Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. J. ir E. J. bei nuteistojo D. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. liepos 12 d. laikas.

Iš D. Š. priteista nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. po 400 Lt, mokant šią sumą kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės bei ją kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei po 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai E. J. - 6661,72 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai bei 500 Lt advokato išlaidoms atlyginti; nukentėjusiajam Rm. J. - 10000 Lt neturtinei žalai bei 1000 Lt advokato išlaidoms atlyginti; nukentėjusiajai I. J. - 400 Lt advokato išlaidoms atlyginti; Valstybinei ligonių kasai - 2579,11 Lt nukentėjusiojo R. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 17 d., apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholinius gėrimus ir kilus tarpusavio konfliktui tyčia sudavė ant kėdės sėdėjusiam R. J. kumščiu į galvą. Nuo šio smūgio ant grindų nugriuvusiam R. J. jis ne mažiau kaip 8 kartus smogė kapokle į galvą. Taip nukentėjusiajam buvo sulaužyti kaukolės skliauto kaulai, lūžo kaukolės skliauto protezas, kurio fragmentai buvo įspausti link kaukolės smegeninės dalies gilumos, susidarė kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkininės dalies sferiniame paviršiuje, buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais dešiniojo smegenų pusrutulio dangalais, smegenėlių pakaušinio paviršiaus minkštaisiais dangalais, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas savo veiksmus ir kapokle suduodamas smūgius bei ja įpjaudamas ne mažiau kaip 20 kartų R. J. į veidą, rankas, petį, pilvą, jis padarė R. J. nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo - galvos traumos - R. J. 2009 m. spalio 19 d., 1 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, t. y. taip D. Š. tyčia itin žiauriai jį nužudė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų - atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, o nukentėjusiųjų - tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų Rm. J. ir E. J. bei nuteistojo D. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. Š. nuteisė už tyčinį R. J. nužudymą, padarytą itin žiauriu būdu. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl apelianto kaltės, įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo nepaneigia.

Taigi, įvykio metu nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, padarytų kūno sužalojimų pobūdis, smurto intensyvumas, nusikaltimui panaudotas įrankis, smurtavimo metu D. Š. pasakyti aukščiau paminėti žodžiai ir yra tie nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai, kurie paneigia nuteistojo teiginius ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog jo veiksmai nukentėjusiajam yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, ir kad tai rodo D. Š. pasirinkto gyvybės atėmimo būdo ypatingą žiaurumą. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, toks nusikalstamos veikos juridinis vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-174/2007, 2K-376/2010, 2K-504/2008, 2K-339/2010).

Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nurodyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis). Taigi, šioje byloje norint konstatuoti paminėtos aplinkybės buvimą (kas duotų teisinį pagrindą švelninti paskirtą bausmę), reikia nustatyti tai, kad D.Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl jos nuoširdžiai gailisi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas reiškia, kad jis pripažįsta esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jo tokia veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus ar iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-438/2008, 2K-270/2008). Be to, teismų praktikoje prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką, kaip vienam iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės turinio elementui, keliami trys reikalavimai: savanoriškumas, prisipažinimas laiku bei prisipažinimo išsamumas (žr. Teismų praktikos biuletenis Nr. 28, psl. 295-296).

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, t. y. atlieka tam tikrus pozityvius veiksmus (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, stengiasi atlyginti ar atlygina padarytą žalą, jo atsiprašo ir pan.). Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, neapsimestinis (tariamas), ar jis gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, ar išgyvena tik dėl to, kad jam reikia atsakyti už šį nusikaltimą, patirti įstatymo nustatytus suvaržymus. Nustatant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nužudymo, paprastai yra įvertinamas jo elgesys tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau ( žr. Teismų praktikos biuletenis Nr. 28, psl. 298).

Kolegijos nuomone, šių duomenų visetas neabejotinai rodo, kad nuteistasis D. Š., siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir taip sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nepripažino esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, teisme keitė parodymus apie jo atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, t. y. nebuvo iki galo nuoširdus.

Nuteistasis nurodo, kad tuoj po įvykio nukentėjusiajam iškvietė medikus. Tačiau D. Š. mobilaus ryšio telefono išklotinėje (t. 3, b. l. 58) nurodyta, kad įvykio dieną, 20 val. 59 min., iš šio telefono buvo skambinta į telefoną Nr. 118 ir pokalbio trukmė – 135 sekundės (2 min. 25 sek.). Visuotinai yra žinoma, kad bendrojo pagalbos telefono numeris yra 112, greitosios pagalbos – 03 arba 112, o numeriu 118 – yra suteikiama bendra informacija apie Lietuvoje veikiančias įmones ir jų kontaktus, viešojo transporto darbo grafiką bei pan. Be to, pranešimas apie nukentėjusįjį greitosios medicinos pagalbos centre buvo gautas 2009 m. spalio 17 d., 20 val. 50 min., iš telefono Nr. 112, t. y. dar prieš tai, kai D. Š. skambino iš savo telefono ir dar be to - ne greitosios pagalbos numeriu (t. 1, b. l. 36). Taigi, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad medikus iškvietė būtent nuteistasis (o ne liudytojas R. D. (t. 1, b. l. 81-82; t. 2, b. l. 136)). Netgi ir darant prielaidą, kad visgi nuteistasis iškvietė greitąją pagalbą, jo tolimesnis elgesys – sumuštą ir kraujuojantį R. J. ištempęs iš namų ir palikęs gulėti gatvėje tamsiu paros metu, nelaukė atvykstančių gydytojų, nuėjo į namus, kur su kitais asmenimis (liudytojais R. P., A. M. (t. 2, b. l. 137-138)) gėrė alkoholinius gėrimus ir vėliau nuėjo miegoti, paneigia nuteistojo deklaruojamą pozityvų elgesį ir rodo abejingumą jo nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms. Be to, aplinkybė, kas iškvietė greitąją pagalbą, neturi jokios reikšmės nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijai, o tą dieną užregistruotų pagalbos skambučių kiekis nėra šioje byloje įrodinėtina aplinkybė. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojas R. P. niekada nepatvirtino, kad jis girdėjo ir (ar) pats betarpiškai matė kaip D. Š. kvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 140-141, 187-188; t. 2, b. l. 136-137). Be to, šio liudytojo subjektyvi nuomonė dėl nusikalstamos veikos pasekmių, neturi jokios reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus.

D. Š. apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos nužudytojo asmeninio gyvenimo aplinkybes. Kolegijos nuomone, toks neigiamas atsiliepimas apie mirusįjį (juo labiau, kad mirties priežastis yra paties apelianto padaryti nusikalstami veiksmai), visiškai nesiderina su jo deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi ir rodo, kad jis savo elgesio nevertina kritiškai. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, stengėsi atlyginti ir (ar) atlygino bent dalį jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju, nuteistojo D. Š. gailėjimasis yra tik deklaratyvus. Taigi, neesant visų būtinų baudžiamojo įstatymo nustatytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo tariamą prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. Š. nėra registruotas nei VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filialo, nei Klaipėdos priklausomybės ligų centro, nei VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitose ir šiose įstaigose niekada nesigydė (t. 2, b. l .49-51). Nuteistojo motina S. Š. taip pat negalėjo nurodyti ar jos sūnus sirgo kokiomis psichikos ligomis, ar buvo jam nustatyti kokie psichinės sveikatos sutrikimai (t. 1, b. l. 135; t. 2, b. l. 150). Be to, tuoj po įvykio nuteistojo atlikti veiksmai ir elgesys (iš buto ištempė sumuštą R. J., skambino bendruoju informacijos telefono numeriu ir pakankami ilgai kalbėjosi telefonu, atvykus policijos pareigūnams išėjo į kiemą, kur rūkė, bendravo su jais ir šiems pasakė, jog jokių muštynių nematė, liudytojui R. P. liepė niekam apie įvykį nepasakoti) rodo, kad nuteistasis veikė logiškai ir kryptingai bei, kad jokio psichikos sutrikimo ar didelio susijaudinimo nepatyrė. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės (vaikystėje ir paauglystėje turėjo galvos traumų, jo tėvas sirgo Parkinsono liga) nėra tos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis būtų tikslinga skirti nuteistajam teismo psichiatrijos ekspertizę. Todėl, kolegijos nuomone, tenkinti paminėtą apelianto prašymą nėra pagrindo.

Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi pripažino nepilnamečius D. J. ir B. J. nukentėjusiaisiais, o I. J. – jų įstatymine atstove bei nukentėjusįjį Rm. J. - civiliniu ieškovu. Visiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams bei jų atstovams išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos BPK 28 str. 2, 3 d., 110 str. 2, 3 d., 54 str. (t. 2, b. l. 132-133). Dėl šio sprendimo tik nuteistojo gynėjas išreiškė savo poziciją (t. 2, b. l. 133), todėl teigti apie nuteistojo ir nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų teisių suvaržymą nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat, apeliaciniame skunde nuteistasis D. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl civilinių ieškinių, priteistų nukentėjusiesiems turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Su pirmosios instancijos sprendimu šioje dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių dydžių nesutinka ir nukentėjusieji Rm. J. bei E. J..

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Nagrinėjamoje byloje dėl labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų ir negrįžtamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems E. J. ir Rm. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo D. Š. veiksmais, kuriais atimta gyvybė (atitinkamai) sūnui ir broliui. Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad dėl netikėtos ir smurtinės sūnaus ir brolio, su kuriuo nukentėjusiuosius siejo nuolatiniai, glaudūs, artimi , dvasiniai ir emociniai ryšiai (t. 1, b. l. 47-48, 57, 59; t. 2, b. l. 135), mirties jie patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Taip pat, priešingai nei mano nuteistasis, apygardos teismas pagrįstai pripažino civiliniu ieškovu nukentėjusįjį Rm. J. (t. 2, b. l. 127, 133), nes pastarąjį su žuvusiu broliu siejo artimas giminaičių ryšys, pasireiškęs kasdieniniu artimu ir nuoširdžiu bendravimu (dirbo vienoje darbovietėje, kartu praleisdavo laisvalaikį, rūpinosi vienas kitu). Toks sprendimas neprieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai (kasacinės bylos Nr. 2K-853/2007, 3K-3-351/2007) ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 p. nuostatoms.

Tačiau, priešingai nei teigia apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji Rm. J. ir E. J., pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiųjų pareikštus ieškinius neturtinei žalai atlyginti (vietoje prašomų 100000 Lt (E. J.) ir 50000 Lt (Rm. J.) iš nuteistojo priteisė atitinkamai 50000 Lt ir 10000 Lt) neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai ir tokie civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžiai nėra per maži (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-621/2007, 2K-229/2010, 2K-365/2010, 2K-330/2010, 2K-427/2010, 2K-89/2010).

Be to, apygardos teismas tinkamai įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį (nusikaltimo padarymo metu nedirbo, turi savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 53-54, 56-58)) ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (yra jauno amžiaus, darbingas) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teisingai nustatė neturtinės žalos dydžius bei pagrįstai iš nuteistojo priteisė skundžiamame nuosprendyje nurodytas pinigines satisfakcijas. Baudžiamojo proceso ir (ar) civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą, nuostatos nepažeistos. Pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems, yra išlaikyta. Todėl nuteistojo D. Š. teiginys, jog „apygardos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, siekė jį nubausti, nes vienas esminių teismo motyvų buvo tai, kad apeliantas savo vardu turi nekilnojamojo turto“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tačiau, kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai aiškino deliktinės teisės normas ir netinkamai pritaikė įstatymus, reglamentuojančius turtinės žalos atlyginimo klausimus. Taip pat kolegija sutinka su nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo teiginiu apie netinkamai apskaičiuotą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams D. J. ir B. J. priteisto civilinio ieškinio dalį turtinei žalai atlyginti.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje laikomais nuostatos, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Ar šiuos patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Be to, teismų praktikoje kaip negautos pajamos yra priteisiami darbo užmokesčiai ar kitos darbinė pajamos, pašalpos, pensijos ir pan. (žr. „Teismų praktika“ biuletenis Nr. 29, psl. 465-467).

Pagal CK 6.284 str. 1 d. nuostatas, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio įstatymo 2 d. nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Pažymėtina ir tai, kad CK 6.290 str. 1 d. nuostatos numato socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymą į atlygintinos žalos dydį.

Šioje byloje esančio Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. J. įsipareigoja nepilnamečių vaikų B. J. ir D. J. išlaikymui mokėti po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki kiekvieno vaiko pilnametystės (t. 3, b. l. 13). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nuteistasis yra teisus, teigdamas, kad, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės revizuoti paminėto sprendimo ir padidinti juo R. J. nustatytų įsipareigojimų dydžio. Taigi, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas, jame nėra nurodyta kokiu pagrindu Klaipėdos apygardos teismas pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir R. J. paminėtus įsipareigojimus padidino nuo 300 Lt iki 400 Lt / mėn.

Pagal paminėtą apylinkės teismo sprendimą abiejų vaikų išlaikymui tenkanti pinigų suma sudaro 600 Lt / mėn. (300 Lt x 2 = 600 Lt) ir 20 Lt / d. (600 Lt : 30 dienų = 20 Lt).

Už 2009 m. spalio mėnesį ši suma yra mažesnė, nes skaičiuojama nuo išlaikytojo netekimo dienos, t. y. nuo 2009 m. spalio 17 d., ir sudaro po 135 Lt kiekvienam vaikui.

Dukra B. J. taps pilnamete 2015 m. rugpjūčio 4 d. (t. 3, b. l. 17). Nuo 2009 m. spalio 17 d. iki pilnametystės jai tėvo išlaikymas būtų skiriamas 70 mėnesių ir 4 dienas, išlaikymo suma sudarytų 21175 Lt (70 mėn. x 300 Lt + 135 Lt + 40 Lt = 21175 Lt).

Sūnus D. J. taps pilnamečiu 2022 m. rugpjūčio 20 d. (t. 3, b. l. 16). Nuo 2009 m. spalio 17 d. iki pilnametystės jam tėvo išlaikymas būtų skiriamas 154 mėnesius ir 20 dienų, išlaikymo suma sudarytų 46535 Lt (154 mėn. x 300 Lt + 135 Lt + 200 Lt = 46535 Lt).

Iš viso abiejų nepilnamečių vaikų per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. (iki jauniausio vaiko – sūnaus D. J. pilnametystės) išlaikymo suma sudarytų 67710 Lt (21175 Lt + 46535 Lt = 67710 Lt).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimais Nr. P12-6032 ir Nr. P12-6033 nuo 2009 m. spalio 19 d. nukentėjusiesiems D. J. ir B. J. paskirta po 266,52 Lt dydžio našlaičių pensija iki jų pilnametystės (t. 3, b. l. 36).

Už dukrą B. J. iki jos pilnametystės našlaičių pensija bus mokama 70 mėnesių. Per tą laiką jos įstatyminei atstovei I. J. bus išmokėta 18656,4 Lt (70 mėn. x 266,52 Lt = 18656,4 Lt).

Už sūnų D. J. iki jo pilnametystės našlaičių pensija bus mokama 154 mėnesius. Per tą laiką jo įstatyminei atstovei I. J. bus išmokėta 41044,08 Lt (154 mėn. x 266,52 Lt = 41044,08 Lt).

Iš viso už abu vaikus per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. (iki jauniausio vaiko – sūnaus D. J. pilnametystės) jų įstatyminei atstovei I. J. bus išmokėta našlaičių pensijos 59700,48 Lt (41044,08 Lt + 18656,4 Lt = 59700,48 Lt).

Taigi, vadovaujantis CK 6.290 str. nuostatomis ir išdėstytais motyvais, iš nuteistojo priteistina nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. tenkanti pinigų suma turi būti sumažinta našlaičių pensijos, mokamos iki vaikų pilnametystės, dydžiu, t. y. 59700,48 Lt. Todėl iš viso priteistinas civilinis ieškinys nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. turtinei žalai atlyginti sudaro 8009,52 Lt (67710 Lt – 59700,48 Lt = 8009,52 Lt).

Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija ir apygardos teismo sprendimą priteisti nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Tačiau šis D. Š. teiginys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti, todėl plačiau ir dar kartą jos neanalizuoja. Pažymėtina tik tiek, kad tokiu sprendimu baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą, nuostatos nepažeistos.

Kolegija jau pasisakė apie nukentėjusiosios E. J. patirtus dvasinius išgyvenimus ir stresą, todėl dar kartą nesikartoja. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji E. J. nurodo, kad būtent dėl šių neigiamų išgyvenimų pablogėjo jos sveikata, gydymuisi pirkosi vaistus, todėl ji ir prašo iš nuteistojo D. Š. priteisti šią apeliaciniame skunde nurodytą sumą pinigų paminėtoms gydymosi išlaidoms atlyginti. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad baudžiamojoje byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 64) patvirtina, jog E. J. nuo 1998 m. diagnozuota hipertenzinė širdies liga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent šiame išraše yra nurodyta 2009 m. lapkričio 11 d. nustatyta E. J. sveikatos diagnozė – pagrindinė liga, lydinčios ligos , komplikacijos, dėl kurių ji buvo hospitalizuota. Be to, byloje esantys dokumentai - kasos aparato čekiai (t. 1, b. l. 68) patvirtina apeliantės skundo teiginį dėl jos patirtų gydymosi išlaidų ir jų dydžio. Taigi, kolegijai nekyla jokių abejonių, kad dėl neigiamų išgyvenimų pablogėjusios sveikatos ir jos gydymosi nukentėjusioji patyrė piniginių išlaidų, t. y. tiesioginių nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.), kurios turi būti atlygintos, jas priteisiant iš nuteistojo D. Š..

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. Š. penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir atsakomybės lengvinančios aplinkybės nebuvimą bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nuteistajam už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes, padarymą paskirta bausmė, kurios dydis nežymiai didesnis už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Ši bausmė jokiu būdu nėra per griežta ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Todėl dar labiau ją švelninti, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš D. Š. nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš nuteistojo D. Š. priteisti nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. 8009,52 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo D. Š. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. J. 300 Lt gydymosi išlaidoms atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.