Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (narkotinės medžiagos laikymas Šakiuose) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (narkotinės medžiagos laikymas V. V. sodyboje) laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos pagal Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nuosprendį bausmės dalimi ir A. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalis, kuria A. E. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. E. išteisintas pagal kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendis pakeistas. A. E. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir už šią veiką A. E. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, kurios A. E. paskirtos pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (narkotinės medžiagos laikymas Šakiuose), 259 straipsnio 1 dalį (narkotinės medžiagos laikymas V. V. sodyboje) ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos pagal Kauno apygardos teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nuosprendį bausmės dalimi ir A. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų.

Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. P., V. V., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdami tikslą pagaminti psichotropinės medžiagos metamfetamino, įgijo cheminių medžiagų – ne mažiau kaip 710 ml pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (BMK), trečios kategorijos pirmtakų (prekursorių) – ne mažiau kaip 3 dm³ sieros rūgšties, ne mažiau kaip 3645 g natrio šarmo, ne mažiau kaip 1099 g metilamino hidrochlorido, nenustatytą kiekį gyvsidabrio chlorido, ne mažiau kaip 1980 ml azoto ir druskos rūgščių mišinio (karališko vandens), ne mažiau kaip 110 dm³ acetono, taip pat įrangos ir medžiagų, skirtų psichotropinės medžiagos gamybai: įvairių plastikinių ir metalinių indų, vakuuminio filtravimo kolbą, elektrinių maišytuvų, metalinį vakuuminį siurblį, ne mažiau kaip 14 vnt. folijos ritinėlių; visas šias medžiagas ir įrangą atgabeno į O. P. priklausančią sodybą, esančią Varėnos rajone, Merkinės seniūnijoje, Subartonių kaime, kur įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir per du kartus, nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki rugsėjo 11 d. ir nuo 2006 m. spalio 8 d. iki spalio 11 d., 13.13 val., panaudodami minėtas chemines medžiagas ir įrangą, medžiagų sintezę atlikdami redukcinio amininimo būdu, neteisėtai pagamino ir laikė ne mažiau kaip 7892,5 g, t. y. labai didelį kiekį, psichotropinės medžiagos – metamfetamino;

A. E. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1575 ml pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (BMK), kurio dalį, ne mažiau kaip 710 ml, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis atgabeno į O. P. priklausančią sodybą, esančią Varėnos rajone, Merkinės seniūnijos, Subartonių kaime, kur ją laikė iki 2006 m. spalio 11 d., 13.13 val., kai ši medžiaga buvo rasta kratos metu, o kitą dalį – 865 ml – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis atgabeno į V. B. priklausantį garažą Nr. 150, esantį Kaune, Islandijos plente (duomenys neskelbtini), kur ją laikė iki 2006 m. spalio 12 d., 9.45 val., kai ši medžiaga buvo rasta kratos metu.

A. E. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir iki 2006 m. spalio 12 d., 7.10 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Šakių mieste, V. Kudirkos g. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 173,454 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jų platinti.

A. E. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. V., nuo 2006 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2006 m. spalio 18 d., 17.15 val., V. V. priklausančioje sodyboje, esančioje Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Naujųjų Vanagų kaime, neteisėtai išauginę neteisėtai laikė 349 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), neturėdami tikslo jų platinti.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo pakeisti teismų sprendimus dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, kuri įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl asmens pripažinimo kaltu, jo nubaudimo, tik laikantis žmogaus teisių apsaugos standartų, nes nagrinėdami jo baudžiamąją bylą pritarė tik prokurorams, palaikiusiems valstybinį kaltinimą, o į gynėjų prašymus, teikiamus įrodymus, nuoseklius jo ir kitų nuteistųjų šioje byloje parodymus neatsižvelgė.

Kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu dėl pasikėsinimo neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Išvadas apie tai, kad jis padarė nurodytą veiką, teismai grindė pokalbių įrašais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pokalbių įrašai yra labai prastos kokybės, kad juose girdisi tik atskiros, atitrūkusios nuo konteksto pokalbių nuotrupos ir dėl to šių įrodymų patikimumas labai abejotinas. Be to, didelė dalis pokalbių įrašų, slapto sekimo veiksmų atlikti be teisėjo sankcijos, todėl šie įrodymai yra neleistini ir teismai jais negalėjo grįsti savo išvadų dėl jo kaltės. Nuteistojo nuomone, liudytojų, stebėjusių psichotropinės medžiagos gamybą, parodymus teismai nepagrįstai įvertino kaip sudarančius įrodymų visetą su pokalbių įrašais, nes parodymuose atsispindintis jo ir R. P. veiksmų suderinamumas nulemtas ne to, kad jie bendrai vykdė nusikalstamą veiką, bet aplinkybės, kad jie dirbo bendrą darbą – jis R. P. prašymu padėjo jam pernešti indus su skysčiais, kurių vienas R. P. nebūtų galėjęs panešti.

Nuteistasis nurodo, kad teismai, pripažindami jį kaltu dėl pasikėsinimo neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), dėl neteisėto psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) įgijimo, gabenimo ir laikymo (BK 266 straipsnio 1 dalis) netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 1 ir 2 straipsniuose nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jo veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš šių baudžiamojo įstatymo normų darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, jei tai sunkina asmens teisinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis buvo pripažintas kaltu nusikalstamų veikų padarymu, nors byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių reikšmingas veikos kvalifikavimui aplinkybes, o tai, nuteistojo nuomone, vertintina kaip plečiamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas sunkinant jo teisinę padėtį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, jo veikos dėl kaltinimų pasikėsinus neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), taip pat dėl neteisėto psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) įgijimo, gabenimo ir laikymo (BK 266 straipsnio 1 dalis) turėtų būti perkvalifikuotos į kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius, numatančius švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, arba dėl jų jis turėtų būti išteisintas.

A. E. nurodo, kad dėl kaltinimo pasikėsinus neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad jis su R. P. susitarė neteisėtai gaminti ir laikyti psichotropines medžiagas, kad jis suvokė R. P. daromos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus. Nenustačius, kad tarp jo ir R. P. buvo susitarimas daryti šią nusikalstamą veiką, kad jis suvokė R. P. veikos tikslus ir motyvus, negalima pripažinti, kad jis su R. P. veikė kaip bendrininkai, o jis, A. E., buvo nusikaltimo vykdytojas. Nuteistasis pabrėžia, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigtas jo aiškinimas, kad apie psichotropinės medžiagos gamybą ir laikymą jis nieko nežinojo, o indus su cheminėmis medžiagomis R. P. padėjo nešioti, nes šis paprašė pagalbos todėl, kad vienas negalėjo jų panešti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo siekta pagaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, nes nebaigtos gaminti psichotropinės medžiagos kiekis apskritai negali būti nustatytas jokiais būdais, net ir ekspertų išvadomis.

Kasatorius teigia, kad dėl kaltinimo neteisėtai įgijus, gabenus ir laikius psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) (BK 266 straipsnio 1 dalis) byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad jis tiesiogiai įvykdė bent vieną iš BK 266 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veikų. Byloje nėra ir įrodymų, kad jis susitarė su R. P. neteisėtai įgyti, gabenti ar laikyti psichotropinės medžiagos pirmtakus (prekursorius), kad suvokė R. P. atliekamus veiksmus, jo nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus. Nenustačius, kad tarp jo ir R. P. buvo susitarimas daryti šią nusikalstamą veiką, kad jis suvokė R. P. veiksmus, jo veikos tikslus ir motyvus, negalima pripažinti, kad jis su R. P. veikė kaip bendrininkai, o jis, A. E., buvo nusikaltimo vykdytojas.

A. E. mano, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą nelaikydami jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino neteisėtai laikęs kanapes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą nustatydami jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pasikėsinimą neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes tinkamai neįvertino jo dalyvavimo darant šiuos nusikaltimus pobūdžio ir laipsnio. Jis nebuvo šių nusikaltimų padarymo iniciatorius, nieko apie psichotropinių medžiagų gaminimą neišmano, atliko pagalbinio darbininko vaidmenį, todėl jo vaidmuo padarant nusikaltimus yra antraeilis.

Nuteistojo A. E. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

Kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą kasacinis teismas patikrina skundžiamus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar byloje tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Dėl to byloje surinktų įrodymų vertinimas ir tuo pagrįstas naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra už kasacinio teismo įgaliojimų nagrinėjant bylą ribų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, paliekamas nenagrinėtas nuteistojo kasacinio skundo motyvas, kad nepaneigtas jo aiškinimas, kad jis apie psichotropinės medžiagos gamybą nieko nežinojo, o tik padėjo R. P. pernešti indus su skysčiais.

Dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio taikymo

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė žmogaus teisių apsaugos standartų, nes netenkino nuteistojo bei jo gynėjo prašymų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. E. ar jo gynėjas prašymų ar pareiškimų nepateikė (T. 4 b. l. 137-144, 159-171, 174), o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. E. ir jo gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą, apklausti kitą nuteistąjį R. P., specialistę R. V., ekspertą A. Ž., policijos pareigūnus, stebėjusius psichotropinių medžiagų gamybą. Šis nuteistojo ir jo gynėjo prašymas buvo patenkintas iš dalies. Iš dalies tenkindamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinės instancijos teismas nusprendė atlikti įrodymų tyrimą, apklausti R. P., specialistę R. V., ekspertą A. Ž., o prašymą dėl policijos pareigūnų, stebėjusių psichotropinių medžiagų gamybą, motyvuotai atmetė (T. 5 b.l. 34-35). Pažymėtina, kad baigiant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė prašymo apklausti policijos pareigūnus, stebėjusius psichotropinių medžiagų gamybą, nors pateikti tokį prašymą jie turėjo teisę (T. 5 b.l. 47). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. E. aktyviai naudojosi savo teisėmis pateikti prašymus, dalyvauti tiriant įrodymus, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, reiškė savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių prašymų. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkindami nuteistojo A. E. ar jo gynėjo prašymų nesilaikė žmogaus teisių apsaugos standartų.

Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisiamojo posėdžio protokolų turinio matyti, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė teismui tirti jokių įrodymų (T. 4 b. l. 137-144, 159-171, 174; T. 5 b. l. 34-35, 44-53), todėl jo kasacinio skundo motyvas dėl to, kad teismai nesilaikė žmogaus teisių apsaugos standartų netirdami jo ar jo gynėjo pateiktų įrodymų, yra deklaratyvus.

Dėl BPK 20 straipsnio 1 dalies taikymo

Kolegijos nuomone, byloje esantys pokalbių garso įrašai yra pakankamos kokybės, kad būtų galima daryti išvadas apie pokalbių turinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad vien dėl to šie duomenys negali būti įrodymais byloje. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad pokalbių įrašai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, nes padaryti be teisėjo sankcijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo pokalbiai su R. P. ir kitais asmenimis užfiksuoti šiuos veiksmus sankcionavus teisėjui. A. E. ir R. P. pokalbiai Varėnos rajone, Subartonių kaime, O. P. sodyboje, įvykę 2006 m. spalio 8 d. – spalio 11 d., užfiksuoti šiuos veiksmus sankcionavus Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. 885. Kiti pokalbiai tarp A. E., R. P. ir kitų asmenų užfiksuoti šiuos veiksmus sankcionavus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2006 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 338; 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi Nr. 444; 2006 m. birželio 27 d. nutartimi Nr. 662; 2006 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. 711; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. 902; 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Nr. 914. Nuteistojo teiginys, kad slaptas sekimas atliktas be teisėjo sankcijos, taip pat nepagrįstas, nes šie veiksmai sankcionuoti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2006 m. spalio 4 d. nutartimi (T. 2 b. l. 75). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pokalbių įrašai ir slapto sekimo protokolai yra neleistini įrodymai.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes pripažino jį kaltu nenustatę reikšmingų veikos kvalifikavimui aplinkybių, t. y. to, kad jis susitarė su R. P. daryti kaltinime nurodytas veikas, kad jis suvokė R. P. daromų veiksmų pavojingą pobūdį, tikslus ir motyvus. Kolegija pažymi, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išreikštas konkrečiai ištartomis frazėmis, išdėstytas raštu ar turėti kokią nors kitą formalią išraišką. Išvadą apie bendrininkų susitarimą leidžia padaryti atlikti konkretūs bendrininkų veiksmai. Iš A. E. parodymų pirmosios instancijos teisme, telefoninių pokalbių tarp A. E. ir R. P., kaltininkų pokalbių psichotropinės medžiagos gaminimo vietoje, slapto sekimo protokolų, liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, kuriuos detaliai aptarė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, matyti, kad A. E. ir R. P. veikė bendrai, derino savo veiksmus, siekdami pagaminti psichotropinę medžiagą, kad A. E. buvo žinoma apie tai, kokios medžiagos gaminamos, ir jis suvokė, kad jų veika yra siekiama pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Iš BK 260 straipsnio ir 266 straipsnio dispozicijų analizės matyti, kad motyvai, dėl kurių A. E. padarė ir kėsinosi padaryti nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui, todėl byloje nereikėjo įrodinėti, kad jis suvokė R. P. veikos motyvus ir pats veikė skatinamas tų pačių motyvų. Pažymėtina, kad nėra pagrindo netikėti ekspertizės akto išvadomis dėl psichotropinės medžiagos kiekio, kurį galima būtų pagaminti iš kaltininkų pagamintos cheminės medžiagos atlikus dar vieną cheminę reakciją.

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad psichotropinių medžiagų gamybą stebėjusių policijos pareigūnų parodymai nesudaro įrodymų viseto su pokalbių įrašais, nes policijos pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka A. E. ir R. P. pokalbių turinį, slapto sekimo protokolų turinį ir kitus byloje surinktus įrodymus.

Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, o kiti proceso dalyviai gali tik reikšti savo nuomonę dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Dėl to kritiškai vertindami A. E. ir R. P. parodymus apie psichotropinės medžiagos gamybą, motyvuodami tuo, kad jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nenukrypo nuo žmogaus teisių apsaugos standartų.

Dėl BK 1 ir 2 straipsnių, 259 straipsnio 1 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies, 266 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad teismas pripažindamas jį kaltu dėl pasikėsinimo neteisėtai pagaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), neteisėto disponavimo psichotropinės medžiagos pirmtaku (prekursoriumi) (BK 266 straipsnio 1 dalis) plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą ir taip apsunkino jo teisinę padėtį. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visos veikos, už kurias kasatorius yra nuteistas, yra tiesiogiai įvardytos baudžiamojo įstatymo straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, dispozicijose, todėl jo baudžiamojoje byloje plečiamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas nebuvo taikytas, jo teisinė padėtis dėl įstatymo aiškinimo nebuvo apsunkinta.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatoma esant bent vienam iš alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nelaikytina prisipažinimu situacija, kai kaltininkas prisipažįsta ne laisva valia, o verčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą po sulaikymo apklausiamas kaip įtariamasis 2006 m. spalio 12 d. A. E. nedavė jokių parodymų apie tai, kad būtų neteisėtai laikęs narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis (T. 4, b. l. 42-45). Apie šią aplinkybę jis parodė tik tada, kai per kratas A. E. namuose, V. V. sodyboje, buvo aptikta augalų ir džiovintų augalų dalių, o V. V. davė parodymus apie tai, kad kanapių sėklas jai perdavė A. E.; specialistų išvadomis buvo nustatyta, kad kratų metu rasti augalai ir džiovintos smulkintos augalų dalys yra kanapės ir jų dalys, ir tik po to, kai 2006 m. gruodžio 4 d. papildomai apklausdamas kaip įtariamąjį pareigūnas paklausė A. E., ką šis galėtų paaiškinti apie kratų metu rastas narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis (T. 4 b. l. 46-48). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad A. E. dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo prisipažino laisva valia, taip pat, kad yra pagrindas nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

Kolegijos nuomone, bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami A. E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, t.y. pasikėsinimą neteisėtai gaminti ir laikyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. P. Iš bylos duomenų matyti, kad A. E. ir R. P. yra pakaltinami, sulaukę amžiaus, nuo kurio jie gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tiek A. E., tiek R. P. veikė bendrai kartu suderinę savo veiksmus, kad neteisėtai pagamintų psichotropinę medžiagą, t. y. įgijo ir laikė chemines medžiagas, reikalingas psichotropinės medžiagos gamybai, jas pervežė, rūpinosi įranga, maišė įgytas medžiagas, kad vyktų cheminės reakcijos, reikalingos psichotropinės medžiagos gamybai. Atlikdamas tiek tiesiogiai, tiek kartu su bendrininku šias veikas A. E. tiesiogiai įvykdė veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalies, 266 straipsnio 1 dalies dispozicijose, todėl jis pagrįstai pripažintas šių nusikalstamų veikų vykdytoju. A. E. vaidmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne mažiau reikšmingas nei R. P., nes A. E. ne mažiau aktyviai rūpinosi įrangos psichotropinių medžiagų gamybai įgijimu, pats tiesiogiai maišė įvairias chemines medžiagas, kad vyktų psichotropinės medžiagos gamybai reikalingos cheminės reakcijos. Tai, kad jo indėlis buvo reikšmingas, kasatorius ir pats netiesiogiai pripažįsta paduotame kasaciniame skunde, teigdamas, kad be jo pagalbos R. P. nebūtų galėjęs pakelti kai kurių indų su cheminėmis medžiagomis, o tai reiškia, kad be A. E. pagalbos psichotropinės medžiagos gamyba R. P. būtų tapusi žymiai sunkesnė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. E. kasacinį skundą atmesti.