- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 2K-365/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- V. O.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. (V. O.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiu V. O. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį keturiolikos metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 1999 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta šešiolikos metų laisvės atėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2009 m. birželio 23 d. V. O., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu. Iš V. O. priteista nukentėjusiajam J. S. (J. S.) 2500 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai – 3092 Lt B. S. gydymo išlaidų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi nuteistojo V. O. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. O. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 5 d., apie 14.30 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su B. S. metu tyčia sudavė šiai peiliu penkis smūgius į kaklo ir krūtinės sritis, padarė dvi žaizdas kaklo srityje su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimais, dvi kiaurymines žaizdas krūtinės srityje su šonkaulių ir krūtinplėvės pažeidimais bei aklą žaizdą krūtinės srityje; dėl to nuo krūtinės ir kaklo durtinių pjautinių žaizdų su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės venos pažeidimais – tai komplikavosi į ūmų nukraujavimą ir sunkaus laipsnio šoką – B. S. 2008 m. liepos 5 d. 15.55 val. ligoninėje mirė. Taip V. O. tyčia nužudė B. S.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į straipsnį, numatantį švelnesnę baudžiamąją atsakomybę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis V. O. pabrėžia aplinkybes, kuriomis jis susipažino su nukentėjusiąja B. S., teigia apie jos nuolatinius grasinimus jam atkeršyti už šios sugyventinio N. B. nužudymą. Įvykio dieną, pasak kasatoriaus, nukentėjusioji, griebusi butelį, sudavė jam į kairį kelį, kairę ir dešinę rankas, žodžiu išreiškė ketinimą trenkti per galvą, o paskui sukapoti į gabalus. Nuteistasis V. O., siekdamas save apginti nuo prasidėjusio pavojingo nukentėjusiosios kėsinimosi, nekreipdamas dėmesio į skausmą ir kraują, dešine ranka griebė peilį, sudavė jai vieną smūgį į kairę kaklo sritį. Nukentėjusioji tuomet pradėjo bėgti, kasatoriaus nuomone, galbūt ji užkliuvo už bute buvusių baldų, į juos atsitrenkdama B. S. galėjo susižaloti.
Pasak kasatoriaus, nagrinėjant jo bylą, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos abejonės buvo vertinamos ne jo naudai; teismas neatliko įrodymų analizės, kasatoriaus parodymai nepagrįstai įvertinti kritiškai, nors juos patvirtina liudytojo D. T. parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvados, kita bylos medžiaga. Anot nuteistojo V. O., nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatų; ta aplinkybė, kad 2008 m. liepos 5 d. apžiūros metu jo kūne nebuvo užfiksuota jokių sužalojimų, nepaneigia nukentėjusiosios užpuolimo buvimo, nes po įvykio jis neva buvo labai susijaudinęs ir turbūt nepranešė gydytojui apie sužalojimo vietas; apžiūra vyko paviršutiniškai ir šališkai. Anot nuteistojo V. O., būtinoji gintis yra būtent jo aktyvūs veiksmai, t. y. smūgis peiliu, siekiant pabaigti užpuolimą ir taip galimai padaryti nukentėjusiajai sužalojimų; kasatorius teigia, kad atimti B. S. gyvybės jis nenorėjo, netyčia pataikė į gyvybiškai svarbią vietą, tikėtina, peržengdamas būtinosios ginties ribas.
Anot kasatoriaus, teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 3–5 dalyse įtvirtintas nuostatas. Vertinant įrodymus, išskirtinė reikšmė buvo teikiama specialisto išvadai (duomenys neskelbtini), neatkreiptas dėmesys, kad ši išvada tik tikėtina. Kasatoriaus parodymai neva neišanalizuoti, jiems skirta nepakankamai dėmesio, neatskleistas jo parodymų turinys, parodymai vertinti selektyviai. Teismai nepagrįstai atmetė nuteistojo V. O. nurodymą, kad peiliu nukentėjusiajai jis sudavė tik vieną kartą. Kasatorius nurodo, kad byloje esantis peilis – ne tas, kuriuo jis sudavė nukentėjusiajai; nuteistasis V. O. taip pat abejoja, kad jei šiuo peiliu jis būtų sudavęs bent vieną smūgį į kaklą, tai vargu ar būtų dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimai, nes nuo smūgio peiliu su tokiais ašmenimis nukentėjusiosios gerklė būtų perpjauta, kraujas fontanu netryškęs.
Nuteistasis V. O. pabrėžia, kad teismo medicinos ekspertams net nebuvo užduoti klausimai, ar nukentėjusioji galėjo susižaloti krisdama ir atsitrenkdama į aštrius paviršius, į teismo posėdį nebuvo iškviestas teismo medicinos ekspertas bei nepašalinti specialisto išvadų prieštaravimai. Pasak kasatoriaus, jo padaryta veika neatitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo V. O. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė siūlo nuteistojo V. O. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme buvo ištirti visi įrodymai, kuriuos savo apeliaciniame skunde nurodė V. O.: tiek dėl padarytų sužalojimų peiliu kiekio, tiek dėl nukentėjusiosios B. S. galimybės susižaloti pačiai, tiek dėl būtinosios ginties sąlygų. Teismo posėdyje dalyvavo pats nuteistasis V. O., kuris turėjo galimybę teismui papasakoti, kaip buvo padaryta nusikalstama veika, bei išsakyti savo nuomonę, tačiau jo versija nebuvo įtikinama. Apeliacinės instancijos teismas motyvuota nutartimi atsakė į visus pagrindinius skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti.
BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodyta neteisėto gyvybės atėmimo pagrindinė sudėtis. Privilegijuotos nužudymų sudėtys reglamentuotos BK 130, 131 straipsniuose; BK 132 straipsnyje reglamentuota neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtis. Pagal BK 130 straipsnį baudžiamas tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Nuteistasis V. O. kasaciniame skunde mini prieš jį neva naudotą nukentėjusiosios B. S. fizinį smurtą, tačiau tiek fizinio smurto panaudojimo prieš kasatorių faktas, tiek galimo fiziologinio afekto būsena veikos padarymo metu, kuri būtų svarbi aplinkybė kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį, nenustatyti. 2008 m. liepos 5 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame konstatuota, kad, apžiūrėjus V. O. kūną, ant jo jokių matomų kūno sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti grumtynių metu, nepastebėta – apie tai, kad protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai, be kitų asmenų, ir kasatorius patvirtino savo parašu. V. O. 2008 m. liepos 9 d. apžiūros metu rasta dešinio dilbio tamsiai violetinė kraujosruva, šis sužalojimas padarytas buku kietu daiktu kontakto su kūnu metu, prieš 1–2 paras iki jo teismo medicinos apžiūros 2008 m. liepos 9 d., t. y. ne 2008 m. liepos 5 d. – įvykio dieną (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš kasatorių naudotas nukentėjusiosios B. S. fizinis smurtas jokiais objektyviais įrodymais nenustatytas, todėl paties kasatoriaus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose duoti parodymai vertinti kritiškai pagrįstai. Taigi neteisėtas nukentėjusiosios elgesys, galėjęs lemti nusikalstamos veikos kvalifikavimą arba bausmės skyrimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nenustatytas. BK 28 straipsnio taikymo galimybės, nesant aktyvaus, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, taip pat nėra. Kasatorius apeliacinio proceso metu duodamas parodymus prašė jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį, t. y. neatsargų gyvybės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. O., penkis smūgius peiliu sudavęs į gyvybiškai svarbias nukentėjusiosios B. S. kūno vietas – t. y. į kaklo ir krūtinės sritis, neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad B. S. mirties išvengs (BK 16 straipsnis). Kasatoriui inkriminuota kaltės forma – tyčia. Apie fiziologinio afekto nebuvimą nustatyta vadovaujantis 2009 m. vasario 18–23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (V. O. jam inkriminuotos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus).
Dėl nusikalstamos veikos įrankio byloje taip pat klausimų nekyla. Iš 2008 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš įvykio vietos paimtas virtuvinis peilis su tamsiai raudonos spalvos dėmėmis. Iš 2008 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuoplovoje nuo šio peilio geležtės yra B. S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe, o ant peilio rankenos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. O. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tikėtina, jog būtent šiuo peiliu padarytas sužalojimas B. S. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kelta nuteistojo V. O. versija dėl kito nusikalstamos veikos įrankio buvo paneigta; pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatytos kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribos (t. y. nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis) reiškia ir tai, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, žemesnės instancijos teismų surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai iš naujo nevertinami, ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iškeltos versijos netikrinamos. Dėl nusikalstamos veikos įrankio fiksavimo tinkamumo taip pat nebuvo kilę abejonių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose.
Sužalojimų pobūdis (durtinės–pjautinės žaizdos), lokalizacija (kaklas, krūtinė), paneigia net teorinę galimybę apie kasaciniame skunde nurodomus baldų aštrius kampus, į kuriuos neva nukentėjusioji galėjo susižaloti. Taip pat akcentuotina, kad specialistų tyrimai daryti ikiteisminio tyrimo metu; specialistai, esant tiek kategoriškoms, tiek tikėtinoms išvadoms, teismo posėdyje neapklausti (BPK 284 straipsnio 1 dalis). 2008 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, išskyrus durtines–pjautines žaizdas, kitokių kūno sužalojimų nukentėjusiosios B. S. kūne nekonstatuota; mažai tikėtina, bet įmanoma, pačiam save žalojant tokius sužalojimus pasidaryti duriančiais–pjaunančiais įrankiais. Buvo vadovautasi V. O. parodymais, kuris nurodė juos girtavus dviese su nukentėjusiąja. Apie jokius duriančius–pjaunančius šios turėtus daiktus kasatorius nenurodė. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme papildomo specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo kasatorius neprašė.
Kasaciniame skunde dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo nurodoma deklaratyviai, teismai vertino įrodymus kaip visumą, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nustatydami tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. O. (V. O.) kasacinį skundą atmesti.