Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-297-888/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-03
Bylos Nr.: 1A-297-888/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21320-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: E. M.
Nukentėjusysis: J. M.
Civilinis atsakovas: AB „Lietuvos draudimas“
Civilinis ieškovas: J. M., Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Žana Vašcova, Aušra Jūratė Šiugždienė, Aušra Jūratė Šiugdžienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-888/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21320-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei Valaitei,nuteistajam E. M., jo gynėjai advokatei Aušrai Jūratei Šiugždienei,nukentėjusiajam J. M., jo įgaliotai atstovei advokatei Žanai Vašcovai,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui Giedriui Tunkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Aušros – Jūratės Šiugždienės ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 80 MGL (t. y. 4000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. M. 9 591,57 Eur (devyni tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt vienas euras 57 ct) turtinės ir 18 000,00 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 4 568,10 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 10 ct) už nukentėjusiojo gydymą.

Priteista iš E. M. nukentėjusiojo J. M. naudai 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 17 d. apie 18.15 val. kelyje Kaunas-Prienai-Alytus vairavo jam priklausantį automobilį „VW SHARAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio 31 km 500 m, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 128 punktą, nurodantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o būtent nesilaikė visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie priekyje jo lėčiau važiuojančio traktoriaus „MTZ 1025“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. S., laiku nemažino automobilio greičio, o pavojingai staiga manevravo į kairę, dėl ko susidūrė su traktoriaus priekaba ir po susidūrimo išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „SKODA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. M. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos-smakro srityje ir kairėje alkūnėje, kastine žaizda liežuvyje, kairio šlaunikaulio proksimalinio trečdalio skeveldriniu lūžimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio skeveldriniu lūžimu, dešinės plaštakos V piršto proksimalinės falangos bazės intrasąnariniu lūžiu, kairės čiurnos kaulų ir kairės pėdos II, III, IV padikaulių bazių lūžimais, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu nuo 11 iki 15 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu nuo 32 iki 45 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, 21 ir 22 dantų vainikų lūžimu bei 31,41,42, 43,44 dantų trauminiu išnirimu, kaklinio IV slankstelio kairės skersinės ataugos bei kairio faceto ir užpakalinio lanko lūžiu kairėje, kaklinio VII slankstelio kairės skersinės ataugos ir kairio faceto skeveldriniu lūžimu nusitęsiančiu į užpakalninį lanką bei fragmentų dislokacija į kaklinio VI/ kaklinio VII slankstelių intervertebrinę angą, dešinio stipinkaulio lūžiu tipinėje vietoje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėja advokatė Aušra – Jūratė Šiugždienė prašo skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo E. M. atžvilgiu bei civilinius ieškinius atmesti.

2.1. Skunde gynėja advokatė teigia, jog pirmosios instancijos priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nusikalstama veika E. M. atžvilgiu netinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra privalu nustatyti visus tris būtinus požymius, t. y. veiką, padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Apylinkės teismas nepagrįstai pripažino E. M. pažeidus KET 127 punkto ir 128 punkto reikalavimus. Apeliantės įsitikinimu, KET taisykles pažeidė ne E. M., o būtent traktoriaus „MTZ 1025“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S., kadangi tarp traktoriaus vairuotojo padarytų KET pažeidimų bei padarinių (eismo įvykio kilimo) yra priežastinis ryšys dėl to, kad S. S. vairuoto traktoriaus priekaba buvo techniškai netvarkinga bei tamsiu paros metu nuteistasis E. M. neturėjo objektyvios galimybės iš anksto pastebėti S. S. traktoriaus traukiamos priekabos, kuri neatitiko techninių reikalavimų ir buvo be šviesų. Apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju, neatsakingai, o taip pat rizikingai elgėsi ne E. M., o būtent S. S., intensyvaus eismo kelyje traukdamas su traktoriumi praktiškai neįžiūrimą didelių gabaritų priekabą, ant kurios neveikė nei vienas žibintas. Todėl, iš aptartų aplinkybių, darytina išvada, jog eismo įvykio kilimą lėmė ne E. M., bet liudytojo S. S. padaryti KET pažeidimai.

2.2. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovavo Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingas transporto priemones. Apylinkės teismas priėmęs skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į KET 15 punktą, KET 234.5 punktą, KET 226 punktą, KET 94 punktą, kuriuose nurodoma, jog transporto priemonės privalo būti techniškai tvarkingos, o tamsiuoju paros metu privalo degti bent vienas kairės pusės galinis žibintas. Todėl gynėjos advokatės manymu, būtent liudytojas S. S. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, aplinkai, dalyvaudamas viešajame eisme vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, t. y. vairavo traktorių su priekaba, kuriai nebuvo atlikta ir galiojanti privalomoji techninė apžiūra, traktoriaus vilkta priekaba neturėjo veikiančių bei tamsiu paros metu įjungtų žibintų, kelyje nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože esant blogam matomumui, ant priekabos nesant įrengtos avarinės šviesos signalizacijos, tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, visais įmanomais būdais neįspėjo apie pavojų kitų eismo dalyvių, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.

2.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad minėta traktoriaus priekaba buvo neregistruota, techninės apžiūros nebuvo praėjusi, taip pat buvo techniškai netvarkinga, nedrausta, vadinasi, viešajame eisme iš viso dalyvauti negalėjo, kadangi neatitiko KET reikalavimų. Taip pat gynėja advokatė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas detaliai nesiaiškino ir kritiškai nevertino S. S. parodymų, kurie anot jos manymu, yra neteisingi ir nepagrįsti.

2.4. Apeliantė skunde teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ypač svarbią reikšmę suteikė liudytojo E. B. parodymams, kai anot nuteistojo, jie buvo labiausiai prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai. Minėtas liudytojas policijos pareigūnas savo pareigas atliko nerūpestingai, kadangi įvykio schema nubraižyta neteisingai, ji prieštarauja eismo įvykio vietos apžiūros protokolui – matmenys nėra tikslūs, atidėti ne nuo važiuojamosios kelio dalies kraštą žyminčių horizontaliojo ženklinimo linijų, o nuo asfaltuotos kelio dalies krašto, todėl, gynėjos advokatės įsitikinimu, nei schema, nei eismo įvykio apžiūros protokolas, nei teismo ekspertizės aktas negali būti laikomi patikimais ir objektyviais įrodymais, nes yra keliantys abejonių. Iš policijos pareigūno parodymų akivaizdu, jog pastarasis nesistengė padėti apylinkės teismui nustatyti tiesą, kadangi jis savaip interpretavo eismo įvykio aplinkybes, papildydamas jas visiškai nereikalingais ir netgi klaidinančiais pastebėjimais bei reikšdamas savo nuomonę dėl eismo įvykio vertinimo. Taigi, liudytojo E. B. parodymus privalu vertinti kritiškai, kadangi liudytojo pateikti parodymai neatitinka byloje surinktų duomenų visumos.

2.5. Nuteistojo E. M. parodymai nesikeitė viso baudžiamojo proceso metu, kadangi iškart po eismo įvykio kilimo jis parodė, jog nematė traktoriaus priekabos, nes ji buvo neapšviesta. Šios pozicijos nuteistasis laikėsi viso proceso metu. Be to, apeliaciniame skunde gynėja advokatė pažymėjo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ekspertizė, tačiau joje yra daugybė prielaidų ir abejonių dėl pagrindinių sąlygų bei vairuotojų veiksmų šiam eismo įvykiui kilti, kurių nepašalino ir į teisiamąjį posėdį iškviestas bei apklaustas jį parengęs ekspertas. Teigiama, jog apylinkės teismas nenustatė tikrosios eismo įvykio kilimo priežasties. Nesutinkama su eksperto išvadomis bei ekspertizės aktu, kadangi ekspertas neturėjo pakankamai duomenų spręsti apie traktoriaus priekabos matomumą, taip pat eismo įvykio situacijai ir jame dalyvavusių asmenų veiksmams atkurti.

2.6. Vadovaudamasis ekspertizės aktu apylinkės teismas darė išvadą, jog traktoriaus „MTZ“ priekabos gale pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas buvo matomas iš 47 metrų atstumo, tačiau tokia išvada padaryta visiškai neatsižvelgus ir neįvertinus tai, kad atvykus policijos pareigūnams, eismo įvykio vieta buvo apšviesta visų specialiųjų tarnybų automobilių šviesomis ir švyturėliais. Pastebėtina, jog ekspertas visiškai netyrė traktoriaus vairuotojo S. S. nepriimtinų veiksmų (techniškai netvarkingos transporto priemonės, kurios gale nedegė žibintas, vairavimas) priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, todėl ekspertizės akte nėra atsakyta į klausimą, ar degant bent vienam traktoriaus priekabos gabaritiniam žibintui, ji būtų matoma iš paskos važiavusių transporto priemonių vairuotojams. Ekspertas neįvertino / netiksliai vertino duomenis dėl traktoriaus priekabos matomumo, taip pat tai, jog paskutiniu momentu pamatęs prieš save traktoriaus priekabą, E. M. stabdė ir dešine automobilio puse palindo po kaire užpakaline priekabos puse, ko pasėkoje, nuteistojo automobilis buvo nukreiptas į kairę pusę ir atsidūrė priešingoje juostoje, kur negalėjo išvengti susidūrimo su priešais beveik 100 km/h greičiu atvažiuojančia „Skoda“.

2.7. 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. ES-3-21 nurodyta, jog įvykio metu buvusios matomumo sąlygos ir tai, kad traktorius „MTZ“ su priekaba važiavo be įjungtų priekabos galinių žibintų, turėjo esminės įtakos, vertinant automobilio „VW Sharan“ vairuotojo E. M. techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, nes riboto matomumo sąlygomis, važiuojant traktoriui be įjungtų priekabos galinių žibintų, buvo ribojama jam iš paskos artėjančio automobilio „VW Sharan“ vairuotojo galimybė ją pastebėti bei įvertinti gabaritus. Specialistas, apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie nustatytą kliūties matomumą tuo metu buvusiomis sąlygomis, o jo nuomone, vairuotojų paaiškinimai yra visiškai skirtingi.

2.8. Skunde apeliantė taip pat pažymi, jog apylinkės teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgdamas į visas svarbias aplinkybes, rėmėsi tik kaltinimo pateikta versija ir nenuosekliais nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais, skundžiamame 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas, pagrįstas pasirinktinais įrodymais, nepateikė išsamių motyvų dėl E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teigiama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą.

2.9. Taip pat skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Skunde gynėja advokatė nurodo, jog tiek prašoma pinigų suma, tiek apylinkės teismo priteista pinigų suma neatitinka jokių kriterijų ir yra žymiai didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje. Neturtinės žalos dydis yra neadekvačiai didelis, kadangi teismo funkcija yra nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį, tačiau byloje nebuvo atsižvelgta į E. M. veiksmus tiek pačio įvykio metu, tiek po jo (jis domėjosi bei siūlė žmogiškąją pagalbą nukentėjusiajam gydantis ligoninėje), nukentėjusiajam byloje priteistas neturtinės žalos dydis akivaizdžiai viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį, kuris priteisiamas analogiškose bylose, taip pat nurodo, jog nėra nustatyta, kad J. M. kilo nepataisomi liekamieji reiškiniai, nėra nustatyti specialūs poreikiai bei neįgalumas, jo darbingumo lygis nesumažėjo.

3. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas Giedrius Tunkevičius prašo sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. M.. Skunde nurodo, kad nukentėjusiajam yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atsižvelgiant į specialųjį teisės aktą - Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.4 punktą, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nedarbingumas trunka ilgiau nei 6 mėnesius maksimali išmoka dėl neturtinės žalos turėtų sudaryti 4 400 Eur (arba 8 MMA, nes 2019 m. 1 MMA buvo 555 Eur). Apelianto įsitikinimu, toks išmokos dydis dėl neturtinės žalos atlyginimo atitiktų formuojamą teismų praktiką, o Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (18 000 Eur) akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos, iš esmės pažeidžia ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, t. y. pagrįstą teisinių santykių dalyvių tikėjimąsi, kad teismai vykdydami teisingumą vadovausis teisės normomis ir susiformavusia teismų praktika, o ne esmingai nuo jos nukryps. Todėl, apelianto nuomone, minėta suma (4 400 Eur) atitiktų tiek civiliniam ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, tiek teisės aktus, tiek teismų praktiką bei būtų teisingas ir sąžiningas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą civilinis ieškovas J. M. prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti J. M. patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepime jis teigia, kad apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl turi būti netenkinami, kadangi esant tokiems sužalojimams neturtinės žalos dydis objektyviai turi būti didesnis negu nurodytas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad J. M. patirti sužalojimai yra kur kas didesni, negu apeliaciniame skunde nurodytose teismų praktikoje.

5. Atsiliepimu į civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą nuteistasis E. M. prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti, sumažinant neturtinės žalos dydį iki ribų, nustatytų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose. Atsiliepime jis nurodo, jog iš bylos duomenų nėra nustatyta, kad nukentėjusiajam J. M. yra nustatytas ribotas darbingumas ir / ar neįgalumas, nukentėjusysis toliau dirba tame pačiame darbe, todėl jokių nepatogumų dėl darbinės veiklos nepatyrė, o duomenų dėl liekamųjų reiškinių ir padarinių, kurie turėtų neigiamą įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, baudžiamojoje byloje nėra pateikta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėja advokatė Aušra Jūratė Šiugždienė jų apeliacinį skundą prašė tenkinti. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas Giedrius Tunkevičius prašė taip pat tenkinti apeliacinį skundą, tuo atveju, jei nuteistojo ir jos gynėjos advokatės apeliacinis skundas būtų atmestas. Prokurorė Laura Mačiulytė Valaitė, nukentėjusysis J. M. ir jo atstovė advokatė Žana Vašcova prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Aušros Jūratės Šiugdžienės ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgalioto atstovo Giedriaus Tunkevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

Dėl kaltės

8. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais apie atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

9. Analizuojant nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinio skundo turinį matyti, kad nesutinkama su E. M. nuteisimu ir pripažinimu kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, neteisingai vertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikė eksperto išvadai.

Motyvuojamoji dalis

10. Kolegija konstatuoja, kad sutikti su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama, kad E. M. būtų išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę vairavus transporto priemonę pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

Žemesnės instancijos teismas

11. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. M. kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

12. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą galima tik tada, kai Kelių eismo taisykles pažeidžiantys veiksmai su šiame baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais susiję priežastiniu ryšiu, kuris konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).

13. KET 127 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte nurodyta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. M. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes vairuodamas automobilį „VW Sharan“, pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi artėdamas prie lėčiau važiuojančios transporto priemonės jis laiku nemažino automobilio greičio, o pavojingai staiga manevravo į kairę pusę, dėl ko susidūrė su traktoriaus priekaba ir po susidūrimo išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Skoda“, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Skoda“ vairuotojo J. M. sveikata.

15. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą: nukentėjusiojo J. M., liudytojų S. S., V. R., E. B., ekspertų V. L., E. S. parodymus, įvykio vietos apžiūros, transporto priemonių (automobilių „VW Sharan“, „Skoda“, traktoriaus „MTZ 1025“) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, teismo medicinos ekspertų išvadas, specialistų išvadas ir kitus bylos duomenis.

16. Nors nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nepripažino savo kaltės, nurodydamas, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo (E. M.) kaltės, kad ne jis pažeidė KET taisykles, o būtent dėl traktoriaus vairuotojo S. S., kuris pažeidė KET taisykles. Tiek nuteistojo, tiek jo gynėjos advokatės įsitikinimu, kad būtent tarp traktoriaus vairuotojo padarytų KET pažeidimų bei padarinių (eismo įvykio kilimo) yra priežastinis ryšys, dėl ko, E. M. turėtų būti išteisintas, kadangi rizikingai elgėsi ne E. M., o S. S., intensyvaus eismo kelyje traukdamas su traktoriumi praktiškai neįžiūrimą didelių gabaritų priekabą, kurios jis nematė, kuri staiga galimai išsuko iš šalutinio kelio, dėl ko neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio, ant kurios neveikė nei vienas žibintas ir tokie liudytojo S. S. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi jokio pagrindo sutikti, kadangi jie yra nepagrįsti, tendencingi. Teigiama, kad nuteistojo ir jo gynėjos advokatės eismo įvykio kilimo priežastis interpretuojama savaip, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia apeliaciniame skunde iškeltą versiją paneigia iš esmės visi surinkti ir ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodymai.

17. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes paneigia liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. R., kuris patvirtino, kad įvykio dieną matomumas buvo geras, nors ir buvo tamsus paros metas, bet lietaus ar rūko, kas galimai galėtų apsunkinti matomumą, nebuvo, kelio danga buvo sausa, lygi. Nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, automobilio „VW Sharan“ vairuotojas, t. y. E. M. sakė, kad jis galimai išvažiavo į priešpriešinę juostą, lenkdamas traktorių. Pareigūnas patvirtino tą aplinkybę, kad traktoriaus priekyje ir gale degė žibintai, traktoriaus šoniniai gabaritai degė iš abiejų pusių, priekabos žibintai nedegė, kabojo avarinis ženklas (trikampis), ženklo vienos dalies iš trijų nebuvo, kuri galėjo nukristi po susidūrimo. Nors avarinio ženklo buvo likusios dvi dalys, tačiau apšvietus 50 metrų atstumu matėsi tiek priekaba, tiek avarinis ženklas. Aplinkybes, kad įvykio metu buvo geros oro sąlygos, kad traktoriaus priekyje degė visos šviesos, traktoriaus gale degė gabaritinės šviesos bei du papildomi geltonos spalvos žibintai, kad ant priekabos galinio borto buvo pritvirtintas avarinis ženklas, patvirtino ir kitas liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. B.. Jis taip pat nurodė, kad nesant papildomam apšvietimui, traktorius puikiai matėsi 50 metrų atstumu, kadangi jis pats atliko šį „bandymą“, nuvažiavo tarnybiniu automobiliu toliau, apsisuko sankryžoje ir važiuodamas įsijungęs trumpąsias automobilio šviesas, traktorių matė kuo puikiausiai, be to, kabantis avarinis ženklas ant priekabos galinio borto atspindėjo šviesą. Policijos pareigūnas, atlikęs įvykio vietos apžiūrą, patvirtino, kad virš traktoriaus kabinos buvo įjungtos šviesos, šias aplinkybes patvirtina byloje esančios foto nuotraukos (1 t., b. l. 24; 26-27). Kad eismo įvykio dieną buvo geros oro sąlygos bei geras matomumas, patvirtino ir nukentėjusysis J. M., kuris apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė tokias pačias, analogiškas įvykio aplinkybes bei patvirtino, kad jis važiavo kryptimi Alytus-Prienai-Kaunas ir traktorių bei jo šviesas matė maždaug 300 metrų atstumu ir tai, kad iki susigretinimo su traktoriumi matė kaip kitos kelios transporto priemonės aplenkė traktorių. Liudytoju apklaustas S. S. taip pat patvirtino tas pačias aplinkybes, kad ant priekabos galinio borto buvo prikabintas avarinis ženklas, ant purvasaugių buvo pritaisyti raudoni atšvaitai bei kad ant traktoriaus kabinos galo prikabintas darbines lempas jis buvo įjungęs, kurias jis įjungė važiuodamas dar net ne pagrindiniu keliu, kuriame įvyko eismo įvykis. Liudytojo S. S. pirmosios instancijos metu duoti parodymai iš esmės atitiko tuos, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir kurie užfiksuoti (1 t., b. l. 124-125). Iš liudytojo S. S. apklausos matyti, kad jo vairuojamą transporto priemonę (traktorių), važiuojantį kryptimi Kaunas-Prienai-Alytus aplenkė ne viena transporto priemonė ir joms papildomų kliūčių aplenkiant traktorių nebuvo sudaryta. Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog neva būtent dėl traktoriaus vairuotojo S. S. pažeistų KET nuostatų kilo eismo įvykis, paneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės aktas Nr. 11-405 (20) (1 t., b. l. 147-157), kurią atliko ekspertas V. L.. Apklausiant minėtą ekspertą pirmosios instancijos teisme, jis faktiškai pasiliko prie savo pateiktų raštu išvadų, jas patvirtino. Pažymėtina, jog ekspertas V. L., atlikęs išsamų ir visapusišką tyrimą pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir teisminio nagrinėjimo metu užfiksuotas aplinkybes, kategoriškai patvirtino eismo įvykio kilimo mechanizmą, kuris laikytinas objektyviu ir paneigiantis nuteistojo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Iš minėto ekspertizės akto neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga buvo automobilio „VW Sharan“ vairuotojo E. M. veiksmai, kai artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio traktoriaus su priekaba, laiku nemažino automobilio greičio, o pavojingai, staiga manevravo į kairę, dėl ko susidūrė su priekaba ir vėliau išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Skoda“. Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog būtent dėl S. S. veiksmų kilo eismo įvykis, kadangi kaip pagrįstai ir teisingai nustatyta nagrinėjamu atveju, kad būtent eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo automobilio „VW Sharan“ vairuotojo, t. y. nuteistojo E. M., veiksmai, nes kaip matyti iš bylos duomenų, traktoriaus vairuotojas S. S. važiavo įsijungęs ant traktoriaus kabinos galo esančias šviesas, taip pat ant priekabos galinio borto buvo pritaisytas avarinis ženklas, ant purvasaugių buvo pritvirtinti raudonos spalvos atšvaitai, stengėsi važiuoti kuo arčiau kelkraščio – visos šios išvardintos aplinkybės patvirtina, kad traktorius eisme buvo matomas, turėjo skiriamuosius ženklus, kurių pagalba buvo galima jį matyti/pastebėti, tačiau E. M. per aplaidumą ta pačia kryptimi važiavusio traktoriaus nepastebėjo, arba galimai per vėlai pastebėjo, dėl ko ir kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas J. M..

18. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą ir netinkamai pritaikė BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ne nuteistojo, o liudytojo S. S. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio, kurio metu J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismo išvada, kad tarp nuteistojo padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių yra priežastinis ryšys, teisinga. Nuteistojo E. M. padaryti KET pažeidimai buvo būtina nusikalstamų padarinių (nukentėjusiojo J. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga, tuo tarpu S. S. galimai padaryti pažeidimai tokiais nepripažintini.

19. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad E. M. pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip teisingai ir pagrįstai nustatyta pirmosios instancijos teismo, kad būtent E. M. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, vairuodamas automobilį „VW Sharan“ ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio traktoriaus „MTZ 1025“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laiku nemažino automobilio greičio, o pavojingai staiga manevravo į kairę, dėl ko susidūrė su traktoriaus priekaba ir po susidūrimo išvažiavo į priešingos krypties juostą, kurioje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kaip nurodyta anksčiau, jog būtent tarp E. M. veiksmų ir eismo kilimo yra atsiradęs priežastinis ryšys, dėl ko ir kilo eismo įvykis.

20. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė nurodo, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nevertino traktoriaus priekabos techninės būklės, t. y., kad ji buvo techniškai netvarkinga, nebuvo praėjusi techninės apžiūros, nebuvo drausta, ir tokių būdu S. S. pažeidė bent keturis KET punktus ir būtent dėl jo pažeidimų kilo eismo įvykis. Tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos, ir kurios negali paneigti apylinkės teismo padarytos išvados, iš kurios seka, kad šios aplinkybės nėra priežastiniu ryšiu susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu. Esant tam pagrindui, jos gali būti vertinamos tik administracinių nusižengimų plotmėje. Kadangi traktoriaus vairuotojas S. S. važiavo kaip įmanoma arčiau kelkraščio, ant priekabos galinio borto buvo pritaisęs avarinį ženklą, ant traktoriaus kabinos galo esančios šviesos buvo įjungtos bei ant purvasaugių buvo pritvirtinti raudonos spalvos atšvaitai, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog neva liudytojas S. S. nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, teisėjų kolegijai nėra jokio teisinio pagrindo, šie argumentai laikytini nepagrįstais. Pagal Kelių eismo taisykles, kuomet yra sugedęs ir/ar neveikiantis galinis kairės pusės žibintas, privalu yra prikabinti matomoje vietoje avarinį ženklą, ką ir buvo padaręs liudytojas traktoriaus vairuotojas S. S., taigi šiuo atveju, nors ir priekabos galinėje ašyje nedegė jokia šviesa, tačiau šią aplinkybę traktoriaus vairuotojas ištaisė pritaisydamas avarinį ženklą ant priekabos galinio borto. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybių, kad S. S. veiksmai turėtų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, nepatvirtino ir specialistai ir ekspertai, turintys kompetenciją ir mokslinių žinių atlikus eismo įvykio analizę, kad nustatyti pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti bei priežastinio ryšio sąveiką.

21. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog neva nuteistasis neturėjo galimybių pastebėti techniškai netvarkingos priekabos, ant kurios nedegė jokia gabaritinė šviesa, laikytina visiškai nepagrįsta. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia anksčiau minėto liudytojo policijos pareigūno E. B. parodymai, kuriuose jis aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino esmines aplinkybes dėl eismo įvykio metu buvusių klimatinių sąlygų, vietovės, sausos kelio dangos, lietaus ar jokių kritulių nebuvimo, puikaus matomumo. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir artimiausios Kauno metereologijos stoties duomenys, kad įvykio vietoje buvusi menka rūkana, esminės įtakos kaltinamojo matomumui matyti priekyje važiuojantį traktorių neturėjo, kadangi kaip jau nustatyta ir nurodyta anksčiau, kad aukštame lygmenyje buvo įjungti traktoriaus vairuotojo kabinos žibintai, kurie buvo nukreipti E. M. važiavimo paskui traktorių kryptimi, gale buvusiems dviem šoniniams gabaritams, avariniam ženklui priekabos gale bei atšvaitams ant purvasaugių, numerio ženklui, todėl nekyla jokių abejonių dėl pagrindinės įvykio kilimo priežasties.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai ir pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje E. M., pasirinkęs saugų važiavimo greitį, būdamas atidus ir dėmesingas, aptartomis vietovės, reljefo, kelio, oro bei eismo sąlygomis privalėjo matyti priekyje ta pačia kryptimi lėtai važiuojantį traktorių su velkama priekaba, nes priešingai, būdamas rūpestingas ir atidus vairuotojas, sutinkamai su KET taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimais, pagal savo paties individualias asmenines savybes, atsižvelgdamas į vietovę, reljefą, klimato sąlygas, kelio dangą ir kt., turėjo pareigą įvertinti esamą situaciją ir iki atsiradusios kliūties ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tarp ko ir esant blogam matomumui, sumažinti greitį ar visiškai sustabdyti jo paties vairuotą transporto priemonę, kad išvengti susidūrimo, jeigu buvusiomis sąlygomis, vairuotojo manymu, važiuoti nesaugu. Byloje teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas V. L., paaiškindamas ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, patvirtino, kad tyrimo rezultatų duomenimis eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent automobilio „VW Sharan“ vairuotojo E. M. veiksmai, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog neva apylinkės teismas nenustatė tikrosios eismo įvykio kilimo priežasties, yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis byloje surinktai medžiagai.

23. Priešingai, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė aplinkybes, dėl kurių kilo eismo įvykis ir pagrįstai nustatė, kad būtent dėl E. M. veiksmų kilo minėtasis eismo įvykis. Išnagrinėjus įvykio aplinkybes, vaizdo įrašą, ekspertas V. L. atkreipė dėmesį, jog traktoriaus vėžės yra iki važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, kuri yra labai toli nuo eismo įvykio vietos, o paskui tos vėžės užsisuka, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad po susidūrimo vietos traktoriaus vėžės išvažiuoja į kelkraštį, tuomet traktoriaus vėžės jame matomi, o važiuojamojoje dalyje vėžės nesusiformavo bei patvirtino, kad jokiame šalutiniame kelyje, kuris yra su žvyro danga, nėra užfiksuoti šio traktoriaus vėžės, todėl kategoriškai darė išvadą, kad susidūrimas įvyko ten, kur yra nukritusi lenta, paskui stiklo šukių šleifas ir jokių požymių, kad susidūrimas galėjo būti toje vietoje, kur yra išvažiavimas iš šalutinio kelio, nėra. Taigi, ši eksperto išvada paneigia nuteistojo gynėjos advokatės versiją, kad jis (E. M.) neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, nes minėtas traktorius su priekaba išvažiavo iš šalutinio kelio ir tokiu būdu staigiai užkirto kelią nuteistajam ir buvo nepastebimas. Nors pagal 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadą Nr. ES-3-21, reikalingas ne mažesnis 30 metrų atstumas, kad išvengti įvykio, o ekspertizės akte nurodyti 47 metrai, tačiau esminės įtakos, kaltės klausimui nagrinėjamoje situacijoje nėra, kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad 47 metrų ir dar didesniu atstumu priekaba buvo matoma, o tam, kad būtų išvengta eismo įvykio, reikalingas 30 - 36 metrų atstumas. Todėl, įvertinus visus aptartus įrodymus bei duomenis, nuteistojo bei jo gynėjos advokatės versija, kad kliūtis atsirado staiga, ji buvo visiškai neapšviesta, dėl ko jos pamatyti, apšvietus be kita ko ir paties E. M. vairuoto automobilio šviesomis negalėjo, paneigta byloje surinktais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

24. Iš baudžiamojoje byloje esančio kelių eismo įvykio vietos protokolo, matyti, kad jame užfiksuota kokiose padėtyse buvo automobiliai, jų atstumai kelio atžvilgiu, vienas kito atžvilgiu, duomenys apie kelią ir taip pat užfiksuotas matomumas, įjungus artimųjų šviesų žibintus 50 metrų matomumas, o įjungus tolimųjų šviesų žibintus 100 metrų matomumas. Minėta apžiūra buvo daroma nuo 18.30 val. iki 20.15 val., užfiksuotas tamsus paros metas, giedra, apšvietimas neįrengtas, įvykio vieta apžiūrėta apšviečiant transporto priemones šviesomis, rankiniu žibintuvėliu. Kuomet buvo atlikinėjamas „bandymas“ ir žiūrima kokiu atstumu yra matoma traktoriaus priekaba, tuo metu eismo įvykio vieta nebuvo apšviesta papildomomis šviesomis, todėl kritiškai vertinti šį „bandymą“ nėra jokio pagrindo. Kaip nustatyta, atstumą, kuriuo buvo galima pastebėti traktorių su priekaba, patvirtino ir ekspertas, ir specialistas, todėl sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog šis atstumas nustatytas visiškai neįvertinus aplinkybių, laikytinas nepagrįstu. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojo policijos pareigūno E. B. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jis savo pareigas atliko rūpestingai, teisingai nubraižė eismo įvykio schemą. Teisiamojo posėdžio metu prieš duodant parodymus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl netikėti šio liudytojo parodymais nei apylinkės teismas, nei apygardos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jo parodymai buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, kuriuos patvirtino kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nenustatyta nei baudžiamojoje byloje, nei apeliantė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai būtų netinkamai išmatavę matomumą, klaidingai, sąmoningai blogai ar neteisingai surašę duomenis kelių eismo įvykio apžiūros protokole. Policijos pareigūnų parodymai patvirtina tuos duomenis, kurie yra užrašyti eismo įvykio vietos apžiūros protokole.

25. Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek nuteistojo gynėjos advokatės iniciatyva pateiktoje specialisto išvadoje teigiama, kad būtent įvykio metu buvusios matomumo sąlygos ir tai, kad traktorius „MTZ“ su priekaba važiavo be įjungtų priekabos galinių žibintų, turėjo esminės įtakos, vertinant automobilio „VW Sharan“ vairuotojo E. M. techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio, nes riboto matomumo sąlygomis, važiuojant traktoriui be įjungtų priekabos galinių žibintų, buvo ribojama jam iš paskos artėjančio automobilio „VW Sharan“ vairuotojo galimybę pastebėti bei įvertinti gabaritus. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, kad nors ir priekabos gale nedegė gabaritiniai žibintai, tačiau liudytojas S. S. dėjo visas pastangas, kad jo vairuojamas traktorius su traukiama priekaba būtų pastebimas kelyje. Nustatyta, jog iki eismo įvykio kilimo lėčiau važiuojantį traktorių aplenkė ne viena transporto priemonė ir joms nebuvo sudarytos kliūtys aplenkiant traktorių su priekaba, jis buvo pastebimas eisme, todėl teigti, kad nedegantys priekabos galiniai žibintai turėjo esminės įtakos galimybei išvengti susidūrimo su traktoriaus priekaba, nėra pagrindo.

26. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo tarp E. M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių kilimo pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, apkaltinamajame nuosprendyje pateikta išsami bylos įrodymų analizė, atskleistas jų tarpusavio ryšys. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl E. M. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Priešingai nei skunde teigia nuteistojo gynėja advokatė, įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nepadaryta, todėl tvirtinti, kad buvo padaryta BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio pažeidimų, nėra teisinio pagrindo.

27. BPK 286 straipsnio 1 dalies pagrindu, bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar savo iniciatyva teismas gali paskirti ekspertizę. Tačiau tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Svarstydamas, ar nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti papildoma ekspertizė yra būtina, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei proceso dalyvių argumentus, taipogi turi atsižvelgti ir į tai, kad nebūtų paneigti baudžiamojo proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei greitumo principai, kurių tinkamas įgyvendinimas yra reikšmingas, siekiant užtikrinti visų proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus.

28. Kaip jau buvo anksčiau aptarta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo E. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Todėl skirti šioje byloje papildomą ekspertizę, ar kaip apeliaciniame skunde nurodyta, atlikti papildomą eksperimentą traktoriaus priekabos matomumui nustatyti, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Apie tai savo ekspertizės akte bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pasisakė ekspertas – V. L., atkreipdamas dėmesį į tai, kad traktoriaus su priekaba matomumas buvo nemažesnis kaip 47 metrai. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas, važiuodamas nurodytu apie 80 km/h greičiu, laiku stabdydamas savo automobilį dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, turėjo techninę galimybę sumažinti automobilio važiavimo greitį iki traktoriaus greičio, t. y. apie 25 km/h ir tokiu būdu būtų išvengęs atsitrenkimo į priekabą bei išvažiavimo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrimo su automobiliu „Skoda“ (1 t., b. l. 147-157). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme E. M. ir jo gynėjos advokatės iniciatyva buvo pateikta specialisto E. S. išvada, kurioje konstatuota, kad važiavus E. M. 80 km/h greičiu objektyviai buvo galima pastebėti traktorių „MTZ 1025“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio greitis neviršijo 25km/h, kad išvengti eismo įvykio būnant ne mažesniu kaip 30,3 – 36,4 metrų atstumu nuo jos, kas objektyviai neprieštarauja ir ekspertizės išvadai išvengti nuteistajam eismo įvykio esant ne mažesniam nei 47 metrų traktoriaus su priekaba matomumui (4 t., b. l. 84-96). Netikėti nei eksperto išvada bei jo duotais parodymais pirmosios instancijos teisme, nei specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Be to, anksčiau aptartų liudytojų policijos pareigūnų E. B. ir V. R. duotų aiškių ir išsamių parodymų dėl traktoriaus su priekaba apibūdinimo pagal identifikuotus požymius, buvusį apšvietimą, kliūties matomumo, fiksuoto ne tik apžiūros duomenimis, bet iš karto patiems patikrinus faktiškai situaciją artimųjų šviesų žibintais jų (policijos pareigūnų) automobiliui artėjant iki kliūties, nurodžius ženkliai didesnį matomumo intervalą buvusiomis sąlygomis nei nurodęs specialistas E. S., kuriuos vertinti kaip neobjektyvius ar turinčius suinteresuotumą, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog faktiškai neįmanoma atkurti eismo įvykio visiškai identiškų klimatinių oro sąlygų vietovėje, be kita ko ir vairuotojo individualių fizinių-psichologinių savybių (rega, atidumas, reakcijos greitumas atitinkamoje situacijoje, suvokimas, individualus pasirinktino elgesio modelis ir pan.) atkuriant nagrinėjamo įvykio situaciją, todėl teisėjų kolegijai, įvertinus visus baudžiamosios bylos duomenis, nėra pagrindo tenkinti šio nuteistojo gynėjos advokatės prašymo dėl ekspertizės / eksperimento paskyrimo.

29. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir juos nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

30. Nors apeliantė gynėja advokatė kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai E. M. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei nukentėjusiojo J. M., nei liudytojų S. S., policijos pareigūnų V. R. ir E. B. parodymų teisingumu, nei ekspertizės akto tikslumu, teismas nenustatė. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad E. M. nusikalstama veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalį, jis nuteistas pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimtą nuosprendį.

Dėl neturtinės žalos dydžio

31. Skundžiamas nuosprendis civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ginčijamas nukentėjusiajam J. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinio atsakovo apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajam padengimo, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik J. M. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.

32. 2020 m. birželio 23 d. nukentėjusysis J. M. pateiktu civilinius ieškiniu prašė priteisti jam 3 610,77 Eur turtinei ir 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 85-92). Ieškinyje, grindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodyta, kad dėl 2019 m. lapkričio 17 d. įvykusio eismo įvykio jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kentėjo didžiulį fizinį skausmą, buvo hospitalizuotas, jam teko iškęsti operacijas: revizuota lūpos ir smakro sričių žaizdą, atnaujinti kraštai, pašalinti sutraiškyti audiniai, susiūta; susiūtos dantenos bei liežuvio žaizdos, pašalinti sutraiškyti audiniai, susiūta; pašalinti 31, 41, 42, 43, 44 dantys ir palaidi alveoliniai kaulo audiniai, ant viršutinio žandikaulio individualus vielinis įtvaras. 2019 m. lapkričio 18 d. atlikta uždara šlaunikaulio repozicija su vidine fiksacija; 2019 m. lapkričio 25 d. atlikta dešinio stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje atvira repozicija ir osteosintezė rakinama plokštele ir sraigtais. 2019 m. gruodžio 4 d. atlikta atvira kairio kulnakaulio lūžgalių repozicija ir osteosintezė rakinama plokštele ir sraigtais. Po operacijų J. M. teko iškęsti pooperacinius laikotarpius, kentėti sunkiai pakeliamus didelius fizinius skausmus įvairiose kūno vietose, nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, perrišinėti žaizdas, šalinti siūlus. J. M. negalėjo judėti, turėjo nešioti kieto kaklo įtvarą, jo dešinė ranka ir kairė koja buvo sugipsuotas ir langetėse, tirpo pirštai, kojos, kūnas buvo sutinęs; pradėjus judėti, jam reikėjo atlikinėti reabilitacijos procedūras, mankštinti kūną, lankytis masažuose. Šios procedūros nukentėjusiajam kėlė ir vis dar tebekelia skausmą. J. M. iki šiol kenčia skausmus, sunku judėti, stovėti; protarpiais skausmas būna nedidelis, bet kartais taip skauda eismo įvykio metu sužalotas kūno vietas, kad vaistai skausmą apmalšina tik nedidele dalimi. J. M. kelis mėnesius negalėjo savęs apsitarnauti: dėl lūžių gydymo ir pooperacinio režimo negalėjo nei nueiti į tualetą, nei apsiprausti, nei apsirengti ar pavalgyti. Eismo įvykio metu J. M. traumiškai išniro dantys, dėl ko dalis jų buvo pašalinti, ant viršutinio žandikaulio buvo uždėtas vielinis įtvaras. J. M. dėl to negalėjo ne tik kramtyti, valgyti įprasto maisto, ir galėjo maitintis (tiksliau, buvo maitinamas, nes pats negalėjo valdyti rankos) tik skystu maistu, tačiau negalėjo netgi normaliai kalbėti: nukentėjusysis kalbėdavo tik pro sukąstus dantis, ir šis kalbėjimas būdavo skausmingas. J. M. dantų atstatymo operacijos buvo pradėtos tik po keleto mėnesių nuo eismo įvykio. Iki šiol dantys nėra pilnai atstatyti, J. M. iki šiol negali normaliai vagyti, kalbėdamas švepluoja, jo veidas dėl dantų trūkumo buvo persikreipęs, sukritęs. Po patirto sužalojimo nukentėjusysis ilgam tapo nedarbingas. Nedarbingumo laikotarpis tęsėsi daugiau kaip pusę metų: nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. birželio 12 d. J. M. patyrė didžiulį išgąstį dėl patirto smūgio tiesioginiu kontaktu su automobiliu, didžiulę nežinią dėl patirto sužalojimo masto laukiat gydytojų išvadų ir tyrimų rezultatų, žaloti sveikatą atliekant būtinas rentgenogramas, jausti nerimą ir išgąstį girdint gydytojų ir personalo nuogąstavimus dėl neigiamos pasveikimo perspektyvos, kęsti skausmus, kol buvo atliekama fiksacija ir imobilizacija. Nukentėjusiajam buvo psichologiškai sunku ištverti net kelias operacijas, kurios metu lūžę kaulai buvo sutvirtinti plokštele ir sraigtais ir po jo sekusį pooperacinį gydymą, nuolatinius žaizdų perrišimus, siūlų pašalinimą: kadangi sužalojimų buvo daug, gydymas labai sekino J. M.; prieš kiekvieną operaciją jis jaudinosi, ar ji pavyks. Siekiant sumažinti skausmą, teko nuolat vartoti analgetikus, kęsti nepatogumus ir fizinį skausmą. Nukentėjusysis negalėjo visiškai pats savęs apsitarnauti, atlikti higienos procedūrų, apsirengti, vairuoti automobilį, buvo visiškai priklausomas nuo trečiųjų asmenų pagalbos. Nukentėjusysis labai išgyveno ir dėl savo sutuoktinės. Kadangi J. M. buvo labai sužalotas, prognozės dėl visiško pagijimo nebuvo teigiamos, jo sutuoktinė dėl to labai išgyveno, nuolat verkdavo, jai tapo sunku susikaupti, pakriko miegas. Nors sutuoktinė ir bandė šiuos neigiamus išgyvenimus slėpti nuo sutuoktinio, tačiau nukentėjusysis akivaizdžiai matė nuvargusią, užverktomis akimis. Tokia žmonos būsena neigiamai veikė ir patį J. M., kadangi jis jaudinosi dėl savo žmonos, išgyveno dėl mažamečių vaikų, kuriems reikalingas fiziškai sveikas ir aktyvus tėvas ne tik, kad materialai pasirūpinti šeima, bet ir kartu leisti laisvalaikį, žaisti su vaikais, pramogauti, nes jie pagal amžių nesupranta esamos padėties, kuri teigiama linkme neatsistatys iki prieš eismo įvykį buvusios situacijos. Be to, J. išgyveno ir dėl sutuoktinei tekusių rūpesčių: ji viena turėjo pasirūpinti ne tik namų ūkiu, bet ir organizuoti J. M. ūkio priežiūrą, neigiamos sveikatos pasekmės atsiliepia ir sutuoktinių tarpusavio santykiams. Patirti skaudūs išgyvenimai įtakojo prasidėjusią nemigą, nervinę įtampą, nuolat pasikartojančius galvos skausmus, dėl ko ženkliai pablogėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, įprastas gyvenimas buvo suardytas. Iki šiol, nors nuo patirtų sužalojimų praėjo jau kuris laikas, nukentėjusysis jaučia liekamuosius padarinius, jo sveikata pilnai neatsistatė. Jis negali laisvai valdyti dešinės rankos, pirštai iki šiol nutirpę, negali suimti ir išlaikyti smulkių daiktų, ranka patinusi, skausminga. Jaučiamas tirpimas pirštuose, pirštų valdymas. J. M. vargina nuolatinis kojos skausmas. Dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis patyrė ir patiria ne tik įvarius nepatogumus ir skausmą, bet taip pat labai išgyvena dėl pasikeitusios gyvenimo kokybės, suardyto įprasto gyvenimo ir jaučia didžiulį nerimą ir susirūpinimą dėl savo ir šeimos ateities, dėl darbdavio pakantumo jo atžvilgiu, kadangi toks, koks buvo pirmiau darbuotojas, jis nėra ir vargiai bus. Nukentėjusysis negali pilnai dirbti bei deramai pasirūpinti savo šeimos gerove ir jos išlaikymu kaip buvo įpratęs. Be visų kitų neigiamų išgyvenimų nukentėjusysis yra priverstas patirti nervinę įtampą ir nuolatinę baimę dėl neigiamų sveikatos padarinių ateityje.

33. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), taikyto gydymo rūšį ir apimtį: 2020 m. gruodžio 10 d. medicininiais duomenimis (3 t., b. l. 90) J. M. gydytas stacionare bei ambulatoriškai, nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2019 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. birželio 5 d. be pertraukos, kadangi yra liekamųjų reiškinių po traumos paciento gydymas tęsiamas; 2021 m. balandžio 6 d. medicininiais duomenimis (3 t., b. l. 187, 4 t., b. l. 105) J. M. vargina ribota riešo, kairės čiurnos funkcija. Ligos eiga dinamikoje negerėjanti, paskirta konsultacija po pusmečio dėl chirurginio gydymo. Nukentėjusysis J. M. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. buvo apsidraudęs draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atvejų draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 113). Apylinkės teismas nuosprendyje atsižvelgęs į tai, kad J. M. išgyveno ir iki šiol jaučia stiprų fizinį skausmą, nepatogumus, patiria emocinius išgyvenimus, dvasinę kančią, pergyvenimą ir rūpestį dėl ateities, neįgalumas (ribotas darbingumas) pateiktais duomenimis jam šiuo metu nėra nustatytas, objektyvių medicininių duomenų, be gydymosi, dėl nukentėjusiojo sveikatai galimai kilsiančių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, nėra pateikta, sprendė kad nukentėjusiajam kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, skausmus ir praradimus priteistina 18 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

34. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, nukentėjusiajam apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, nepagrįsta, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo kriterijams bei neatitinkanti aktualios teismų praktikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, išdėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniame ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies. J. M. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai, jis iš tiesų yra per didelis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nukentėjusiojo naudai iš civilinio atsakovo priteistą neturtinės žalos dydį sumažinant (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

35. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

36. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

37. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 62/2020(06) (1 t., b. l. 82-84) nurodyta, kad J. M. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, muštinės žaizdos apatinės lūpos – smakro srityje ir kairėje alkūnėje, kastinės žaizdos liežuvyje, kairio šlaunikaulio proksimalinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinės plaštakos IV delnakaulio skeveldrinis lūžis; dešinės plaštakos V piršto proksimalinės falangos bazės intrasąnarinis lūžis, kairės čiurnos kaulų ir kairės pėdos II, III, IV padikaulių bazių lūžimai, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis nuo 11 iki 15 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis nuo 32 iki 45 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, 21 ir 22 dantų vainikų lūžimas bei 31, 41, 42, 43, 44 dantų trauminis išnirimas, kaklinio IV slankstelio kairės skersinės ataugos bei kairio faceto ir užpakalinio lanko lūžis kairėje, kaklinio VII slankstelio kairės skersinės ataugos ir kairio faceto skeveldrinis lūžis nusitęsiantis į užpakalinį lanką bei fragmentų dislokacija į kaklinio Vl/kaklinio VII slankstelių intervertebrinę angą, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant įjuos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio skeveldrinio lūžio, dešinės plaštakos IV delnakaulio skeveldrinio lūžio, dešinės plaštakos V piršto proksimalinės falangos bazės intrasąnarinio lūžio, kairės čiurnos kaulų ir kairės pėdos II, III, IV padikaulių bazių lūžimų, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio su alveolinių duobučių pažeidimu, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio su alveolinių duobučių pažeidimu, 21 ir 22 dantų vainikų lūžimo bei 31, 41, 42, 43, 44 dantų trauminio išnirimo, kaklinio IV slankstelio kairės skersinės ataugos bei kairio faceto ir užpakalinio lanko lūžio kairėje, kaklinio VII slankstelio kairės skersinės ataugos ir kairio faceto skeveldrinis lūžio su fragmentų dislokacija į kaklinio Vl/kaklinio VII slankstelių intervertebrinę angą, dešinio stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė J. M. neigiamus psichologinius išgyvenimus, jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą. Sutiktina ir su tuo, kad nukentėjusysis išgyveno begalinius skausmus, skausmus dėl patirtų daugybinių lūžių, netektų dantų, implantų bei protezavimo procedūrų, turėtų operacijų, atstatomųjų procedūrų, taip pat išgyvena iki šiol nuolatinius kojų skausmus, sunkumą vaikščiojant bei stovint, psichologinį išsekimą, įtampą ir nerimą, baimę dėl nesėkmingo gydymosi rezultato. Ilgą laiką po atliktų operacijų pats nukentėjusysis nesugebėjo pasirūpinti savimi savarankiškai. Dėl patirtų daugybinių lūžių bei burnos pažeidimų, J. M. nuolatos lankėsi ir vis dar lankosi gydymo įstaigose, yra sutrikdytas įprastinis J. M. gyvenimo ritmas, darbinė veikla, šeimos gyvenimas tėvo ir vaikų bei sutuoktinių tarpusavio santykiuose. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant J. M. priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajam, tačiau jos savaime, nenustačius jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiškinių) nukentėjusiojo sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą net 18 000 Eur suma. Teisėjų kolegija sutinka, kad kurį laiką dėl patirtų traumų J. M. negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, tačiau tai nereiškia, jog tokių galimybių jis neturės ateityje. Kaip matyti iš jau aukščiau aptartų duomenų, operacijos nukentėjusiajam pavyko, jokių komplikacijų po jų nenustatyta. Laikinas nedarbingumas truko kiek ilgiau nei pusę metų, po jų nukentėjusysis grįžo į iki įvykio buvusią darbovietę, pareigų nepakeitė. Nei ankstesnėje proceso stadijoje, nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nukentėjusysis ar jo atstovė taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiojo dar laukia gydymas ateityje ar kokie nors liekamieji reiškiniai, ar kad J. M. yra nustatytas ribotas darbingumas ir/ar neįgalumas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad patirti sužalojimai turės įtakos J. M. gyvenimo kokybei ateityje.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2K-132-942/2021; 2K-9-976/2022; 2K-191-942/2021; 2K-201-895/2020; 2K-258/2014; 2K-471/2014; 2K-228-303/2015; 2K-232-507/2015; 2K-372-942/2015; 2K-459-511/2015; 2K-95-222/2017). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

40. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – J. M. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiojo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 9 000 Eur dydžio suma. Tenkinti apeliacinį skundą pilna apimtimi, nėra pagrindo. Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiajam J. M. turėtų būti priteista 4 400 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kuri atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 8 MMA, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nurodomos rekomendacijos, yra tik patariamojo, o ne imperatyvaus pobūdžio. Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, kiekvienu atveju privalo atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes, teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Be to, skunde minimų rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog šio teisės akto nuostatos, visų pirma, yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Faktą, jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos, kurios leidžia teigti, jog neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir šios galimybės neriboja rekomendacijose nurodyti maksimalūs orientaciniai neturtinės žalos dydžiai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nustatydamas nukentėjusiems neturtinės žalos dydį, turėtų vadovautis rekomendacijose nustatytų išmokų dydžio gairėmis.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam

41. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog tarp nukentėjusiojo bei advokatės Žanos Vašcovos buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, advokatė parengė atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą bei nukentėjusiojo interesus atstovavo apeliacinės instancijos teisme ir už šių paslaugų atlikimą nukentėjusysis 2022 m. kovo 30 d. advokatei sumokėjo 370 Eur (atsiliepimas į apeliacinį skundą – 270 Eur, atstovavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 100 Eur).

42. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

43. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė tiek nuteistojo gynėja advokatė, tiek civilinis atsakovas, kurie buvo tenkinami iš dalies ir sumažintas neturtinės žalos dydis. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą - surašymas. Dėl to, nukentėjusiojo turėtos išlaidos rengiant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms. Nors advokatė parengė atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis nėra didelės apimties, be to, didelę jo dalį sudaro teisės normų, teismų praktikos perrašymas, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies perrašymas. Taip pat, nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato pareigos nukentėjusiajam pateikti atsiliepimo į nuteistojo ar kitų proceso dalyvių pateiktus apeliacinius skundus. Dėl to, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, jog tiek nuteistojo gynėjos advokatės, tiek civilinio atsakovo apeliaciniai skundai yra tenkinami iš dalies, nukentėjusiojo J. M. turėtos išlaidos už advokatės paslaugas yra mažintinos iki 235 Eur (135 Eur už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą, 100 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme).

44. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

45. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo nustatymo kriterijų taikymu. Apeliacinis procesas taip pat inicijuotas ir pagal nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinį skundą, kuriame buvo akcentuojamas kaltės klausimas. Kadangi nukentėjusiojo atsiliepimas buvo pateiktas būtent į civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, todėl suma, kuri buvo sumokėta atstovei advokatei už atsiliepimo surašymą, yra priteisiama iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Atkreipiant dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas vyko dėl dviejų apeliacinių skundų (nuteistojo gynėjos advokatės ir civilinio atsakovo), nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl nukentėjusiojo interesų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatei, priteisiamos iš apeliacinio proceso iniciatorių, t. y. nuteistojo E. M. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ lygiomis dalimis – po 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

46. Vadovaujantis anksčiau aptartu, darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę priteisti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš AB „Lietuvos draudimas“. Todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas ir priteisiama iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam J. M. 135 Eur proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą apmokėti, taip pat iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir nuteistojo E. M. nukentėjusiajam J. M. priteisiama lygiomis dalimis po 50 Eur (iš viso 100 Eur) proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Aušros Jūratės Šiugždienės ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgalioto atstovo Giedriaus Tunkevičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam J. M. priteistą 18 000 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam J. M. 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant atsiliepimą į civilinio atsakovo apeliacinį skundą.

Pripažinti proceso išlaidomis 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų, nukentėjusiojo J. M. turėtų advokato paslaugoms dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje apmokėti, ir šią sumą lygiomis dalimis priteisti J. M. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir nuteistojo E. M., t. y. iš kiekvieno po 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė