Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

2023-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-53-482/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-23
Bylos Nr.
eII-53-482/2023
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00041-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. T.
Suinteresuotas asmuo
"Mogo LT"
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Vidmantas Ravinis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-53-482/2023Proceso Nr. 4-28-3-00041-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 23 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. T. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. atstovo advokato Vidmanto Ravinio skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2023 m. kovo 20 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1186-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Deividas Markinas 2023 m. kovo 20 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1186-2023, kuriuo E. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis 38 straipsnio nuostatomis, jai paskirta galutinė 300 Eur bauda ir specialios teisės atėmimas (teisės viruoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Pažeidėja patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad Marijampolės sav., Marijampolėje, Kauno 42A, 2023 m. vasario mėn. 15 d. 13 val. 45 min. vairavo transporto priemonę rankomis naudodamasi mobiliojo ryšio priemone, t. y. telefonu. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

Pareiškėja E. T. iš dalies nesutinka su priimtu nutarimu, jos atstovas advokatas Vidmantas Ravinis skundu prašo teismo Marijampolės AVPK 2023 m. kovo 20 d. nutarimą pakeisti ir administracinę teiseną dalyje dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) netaikant arba sutrumpinant taikymo terminą.

Skunde nurodyta, kad pareiškėja sutinka su nutarimu dalyje dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje paskirta nuobauda, tačiau nesutinka su jos veikos kvalifikavimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir su šioje dalyje paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemone. Pareiškėja nesutinka, kad ji 2023 m. vasario 15 d. 13 val. 45 min. vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės jos vairuoti. Pareiškėja pažymi, kad 2019 m. balandžio 9 d. jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 64-ANRP-3968-2019 bei paskirta 85 Eur bauda, bei papildomai skirta administracinio poveikio priemonė - specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Pareiškėja, vykdydama ja paskirtą nuobaudą, 2019 m. balandžio 29 d. sumokėjo ja paskirtą baudą ir taip įvykdė jai paskirtą nuobaudą. Kadangi pareiškėjai 3 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ji visą šį laikotarpį transporto priemonių nevairavo ir laikėsi minėtos paskirtos administracinio poveikio priemonės. Kadangi jai buvo pasakyta, kad tam, jog galėtų pasibaigus minėtam 3 mėnesių atėmimo terminui vairuoti transporto priemonę, privalės išklausyti papildomus vairuotojų mokymus, ji dėl tokių papildomų mokymų kurso baigimo užsiregistravo į tokius mokymus turinčią teisę organizuoti mokymo įstaigą UAB „ARV-Auto“ ir joje išklausė papildomą vairuotojų mokymą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Mokymo įstaiga nurodė, kad toks papildomas vairuotojų mokymo kursų baigimo pažymėjimas bus išsiųstas VĮ Regitra ir kad ji po šių kursų baigimo jau galinti vairuoti transporto priemones, kadangi jai paskirtas 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas jau pasibaigė ir ji papildomus vairuotojų mokymo kursus išklausė ir tai patvirtinantį pažymėjimą gavo. Tad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir pareiškėjai išklausius papildomus vairuotojų mokymo kursus, pareiškėja nuo tos dienos visą laiką toliau vairavo transporto priemonę, rūpinosi jos technine priežiūra ir privalomuoju draudimu. Todėl pareiškėja labai nustebo, kai 2023 m. vasario 15 d. jai buvo pasakyta, kad ji teisės vairuoti transporto priemonės neturi. Policijos pareigūnai pareiškėjai paaiškino, kad su tokiomis situacijomis jiems teko susidurti ir anksčiau, tačiau anksčiau jie tik įspėdavo, pasakydami, kad turi kreiptis į VĮ Regitra ir parašyti prašymą, bet asmenų nebausdavo, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, jie privalo bausti, nors, kaip paaiškino patys suprantantys, kad tokia situacija nėra normali. Kaip paaiškėjo, policijos pareigūnai pareiškėją laikė, kaip asmeniu neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonės, tik todėl, kad pareiškėja, pasibaigus jai paskirtos teisės atėmimo laikotarpiui, papildomai nesikreipė į VĮ Regitra ir ten neužpildė prašymo, kad sistemoje būtų atliktas įrašas apie teisės vairuoti transporto priemones gražinimą. Pareiškėja mano, kad ši situacija policijos pareigūnų buvo įvertinta netinkamai, dėl ko pareiškėja nepagrįstai buvo nubausta dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymo. ANK 424 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę, kai teisės ją vairuoti neturi. Tuo tarpu pareiškėja 2023 m. vasario 15 d. teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, ši teisės pareiškėjai nebuvo atimta ir / ar sustabdyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, pareiškėja tiek jai paskirtą nuobaudą ( baudą) buvo sumokėjusi, taip pat įvykdė ir sąlygą dėl papildomų vairuotojų mokymo kursų išklausymo. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas, kai tokia teisė yra atimta numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalyje, o 3 dalis kalba tik apie tokius asmenis, kurie teisės vairuoti transporto priemones aplamai neturi ir jos niekada neturėjo. Pareiškėja yra išlaikiusi egzaminus ir turi jai išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris kaip ir numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 dalis ir 20 straipsnio 3 dalis patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones. Taigi, pareiškėja turi teisę vairuoti transporto priemones ir tokią jos teisę patvirtina jai išduotas bei jos turimas vairuotojo pažymėjimas. Taigi, pareiškėja nėra ir negali būti laikoma asmeniu neturinčiu teisės vairuoto transporto priemonių, kadangi tokią teisę turi ir ta teisė nėra atimta, kadangi jos atėmimo terminas jau seniai yra pasibaigęs.Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir asmeniui baigus papildomus vairuotojų mokymus, asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, tos kategorijos, kurias jam suteikia turimas vairuotojo pažymėjimas ir įstatymas tokios teisės turėjimą susiejo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pasibaigimu ir papildomų vairuotojų mokymo užbaigimu, ką pareiškėja ir atliko. 2023 m. vasario 15 d. jau buvo pasibaigęs pareiškėjai paskirtos teisės atėmimo laikotarpis, per kurį ji negalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones, pareiškėja buvo išklausiusi papildomus vairuotojų mokymus, todėl turėjo teisę vairuoti transporto priemones, ir vien tik faktas, kad apie tai nebuvo atlikta žyma vairuotojų registre ar administracinių nusižengimų registre, nedaro fakto, kad pareiškėja aplamai neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi ji tokią teisę turi, o vienos ar kitos žymos padarymas (atlikimas) yra tik administracinio pobūdžio procedūros, išviešinančios vieną ar kitą faktą. Skunde pažymima ir tai, kad netgi ir pačiame 2019 m. balandžio 9 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 64-ANR_P-3968-2019, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, nėra jokios nuorodos ir nėra jokio išaiškinimo, kad pareiškėja pasibaigus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui turi pareigą kreiptis į VĮ Regitra su prašymu. Taigi, tokia pareiga pareiškėjai net nebuvo išaiškinta ir/ ar nurodyta, kas reiškia, kad tai nėra siejama su asmens teise vairuoti transporto priemones, kadangi draudimas galioja tik jos atėmimo laikotarpiu. Skunde teigiama, kad nutarimas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies padarymo yra priimtas nepagrįstai ir administracinė teisena dėl minėtos veikos padarymo turėtų būti nutraukta, kadangi nėra minėto pažeidimo sudėties.

Taip pat skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarys išvadą, kad pareiškėjos atžvilgiu ANK 424 straipsnio 3 dalis pritaikyta pagrįstai, tokiu atveju pareiškėja teismo prašo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos sušvelninimo ir administracinio poveikio priemonės — teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo netaikymo. Administracinės nuobaudos skiriamos teisės pažeidimą padariusiems asmenims tikslu, kad būtų apribota naujų priešingų teisės veikų darymas, kad asmenys nuo teisės pažeidimų būtų atgrasomi, bei kad asmuo už savo padarytą pažeidimą teisingai ir proporcingai būtų nubaustas. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos elgesys nebuvo nukreiptas atlikti kokius nors teisės priešingus veiksmus, priešingai, pareiškėja įvykdė jai prieš tai paskirtą nuobaudą, t. y. sumokėjo paskirtą baudą, laikėsi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir tuo laikotarpiu transporto priemonių nevairavo, praėjo privalomus papildomus vairuotojų mokymus, bei tokiu būdu įvykdė jai paskirtą nuobaudą. Dėl ko nuobaudos tikslai jau buvo pasiekti ir įvykdyti. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju pareiškėją bausti vien už tai, kad ji nesikreipė į VĮ Regitra ir nepateikė prašymo, būtų neproporcinga ir neadekvati nuobauda. Pareiškėja jokio pavojingo elgesio savo veiksmu neatliko ir niekam jokios žalos nepadarė. Pareiškėja augina penkis nepilnamečius vaikus, kuriais turi rūpintis, juos tiek nuvežant į mokymo įstaigas, tiek parvežant į namus, tiek rūpinantis jų užklasine veikla. Pareiškėjos sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dėl ko namuose būna mažai ir visa rūpinimosi vaikais kasdieninė našta tenka išimtinai pareiškėjai, dėl ko pareiškėja, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, negalėtų tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Visi vaikai lanko skirtingas mokymo įstaigas, esančias Marijampolės mieste, tuo tarpu pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl vaikus reikia tiek nuvežti, tiek juos parvežti, taip pat reikia rūpintis ir vaikų užklasine veikla, juos nuvežant į įvairius užsiėmimus, renginius, pas gydytojus ir pan. Pareiškėja taip pat verčiasi individualia veikla, turi savo parduotuvę, pati rūpinasi tiek prekių pristatymu, tiek jų užsakymais, tiek ir kita vykdoma veikla, dėl ko taip pat, siekiant vykdyti veiklą, jei yra būtina vairuoti transporto priemonę. Pareiškėja charakterizuojama teigiamai, jokių galiojančių nuobaudų iki nutarimo priėmimo neturėjo, kas rodo, kad pareiškėja nėra linkusi daryti priešingas teisei veikas. Pareiškėja taip pat neturi ir teistumo, ji nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jos atžvilgiu nėra atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, kas taip pat liudija, kad pareiškėja nėra linkusi pažeisti nustatytas elgesio taisykles. Skunde pažymima ir tai, kad pareiškėjos veiksmuose nėra nustatyta ir jokių sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjos atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manytina, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba minėtą terminą sušvelninant.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atstovo skundą, prašo teismo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. balandžio 9 d. E. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, paskiriant nuobaudą - 85 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui. Administracinio nurodymo sąlygos įvykdytos 2019 m. balandžio 29 d. Administracinio poveikio priemonės galiojimo terminas 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 93 punkte nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas - teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Iš SEAKĮ 24 straipsnio 2-6 dalių ir 22 straipsnio 2 dalies matyti, kad asmenims, kuriems dėl teisės pažeidimo padarymo ar kitų priežasčių atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama, tik pasibaigus teisės atėmimo terminui (jei terminas nustatytas), įvykdžius šiose normose nurodytus reikalavimus ir nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo procedūrą nustato Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (toliau - Aprašas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. VĮ ,,Regitra“ iš policijos įstaigų yra perėmusi už pažeidimus sulaikytų vairuotojų pažymėjimų grąžinimo funkciją. Aprašo 1 punktas numato, kad Aprašas reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kitais pagrindais. Pagal Aprašo 9 punktą asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau - pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ ,,Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Aprašo 9.1 papunktis); pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą (10 punktas). Įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, asmuo vėl gali vairuoti transporto priemones tik po to, kai VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas savo sprendimu grąžina tokią teisę. Institucija pažymi, jog ANK 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl kiekvienas asmuo turi būti rūpestingas, atidus ir privalo domėtis konkrečiai jį liečiančių teisinių pasekmių reglamentavimu teisės aktuose. Pagal bendrus principus vairuotojai privalo žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis. Informacija apie tai, kaip susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą yra skelbiamas ir VĮ „Regitra“ internetiniame puslapyje, t. y. ši informacija yra vieša ir pasiekiama. Aplinkybė, kad asmuo vienokios ar kitokios teisinės informacijos nežinojo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nagrinėjamu atveju E. T., pasibaigus jai paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, turėjo ne tik pabaigti papildomą vairuotojų mokymą, bet ir kreiptis į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti jai teisę vairuoti, o VĮ „Reigtra“ įgaliotas darbuotojas priimti sprendimą grąžinti tokią teisę. Tik tokiu atveju būtų laikoma, kad E. T. vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Be to, vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, kaip numatyta KET 5 punkte. Nusižengimo padarymo dieną (2023 m. vasario 15 d.) E. T. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi po padaryto minėto ankstesnio administracinio nusižengimo nebuvo įvykdžiusi teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygų. Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. T. jai inkriminuojamus nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, padarė ir jos kaltė yra įrodyta. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Institucija atsiliepime nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, t. y. kad ji sukeltų jam tam tikras neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, norint sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų ar panašių nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Skunde teigiama, jog E. T. neturėjo jokio tikslo pažeisti nustatytą tvarką, kadangi manė, jog ji turi teisę vairuoti, taip pat nurodoma, jog ji nepadarė jokios žalos. Tačiau, Institucijos nuomone, tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad kitus KET reikalavimus ji, visgi, pažeidė, t. y. KET 20 punkto reikalavimus (vairuodama transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone). Institucija pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą - teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotoja E. T. šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi, ir KET 5 punkte nustatytą reikalavimą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis. Institucijos teigimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas būti pakankamai atsakingas, nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. E. T. ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pažeidimo darymo. Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jos turi būti taikomos tik išskirtiniais ir išimtinais atvejais nustačius visumą tai patvirtinančių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu:

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad palaiko savo skundą, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad pagal protokolą ji įvykdė viską. Kai rašė protokolą, policijos pareigūnė nurodė, kad reikia sumokėti baudą, išklausyti kursus. Papildomų kursų darbuotojas, kuris išdavė pažymėjimą, nurodė, kad „viskas, nuo šiandien jūs galite vairuoti“, nes jis nusiunčia dokumentus VĮ Regitrai. Nurodė, jog iki šio įvykio keturis metus važinėjo, tikėdama, jog turi teisė vairuoti. Vairavimo pažymėjimas buvo pas pareiškėją, jis iš jos nebuvo paimtas. Kai teisė buvo atimta, tuo laikotarpiu automobilio nevairavo. Gyvena už miesto, Puskelnių kaime. Papildomus kursus išlaikė vasarą, buvo rugpjūčio mėnuo. Viskas buvo aiškiai surašyta sename protokole, kad reikia sumokėti baudą ir kursus pabaigti, naujame protokole jau nurodyta, kad reikia sumokėti baudą, išlaikyti kursus ir kreiptis į VĮ Regitrą. Pareiškėja įvykdė viską, kas jai buvo nurodyta, kad susigrąžintų teisę vairuoti. Pirmą kartą buvo nubausta už ištisinės linijos kirtimą. Dabar sustabdė, kad kalbėjo telefonu. Pažeidimą dėl kalbėjimo telefonu pripažįsta. Teisė vairuoti reikalinga, nes augina penkis nepilnamečius, visus vaikus vežioja po tris skirtingas ugdymo įstaigas, vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi savo parduotuvę, reikia pačiai parsivežti rūbus, gyvena už miesto, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai labai reikalinga. Kai buvo anksčiau atimta teisė vairuoti transporto priemones, ją paveždavo vyriausia dukra, kol gyveno Lietuvoje, taip pat prašydavo kaimynų pagalbos. Sąmoningo tikslo padaryti pažeidimą neturėjo. Vairavimo mokykla ARV, jos darbuotoja, aiškiai pasakė, kad nereikia jai toliau niekur eiti, kad jai teisė vairuoti sugrąžinta. Mokykloje ji paliko protokolą, kvitą dėl baudos sumokėjimo ir jie nurodė, kad viską perduos Regitrai. Per keturis metus buvo tikrinta policijos pareigūnų kelyje dėl girtumo nustatymo, tuo metu buvo ir Covid apribojimai, tačiau jos sistemoje niekas netikrino.

Pareiškėjos atstovas advokatas V. Ravinis nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įvertinti, ar jos padaryta veika iš tikrųjų kvalifikuota tinkamai, nes pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį kyla atsakomybė, kai asmuo neturi teisės vairuoti arba teisė yra sustabdyta. Pareiškėjai teisė nebuvo sustabdyta. Laikyti pareiškėją, kad ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, būtų neteisinga. Pareiškėja papildomą prievolę, papildomus kursus, įvykdė. SEAKĮ įstatyme nėra numatyta jokios kitos prievolės, pvz. kreiptis į Regitrą su prašymu. Iš kur galėjo pareiškėja žinoti, kad yra kiti poįstatyminiai aktai, kurie numato tokią prievolę. ANK numato tik tai, kad asmuo turi įvykdyti tik SEAKĮ numatytas prievoles. Asmens teisę vairuoti transporto priemonę patvirtina vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėja vairuotojo pažymėjimą turėjo, jis iš jos nebuvo paimtas. Pareiškėja yra įvykdžiusi abi sąlygas, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, t. y. buvo pasibaigęs teisės atėmimo terminas ir išklausiusi papildomus kursus. Be to, pareiškėja pasitikėjo vairavimo mokyklos darbuotojos pasakyta informacija, kad jai daugiau nieko daryti nereikia, teisė vairuoti transporto priemonės jai sugrąžinta. Pareiškėja turėjo tikslą įvykdyti nuobaudą, ką ji ir padarė – sumokėjo baudą ir pabaigė kursus. Pareiškėja vadovavosi duomenimis, kurie buvo nurodyti protokole. Todėl prašo teismo įvertinti iš teisinės pusės, ar veika kvalifikuota tinkamai. Tačiau teismui atlikus teisinį vertinimą ir nustačius, kad pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, prašo įvertinti individualias šios bylos aplinkybes ir išspręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, netaikyti specialiosios teisės atėmimo arba taikyti specialios teisės atėmimą kuo trumpesniam terminui. Padarytas pažeidimas yra formalus, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl to, jog gyvena užmiestyje, turi nepilnamečius vaikus, kuriuos turi pristatyt į ugdymo įstaigas, taip pat reikalinga vairuoti transporto priemones dėl darbo. Pareiškėjos sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dėl ko visa buities našta tenka pareiškėjai.

Marijampolės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime ir atskirame rašte nurodė, jog prašo teismo nagrinėti skundą institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Skundžiamu nutarimu, pareiškėja buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį. Pareiškėja neginčija pažeidimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, todėl teismas pasisako tik pažeidimo numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjos atstovas skundu prašo teismo Marijampolės AVPK 2023 m. kovo 20 d. nutarimą pakeisti ir administracinę teiseną dalyje dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) netaikant arba sutrumpinant šios priemonės taikymo terminą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos atžvilgiu nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta galutinė 300 Eur bauda su specialios teisės (tesės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams.

Teismas, išklausęs pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimų, susipažinęs su bylos medžiaga, iš dalies sutinka su skunde nurodytais motyvais ir sprendžia, jog Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2023 m. kovo 20 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1186-2023 iš dalies yra nepagrįstas.

Pareiškėjos teigimu, pažeidimą ji padarė ne sąmoningai, o dėl to, jog buvo įsitikinusi, kad teisę vairuoti transporto priemones ji yra susigrąžinusi, ji sumokėjo paskirtą 85 Eur baudą, išklausė papildomus vairuotojų mokymus ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą.

Nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės Aistės Domarkienės protokolu su administraciniu nurodymu, buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, dėl to jai paskirta galutinė 85 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 3 mėnesiams. Iš byloje esančio 2019 m. balandžio 9 d. protokolo su administraciniu nurodymu, matyti, kad jame nėra nurodyta jokios informacijos, ką asmuo turi daryti siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja, kaip jau minėta aukščiau baigė motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomo mokymo kursus, pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo išduota pažyma patvirtinanti minėtų kursų baigimą. Teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad mokėjimo nurodymą, protokolą su nurodymu pateikė kursus rengusios vairavimo mokyklos darbuotojui, kuris nurodė, jog visus šiuos dokumentus pateiks VĮ Regitra, ir kad pareiškėja jau gali vairuoti transporto priemones. Ant byloje esančio dokumento (protokolo su nurodymu) matyti UAB ARV-AUTO antspaudai.

ANK 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyje numatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pasibaigus 3 mėnesių specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminui, pareiškėja kreipėsi į specialią įstaigą dėl papildomų vairuotojų mokymų ir gavo tai atvirtinantį pažymėjimą, tačiau nepateikė prašymo VĮ Regitra, todėl laikoma, jog pareiškėja neįvykdė visų sąlygų siekdama susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Tai, kad ji nežinojo, jog reikia kreiptis į VĮ Regitra, pareiškėjos nuo atsakomybės neatleidžia. Tuo labiau, jog visa informacija, liečianti specialiosios teisės susigrąžinimą yra vieša ir lengvai pasiekiama, kad ir VĮ „Regitra“ internetiniame puslapyje.

Pareiškėjo atstovas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl tinkamo nusižengimo kvalifikavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu veika kvalifikuota tinkamai pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tada, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja vairavo transporto priemonę, pasibaigus 3 mėnesių specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas teigė, jog kai buvo priimtas 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas pareiškėjos atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, jai teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, nors tuo metu pareiškėja jau buvo išklausiusi papildomus vairuotojų mokymus, bet nesikreipė į VĮ Regitrą. Teismas pažymi, kad minėtą nutarimą pareiškėjos atžvilgiu priėmė Marijampolės savivaldybės administracija. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 punktu, savivaldybės administracijos pareigūnai neturi įgaliojimų tirti administracinių nusižengimų ir surašyti protokolų pagal 424 straipsnį.

Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Surašius 2023 m. vasario 15d. administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėja su administraciniais nusižengimais sutiko, jų neginčijo, dėl ko priimant nutarimą, buvo nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog keturis metus vairavo transporto priemones, tikėdama, kad ji turi teisę vairuoti. Per šį laikotarpį buvo ne kartą sustabdyta patikrinimui policijos pareigūnų, tačiau ne dėl pažeidimų padarymo, todėl sistemoje pareiškėjos duomenys per šį laikotarpį tikrinti nebuvo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta informacija, jog ji, siekdama susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, turi išklausyti papildomus vairuotojų kursus, tačiau tokios informacijos protokole nėra nurodyta. Be to, iš byloje esančių, įvykio vietoje dalyvavusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėja nurodė pareigūnui, kad ji buvo nuvykusi į VĮ Regitrą, siekdama susigrąžinti teisę vairuoti, tačiau VĮ Regitroje, jai buvo nurodyta, kad visi duomenys perduoti ir jai daryti nieko nereikia, o teismo posėdžio metu nurodė, kad VĮ Regitroje nebuvo, nes vairavimo mokykloje jai sakė, kad visą informaciją jie perduos VĮ Regitra. Teismo vertinimu, iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, jog pareiškėja nutyli tam tikrą informaciją, siekdama pateisinti savo elgesį dėl įstatymų nežinojimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja turi penkis nepilnamečius vaikus, gyvena užmiestyje, šeimos poreikiais rūpinasi viena, kadangi pareiškėjos sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, teisė vairuoti transporto priemones, taip pat reikalinga darbui, pareiškėja verčiasi individualia veikla, turi drabužių parduotuvę. Kaip jau minėta, administracinė nuobauda pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos šeimos gerovės bei darbo, nelaiko išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą jai administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti. Be to, pareiškėja skundžiamu nutarimu buvo nubausta ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. vairavo transporto priemonę rankomis naudodamasi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Taip pat pareiškėja penkių metų laikotarpyje bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (automobilio pastatymas neleistinoje vietoje, greičio viršijimas, lenkimas neleistinoje vietoje) šešis kartus.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, pareiškėjai administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi, pareiškėja liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. vasario 15 d. pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji gailisi dėl padaryto nusižengimo, neteista, administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, išklausė privalomus vairuotojų kursus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėja neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę, neturint teisės vairuoti. Tai leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismo vertinimu, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas pareiškėjos atžvilgiu prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant pareiškėjai paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Parenkant pareiškėjai skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą, atsižvelgtina į anksčiau nurodytas aplinkybes, ir pareiškėjos atstovo skundas tenkinamas, sutrumpinant pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos E. T. atstovo advokato Vidmanto Ravinio skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Deivido Markino 2023 m. kovo 20 d. nutarimo dalį dėl specialios teisės atėmimo termino administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1186-2023 E. T. ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Aksinija Žemantauskienė