Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, patikslintą 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tai yra prie 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2 metų 5 mėnesių 18 dienų) pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesiai) ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 18 (aštuoniolikai) dienų.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. L. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, su subendrinta bausme ir su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės V. L. skyrimo klausimas.

Dėl bausmės skyrimo

5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 242 straipsnio sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 242 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuteistojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamas V. L. elgesys nėra atsitiktinis, nes jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę V. L. gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam V. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, atsižvelgiant dar ir į tai, kad jis niekur nedirbo, nėra jokio pagrindo.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 242 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistajam V. L. skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo.

10. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo V. L. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Dėl bausmių subendrinimo

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

12. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

13. Kadangi nuteistasis V. L. naują nusikaltimą padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, už BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, V. L. paskirtą bausmę, parinkdamas švelnesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą, subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. prie neatliktos 2 metų 5 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį – 6 mėnesius, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, atmestinas nuteistojo V. L. apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai paskirtos galutinės subendrintos bausmės, kadangi nagrinėjamu atveju bausmių bendrinimo nuostatos nebuvo pažeistos.

14. Taip pat pažymima, kad, bendrinant bausmes pagal kelis nuosprendžius BK 64 straipsnio pagrindu, atliktos bausmės laikas neįskaitomas į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, todėl atmestinas nuteistojo skundo prašymas į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti jo kalinime praleistą laiką nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., t. y. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. L. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė nėra per griežtos, iš esmės atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo V. L. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, patikslintą 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. vasario 9 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-1195, kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. L. 70,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

19. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis V. L.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. L. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra jaunas, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. L. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 70,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo V. L. 70,00 Eur (devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.