- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- e2-2208-375/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- J. M. P.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Martynas Vilčinskas
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant trečiajam asmeniu J. M. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei V. K., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. M. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7 820,44 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovas su atsakove artimai bendravo, norėjo kurti šeimą. 2015 m. atsakovė nusipirko butą ir paprašė padėti jai finansiškai. Pasitikėdamas atsakove paprašė savo motinos paskolinti atsakovei pinigų buto remontui, dėl kurių grąžinimo pretenzijų neturi, nes atsakovė skolą motinai yra grąžinusi. Remontui einant į pabaigą atsakovė paprašė, kad jis padėtų savo nuožiūra ir lėšomis įrenginėti butą ir žadėjo atsiskaityti. 2017 m. sausio mėnesį su atsakove susipyko ir santykius nutraukė, tačiau ji taip ir neatsiskaitė už jai supirktas prekes butui ir buičiai. Taip ji nepagrįstai praturėjo ieškovo sąskaita. Viso bendravimo laikotarpio metu atsakovės reikmėms buvo išleista virš 10 000 Eurų, tačiau reikalavimą reiškia dėl 7 820,44 Eur, nes ne visus dokumentus pavyko išsaugoti ir negali įvertinti savo darbo. Rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad už buto pagerinimus ir prekes, kuriomis iki šiol disponuoja atsakovė, sumokėjo ieškovas.
Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad investavo į buto įrengimą, nes planavo gyventi su atsakove ir ji žadėjo grąžinti pinigus kai parduos butą. Remontą pradėjo „nuo nulio“. Atsakovė pardavė savo butą, bet pinigų negrąžino. Pasitikėdamas atsakove jokių sutarčių nesudarinėjo ir viską pirko iš savo lėšų. Atsakovė pareiškė pretenzijas, kad per brangiai viskas pirkta. Visi nupirkti daiktai yra pas atsakovę, padarytas prabangus remontas. Ieškovas su mama veda bendrą ūkį, naudojasi kartu su ja ta pačia banko kortele. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama byla yra atskira ir tie pinigai yra atskiras dalykas. Ieškovas yra ūkininkas, pardavė žemę, fermas. Tuo metu turėjo 15 000 Eur už parduotą butą. Su atsakove dėl remonto sąmatos nesitarė. Dabar paskaičiavo, kad savo pinigų išleido apie 14 000 Eur, neįskaitant kuro išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka.
Nesutikimas grindžiamas tuo, jog ji su ieškovu artimai bendravo nuo 2014 m., galvojo apie šeimos kūrimą. 2015 m. liepos 9 d. ji įsigijo 127/1174 dalis žemės sklypo bei ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Buvo suteiktas 70 642 Eur dydžio kreditas turto įsigijimui ir būsto įrengimui. Iš gauto kredito jai liko 17 062 Eur, skirtų būstui įrengti.
Atsakovė pripažįsta, jog ieškovas padėjo jai įsirengti būstą, tačiau tai nebuvo piniginis indėlis. Atsakovė neginčija pateiktų byloje duomenų apie įsigytas prekes, medžiagas. Viskas buvo skirta būstui įrengti, apstatyti, tačiau perkama iš atsakovės lėšų. Ieškovo prašymu į jo motinos J. M. P. vardu atidarytą sąskaitą pervesdavo pinigų, už kuriuos ieškovas pirko medžiagas, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus. Ieškovas turėjo (galimai ir dabar turi skolų), todėl pinigai nebuvo pervedami į jo vardu atidarytą sąskaitą.
Šalims draugaujant ieškovas niekur nedirbo, jokių pajamų negavo, todėl negalėjo atsakovės reikmėms išleisti virš 10 000 Eur. Šalių santykiai nutrūko, kai ieškovas 2017 m. sausio 11 d. prieš atsakovę panaudojo smurtą. Ieškovas dėl savo elgesio atsiprašė ir atsakovė jam atleido su sąlyga, kad jie gyvens atskirai. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įpareigojant ieškovą gyventi atskirai, nesiartinti arčiau nei nustatytu 200 metrų atstumu bei uždraudžiant ieškovui bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su atsakove, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna atsakovė. Galimai vedamas keršto ieškovas kreipėsi į teismą su visiškai nepagrįstais reikalavimais ir tokiu būdu siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
Ieškovas yra pateikęs 2015-09-15 PVM sąskaitą - faktūrą serija ARA Nr.0032265, tiekėjas UAB „Lemora“, suma 39,25 Eur. Sąskaitą ieškovas apmokėjo pasinaudojant J. M. P. banko kortele. Tai irgi patvirtina, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti.
Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovas žadėjo pats viską padaryti, o ji tik pervesdavo pinigus arba duodavo grynaisiais. Ieškovu pasitikėjo. Jis nurodydavo kokias sumas pervesti į mamos sąskaitą, nes pats kortelės neturėjo. Negalvojo, kad kils problemos, nes buvo susižadėję, darbai vyko. Dabar mano, kad pinigai nebuvo panaudoti remontui, nes buvo pervesta reikalinga suma ir jų turėjo pakakti. Viskas yra bute. Ieškovas pirko ir sąskaitas išsirašė savo vardu. Iš jo mamos pinigų nesiskolino. Pavedime nurodė “skolos grąžinimui“ pagal ieškovo nurodymą. Paskui paskirties nenurodydavo. Duodavo ir grynaisiais pinigais, bet įrodymų neturi. Pardavė butą ir viską ieškovui atiduodavo iki cento, ieškovas savo lėšomis neprisidėjo. Kai gaudavo pinigus iš banko ieškovas nurodydavo kiek duoti grynaisiais pinigais, kiek pavedimais. Būsto įrengimui bankas davė 21 000 Eur.
Trečiasis asmuo J. M. P. atsiliepimo nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
J. M. P. paaiškino, kad 2015 m. paskolino 9 000 Eur atsakovei buto remonto pradžiai. Raštelio iš jos neėmė, nes ją pažinojo. Sūnus sakė, kad atsakove jis pasitiki. Sakė atsakovei, kad ji pinigus grąžintų per banko sąskaitą. Pinigų sąskaitoje nelaikė ir nuo sąskaitos nuimdavo, nes pinigus laikė namuose. Atsakovė visus pinigus grąžino. Iš karto visų neturėjo, tai atsakovei buvo pasakyta, kad pervestų į sąskaitą. Sūnus sąskaita irgi naudojosi. Šitie pinigai yra atsakovės skola jai. Atsakovė sakydavo, kad Gintaras viską daro. Pinigai buvo pravesti jai. Sūnus pats pinigų turėjo: gavo avansą už butą, parduodavo grūdus. Atsakovei sakė, kad grąžintų pinigus, o jei kartu būtų gyvenę – tegu lieka. Raštelio su atsakove nesirašė, nes sūnus sakė, kad atsakovė grąžins. Tai buvo jos pinigai ir jie buvo panaudoti buto įrengimui. Pinigus pasiliko sau, bet truputį duodavo ir sūnui, o jis tvarkė atsakovei butą. Už paskolintus pinigus atsakovė tvarkė butą ir paskui skolą jai grąžino. Kai atsakovė pervesdavo pinigus juos išimdavo iš sąskaitos. Atsakovė grąžino dalimis tik per banką. Grąžinti buvo visi 9 000 Eur. Pinigus perdavė Gintarui, o jis juos panaudojo butui tvarkyti. Su atsakove nekalbėjo apie grynus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtino vieną pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-369/2014, 3K-3-3-236-611/2016).
Taikant nepagrįsto praturėjimo institutą turi būti nustatytos šios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistas teises kitais gynybos būdais, t.y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų civilinio kodekso normų taikymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-40-690/2015, Nr. e3K-47-248/2017).
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys nors kartu negyveno, tačiau artimai bendravo, planavo kurti šeimą. Atsakovė 2015 m. liepos 9 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 127/1174 dalis žemės sklypo bei ½ dalį gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažįsta, jog ieškovas padėjo įrengti jai būstą, užsakyti baldus, įsigyti buitinę techniką ir kt.; Atsakovė patvirtino, kad ieškinyje nurodyti daiktai yra jos bute, tačiau teigė, kad viskas yra nupirkta už jos asmenines lėšas, pervestas į ieškovo motinos sąskaitą arba perduotas ieškovui grynaisiais pinigais. SEB banko išrašai patvirtina, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. - 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu į ieškovo motinos J. M. P. sąskaitą buvo pervesta 8 952 Eur. Ieškovo pateiktose sąskaitose – faktūrose, pinigų priėmimo kvituose ir kituose dokumentuose 7 820,44 Eur sumai, pagal kuriuos buvo įsigytos medžiagos būsto įrengimui ir buitinė technika, pirkėju ir pinigų mokėtoju įvardintas ieškovas. Ieškovas prašo šią sumą priteisti iš atsakovės teigdamas, kad ji nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo praturtėjo jo sąskaita. Ieškovas aplinkybę dėl atsakovės jo motinai, byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtrauktai J. M. P. pervestų pinigų laikė nereikšminga šioje byloje teigdamas, jog atsakovė iš trečiojo asmens buvo pasiskolinusi 9 000 Eur ir, jo žiniomis, skolą yra grąžinusi, todėl šie paskoliniai santykiai nėra niekaip susiję su pareikštu reikalavimu atsakovei.
Tačiau teismas su šiuo ieškovo argumentu nesutinka (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, turi įrodyti, kad prašoma ginti teisė egzistuoja ir kad ji yra pažeista. Tik nustačius šias aplinkybes įmanomas teisminis pažeistų teisų apgynimas Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, turi teisę įrodinėti, kad ieškovo prašoma ginti materialinė teisė neegzistuoja, kad kaip teisė ji nėra pažeista arba kad dėl jos pažeidimo atsakingas ne jis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginamos pažeistos teisės, reiškia, kad ieškovas turi ginamas teises ir kad atsakovas jas pažeidė. Sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Įstatymų leidėjas Civilinio proceso 182 straipsnyje reglamentavo aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo teismo proceso dalyviai yra atleidžiami. Tarp jų yra aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas). Vadinasi, teismo sprendimas dėl pažeistų teisių įtvirtina prejudicinius faktus dėl šių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, jei pirmesnėje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis yra reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-306/2010, 3K-3-282/2012, 3K-3-450-916/2017)).
Teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kad galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismo sprendimai. Atsižvelgiant į tai nagrinėdamas šią bylą teismas vadovaujasi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo sprendimu nustatytais prejudiciniais faktais, nes toje byloje teisminio nagrinėjimo dalyku buvo šiai bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės : V. K. J. M. P. atliktas piniginių lėšų pervedimas, pervedimų tikslas ir disponavimas gautomis lėšomis bei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp V. K. ir J. M. P..
Ieškovas savo reikalavimą reiškia nesiedamas jo su jau išnagrinėta byla . Jis teigia, kad V. K. ir jo mama J. M. P. buvo paskolinių teisinių santykių dalyvėmis: esą, tuometinė jo draugė skolinosi iš jo motinos 9 000 Eur būsto įrengimui. Per jį atsakovei buvo perduoti grynieji pinigai, tačiau skola jau yra grąžinta.
Liteko programos duomenys rodo, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-474-1009/2018, kurioje dalyvavo V. K., kaip ieškovė, J. M. P. buvo patraukta atsakove, o G. P. trečiuoju asmeniu. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 1 d. V. K. pareiškė ieškinį atsakovei J. M. P. reikalaudama priteisti jai be pagrindo įgytus pinigus 8 252 Eur. Reikalavimas, kaip ir atsakovės atsiliepimas šioje byloje, buvo grindžiamas tais pačiais rašytiniais įrodymais - mokėjimo pavedimais, kuriais J. M. P. iš viso buvo pervesta 8 952 Eur, iš kurių 700 Eur atsakovė grąžino bei aplinkybe dėl būsto įrengimo: V. K. tvirtino, jog asmeniniai jos pinigai į J. M. P. sąskaitą buvo pervesti G. P. nurodymu jos, V. K. būsto įrengimui , tačiau G. P. pareiškus jai ieškinį dėl 7820,44 Eur nepagrįsto praturėjimo priteisimo ji mano, kad šie pinigai būsto įrengimui nebuvo panaudoti, todėl prašė juos priteisti. J. M. P. , nesutikdama su pareikštu ieškiniu teigė, kad taip jai buvo grąžinta 9 000 Eur paskola, kurią iš jos V. K. paėmė būsto įrengimui. Trečiuoju asmeniu byloje įtrauktas G. P. taip pat tvirtino, jog jo mama paskolino V. K. 9 000 Eur būstui įrengti. Kaip jau minėta, ir šioje nagrinėjamoje byloje šalys vadovaujasi tomis pačiomis aplinkybėmis: ieškovas teigia, kad atsakovė pinigus į jo motinos sąskaitą pervedinėjo paskolos, paimtos iš J. M. P., grąžinimui, o būstą jis įrenginėjo iš savo asmeninių lėšų. Tačiau dabar skiriasi trečiojo asmens J. M. P. paaiškinimai, kurie vertintini kaip nenuoseklūs ir prieštaringi: šioje byloje ji teigia per savo sūnų paskolinusi grynaisiais pinigais atsakovei 9 000 Eur būsto įrengimui, tačiau buvo pageidavusi, kad pinigai būtų grąžinti per banką į jos sąskaitą, iš kurios ji, esą, pinigus vėl nuimdavo ir dalį atiduodavo ieškovui, savo sūnui, kad jis įrenginėtų atsakovės būstą. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėtoje byloje J. M. P. teigė, kad iš atsakovės atgautus pinigus panaudojo pati ir jokių pinigų sūnui nedavė, todėl tokie trečiojo asmens paaiškinimai vertintini kritiškai kaip neobjektyvūs turint tikslą padėti savo sūnui.
Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovas, nei jo mama J. M. P. nepaneigė ir patvirtino, kad ieškovas naudojasi J. M. P. banko kortele (Civilinio proceso kodekso 186 straipsnis). Tą patvirtina ir rašytiniai įrodymai - pačio ieškovo pateikta 2015 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita – faktūra ARA Nr.0032265 ir trečiojo asmens sąskaitos SEB banke išrašas rodantys, kad mokėjimas UAB“Lemora“ atliktas pasinaudojant J. M. P. banko kortele.
Atsakovė neneigė , kad ieškovas ne tik supirkinėjo reikalingą įrangą, medžiagas, baldus ir pan., bet ir pats dirbo. Ieškovas šioje byloje reiškia reikalavimą tik dėl jo investuotų asmeninių lėšų į atsakovės būsto įrengimą neįvertindamas savo atlikto darbo pinigine išraiška, todėl bylos nagrinėjimo ribas ir apibrėžia aplinkybės tik dėl būsto įrengimui išleistų lėšų. Atsakovė abejose bylose nuosekliai teigė, kad jokios paskolos nebuvo, o pinigai į ieškovo motinos asmeninę sąskaitą buvo pervedinėjami tikslingai pagal pačio ieškovo nurodymą - būstui įrengti, todėl ieškovas būstą įrenginėjo mokėdamas ne savo asmeniniais , o į J. M. P. sąskaitą pervestais atsakovės pinigais. Prekių įsigijimo laikotarpis ( 2015 m. rugsėjo 15 d. – 2016 m. liepos 18 d. ) bei atsakovės atliktų pavedimų laikotarpis ( 2015 m. rugpjūčio 19 d. – 2015 m. gruodžio 17 d.), pervestų pinigų suma (8 952 Eur, iš kurių 700 Eur atsakovei buvo grąžinta, liko 8 252 Eur) bei būsto įrengimui išleistų pinigų (7 820,44 Eur) apylygės sumos, nustatytas faktas, kad apmokant už prekes buvo pasinaudota ieškovo motinos J. M. P. banko kortele, leidžia labiau tikėti nei netikėti, kad būsto įrengimo darbai , kurie vyko nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio (2017 m. sausio pradžioje šalys santykius iš viso nutraukė) buvo atliekami už pačios atsakovės pinigus.
Juolab, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo sprendimu Nr. e2-474-1009/2018, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-613-368/2018, buvo paneigtas paskolinių santykių egzistavimas tarp V. K. ir J. M. P.. V. K. ieškinys buvo atmestas, nes teismui atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad pinigai jai buvo faktiškai perduoti ir konstatuota, kad“ ginčo sumą ieškovė pervedė būtent savo interesais t.y. už pervestas lėšas G. P. turėjo nupirkti jos būsto įrengimui reikalingų medžiagų“. Šalys pripažįsta, kad šiuo metu būstas jau yra įrengtas. Nors ieškovas neigia, kad jis, atlikdamas būsto remonto ir įrengimo darbus disponavo atsakovės į jo motinos sąskaitą pervestomis piniginėmis lėšomis, tačiau teismo sprendimu nustatyta prejudicinė aplinkybė, kad pinigus atsakovė pervedinėjo tikslingai ne paskolos grąžinimui, o savo būsto įrengimui, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas į atsakovės būsto įrengimą ne tik kad neinvestavo jokių savo asmeninių piniginių lėšų, nes reikalingas prekes ir daiktus pirko už atsakovės pinigus, bet galimai galėjo ir pasipelnyti atsakovės sąskaita, todėl jokios jo teisės pažeistos nebuvo.
Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, valstybei – pašto išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 264-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. P. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur ( tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 6 Eur ( šešis eurus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.