Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent.

2024-03-28 apie 18.52 val., B. Brazdžionio g. 2, Vilniuje vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija,

Tokiais veiksmais M. M. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis M. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

VšĮ „Emprekis“ duomenys, patvirtinantys, kad lengvojo automobilio „VW Jetta“, 2016 metų gamybos, vertė 2024 m. kovo mėnesį 8 520 Eur (su PVM) (b. l. 35).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju M. M. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,72 prom. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0285 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 0,01 iki 1 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 25). Ši matavimo paklaida vertintina M. M. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,69 prom. (1,72 prom. – 1,7 proc. ≈ 1,69 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia M. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Visi M. M. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su KET 14 p. pažeidimu.

Dėl M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamojo M. M. prašymas perduoti jį pagal laidavimą sutuoktinės A. P.-M. atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat gautas A. P.-M. prašymas perduoti pagal laidavimą M. M. jos atsakomybėn Kaltinamasis teismo posėdžio metu palaikė prašymą taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

M. M. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad M. M. teisiamas pirmą kartą. Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

M. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus M. M. ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais (nežymų greičio viršijimą, sustojimas neleistinuose vietose) už juos paskirtos baudos sumokėtos; šiuo metu galiojanti yra viena administracinė nuobauda, paskirta 6 Eur bauda sumokėta (b. l. 106–115).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis 2024-04-08 baigė privalomuosius mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą ir gavo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Pats M. M. nurodė, kad po įvykio lankosi pas psichologą. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas tik teigiamai, kaip punktualus, laiku atliekantis pavestą darbą, etiškas, drausmingas darbuotojas (b. l. 170).

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, deda tinkamas pastangas elgesio prevenciniais tikslais, jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad M. M. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti A. P.-M. teisme paaiškino, kad M. M. yra jos sutuoktinis ir jų santykiai yra geri, pagarbūs; sutuoktinis tą patį vakarą papasakojo jai apie nutikusi įvykį Pažymėjo, kad nepateisina sutuoktinio poelgio, tačiau nori jį emociškai palaikyti, savo tinkamu pavyzdžiu daryti jam teigiamą įtaką. Jos, kaip laiduotojos, įtaką kaltinamajam gali pasireikšti bendrų veiklų, tarpusavio komunikacijos metu. Tiek ji, tiek kaltinamasis dabar lankosi pas psichologą. Jų šeimoje auga du mažamečiai vaikai, M. M. labai aktyviai įsitraukia į vaikų auginimo ir auklėjimo procesą. Pažymėjo, kad M. M. užima (duomenys neskelbtini) pareigas, įmonėje dirba virš metų laiko, darbas yra atsakingas, didžiąją laiko dalį praleidžia vairuodamas automobilį, koordinuodamas kitų darbuotojų veiklą. Automobilis priklauso įmonei, asmeninio automobilio šeima neturi.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad A. P.-M. neteista, administracine tvarka yra bausta už nešiurkščius administracinius nusižengimus (greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje), visos paskirtos nedidelės baudos yra sumokėtos. Darbovietės VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje apibūdinama tik teigiamai, kaip punktuali, gero strateginio mąstymo, organizuota, jautri darbuotojų atžvilgiu, besirūpinanti jų komfortiška darbo aplinka.

Iš M. M. ir A. P.-M. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie palaiko gerus santykius, tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšys, santykiai pagarbūs, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. P.-M. yra ne tik kaltininkui labai artimas, bet ir vertas ir teismo pasitikėjimo, neabejotinai galintis daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką asmuo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant A. P.-M. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas be užstato.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

M. M. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Visgi, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2024-03-29 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 Nr.2K-85-495/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinė rinkos vertė 2024 m. kovo mėnesį – 8 520 Eur.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju M. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka jai keliamus tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Vertinant, kokio dydžio turto vertė išieškotina iš kaltinamojo, pirmiausiai pažymėtina, kad nors gynybos teigimu ikiteisminio tyrimo metu VšĮ „Emprekis“ vairuoto automobilio vertė nustatyta ne visiškai objektyviai ir ženkliai skiriasi nuo tikrosios vertės, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje šio automobilio, kaip ilgalaikio turto, likutinė vertė – 1980,70 Eur, šie argumentai nėra pagrįsti. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad įmonės apskaitoje nurodyta daiktų vertė negali būti pripažįstama jų rinkos verte ir šios vertės gali tik išimtinais atvejais būti panašaus dydžio. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad daikto (turto) vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Kilus abejonėms dėl turto (daikto) vertės, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016, 2K-693/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainos individualus vertinimas nebuvo atliktas, todėl pagrįstai teigti, kad VšĮ „Emprekis“ nustatyta tokio modelio automobilio vidutinė rinkos kaina ženkliai skiriasi nuo kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos kainos, nėra pagrindo.

Vertinant gynybos prašymą dėl ne visos, o dalies M. M. vairuoto automobilio vertės išieškojimo iš kaltinamojo, pažymėtina, kad jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis – apie (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių (Liteko duomenų bazė). Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad M. M. ir jo sutuoktinė turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų pagal sudarytas paskolos, vartojimo kredito sutartis; kiekvieną mėnesį šių sutarčių vykdymu šeima privalo skirti apie 550 Eur. Jų šeimoje auga du mažamečiai vaikai (5 ir 2 metų amžiaus), už kurių priežiūrą ugdymo įstaigose kiekvieną mėnesį sumokama apie 650 Eur.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš M. M. išieškojimas visos vairuoto automobilio vertės, atsižvelgus į jo šeimos finansinę padėtį, šeimoje augančių vaikų turtinius interesus, nebūtų proporcinga ir adekvati poveikio priemonė padarytai nusikalstamai veikai, nes jam sukeltų didesnes neigiamas turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo M. M. išieškotina ne visa, o tik automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės dalį atitinkanti pinigų suma, t. y. 4 500 Eur, nustatant 2 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo savanorišką šios sumos sumokėjimo terminą. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Kaltinamajam M. M. 2024-03-29 nutarimu (b. l. 81–84) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Kompaktinis diskas su įrašais, esantis voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje, kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1d . 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. P.-M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. M. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str., 72 str. 2, 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 1 metams 8 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-03-29;

2) išieškoti iš M. M. dalį automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 500 Eur.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

4) automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 500 Eur, jis turi įmokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką ji turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos įmokos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

Išaiškinti laiduotojai A. P.-M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.