Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-665-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-26
Bylos Nr.: 2A-665-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09429-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: R. L.

Kategorijos

2.2.1.9.2Teisės į atvaizdą gynimas

Civilinė byla Nr. 2A-665-803/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09429-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; (S) 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė: 1) uždrausti atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 10 000,00 Eur neturtinę žalą už neteisėtą atvaizdo panaudojimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės po 800,00 Eur per mėnesį turtinės žalos nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 24 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė dirbo automobilių pardavėja už 2 103,49 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Darbo sutarties 1.3 punkte buvo numatytos galimybės ieškovei gauti priedus prie darbo užmokesčio. Dėl to, siekdama vystyti savo automobilių pardavimų strategiją, ieškovė parengė pardavimų veiklos planą, t. y. parengė filmuotą automobilių pardavimų reklamą ir ją patalpino „TikTok“ platformoje. Dėl šios reklamos pasikeitė ieškovės automobilių pardavimų statistika, todėl jai buvo skirtas didesnis atlyginimas.

3. Atsakovė 2022 m. lapkričio 3 d. nutraukė darbo sutartį su ieškove darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio l dalies 1 punktą. Darbo sutarties nutraukimo metu šalys susitarė, kad bus pašalintas iš socialinių tinklų ieškovės sukurtas reklaminis vaizdo įrašas „TikTok“ platformoje bei visos kitos reklamos. Taip pat buvo susitarta, kad atsakovė nenaudos šio ir kitų įrašų savo reikmėms be ieškovės sutikimo. Tačiau atsakovė ieškovės atvaizdą internetiniuose tinklalapiuose patalpino be jos sutikimo. Dėl to ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti neteisėtai patalpintą atvaizdą iš internetinių tinklalapių, atlyginti patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Internetiniuose tinklalapiuose patalpintas ieškovės atvaizdas buvo panaudotas komerciniais ir reklamos tikslais, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų, taip didinant atsakovės pajamas.

4. Ieškovės atvaizdas buvo skelbiamas internetinėse svetainėse, skatinant vartotojus naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (toliau – Reklamos įstatymas) įtvirtintą reklamos sąvoką. Pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą reklama draudžiama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės ir reikalavo pašalinti ieškovės sukurtą reklamą, kurioje yra ieškovės atvaizdas. Tačiau atsakovė reikalavimų nevykdė. Atsakovė pažeidžia ieškovės teisę į atvaizdą, naudoja jos atvaizdą be ieškovės sutikimo, siekdama gauti finansinės naudos. Šiuo metu ieškovės atvaizdas yra naudojamas „Facebook“ ir „YouTube“ internetinėse paskyrose.

5. Kadangi ieškovės teisė į atvaizdą yra pažeista, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu vaizdo įrašai būtų platinami su jos sutikimu. Atsakovė, socialiniuose tinkluose toliau platindama filmuotą medžiagą su ieškovės atvaizdu, vystė savo reklamą, dėl kurios turėjo didesnius pardavimo rodiklius ir daug didesnį pelną, kuris vertintinas, kaip nepagrįstas praturtėjimas. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovė ieškovei kiekvieną mėnesį mokėjo po 400,00 Eur darbo užmokesčio priedą už „TikTok“ platformoje platinamus vaizdo įrašus. Kadangi atsakovė toliau be ieškovės sutikimo platina vaizdo įrašus kituose socialiniuose tinkluose, ji privalo atlyginti turtinę žalą, t. y. sumokėti ieškovei negautus atlyginimo priedus nuo darbo sutarties nutraukimo momento 2022 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vaizdo įrašai buvo platinami „YouTube“ ir „Facebook“ paskyrose, todėl atsakovė turėtų mokėti po 800,00 Eur (2 x 400,00 Eur) per mėnesį.

6. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovės atvaizdas interneto svetainėse buvo naudojamas ne mažiau kaip 3 mėnesius, ieškovės atvaizdas buvo patalpintas turint išimtinai komercinį interesą, t. y. reklamuoti atsakovės verslą. Ieškovės atvaizdas buvo patalpintas internetiniuose tinklapiuose, kurių prieinamumas vartotojams yra itin platus, todėl ir teisė į atvaizdą pažeista platesniu mastu.

Šalies argumentai

7. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti arba palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl vaizdo įrašų reklamai socialiniuose tinkluose kūrimo, ieškovės dalyvavimo filmavime ir jos atvaizdo naudojimo reklamai. Taigi ieškovė žinojo, kad jos atvaizdas bus panaudotas būtent atsakovės paslaugoms reklamuoti, ir su tuo sutiko. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė džiaugėsi filmuojamais įrašais, skatino jų įkėlimą į socialinius tinklus, nuolat klausdavo, ar atsakovė patenkinta kokybe. Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai ieškinyje nurodo, kad darbo santykių metu pati sąmoningai kūrė ir platino vaizdo įrašus, siekdama reklamuoti atsakovės vykdomą veiklą.

8. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad reklamos kūrimo ir publikavimo veiksmus atliko prieš savo valią. Taigi ieškovės sutikimas kurti ir publikuoti profesionalius vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose su jos atvaizdu yra akivaizdus, neterminuotas ir patvirtintas jos pačios konkliudentiniais veiksmais, šalių susirašinėjimo. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atšaukė savo duotą sutikimą, jo nedavė ar jį buvo davusi terminuotam laikui. Tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikia. Pagal teismų praktiką neterminuotas sutikimas gali būti atšauktas tik tuo atveju, jeigu atvaizdo savininko gyvenimo aplinkybės iš esmės pasikeičia ir atvaizdo naudojimas dėl itin svarbių aplinkybių pažeidžia kitas vertybes, sudarančias bendrosios asmens teisės į privatų gyvenimą turinį.

9. Vaizdo įrašuose reklamuojami automobiliai, ieškovė pristato ir reklamuoja atsakovės teikiamas paslaugas. Toks turinys akivaizdžiai niekaip nepažeidžia ieškovės garbės ir orumo. Nėra svarbių priežasčių, dėl kurių atvaizdo naudojimas pažeistų kitas vertybes, nėra nustatytas ieškovės gyvenimo aplinkybių esminis pasikeitimas, dėl kurio tokie vaizdo įrašai kaip nors galėtų ieškovei pakenkti. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė išreiškė savo neterminuotą sutikimą, jog jos atvaizdas bus naudojamas atsakovės paslaugų reklamai. Šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl papildomo ieškovės darbo. Vaizdo įrašai buvo kuriami darbo santykių metu, darbdavio naudai. Vaizdo įrašai buvo perduoti darbdaviui. Už reklamą (vaizdo įrašus) buvo sumokamas priedas prie darbo užmokesčio. Taigi reklaminiai klipai yra su darbo santykiais susijęs darbdavio naudai sukurtas produktas, už kurį buvo tinkamai atlyginta ieškovei. Nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė turėtų ištrinti vaizdo įrašus, pasibaigus darbo santykiams su ieškove.

10. Negali būti priteisiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, remiantis tik žodiniais šalies paaiškinimais. Ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl nepakankamo darbo užmokesčio sumokėjimo. Taigi atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškove už socialinėms platformos skirtus ir ieškovės sukurtus vaizdo įrašus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad darbo užmokesčio priedai buvo mokėti tik už vaizdo įrašų platinimą socialiniame tinkle „TikTok“. Atsakovė geranoriškai pašalino vaizdo įrašus iš socialinių tinklų. Šalys nesitarė, kad atitinkami vaizdo įrašai bus pašalinti, atsakovė tai padarė tik savo gera valia. Ieškovė sutiko su viešinimu ir dėl to patyrė tik teigiamas emocijas. Ieškovė nepatyrė neturtinės žalos, jos atvaizdo viešinimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir uždraudė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) naudoti ieškovės R. L. atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose. Priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 5 238,70 Eur turtinę žalą už neteisėtą ieškovės atvaizdo naudojimą nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. ir 264 Eur žyminio mokesčio ieškovei R. L.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Grąžino ieškovei 620 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės 125 Eur advokato padėjėjo išlaidas atsakovei.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo pašalinusi vaizdo įrašus su ieškovės atvaizdu iš socialinio tinklo „TikTok“, tačiau po darbo santykių pasibaigimo įkėlė į kitus socialinius tinklus: „Facebook“ ir „YouTube“. Iš „YouTube“ socialinio tinklo nurodytus vaizdo įrašus atsakovė pašalino tik bylą nagrinėjant teisme, 2023 m. spalio 12 d. Tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu yra iki šiol. Šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad darbo metu ieškovė pretenzijų dėl vaizdo įrašų su jos atvaizdu patalpinimo į tinklą „TikTok“ nereiškė, tačiau ieškovės sutikimo dėl šių vaizdo įrašų patalpinimo kituose socialiniuose tinkluose – „YouTube“, „Facebook“ – nebuvo. Dėl to ieškovė ne kartą prašė atsakovės vaizdo įrašus ištrinti.

13. Teismas konstatavo, kad darbo metu pas atsakovę ieškovės sutikimas patalpinti socialiniame tinkle „TikTok“ vaizdo įrašus su jos atvaizdu buvo duotas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau nutraukus darbo sutartį, sutikimas buvo atšauktas, taip pat ir dėl vaizdo įrašų talpinimo socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovės atvaizdas socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ buvo panaudotas be ieškovės žinios ir sutikimo, atsakovės komerciniais tikslais. Byloje nėra ieškovės rašytinio ar kito sutikimo, leidžiančio atsakovei neatlygintinai jos atvaizdą skaitmeninti, padaryti prieinamą viešai (internete).

14. Tarp šalių nėra ginčo, kad vaizdo įrašuose ieškovė yra puikiai identifikuojama, t. y. atpažįstama, o požymių, numatytų CK 2.22 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių sutikimas nereikalingas, nėra. Ieškovės sutikimas dėl vaizdo įrašo viešo naudojimo atsakovės komerciniais tikslais nebuvo duotas. Teisė į atvaizdą ir jos apsauga galioja ir socialiniuose tinkluose. Tai reiškia, kad prieš skelbdama ieškovės vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose „Facebook“, „YouTube“, atsakovė turėjo gauti ieškovės sutikimą, nes jos atvaizdą galima identifikuoti.

15. Ieškovės reklaminius vaizdo įrašus atsakovė panaudojo komerciniais tikslais, reklamuodama savo veiklą ir parduodamus automobilius. Faktas, kad atsakovė paviešino atvaizdus be asmens sutikimo, yra pagrindinė ir esminė sąlyga atsakomybei atsirasti. Tuo tarpu pažeidus teisę į atvaizdą, fizinis asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl pareigą ją paneigti turi skleidėjas, nagrinėjamoje byloje – atsakovė. Turtine žala pripažįstamos ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi jos teisių į atvaizdą. Pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu jos nuotraukos socialiniuose tinkluose būtų platinamos su jos sutikimu, pripažintinos žala.

16. Teismas nustatė, kad darbo metu ieškovė kas mėnesį gaudavo 400 Eur darbo užmokesčio priedą už socialiniame tinkle „TikTok“ platinamus vaizdo įrašus, kurie buvo ieškovės darbo strategija. Po darbo sutarties nutraukimo, atsakovė platino vaizdo įrašus dviejuose socialiniuose tinkluose: „YouTube“ ir „Facebook“. Pagal atsakovės 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymą darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 17 d.. Dėl to ieškovės negautos pajamos priteistinos už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. už 13 mėnesių ir 3 dienas.

17. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl vaizdo įrašų įkėlimo tik į tinklą „TikTok“. Ieškovei dirbant pas atsakovę, vaizdo įrašai 2022 m. kovo 28 d. buvo įkelti į socialinį tinklą „Facebook“, tačiau ieškovė jokių pretenzijų dėl to nereiškė, neprašė padidinti priedo iki 800 Eur. Atsakovė nesudarė su ieškove papildomo susitarimo, kad už vaizdo įrašus bus mokama 400 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė šį faktą pripažino, jį patvirtina ir ieškovės darbo pažymos.

18. Vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu į socialinį tinklą „YouTube“ buvo patalpinti nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. spalio 12 d., į socialinį tinklą „Facebook“ – nuo 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. liepos 21 d. iki šiol. Dėl to teismas 400 Eur per mėnesį turtinę žalą apskaičiavo nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. už 13 mėnesių ir 3 dienas, ir priteisė ieškovei iš atsakovės iš viso 5 238,70 Eur (13 mėn. x 400 = 5 200 Eur + 37,70 Eur (400 Eur : 31 už gruodį =12,90 Eur x 3 d.)

19. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtus intensyvius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas ieškinyje nurodytas žalingas pasekmes. Ieškovė nepateikė įrodymų apie sveikatos būklės ar sveikatos pablogėjimą. Ieškovės nurodyti neigiami išgyvenimai negali būti laikomi atsakovės neteisėtų veiksmų pasekme. Dėl to teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

20. Pagal CK 2.22 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo metu vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu dar yra patalpinti socialiniame tinkle „Facebook“. Dėl to teismas patenkino ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba nutraukti civilinę bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo reiškė darbo santykių pagrindu, t. y. prašė priteisti jai negautą atlyginimo priedą. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nepripažino, kad yra skolinga ieškovei. Dėl to teismo argumentas, kad atsakovė neneigia minėtos ieškovės pozicijos dėl buvusio žodinio šalių susitarimo sąlygų, yra nepagrįstas. Atsakovė įrodinėjo, kad tarėsi ir mokėjo ieškovei 400 Eur priedą prie darbo užmokesčio ne už reklamos turinio publikavimą viename ar kitame socialiniame tinkle, o už konkretaus reklaminio produkto sukūrimo faktą per einamąjį mėnesį, t. y. reklaminių vaizdo įrašų sukūrimą ir perdavimą atsakovei.

21.2. Byloje šalys įrodinėjo skirtingo turinio žodinį susitarimą dėl ieškovei mokėtinų darbo užmokesčio priedų. Teismas, priteisdamas ieškovei 5 238,70 Eur turtinės žalos, nevertino dalies faktinių aplinkybių. Ieškovės kurti reklaminiai vaizdo klipai buvo keliami į „Facebook“ socialinį tinklą dar ieškovės darbo santykių metu. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl didesnio ieškovės darbo užmokesčio už klipų publikavimą kituose socialiniuose tinkluose nei „TikTok“, ieškovė tikrai būtų pareiškusi atsakovei dėl to pretenziją. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reikalavusi didesnio darbo užmokesčio priedo už jos kurtų reklaminių klipų įkėlimą į „Facebook“. Taigi šalys nebuvo susitarę dėl didesnio darbo užmokesčio priedo. Dėl to teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

21.3. Šalių darbo santykiai pasibaigė, nutraukus ieškovės ir atsakovės darbo sutartį 2022 m. lapkričio 3 d. Tuo tarpu ieškovė negautų pajamų reikalauja, remdamasi tariamu šalių susitarimu dėl darbo užmokesčio priedų. Tačiau teisėtai pasibaigus darbo teisiniams santykiams, negalėjo galioti joks susitarimas dėl darbo užmokesčio priedų mokėjimo. Po darbo santykių pasibaigimo ieškovė atsakovei pretenzijas reiškė dėl nepagrįsto jos atvaizdo naudojimo, tačiau nereikalavo darbo užmokesčio priedo ar kitokių mokėjimų. Ieškovė įrodinėjo šalių susitarimą tik žodiniais paaiškinimais, kuriems tiesiogiai prieštarauja nurodytų faktinių aplinkybių visuma. Būtent ieškovė privalėjo įrodyti nurodomo žodinio sandorio sąlygų egzistavimo faktą, t. y. kad jai mokėtas 400 Eur priedas buvo skirtas būtent už jos atvaizdo publikavimą konkrečiame socialiniame tinkle, o ne už atsakovei perduoto neribotai naudotis reklaminio produkto sukūrimą.

21.4. Ieškovės nurodytas susitarimas yra visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis elementariems sąžiningumo ir protingumo principams, todėl jo sudarymas nėra tikėtinas. Joks darbdavys nemokės darbuotojui už reklaminio turinio kūrimą, kuris būtų skirtas iš esmės tik pačiam darbuotojui, t. y. naudotinas tik darbo santykių su darbuotoju metu ir kuriamas darbuotojo vykdomiems pardavimams gerinti, be galimybės darbdaviui naudotis reklama savo nuožiūra. Atsakovė pati į ieškovės kurtą reklamą investavo daug pinigų ir nori ją naudoti kaip pagrindinę įmonės reklamą. Dėl to teismas ieškovės įrodinėjamą žodinį sandorį turėjo vertinti protingumo ir sąžiningumo principų kontekste.

21.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo ar net tikėtinai galėjo būti sudarytas protingas susitarimas, pagal kurį ieškovei nebuvo sumokėtos kokios nors jos negautos pajamos. Nesudarius jokio susitarimo, ieškovė nebūtų gavusi jokių pajamų, nepriklausomai nuo atsakovės elgesio teisėtumo, naudojant ieškovės atvaizdą. Dėl to negautos pajamos ieškovei niekaip negalėjo būti priteisiamos. Nutrūkus šalių darbo santykiams, ieškovė nebekūrė naujų atsakovės reklaminių klipų, nebeturėjo jokių santykių su atsakove ir nereikalavo iš atsakovės jokių kitų veiksmų, išskyrus jos atvaizdo naudojimo nutraukimą. Negautos pajamos, kaip žalos rūšis, asmeniui gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokios pajamos būtų ar galėtų būti asmens gautos, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Jeigu atsakovė būtų laiku pašalinusi visus ieškovės kurtus reklamos klipus, ieškovė nebūtų gavusi jokių pajamų net pagal žodinį susitarimą dėl didesnės darbo užmokesčio priemokos.

21.6. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius. Pagal CPK 412 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra kilęs iš šalis siejusių darbo santykių. Taigi teismas nepagrįstai nagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos, nes prieš tai ji nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Šias aplinkybes atsakovė buvo nurodžiusi teismui, tačiau teismas šių atsakovės teisinių argumentų sprendime neįvertino.

21.7. Teismas nepagrįstai uždraudė atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose. Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad asmuo gali būti filmuojamas bei jo atvaizdas naudojamas viešinimui ar reklamai tik su to asmens sutikimu. Pagal teismų praktiką neterminuotas asmens sutikimas atvaizdui naudoti gali būti atšauktas tik tuo atveju, jeigu atvaizdo savininko gyvenimo aplinkybės iš esmės pasikeičia ir atvaizdo naudojimas dėl itin svarbių aplinkybių pažeidžia kitas vertybes, sudarančias bendrosios asmens teisės į privatų gyvenimą turinį.

21.8. Ieškovė nenurodė nei esminių savo gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, nei savo vertybių pažeidimo jos pačios kurtais reklamos klipais. Vaizdo įrašuose ieškovė pristato ir reklamuoja atsakovės teikiamas automobilių pardavimo paslaugas. Toks turinys akivaizdžiai niekaip nepažeidžia ieškovės garbės ir orumo, nes yra susijęs su jos profesija – automobilių pardavimu. Nėra svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovės atvaizdo naudojimas jos profesinės veiklos kontekste pažeistų orumo ar privataus gyvenimo vertybes. Teismas nesiaiškino tokio ieškovės gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, kuris lemtų vaizdo įrašų neigiamą įtaką ieškovei.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė R. L. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į atvaizdą pripažįstama privataus asmens gyvenimo sudėtine dalimi, todėl asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje. Teisė į atvaizdą – tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 1 dalyje.

22.2. Atsakovė apeliacinio skundo argumentus turėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno įrodymo apie gautą sutikimą naudoti ieškovės atvaizdą, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovės sutikimą dėl atvaizdo panaudojimo komerciniais tikslais. Atsakovė pasyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, nevykdė teismo įpareigojimų pateikti duomenis apie socialiniuose tinkluose patalpintas komercinio pobūdžio reklamas su ieškovės atvaizdu, taip pat nevykdė pareigos pašalinti šias reklamas iš socialinių tinklų. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovės atvaizdo naudojimas nebuvo jos komercinio pelno šaltinis. Atsakovės argumentas, kad ji geranoriškai pašalino vaizdo įrašus iš socialinių platformų, neatitinka tikrovės, nes atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pašalinti komercines reklamas.

22.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų dėl reikalavimo nutraukti komercines reklamas. Byloje yra pateiktas susirašinėjimas, kuris pripažintinas rašytiniais įrodymais. Ieškovės susirašinėjime su atsakove aiškiai išdėstytas draudimas ieškovės atvaizdą naudoti kituose socialiniuose tinkluose. Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad ieškovės sutikimas buvo duotas už atlyginimą, nes darbo metu tai buvo strategija padidinti automobilių pardavimą, nuo kurio tiesiogiai priklausė ieškovės atlyginimas. Atsakovė neskiria esminių aplinkybių: ieškovės sukurtos automobilių pardavimo strategijos, jai dirbant pagal darbo sutartį, ir savavališkų atsakovės veiksmų – neteisėto ieškovės atvaizdo panaudojimo po darbo sutarties nutraukimo. Byloje vertinamas ieškovės atvaizdo panaudojimas be jos sutikimo po darbo sutarties nutraukimo.

22.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė, prieš pateikdama teismui ieškinį, iš pradžių turėjo kreiptis į darbo ginčo komisiją. Ieškovė nebuvo sudariusi su atsakove jokių susitarimų dėl komercinės reklamos platinimo socialiniuose tinkluose, ieškinys teismui buvo pateiktas dėl neteisėto atvaizdo panaudojimo be ieškovės sutikimo, nutraukus darbo santykius. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą. Ieškovė ieškinį teismui pateikė jau praėjus trims mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atsakovei buvo uždrausta naudoti ieškovės atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose ir priteista ieškovei iš atsakovės 5 238,70 Eur turtinė žala, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2022 m. vasario 24 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į automobilių pardavėjos pareigas už 2 103,49 Eur darbo užmokestį ir galimus priedus (b. l. 11). Darbo pas atsakovę metu buvo sukurti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuota ieškovė, reklamuojanti atsakovės vykdomą veiklą – naudotų automobilių pardavimą. Šie vaizdo įrašai buvo patalpinti socialiniame tinkle „TikTok“. Atsakovė už šių įrašų sukūrimą ir patalpinimą socialiniame tinkle „TikTok“ mokėjo ieškovei priedą prie darbo užmokesčio – po 400 Eur per mėnesį.

25. Atsakovės direktoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 17 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės (b. l. 12). Ieškovė 2022 m. lapkričio 5 d. atsakovės atstovei raštu pareiškė pretenziją, kad vaizdo įrašai socialiniame tinkle „TikTok“ dar neištrinti (b.l. 13). Atsakovė vaizdo įrašus su ieškove 2022 m. kovo 28 d. įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“, o 2023 vasario 27 d. – į socialinį tinklą „YouTube“, o (b. l. 114-118). Ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovės vadovui raštu priminė, kad jis, pamiršęs pašalinti vaizdo įrašus iš socialinio tinklo „Facebook“, vėliau rašė, kad jie buvo susitarę, kad visi vaizdo įrašai, kuriose matosi ieškovės veidas, bus ištinti, teigė, jog atsakovė neturi teisės rodyti reklamas su jos veidu be jos sutikimo (b. l. 15-18). Atsakovė vaizdo įrašų iš socialinių tinklų nepašalino, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl teisės į atvaizdą gynimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

26. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo pareiškusi prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pagal CPK 412 straipsnio nuostatas, nes ieškovės reikalavimas kyla iš šalis siejusių darbo teisinių santykių. Sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas sprendime šio reikalavimo neanalizavo ir dėl jo nepasisakė.

27. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Pagal CPK 412 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

28. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės ir ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. lapkričio 17 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2023 m. birželio 23 d. (b. l. 1). Ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovės veiksmų, atliktų po darbo sutarties nutraukimo, ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų nei dėl jų teisinių santykių, egzistavusių darbo sutarties galiojimo metu, nei dėl DK numatytų atsakovės pareigų, atleidžiant darbuotoją iš darbo. Ieškovė ieškiniu gynė CK 2.22 straipsnyje įtvirtintą jos teisę į atvaizdą.

29. Pagal CPK 24 straipsnio 1 dalį, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme (CK 24 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis šalių ginčas kilo dėl ieškovės teisės į atvaizdą, kuri yra platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Aplinkybės, kad vaizdo įrašai su ieškovės atvaizdu buvo sukurti ir naudojami jos darbo santykių su atsakove metu, kad ieškovė savo turtinės žalos dydį grindė jai darbo metu mokėto priedo dydžiu, nereiškia, kad tarp šalių yra kilęs darbo ginčas. Sutiktina, kad ginčas tam tikra dalimi yra susijęs su buvusiais šalių darbo santykiais bei šiam ginčui taikytinos ir tam tikros DK nuostatos, tačiau pagrindinė ieškovės teisė, kuri yra ginama nagrinėjamoje byloje, yra reglamentuojama civilinės teisės nuostatų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės ieškinį ir jį išnagrinėjo iš esmės.

Dėl atsakovės teisės naudoti ieškovės atvaizdą

31. Pagal CK 2.22 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 straipsnio 2 dalis).

32. CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).

33. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė darbo santykių su atsakove metu sukūrė vaizdo įrašus, kuriuose ji pati reklamavo atsakovės vykdomą veiklą – naudotų automobilių pardavimą. Šie įrašai buvo skirti geresniam automobilių pardavimui. Darbo santykių metu ieškovė sutiko su jos atvaizdo naudojimu atsakovės komerciniams tikslams, pati įkėlė šiuos vaizdo įrašus į socialinį tinklą „TikTok“. Taigi darbo sutarties galiojimo metu ieškovė buvo davusi sutikimą atsakovei naudoti jos atvaizdą komerciniais tikslais. Tačiau po darbo sutarties nutraukimo ieškovė iš karto atšaukė savo sutikimą dėl jos atvaizdo naudojimo ir sukurtų vaizdo įrašų kėlimo į socialinius tinklus. Šią aplinkybė patvirtina ieškovės siųsti elektroniniai laiškai ir SMS žinutės atsakovės atstovams (b. l. 13; 15-18). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė turi teisę atšaukti savo sutikimą, ar atsakovė turi teisę toliau naudoti savo veikloje ieškovės sukurtus vaizdo įrašus su ieškovės atvaizdu.

34. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

36. Ieškovė su atsakove 2022 m. vasario 24 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į automobilių pardavėjos pareigas už 2 103,49 Eur darbo užmokestį. Darbo sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad yra galimi priedai (b. l. 11). Atsakovės direktoriaus 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 17 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės (b. l. 12). Nei darbo sutartyje, nei įsakyme dėl jos nutraukimo nėra aptarti šalių susitarimai dėl atsakovės veiklą reklamuojančių vaizdo įrašų kūrimo, jų tolesnio naudojimo.

37. Pagal DK 2 straipsnio 1 dalį darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principais. Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo gerbti darbuotojų teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. DK 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtos būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta, ir papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.

38. Pagal DK 54 straipsnio 2 dalį pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 54 straipsnio 4 dalis).

39. Aptartų DK nuostatų, reglamentuojančių darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo sąlygų bei bendruosius darbo teisės principus, sisteminis taikymas suponuoja išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą aiškiai apibrėžti ir išaiškinti ieškovei jos teises ir pareigas, susijusias su jos sukurtais ir atsakovei perduotais vaizdo įrašais. Atsakovė 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje pripažino, kad jokių rašytinių susitarimų dėl vaizdo įrašų sukūrimo ir jų tolesnio panaudojimo su ieškove nesudarė. Atsakovė taip pat nebandė galimo ieškovės neterminuoto sutikimo dėl jos atvaizdo naudojimo atsakovės veikloje įrodinėti liudytojų parodymais ar kitomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.

40. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kad asmens sutikimas jį fotografuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti jo nuotrauką ar kitokį jo atvaizdą turi būti terminuotas ar neterminuotas. Tuo atveju, kai asmuo apsisprendžia naudoti savo atvaizdą reklamai, jis, be kitų sąlygų, turėtų įvertinti ir aptarti atvaizdo naudojimo terminą, t. y. įvertinti, kad atvaizdo naudojimas, juolab neterminuotas, reklamai ar kitais komerciniais tikslais gali riboti ar kitaip paveikti asmens teisę į privatumą. Tačiau tokiais atvejais, kai asmuo duoda sutikimą naudoti jo atvaizdą komerciniais tikslais (naudoti ne vieną kartą), tačiau neaptaria tokio naudojimo termino, būtų neprotinga manyti, kad toks asmens sutikimas bet kokiomis aplinkybėmis yra neatšaukiamas. Esant tokiai teisinei situacijai, kai asmuo laisva valia leido naudoti savo atvaizdą komerciniais tikslais ir sutartyje neaptarė jo naudojimo termino, tačiau atvaizdas buvo naudojamas gana ilgą laiką, per kurį pasikeitė tam tikros jo privataus gyvenimo aplinkybės, kurių nebuvo ar jos negalėjo būti įvertintos duodant sutikimą, asmens teisė į atvaizdą turi būti ginama atsižvelgiant į tai, kad ši teisė yra teisės į privatumą dalis. Susidūrus dviem teisiniams gėriams – teisei į privataus gyvenimą gerbimą atvaizdo apsaugos kontekste ir galimybei netrukdomai tenkinti turtinius interesus, susijusius su teise platinti produkciją su asmens atvaizdu, prioritetas turi būti skiriamas asmens teisės į privatumą gynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012).

41. Minėtu kasacinio teismo išaiškinimu atsakovė remiasi apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

42. Atsakovės nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012 buvo vertinama situacija, kuomet tarp šalių buvo sudaryta autorinė sutartis, kurioje buvo aptartos šalių teisės ir pareigos dėl asmens atvaizdo naudojimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė su ieškove papildomu rašytiniu susitarimu neaptarė vaizdo įrašų su ieškovės atvaizdu naudojimo termino bei sąlygų. Be to, ir atsakovės cituotos kasacinio teismo nutarties esminė išvada yra tai, kad susidūrus dviem teisiniams gėriams – teisei į privataus gyvenimą gerbimą atvaizdo apsaugos kontekste ir galimybei netrukdomai tenkinti turtinius interesus, susijusius su teise platinti produkciją su asmens atvaizdu, prioritetas turi būti skiriamas asmens teisės į privatumą gynimui.

Žemesnės instancijos teismas

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžiuose buvo nurodžiusi, jog jos atvaizdas ir asmuo yra siejamas su atsakove, kuriai šalys reiškia pretenzijas dėl galimai nekokybiškų automobilių pardavimo, ieškovės buvusi darbdavė šiuo metu yra atsakove 10 teismuose nagrinėjamų civilinių bylų (b l. 6-7; 71-72). Ieškovė pateikė ir vieno iš kliento internete rašytą skundą dėl iš atsakovės nusipirktos nekokybiškos transporto priemonės (b. l. 23).

44. Priešingai, negu atsiliepime ir apeliaciniame skunde teigė atsakovė, ieškovė pas atsakovę dirbo ne modeliu, reklamuojančiu transporto priemones, bet automobilių pardavėja. Būtent tokia yra ieškovės profesija. Pripažintina, kad po darbo sutarties su atsakove nutraukimo, ieškovei, ieškančiai panašaus pobūdžio darbo kitoje įmonėje arba siekiančiai pačiai savarankiškai užsiimti transporto priemonių pardavimu, yra aktualu, kad jos atvaizdas ir asmuo nebūtų siejamas su tam tikra viena automobiliais prekiaujančia įmone. Dėl to ieškovės teisė po darbo sutarties nutraukimo atšaukti savo sutikimą dėl atvaizdo naudojimo vaizdo įrašuose, reklamuojančiuose atsakovės veiklą, turi būti ginama. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovei naudoti ieškovės atvaizdą visuose socialiniuose tinkluose.

Dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo

45. Pagal CK 2.22 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

46. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).

47. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

48. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos dydį grindė negautomis pajamomis, teigdama, kad atsakovė už socialiniame tinkle „TikTok“ platinamus vaizdo įrašus darbo sutarties galiojimo metu kiekvieną mėnesį jai buvo mokamas 400 Eur darbo užmokesčio priedas (b. l. 69). Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad mokėjo ieškovei 400 Eur priedą per mėnesį, tačiau šis priedas buvo mokamas ne už vaizdo įrašo rodymą socialiniuose tinkluose, bet už paties vaizdo įrašo sukūrimą ir perdavimą atsakovei, t. y. tik už vaizdo įrašo sukūrimą per tam tikrą mėnesį, o ne už demonstravimą per mėnesį.

49. Pažymėtina, kad šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte yra numatyta, kad galimi priedai, tačiau neaptartos jų mokėjimo sąlygos (b. l. 11). Taip pat šalys nebuvo sudarę jokių papildomų susitarimų, kuriuose būtų apibrėžtą, už ką darbuotojui gali būti mokami priedai. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ieškovei iš tikrųjų buvo mokamas po 400 Eur darbo užmokesčio priedas per mėnesį. Skirtingą šio priedo mokėjimo pagrindą bylos šalys įrodinėjo tik savo paaiškinimais.

50. Pagal CPK 177 straipsnio nuostatas šalių paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė. Tačiau pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylos šalys (ieškovas ar atsakovas) yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

51. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra buvusi ieškovės darbdavė, t. y. pagal DK nuostatas būtent atsakovė nustato tiek darbo užmokesčio, tiek jo priedų dydį ir mokėjimo sąlygas. Taigi būtent atsakovė turėjo ir privalėjo pateikti teismui duomenis (rašytinius susitarimus, nurodyti liudytojus, galinčius patvirtinti tam tikras aplinkybes), patvirtinančius, kad 400 Eur priedas ieškovei buvo mokamas tik už paties vaizdo įrašo sukūrimą, o ne už rodymą socialiniuose tinkluose. Atsakovė tokių duomenų nepateikė. Tuo tarpu byloje esantys duomenys, kad ieškovei buvo mokamas 400 Eur priedas per mėnesį, kad ieškovė papildomai, be tiesioginių automobilių pardavėjos pareigų, kūrė vaizdo įrašus, reklamuojančius atsakovės veiklą, ir juose naudojo savo atvaizdą, yra pakankamas pagrindas 400 Eur sumą per mėnesį pripažinti ieškovės turtine žala (negautomis pajamomis), kurią ji patyrė dėl tolesnio šių vaizdo įrašų naudojimų atsakovės veikloje, po šalių darbo sutarties nutraukimo.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

56. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlygintinos.

57. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

netenkinti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė