- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2K-229/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Antanas Klimavičius, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį (V. B. vardu išduoto netikro vairuotojo pažymėjimo padėjimas pagaminti, įgijimas ir laikymas) – laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 300 straipsnio 2 dalį (B. G. vardu išduoto netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimas ir laikymas) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, o bausmės už kitas veikas iš dalies sudėtos ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą įgyti žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, pateikęs nenustatytam asmeniui savo nuotrauką ir nurodęs savo brolio V. B. anketinius duomenis, padėjo pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, bei už jį sumokėjęs 200 Lt, įsigijo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) V. B. vardu bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą nuo įsigijimo momento iki 2008 m. gruodžio 12 d. 11.15 val. laikė savo piniginėje bei gabeno automobiliu „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kol šioje vietoje buvo patikrintas policijos pareigūnų.
Be to, jis 2008 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, atradęs piniginę, kurioje buvo netikras dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotas B. G. vardu, tokiu būdu įgijo šį netikrą dokumentą, po to šį netikrą dokumentą laikė automobilio „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėtuvėje bei gabeno šiuo automobiliu iki 2008 m. gruodžio 12 d. 11.45 val., kol šis netikras vairuotojo pažymėjimas buvo rastas ir paimtas automobilio apžiūros metu policijos pareigūnų.
Be to, jis 2008 m. gruodžio 10 d. neteisėtai disponavo svetimu mokėjimo instrumentu finansinei operacijai inicijuoti, būtent: 2008 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) radęs svetimą mokėjimo instrumentą – K. R. priklausančią „Visa Electron Maxima“ kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini)) su ranka užrašytais skaičiais ((duomenys neskelbtini)), šią kortelę nuo įsigijimo momento laikė su savimi ir, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją, panaudoti žinomai svetimą mokėjimo instrumentą ir apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gruodžio 10 d. 11.57 val. „(duomenys neskelbtini)“ bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas minėtą kortelę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu, savo naudai tikrindamas sąskaitos likutį, kėsinosi įgyti šios kortelės sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes banko sistema atmetė mokėjimo kortelę dėl K. R. sąskaitoje nesančių lėšų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad daugelį savo kasacinio skundo teiginių nuteistasis grindžia tais pačiais argumentais, kokie nurodyti kasatoriaus V. B. apeliaciniame skunde. Kasatorius, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, mano, kad teismai padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Jo manymu, apkaltinamasis nuosprendis dėl vairuotojo pažymėjimo (su nuteistojo nuotrauka ir jo brolio V. B. asmens duomenimis) priklausomybės, įsigijimo priežasčių ir laikymo bei svetimo mokėjimo instrumento („Visa Electron Maxima“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. R.) panaudojimo tikslo grindžiamas prielaidomis, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pasak kasatoriaus, ne jo, o prokuroro pareiga įrodinėti kaltę ar nekaltumą bei pateikti neginčytinus įrodymus, o tokių, jo manymu, byloje nepateikta (nėra įrodymų, kad siekė pasisavinti svetimus pinigus, ir įrodymų, kad vairuotojo pažymėjimą įgijo ir laikė kaip suvenyrą). Nuteistasis nurodo, kad apeliacinio teismo nutartyje esantys įrodymai nėra esminiai, pripažįstant jį kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų (BK 300 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis) ir nepaneigia jo pateiktų versijų. Jo teigimu, netikrų ne jam priklausančių dokumentų (vairuotojų pažymėjimai brolio V. B. ir B. G. vardais bei kortelė „Visa Electron Maxima“ K. R. vardu) laikymas ir jų panaudojimas neturint tikslo ir motyvų nusikalsti negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, nes nėra nusikalstamų veikų sudėties subjektyviojo požymio – kaltės (BK 2 straipsnio 4 dalis, kasacinė nutartis Nr. 2K-649/2005). Kasaciniame skunde aiškinama, kaip turi būti laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl teisės į teisingą, viešą, nepriklausomą ir nešališką bylos išnagrinėjimą, laikantis nekaltumo prezumpcijos (BPK 44 straipsnio 6 dalis) ir siejant šias nuostatas su teisinės valstybės principu bei iš jo kylančiu teisinio aiškumo reikalavimu, kurių nepaisant, anot kasatoriaus, negalimas teisingumo vykdymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino V. B. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl V. B. vardu įgyto žinomai netikro dokumento, jo padėjimo pagaminti, įsigijimo, laikymo, gabenimo, taip pat dėl B. G. vardu išduoto netikro dokumento, jo įgijimo, laikymo ir gabenimo), ir teisingai nustatė nuteistojo veikimą tiesiogine tyčia. Prokuroro teigimu, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tikslo nustatymas nėra būtinas nusikalstamos veikos sudėties elementas, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, šis elementas neturi įtakos baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Prokuroras nurodo, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka, kad V. B. suprato ir norėjo taip veikti (sąmoningai pateikė savo nuotrauką ir brolio anketinius duomenis, padėjo gaminti, įsigijo, laikė ir gabeno netikrą vairuotojo pažymėjimą V. B. vardu; žinojo, kad rastas B. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas yra svetimas ir netikras). Prokuroro teigimu, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia ir todėl kad nesiėmė jokių priemonių sugrąžinti dokumento savininkui (neperdavė rasto pažymėjimo policijai, neieškojo dokumento savininko). Prokuroras, priešingai negu teigia kasatorius, nurodo, kad teismai, įvertinę įrodymų visetą dėl V. B. disponavimo svetima mokėjimo kortele, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Prokuroras, atmesdamas kasatoriaus argumentus dėl neturėjimo tikslo pasisavinti sąskaitoje buvusių lėšų, teigia, kad byloje esantys duomenys paneigia kasatoriaus dėstomą poziciją (2008 m. gruodžio 10 d. banko išrašas). Prokuroras sutinka su nusikalstamomis veikomis, teismų kvalifikuotomis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl nuteistojo V. B. kasacinio skundo argumentai dėl neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo nesvarstomi.
Dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo
BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Atskleidžiant BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytus dokumentus. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitiktų tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius skunde ginčija vairuotojų pažymėjimų (V. B. ir B. G. vardais) priklausomybę, laikymo priežastis, įgijimo ir įsigijimo tikslą bei teigia, kad jis negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą dėl dokumentų suklastojimo, nes jo kaltė (tiesioginė tyčia) suklastojant ir disponuojant suklastotais dokumentais neįrodyta. Šio skundo teiginys dėl kaltės neįrodytumo yra nepagrįstas, nes kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltinamojo parodymais, kaip jis vertina ir motyvuoja savo veiksmus, tačiau vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios nustatytos įvertinus įrodymų visumą, matyti, kad nuteistasis suvokė veikos pobūdį, suprato, kad dokumente įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinius padarinius, ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti: pateikė savo nuotrauką ir brolio anketinius duomenis, padėjo gaminti, įsigijo ir laikė, gabeno brolio vardu žinomai netikrą dokumentą; žinojo, kad B. G. vairuotojo pažymėjimas yra netikras ir jam svetimas, nesiėmė priemonių sugrąžinti dokumentą savininkui, laikė, gabeno ir turėjo jį savo žinioje. Esant formaliajai nusikalstamos veikos sudėčiai to pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti (BK 300 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl neįrodyto tikslo panaudoti netikrus dokumentus, nes tikslas, dėl kurio V. B. įgijo, laikė, gabeno nuosprendyje nurodytus netikrus dokumentus, nėra privalomas BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementas, todėl jis įtakos baudžiamosios atsakomybės kilimui neturi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, V. B. veiksmuose nustatę tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, požymius, tinkamai nurodė, kad veikose yra numatyta formalioji nusikaltimo sudėtis, už kurių padarymą atsakomybė kyla nepriklausomai nuo padarinių, o nuteistojo veiksmų turinys visiškai atitinka BK straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėtį. Be to, kolegija pažymi, kad teismai, išsamiai išnagrinėję baudžiamąją bylą, teisingai kvalifikavo V. B. nusikalstamas veikas kaip dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu, pagrįstai, atmetus jo pasirinktas gynybos versijas, V. B. pripažino kaltu.
Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Kasatorius be pagrindo tvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo apgaulės požymių, kad jis panaudodamas svetimą kortelę tik siekė įsitikinti, ar ši yra galiojanti, bet netikrino sąskaitos likučio ir nesiekė pasisavinti joje buvusių lėšų. Tokį kasatoriaus tvirtinimą paneigia byloje esantys duomenys: „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašas, kad 2008 m. gruodžio 10 d. 11.57 val. buvo patikrintas K. R. sąskaitos likutis „Visa Electron Maxima“ kortele; 2008 m. gruodžio 11 d. asmens kratos protokolas, kad pas V. B. asmens kratos metu, be kitų daiktų, rasta ir paimta „Visa Electron Maxima“ kortelė, išduota K. R. vardu, bei popieriaus lapelis su užrašu K. R.; 2008 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolas, kad K. R. vardu išduota kortelė bei popieriaus lapelis, paimti asmens kratos metu pas V. B., buvo apžiūrėti, taip pat nustatyta, kad ant lapelio yra užrašyta „pervesti M. D. . K. R.“, nurodytas sąskaitos numeris bei užrašytas PIN kodas; paties parodymai, kad panaudojo neteisėtai įgytą svetimą K. R. priklausančią mokėjimo kortelę ir inicijuodamas finansinę operaciją pasinaudojo rastu PIN kodu. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad V. B. siekė ne tik patikrinti mokėjimo instrumento galiojimą, bet ir pasisavinti svetimoje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas. Tai, kad V. B. nepavyko pasisavinti svetimoje sąskaitoje buvusių lėšų, jau nepriklausė nuo jo valios, nes K. R. sąskaitoje tiesiog pinigų nebuvo. Pažymėtina, kad V. B., žinodamas, jog banko kortelė priklauso ne jam, o kitam asmeniui, ją laikė ir panaudojo finansinei operacijai inicijuoti neturėdamas banko kortelės turėtojo sutikimo, taigi – neteisėtai. Panaudojant neteisėtai įgytą ir laikomą svetimą mokėjimo instrumentą buvo kėsinamasi į kito asmens nuosavybę ir atsirado padarinių, kurių BK 214 straipsnio dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas pasikėsinant išgryninti pinigus, teisingai kvalifikuotas pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptį, nes pasikėsinta apgaule užvaldyti svetimą turtą (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2005, 2K-667/2005, 2K-567/2007 ir kt.).
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.