/2016 atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, 2016 m. lapkričio 9 d. antstolis atnaujino vykdymo veiksmus ir pakartotinai antrą kartą paskelbė pareiškėjo Turto pirmąsias varžytynes (t. 1, v. b. l. 125-127, 130). Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr. 2-30778-615/2016 pagal pareiškėjo pareikštą ieškinį išieškotojui sustabdė 2016 m. lapkričio 9 d. paskelbtas pirmąsias turto varžytynes (t. 1, v. b. l. 158-159). Kauno apylinkės teismui 2017 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. 2-2436-615/2017 pareiškėjo ieškinį išieškotojo atžvilgiu palikus nenagrinėtą (t. 2, v. b. l. 269-270) (nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 16 d.), antstolis vykdymo veiksmus atnaujino ir 2017 m. birželio 20 d. trečiąjį kartą paskelbė skolininko turto pirmąsias varžytynes Nr. 140075, apie kurias tą pačią dieną elektroniniu laišku informavo pareiškėją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia 2017 m. birželio 20 d. antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Pareiškėjo teigimu, antstolis, apie 2017 m. birželio 20 d. turto pardavimo varžytynes pareiškėją informavęs tik varžytynių dieną, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto ir CPK 721 straipsnio 3 dalies bei CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes apie paskelbtas trečią kartą Turto pirmąsias varžytynes paskelbė neišlaikęs 20 dienų termino, per kurį pareiškėjas turėtų teisę pasiūlyti pirkėją. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas numato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiose teisės normose nurodyti vykdymo veiksmai aptariamoje vykdomojoje byloje buvo atlikti antstolio 2016 m. gegužės 11 d. patvarkymu, laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatų. Šios patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-16999-199/2016, kuria pareiškėjo skundas dėl pirmųjų Turto varžytynių paskelbimo buvo atmestas. Nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2360-259/2016, kuria pareiškėjo skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl šios nutarties 16 punkte aptartų procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, vykdant vykdymo veiksmus tolesnėse vykdymo proceso stadijose, t. y. 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu skelbiant trečią kartą pirmąsias skolininko turto varžytynes. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nei CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, vykdymo procesas turi būti pradedamas iš naujo. Tokiu atveju, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, vykdymo veiksmai tęsiami nuo tos vykdymo proceso stadijos, kurioje jie buvo sustabdyti (CPK 167 straipsnio, CPK 628 straipsnio 2 dalis). T. K. apylinkės teismui 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2436-615/2017 pareiškėjo ieškinį išieškotojo atžvilgiu palikus nenagrinėtą (t. 2, v. b. l. 269-270), antstolis pagrįstai vykdymo veiksmus atnaujino ir juos tęsė nuo to etapo, kuriame jie buvo sustabdyti ir trečią kartą paskelbė pareiškėjui priklausančio Turto pirmąsias varžytynes. Nagrinėjamu atveju nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų svarbu buvo nustatyti, ar antstolis turėjo pareigą apie trečią kartą skelbiamas pirmąsias Turto varžytynes pranešti skolininkui prieš dvidešimt dienų iki jų pradžios. Pagal CPK 583 straipsnio 1 dalį, šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Kaip jau minėta, CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tačiau šioje normoje nėra nurodyta šios teisės realizavimo sąlygų. Šios skolininko teisės realizavimo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas. Kaip jau minėta pirmiau, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas numato antstolio pareigą pirmąsias varžytynes skelbti ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Nagrinėjamu atveju skolininko turtas buvo įvertintas 2016 m. balandžio 20 d. patvarkymu, apie kurį pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir šis antstolio procesinis veiksmas, remiantis šios nutarties 16 punkte nurodytais faktais, laikomas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog būtų atliktas pakartotinis skolininko turto įkainojimas, su kuriuo Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas sieja apelianto nurodomą dvidešimtiems dienų terminą iki pirmųjų varžytynių paskelbimo. Įvertinant pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju, antstoliui skelbiant trečiąjį kartą pakartotines Turto pirmąsias varžytynes po vykdymo veiksmų atnaujinimo, jis neturėjo pareigos iš naujo įkainoti turtą, apie jo įkainojimą informuoti pareiškėją ir, trečią kartą skelbdamas pirmąsias varžytynes, paskelbti jas ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų, todėl pripažinti, kad antstolis padarė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto pažeidimus nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skolininkas savo iniciatyva, remiantis CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostatomis, žinodamas apie vykdomus vykdymo veiksmus jo atžvilgiu, dar nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. birželio 20 d. varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje galėjo pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau to nepadarė. Atnaujinus vykdymo veiksmus antstolis varžytynes paskelbė ta pačia tvarka, kaip ir ankstesnes varžytynes, pagal 2016 m. balandžio 20 d. patvarkyme nurodytą turto įkainojimą (CPK 703 straipsnio 2 dalis, 713 straipsnis). Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat kvestionuoja paskelbtose varžytynės nustatytą parduodamo turto kainą, teigiant, kad per metus laiko, kuomet Turtas buvo įkainotas, galimai pasikeitė jo vertė, todėl antstolis, prieš paskelbdamas Turto varžytynes, turėjo apsvarstyti pakartotinės ekspertizės Turto vertei nustatyti paskyrimo galimybę. Pirmosios instancijos teismui minėtų aplinkybių neanalizavus, apelianto nuomone, teismas skundą išnagrinėjo tik formaliai, neišsiaiškinęs visų aplinkybių. Pastebėtina, kad šiuo atveju skundas pateiktas dėl 2017 m. birželio 20 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo. Todėl teismas, neišeidamas už skundo dėl antstolio 2017 m. birželio 20 d. patvarkymo ribų, šiuo atveju neturėjo pagrindo vertinti Turto tinkamo įkainojimo ar antstolio pareigos paskirti pakartotinę Turto ekspertizę. Tuo labiau, kad teismui pateiktas skundas nebuvo grindžiamas minėtais argumentais dėl galimai pasikeitusios Turto vertės ir su tuo susijusių antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. O pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Taigi, vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad varžytynėse pardavinėjamo Turto vertė, nustatyta 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu būtų pasikeitusi. Tokias abejones apeliantas grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei turto pardavimo iš varžytynių vykdymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl, atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.