- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- eB2-1602-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02237-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius
- Kategorijos
- 3.4.3.9.1Įmonės pripažinimas bankrutavusia
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KGF“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Administratorė“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „KGF“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Prašymo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „KGF“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) Administratorė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „KGF“ bankrotą tyčiniu, apriboti buvusiam UAB „KGF“ vadovui S. S. teisę 5 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu. Nemokumo administratorės teigimu, egzistuoja pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytais pagrindais. S. S., būdamas įmonės vadovas, geriausiai žinodamas, kokia yra įmonės finansinė padėtis, žinodamas, jog įmonės turtas privalo būti naudojamas laikantis griežtai Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyto reglamentavimo, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, nevykdė savo imperatyvių pareigų, susijusių su tinkamu įmonės valdymu. S. S. sąmoningai savo veiksmais dar labiau blogino įmonės finansinę padėtį. Nemokumo administratorė nurodo, kad S. S. visiškai be jokio teisėto pagrindo neatlygintinai perleido įmonės turtą UAB „Skaitmena“, t. y. nurodė tretiesiems asmenims pagal įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras mokėti UAB „Skaitmena“, nors įmonės ir UAB „Skaitmena“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai ir įsipareigojimai, atitinkamai neegzistavo joks pagrįstas ir teisėtas pagrindas įmonei perleisti šiai priklausančias pinigines lėšas UAB „Skaitmena“. Dar daugiau, be jokio teisėto pagrindo S. S. nurašė visas, t. y. net 113 269,03 Eur vertės įmonei priklausančias atsargas. Dėl šios priežasties S. S. įmonei ir jos kreditoriams padarė 123 587,00 Eur (113 269,03 Eur nurašytas turtas + 10 217,97 Eur neatlygintinai perleistos piniginės lėšos UAB „Skaitmena“) žalą, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonė nebedisponavo turtu, iš kurio būtų galima padengti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kurie įmonės bankroto byloje sudaro daugiau nei 86 tūkst.
2. Buvęs įmonės vadovas S. S. atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymus nepateikė.
Atsiliepimas
3. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime prašo tenkinti nemokumo administratorės prašymus pilna apimtimi, t. y. pripažinti UAB „KGF“ bankrotą tyčiniu; apriboti S. S. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu. Nurodo, kad BUAB „KGF“ nemokumo administratorės ieškinyje išdėstyti argumentai yra pagrįsti. UAB „KGF“ pinigai 10217,97 Eur sumai 2019 m. vasario—gruodžio mėnesiais pagal bendrovės direktoriaus S. S. nurodymą buvo neteisėtai, neatlygintinai perleisti UAB „Skaitmena“, kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija ir kiti kreditoriais patyrė žalą. Kreditorė pažymėjo, kad sandorių sudarymo metu bendrovė buvo restruktūrizuojama, turėjo teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, kuriame nebuvo numatyta galimybė atlikti turto perkainojimo ir / ar nurašymo. UAB „KGF“ restruktūrizavimo proceso metu bendrovė savalaikiai nemokėjo einamųjų mokesčių: nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienai skola valstybės biudžetui buvo 15 508,41 Eur. Kreditorė taip pat nurodo, kad S. S. yra vadovas ir akcininkas ne tik UAB „KGF“, tačiau ir UAB „Skaitmena“ (kodas 302693524) bei UAB „Mikrobitas (kodas 304423805). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Mikrobitas“ turi nuo 2019 m. kovo mėn. susidariusią 26 340,95 Eur, o UAB „Skaitmena“ nuo 2020 m. balandžio mėn. 413 EUR skolą valstybės biudžetui. Kreditorės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad S. S. vadovauja ir yra akcininkas keleto kitų įmonių, kurios turi įsisenėjusių skolų valstybės biudžetui, yra grėsmė, kad po tam tikro laiko tokiais pačiais neteisėtais veiksmais, pažeidžiančiais sąžiningo verslo principus, fiduciarines vadovo pareigas, prives ir šiuos ūkio subjektus prie bankroto, taip padarydamas žalą minėtų įmonių kreditoriams. Dėl šios priežasties būtina tokius asmenis pašalinti iš verslo rinkos.
4. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) atsiliepime nurodo, kad sutinka su nemokumo administratorės prašyme dėl BUAB „KGF“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktais faktais, nes BUAB ,,KGF‘‘ vadovui veikiant nesąžiningai, įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui nuolat augo. UAB „KGF“ jau nuo 2010 metų valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo nereguliariai, o nuo 2016 metų skola tik didėjo ir 2017m. kovo 31 d. skola buvo 9235,09 Eur, todėl VSDFV Marijampolės skyrius, siekdamas apsaugoti savo, kaip kreditoriaus teises, taikė įvairias priverstinio išieškojimo priemones, bet įvertinęs, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tik didėja, pateikė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „KGF“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė VSDFV Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iškėlė UAB „KGF“ restruktūrizavimo bylą. Viso restruktūrizavimo metu UAB „KGF“ netinkamai vykdė einamųjų įmokų mokėjimą VSDFV biudžetui, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinus restruktūrizavimo planą, nevykdė plane nustatytų įsipareigojimų (atsiskaitymo su kreditoriais). Nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto iškėlimo. Kreditoriaus teigimu įmonė jau 2018 m. pabaigoje buvo nemoki ir nuostolinga. Vis dėl to, nepaisant šių aplinkybių, įmonės vadovas S. S. nesikreipė dėl restruktūrizavimo bylos įmonei nutraukimo ir bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau sistemingais ir sąmoningais veiksmais dar labiau blogino įmonės finansinę padėtį. S. S. žinodamas faktą, kad įmonės finansinė padėtis sudėtinga, privalėjo imtis priemonių, kad įmonės veikla būtų pelninga, nedidėtų įmonės įsipareigojimai, kreditorių reikalavimai būtų dengiami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, o įmonės mokumas būtų atkurtas. UAB „KGF“ 2019 m. sausio 31 d. ir 2020 m. kovo 1 d. bendroje sumoje nurašė turto už 113 269,03 Eur vertės. Šiais veiksmais įmonės savininkas siekė sau asmeninės naudos, t. y. siekė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą turtas nebūtų realizuojamas bankroto proceso metu. S. S. veiksmai, kuriais šis tyčia privedė įmonę prie bankroto pasireiškė ne tik įstatyme numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, pažeidimu, tačiau ir tuo, jog pastarasis neatlygintinai perleido įmonės turtą tretiesiems asmenims, t. y. UAB ,,Skaitmena“, kuriai ir pats vadovavo nuo 2011-11-21 iki 2019-10-16, nuo 2019-12-31 iki dabar. Šiuos veiksmus S. S. atliko be jokio teisinio pagrindo dar labiau pablogindamas įmonės finansinę padėtį bei padarė kreditoriams žalą, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonė nebedisponavo turtu, iš kurio būtų galima padengti įmonės kreditorinius finansinius reikalavimus. Kreditoriaus nuomone, yra pagrindas BUAB ,,KGF“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi BUAB ,,KGF‘‘ veiksmuose galima nustatyti ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Kreditorius pritaria nemokumo administratorės pozicijai, dėl siūlymo įmonės vadovui apriboti teisę 5 metams eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialus valdymo organo nariu. Pažymi, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą draudėjas vėluodavo mokėti einamąsias įmokas, nesilaikė restruktūrizavimo plano metmenų. S. S. vadovaujama UAB „Skaitmena“ taip pat nevykdo įsipareigojimų Fondo biudžetui, šiuo metu skola yra 1382,85 Eur, įsiskolinimo išieškojimas perduotas antstoliams vykdyti. Taip pat S. S. vykdo individualią veiklą, skola Fondo biudžetui 5900 Eur, įsiskolinimo išieškojimas perduotas antstoliams vykdyti. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai iš S. S. vykdo išieškojimą pagal 29 vykdomąsias bylas, bendra skolų ir vykdymo išlaidų visose vykdomose skolininko bylose apie 150 tūkst.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
5. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Teismas, vadovaudamasis teisės aiškinimu, jog įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas, nagrinėjamu atveju spręs klausimą dėl UAB ,,KGF“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikydamas anksčiau galiojusio ĮBĮ normas, nes buvusio įmonės vadovo veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti 2019 m., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo.
Dėl BUAB „KGF“ bankroto pripažinimo tyčiniu
Motyvuojamoji dalis
7. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
8. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
9. BUAB „KGF“ nemokumo administratorė BUAB „KGF“ bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.
10. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
11. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis 4 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
12. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui ir privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
15. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
16. Nagrinėjamoje byloje iš teismų informacinės sistemos Liteko ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „KGF“ iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas, gavęs RUAB „KGF“ nemokumo administratorius prašymą nutraukti RUAB „KGF“ restruktūrizavimo procesą, nustatęs, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano, savo įsipareigojimų, 2020 m. kovo 24 d. nutartimi nutraukė bendrovės restruktūrizavimo procesą ir iškėlė UAB „KGF“ bankroto bylą. UAB „KGF“ vadovu nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., t. y. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „KGF“ įsiteisėjimo bendrovės vadovu buvo S. S..
17. Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2019 metus duomenimis, 2018 m. bendrovės turtas sudarė viso 127 912 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 56 382 Eur. Tuo tarpu iš pateiktų į bylą duomenų apie 2018 m. bendrovės pradelstus įsipareigojimus, bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 metais sudarė 67 678,40 Eur, t. y. viršijo pusę įmonės turto vertės. Bendrovės turto vertė 2019 m. buvo 58 444 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 65 863 Eur. Remiantis 2019 m. gruodžio 31 d. peno (nuostolių) ataskaita 2018 metais bendrovė patyrė 1012 Eur nuostolių, o 2019 metais – 78 949 Eur nuostolių. Taigi bendrovės finansinė padėtis realiai tik blogėjo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad bendrovė vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki, tačiau jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuometinis bendrovės vadovas S. S., pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 m., turėjo įvertinti, kad įmonė yra nemoki ir vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą.
18. Konstatavęs, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d., ir nustatęs, kad bankroto byla bendrovei buvo iškelta tik 2020 m kovo 24 d. ir tą padarė ne bendrovės vadovas S. S., bet teismas, vadovaudamasis JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje, tenkindamas nemokumo administratoriaus prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, teismas sprendžia, kad pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas tapo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimu.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. S., kaip RUAB „KGF“ direktorius, nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. tretiesiems asmenims (UAB „KAZI-TRANSPORT“, UAB „ST biuro sistemos“, UAB „Metrum LT“, UAB „Kardiolita“, UAB „Auretra“, UAB „Skorpiono takas“ UAB „Televisata“, UAB „Autovaldas“, UAB „Marijampolės Jupojos technika“, UAB „Grafus“, UAB „Truck Find“ UAB „Jontransa“, UAB „Gaschema“, UAB „Ekotechnologijos“, UAB „Rigidas“, UAB „Telemarketing“, UAB „Statranga“) išrašė PVM sąskaitas faktūras. Šiose sąskaitose faktūrose tretiesiems asmenims nurodyta mokėjimus už iš RUAB „KGF“ įsigytas prekes atlikti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“. UAB „Paysera LT“ pateiktame atsakyme į administratorės užklausimą, nurodė, kad minėta sąskaita atidaryta UAB „Skaitmena“ vardu. RUAB „KGF“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos kitai bendrovei UAB „Skaitmena“, o ne RUAB „KGF“. Byloje nėra duomenų apie UAB „Skaitmena“ ir RUAB „KGF“ sutartinius santykius arba RUAB „KGF“ įsipareigojimus UAB „Skaitmena“. Tačiau, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, UAB „Skaitmena“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) vadovu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. spalio 16 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 31 d. yra S. S.. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo11 d. sprendimu už akių BUAB „KGF“ priteista iš UAB „Skaitmena“ 10 217,97 Eur be pagrindo gautų lėšų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo ir yra įvykdytas.
20. Teismo vertinimu, perleidžiant neatlygintinai prekes, S. S. turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeis kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „Skaitmena“ būtų kokiais nors sutartiniais santykiais susijusi su RUAB „KGF“, tačiau abi įmonės susijusios per valdymo organus. Todėl RUAB „KGF“ vadovo veiksmai, neatlygintinai perleidžiant jau nemokios įmonės turtą ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatitiko nemokios įmonės ir kreditorių interesų.
21. Nemokumo administratorės teigimu S. S., siekdamas sau asmeninės naudos, t. y., kad iškėlus įmonei bankroto byla turtas nebūtų realizuojamas bankroto proceso metu, šį įmonės turtą neteisėtai pasisavino pasirašęs deklaratyvius nurašymo aktus. Nemokumo administratorės nuomone, S. S. tokiu būdu pažeidė savo, kaip vadovo pareigą užtikrinti įmonės turto apsaugą, savanaudiškai ir sistemingai pasisavino itin didelės vertės įmonės atsargas, tokiais veiksmais eliminuodamas kreditorių galimybę padengti savo reikalavimus iš įmonės turto, taip tyčia privesdamas įmonę prie bankroto. Nemokumo administratorė įrodinėja, kad S. S., būdamas įmonės direktorius, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. nepagrįstai nurašė įmonės turto už bendrą 113 269,03 Eur dydžio sumą.
22. Iš pateiktų į bylą UAB „KGF“ 2019 m. gruodžio 31 d. S. S. sudaryto materialinių vertybių nurašymo akto Nr. 15 matyti, kad nurašyta turto už 84 316,00 Eur sumą, 2020 m. kovo 1 d. materialinių vertybių nurašymo akte Nr. 1 nurodyta, kad nurašyta turto už 60 949,17 Eur sumą. Viena vertus, teismo vertimu, pateikti į bylą prekių nurašymo aktai nepatvirtina aplinkybių, kad prekės buvo pasisavintos S. S.. Kita vertus, RUAB „KGF“ teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane buvo nurodyta, kad UAB „KGF“ neketina perkainoti ar nurašyti jokio turto. Restruktūrizavimo procese privaloma laikytis restruktūrizavimo plano, priešingu atveju, pažeidžiami kreditorių teisės bei teisėti interesai. Be to, kaip matyti iš pateikto į bylą Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių, teismas konstatavo, kad atsakovui S. S. nepateikus jokių duomenų ir nenurodžius absoliučiai jokių duomenų, kurių pagrindu būtų žinoma, kokios konkrečiai bei dėl kokių priežasčių atsargos įmonės restruktūrizavimo metu buvo nurašytos, laikytina, kad atsakovas nesilaikė imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių restruktūrizavimo procesą, todėl atliko neteisėtus veiksmus (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas sprendė, kad atsakovui be pagrindo nurašius įmonės turtą, ieškovė dėl to patyrė iš viso 113 269,03 Eur turtinę žalą, todėl atsakovas privalo šią žalą atlyginti visiškai ir priteisė iš atsakovo S. S. ieškovei BUAB „KGF“ 113 269,03 Eur.
23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 , 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
24. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad įmonei esant nemokiai, bendrovės vadovas S. S. nesiėmė jokių veiksmų, kad įmonės finansinė padėtis pagerėtų ir įmonė turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais, priešingai, sąmoningai blogai valdė RUAB „KGF“, netinkamai vykdė pareigas, susijusias su bendrovės valdymu, t. y. įmonei esant nemokiai, sąmoningai neinicijavo bankroto bylos UAB „KGF“ iškėlimo, tačiau toliau blogino įmonės turtinę padėtį nurodydamas atlikti mokėjimus už bendrovės prekes nesusijusiai UAB „Skaitmena“, įmonės restruktūrizavimo metu nurašydamas prekių atsargas, tokiu būdu mažino bendrovės turtą, iš kurio turėjo būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai. Aptarti S. S. veiksmai dėl neatlygintino turto perleidimo, nurašymo teikia pagrindą išvadai, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą sumažėjo arba buvo net panaikintos. Byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl konstatuojama, kad aptarti RUAB „KGF“ vadovo S. S. veiksmai sudaro pagrindą BUAB „KGF“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
Dėl prašymo dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo
25. Prašymas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teismui pateiktas po JANĮ įsigaliojimo, todėl jo išsprendimui taikytinos JANĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020).
26. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytas S. S., kaip įmonės vadovo, sąmoningas netinkamas pareigų vykdymas. BUAB „KGF“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu. Tyčinį BUAB „KGF“ bankrotą sukėlė S. S. neteisėti veiksmai sąmoningai bloginant bendrovės turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad po bankroto bylos UAB „KGF“ iškėlimo, S. S. bankroto proceso eiga nesidomi, atsiliepimų į pareikštus prašymus neteikia.
28. Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) S. S. šiuo metu yra UAB „Skaitmena“ ir UAB „Mikrobitas“ vadovu.
29. UAB „Skaitmena“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. vasario 12 d. siekia 1 381,12 Eur, UAB „Mikrobitas“ – 4 823,21 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad jos duomenimis UAB „Mikrobitas“ turi nuo 2019 m. kovo mėn. susidariusią 26 340,95 Eur, o UAB „Skaitmena“ nuo 2020 m. balandžio mėn. 413 Eur skolą valstybės biudžetui. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis tiek UAB „Skaitmena“, tiek UAB „Mikrobitas“ reiškiami turtiniai reikalavimai, kuriuos teismai tenkina. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontorose dėl išieškojimo iš S. S. užvesta virš 30 vykdomųjų bylų. S. S. veiksmai privedant prie tyčinio bankroto UAB „KGF“, jo nesąžiningas kreditorių atžvilgių elgesys, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja grėsmė, jog po tam tikro laiko, S. S. tokiais pačiais neteisėtais veiksmais, paneigiančiais sąžiningo verslo principus, gali privesti ir šias įmones prie bankroto, taip padarydamas žalą įmonės kreditoriams. Dėl šios priežasties tokį asmenį privalu pašalinti iš verslo rinkos.
30. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, aptartus buvusio BUAB „KGF“ vadovo S. S. veiksmus nevykdant įstatymo nustatytų pareigų, nesilaikant sąžiningo verslo, siekdamas apsaugoti asmenis nuo nesąžiningo vadovo, nevykdančio imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas apriboti S. S. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
31. Nemokumo administratorė prašo taikyti nurodytą apribojimą maksimaliam įstatyme numatytam 5 metų terminui.
32. Sprendžiant dėl taikytino apribojimo trukmės reikšminga tai, kad, pagal UAB „KGF“ bankroto bylos duomenis, bendrovės kreditorių reikalavimų suma – 89 892,39 Eur. Taigi teismo vertinimu, netinkami S. S. veiksmai sukėlė didelius turtinius praradimus bendrovės kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendžia, kad teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu S. S. apribotina maksimaliam įstatyme numatytam 5 metų terminui (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1,4 punktais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo13 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
tenkinti BUAB „KGF“ nemokumo administratorės MB „Administratorė“ prašymus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir apriboti buvusiam UAB „KGF“ vadovui S. S. teisę 5 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu.
Pripažinti BUAB „KGF“ (juridinio asmens kodas: 151322716) bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad tyčinį BUAB „KGF“ bankrotą sukėlė buvusio įmonės vadovo S. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai.
A. S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti nutarties kopiją S. S. bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Įpareigoti nemokumo administratorę su šia nutartimi supažindinti BUAB „KGF“ kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.