Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamiesiems E. J., R. V., kaltinamųjų gynėjams advokatams Vaclovui Janušauskui, Antanui Lekstučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys nuskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta nedeklaruota ir nuomos sutartis nesudaryta, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2019-01-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) 2019-11-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ji, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

3) 2021-07-27 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė;

4) 2021-08-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta 20 parų arešto bausmė, ji vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-27 nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalimi ir baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė – 70 parų arešto; 2021-12-08 paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir

R. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota ir nuomos sutartis nesudaryta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės

E. J. ir R. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2023-08-13, apie 20 val., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) patalpoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai: nepilnamečių asmenų akivaizdoje, kurie buvo šokiruoti tokio elgesio ir patyrė neigiamas emocijas, konflikto su J. K. metu E. J. smogė kumščiu ne mažiau kaip 4 kartus J. K. į galvą, o jam nuo suduotų smūgių nugriuvus, ne mažiau kaip 4 kartus spyrė gulinčiam J. K. į galvą – veidą, o R. V. ne mažiau kaip 4 kartus spyrė gulinčiam J. K. į galvą – veidą. Dėl E. J. ir R. V. suduotų J. K. į galvą – veidą smūgių visumos buvo padarytas stiprus galvos smegenų sužalojimas, sukėlęs trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, galvos smegenų kamieno įstrigimą ir gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, dėl ko J. K. 2023-08-15 23.05 val. ligoninėje mirė. Tokiais veiksmais E. J. ir R. V. nužudė J. K. ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. J. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – nužudžius nukentėjusįjį J. K. ir pažeidus viešąją tvarką, visiškai prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ((duomenys neskelbtini)) girtavo. Geriant kartu su R. V., pasirodė J., jis taip pat kartu gėrė. Iš pradžių viskas buvo normaliai, po to žodis po žodžio kilo konfliktas ir jie išėjo vienas su kitu išsiaiškinti. Susikibo, susistumdė, jis J. sudavė smūgius į veidą, dėl to šis nukrito ir susitrenkė galvą, užknarkė. Atėjo K. (nepilnametis), pasakė, kad iškvies greitąją ir kad jis nebelįstų. Pažiūrėjo, kad jis kvėpuoja, ir išėjo į kitą patalpą. Daugiau nelabai ką atsimena. Patvirtino, kad buvo išgėręs ir jo girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Netiki, kad R. galėjo jam spirti į galvą, to nematė. J. vadina mirusįjį, jis buvo jam pažįstamas iš anksčiau. Prieš pusantrų metų jis su draugais buvo jį sumušęs, po to atėjo atsiprašyti, jie susitaikė. Girtavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie balkono (duomenys neskelbtini) aukšte. Smūgius sudavė už sienos, (duomenys neskelbtini) patalpoje. Ten susikibo, susistumdė. Tuo metu su nukentėjusiuoju buvo dviese. Dėl išgerto alkoholio ne visas detales gali papasakoti. Patalpa, kur susimušė, yra vieša vieta. Neginčija, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių, gal ir spyrė nukentėjusiajam. Kad R. V. būtų išėjusi iš rūkomojo ir sudavusi smūgius J., nematė. Neginčija nukentėjusiųjų ir ligonių kasos pareikštų ieškinių, šiuo metu neturi galimybės atlyginti, nes yra suimtas. Nurodė, kad kai galės dirbti, žalą atlygins. Ryte jo ranka buvo ištinusi, bet ar nuo suduotų smūgių, negali pasakyti, nes tuo metu skausmo nejuto. Kai išėjo su J. K. į (duomenys neskelbtini), R. V. buvo rūkomajame. Negali pasakyti, ar grįžęs pasakė R. V., atrodo, kad pasakė, jog sumušė. Nematė, kad vaikai būtų matę, kaip jie mušėsi. Kai J. K. nukrito, įbėgo K. U. (nepilnametis), pasakė, kad iškvies GMP. Nesutinka, kad bendrais veiksmais su R. V. sužalojo nukentėjusįjį. Gali būti, jog nepamena, kad R. V. buvo išėjusi iš rūkomojo. Jis pats nematė, kad R. V. būtų buvusi, kai mušėsi (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju.

Kaltinamoji R. V. kalta padarius jai inkriminuojamas veikas – nužudžius nukentėjusįjį J. K. ir pažeidus viešąją tvarką, prisipažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 13 d. su E. J. nuėjo pas K. U. pakviesti į vestuves, ten pradėjo gerti. Po to pamena, kad atėjo E. ir pasakė, kad sumušė J. K.: „Atpyzdinau J..“ Ji suprato, kad čia už tai, kad E. anksčiau buvo sumušę. Ankstesnio konflikto metu E. J. nerašė pareiškimo policijai dėl savo sumušimo, ji tik kvietė greitąją pagalbą. E. J. nenorėjo turėti reikalų su policija, todėl nerašė pareiškimo. Žodinio konflikto tą dieną tarp E. ir J. negirdėjo. Tą dieną iki sumušimo J. nebuvo mačiusi. Apie ankstesnį konfliktą žinojo, nes E. buvo sumušę jos namuose. Pažįsta tik vieną J., suprato, ką sumušė. Ji pasakė, kad eina pažiūrėti. Nežino, ar E. ėjo pažiūrėti, kaip J., ji pirma nuėjo, o ar jis iš paskos ėjo, nežino. Nuėjusi pamatė, kad jis guli ant žemės, ji 3–4 kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą. Ją sustabdė K. (nepilnametis) ir ji parėjo atgal į rūkyklą, kur gėrė su K. U. (tėvu), O., D. ir E.. Negali pasakyti kodėl spyrė, nepyko ant nukentėjusiojo. Smurtui daugiau priežasčių, be alkoholio, nebuvo. Kai parėjo E., jo ranka buvo kruvina ir sutinusi, suprato, kad sudavė smūgius. Kiek pamena, ten buvo vaikų, vieta, kurioje buvo sumuštas J. K., yra vieša, į tą vietą gali užeiti bet kas. Mano, kad veiksmai su E. J. buvo bendri. Kai ji spyrė nukentėjusiajam, E. nematė. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta, nes jaučiasi kalta. Kol kas neturi galimybės atlyginti. Ligonių kasos ieškinį taip pat pripažįsta.

Nukentėjusysis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad rugpjūčio 16 d. gavo žinią, kad brolis nužudytas. Tikrino informaciją, susiorganizavo kelionę į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena. Artimųjų sprendimu pasidalino socialiniuose tinkluose žinia apie brolio mirtį. Būdamas kelte sužinojo, kas nužudė jo brolį, programėle „(duomenys neskelbtini)“ gavo informaciją, kuri pateikta byloje. Jam pranešė, kad brolį nužudė E. J. ir R. V., pasakė, kur jie yra. Jis paprašė, kad praneštų policijai. Šią informaciją pranešė ir numeriu 112. Parvažiavęs rūpinosi laidotuvėmis. Įtarė pagal gautą informaciją, kad galėjo būti pavogti brolio daiktai, pinigai, galbūt bandyta pasinaudoti, bet nepavykus ir sužinojus, kad J. nužudytas, vėliau pasakyta, kad daiktai, dokumentai buvo rasti. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudaro kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, į Lietuvą ir atgal, – kelto, lėktuvo bilietai, kuras, maistas, kelionės į (duomenys neskelbtini) pas tyrėjus. Lėktuvo bilietai buvo pirkti, kai vyko susipažinti su byla. S. K., kurios banko sąskaitos pateiktos prie ieškinio, yra jo žmona. J. atvykęs gyveno pas jį, mokslus baigė (duomenys neskelbtini). Laba išgyveno dėl brolio nužudymo, nes J. nuo paauglystės (nuo (duomenys neskelbtini) metų) užaugo jo šeimoje, netekus tėčio, mokėsi, baigė vidurinę mokyklą, vėliau įgijo specialybę, pradėjo savarankišką gyvenimą. Mama tuo metu gyveno Lietuvoje, dėl geresnių galimybių buvo nuspręsta, kad J. gyvens pas jį. J. paskutiniu metu gyveno netoli nuo jo, buvo išsinuomojęs butą, nužudymo metu buvo parvažiavęs į Lietuvą atostogų ir išsilaikyti teisių. Jis turėjo pradėti dirbti pas jo brolio R. K. sūnų taksi įmonėje. Išvykdamas J. su savimi turėjo daug pinigų – apie 50 000 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jo sąskaitoje šiuo metu yra likę beveik 7 000. Negali pasakyti, ar kažkas be jo žinios pasinaudojo jo kortele. Jis turėjo su savimi turėti apie 30 000 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kai kalbėjo su mama, pasakė, kad jis rakinamame lagamine yra padėjęs pinigus ir niekas jų nepaims. Lagaminą grąžino, bet ten nebuvo nė cento, nežinia, kiek tų pinigų jis pats išnaudojo. Jis naudojo kortelę iki pat jos praradimo, atsiskaitydavo. Brolio praradimas neįkainojamas, niekas negali jam jo atstoti. Brolį augino, dalinosi viskuo, kartu su juo grojo, ryšys ir bendravimas buvo labai artimi. Nebuvo lengva skaityti bylą ir kaltinamąjį aktą. Dar ir dabar po įvykio nėra atsigavęs, emocinė sveikata nėra gera. Medikamentų nevartojo, kartais, kai kankina nemiga, išgeria vaistų. Mama dar iki dabar negali apie tai kalbėti neišgėrusi vaistų. Brolis (duomenys neskelbtini) turėjo merginą, norėjo sukurti šeimą.

N. R. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie brolio mirtį sužinojo iš savo sūnaus, buvo psichologiškai palaužtas. Jam buvo pasakyta, kad brolį užmušė. Apie įvykio aplinkybes jam nebuvo žinoma. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Prašo atlyginti padarytą turtinę žalą – kelionės išlaidas už kurą, mokesčius už kelius, kelto bilietus. Savo reikalavimus grindžia savo banko sąskaitos išrašu, kuriame atsispindi kelionei išleista suma. Jam padaryta moralinė žala, nes neteko brolio, su kuriuo buvo artimi, kartu leisdavo laisvą laiką, žvejodavo, dažnai susiskambindavo, susitikdavo. Iš (duomenys neskelbtini) brolis į Lietuvą išvyko rugpjūčio 1 d. Su broliu kalbėjo rugpjūčio 8 d. jam būnant Lietuvoje, jis sakė, kad reikia susitvarkyti medicininę pažymą ir pristatyti į vairavimo mokyklą. Kodėl jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nežino, nes jis turėjo važiuoti pas mamą, kaip paaiškėjo, jis į (duomenys neskelbtini) išvažiavo dėl panelės.

Nukentėjusioji I. J., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad rugpjūčio 16 d. paskambino brolis R. ir pasakė, kad tikriausiai brolis J. nužudytas, nurodė skambinti į (duomenys neskelbtini) policiją, bet iš pradžių niekas nebuvo žinoma, nebuvo užregistruota, kad toks asmuo yra miręs, nes jis buvo užregistruotas kaip miręs nenustatytos tapatybės žmogus. Vėliau per valandą susisiekė liudytoja J. P., kuri J. „F.“ sienoje buvo parašiusi, kad J. giminės skubiai su ja susisiektų. Ji nurodė policijos tyrimo skyriaus telefono numerį, jai paskambinus patvirtino, kad galbūt tai yra jos brolis. Pasakė, kad reikės atvykti atpažinti, ir paklausė, iš ko galės atpažinti mirusį brolį. Ji nurodė, kad iš brolio tatuiruotės. R., A. ir S. po tėčio mirties rūpinosi ir globojo J., o ji Lietuvoje rūpinosi pasiligojusia mama. Mama turi gretutinių ligų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo po abiejų (duomenys neskelbtini) operacijos. Sulaukusi, kol broliai grįš iš (duomenys neskelbtini), vyko pas medicinos ekspertus atpažinti brolio kūno. Brolis A. bendravo su K. U. (nepilnamečiu), kuris nurodė, kas galimai nužudė jų brolį. Į (duomenys neskelbtini) labai daug kartų važiavo, organizavo laidotuves. Nurodė, kad dėl sveikatos ir emocinės būklės mama nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime, prašo jos civilinį ieškinį nagrinėti su baudžiamąja byla. Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę dėl laidojimo išmokos ir šia gauta suma sumažintas jos prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis, kurį sudaro laidojimo, preliminarios paminklo pastatymo, kuro išlaidos. Prie ieškinio pateikė sąskaitas, kvitus dėl laidojimo išlaidų, duomenis apie preliminarias išlaidas paminklo pastatymui, išlaidas advokatui. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad išgyvenimai buvo labai sunkūs. Kai palaidojo J., lyg ir viskas buvo gerai, tačiau po mėnesio visas skausmas sugrįžo. Nenorėjo gyventi, norėjo išeiti paskui jį. Labai stipriai paveikė jauniausio brolio mirtis. Sunku suvokti, kad jo jau nebėra. Kol brolis gyveno Lietuvoje, ji buvo šalia jo ir mamos. Mirus tėčiui, po kurio laiko A. išsivežė J. į savo namus. Po visų mokslų jis buvo grįžęs į Lietuvą, jam norėjosi lėkti su draugais, jis buvo jaunas, prašydavo pagalbos. Ji jį prižiūrėjo kaip vaiką. Jis jaunas ėjo klystkeliais, bet smagu buvo, kad jis tikėjo geresniu gyvenimu, pripažino klaidas, kurias buvo padaręs, siekė tikslo išvykti į (duomenys neskelbtini) ir išvyko. Jis tuo labai džiaugėsi. Jie pastaruoju metu daugiausiai bendraudavo telefonu, jis skambindavo ir mamai, sakydavo jai, kad trumpam grįš, kad tikriausiai liks (duomenys neskelbtini) visam laikui. Rugpjūčio 1 d. jis turėjo parskristi į (duomenys neskelbtini), paskutinis pokalbis buvo apie tai, kad jis parskris į (duomenys neskelbtini), grįš į (duomenys neskelbtini), bet vyks į (duomenys neskelbtini). Brolis turėdavo pasižymėti probacijos tarnyboje, iš kur jai skambindavo ir ji turėdavo patvirtinti, kad jis apsistos pas ją. Paskutinę minutę jis pakeitė kryptį ir parskrido į (duomenys neskelbtini). Brolis nuo rugpjūčio 9 d. jai skambinant neatsiliepė, galvojo, gal „baliavoja“. Brolis jai apie panelę nieko nesakė, jis daugiau pasakodavo mamai. Brolis buvo teistas, už ką tiksliai, negali pasakyti, gal už chuliganizmą, bet tiksliai pasakyti negali. Nežinojo, kad J. buvo anksčiau pažįstamas su kaltinamuoju.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau tekste – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojo (nepilnamečio) K. U. parodymai, duoti ikiteisminio metu. K. U. parodė, kad 2023-08-13 apie 15 val. būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkone jis išgirdo iš bendros patalpos, kur yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklindantį triukšmą. Priėjęs prie durų pamatė, kaip E. užsimojo smūgiuoti J., o J. nugriuvus R. spyrė į galvą (t. 1, b. l. 184–193).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametis liudytojas K. U. analogiškai parodė, kad matė, kaip 2023-08-13 po pietų (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) E. laikė suėmęs J. už krūtinės, o J. bandė atstumti E.. E. užsimojus ranka smūgiuoti J., jis nusisuko ir girdėjo keturių suduotų smūgių garsus. Atsisukęs pamatė ant žemės gulintį J.. E. draugė R. spyrė gulinčiam J. į galvą (t. 2, b. l. 17–21).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojos (nepilnametės) E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad ji matė, kaip bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšte esančioje (duomenys neskelbtini) vyko išgertuvės, matė, kaip R. spyrė ant grindų gulinčiam J. į galvą, o K. ją nustūmė (t. 2, b. l. 98–101).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametė liudytoja E. K. parodė, kad K. jai pasakojo, kad E. mušė J., o ji pati matė, kaip ant grindų gulinčiam J. R. spyrė į galvą (t. 2, b. l. 140–142).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojo (nepilnamečio) E. R. parodymai. Jis parodė, kad paskutinę vasaros savaitę jis matė, kaip (duomenys neskelbtini) aukšte esančioje (duomenys neskelbtini) patalpoje E. sudavė J. į veidą, šis nuo smūgio „atsijungė“ ir nugriuvo ant žemės. Gulinčiam J. E. spyrė į galvą. E. nuėjus, atėjo R. ir spyrė J. į galvą (t. 2, b. l. 152–155).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas nepilnametis liudytojas E. R. analogiškai parodė, kad jis šių metų vasaros gale, būdamas (duomenys neskelbtini) aukšto balkone, pro langą išgirdo (duomenys neskelbtini) triukšmą ir nuėjęs pažiūrėti pamatė, kaip E. trenkė J. kumščiu į galvą. Nuo smūgio J. nukrito ant žemės. Tada E. spyrė J. į galvą ir nuėjo, o atėjusi R. spyrė J. į galvą (t. 2, b. l. 190–192).

2023-09-19 apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus Greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašą, nustatyta, kad 2023-08-13 20 val. 12 min. telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs vyras pranešė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), ėjo ir apalpo žmogus (t. 1 b. l. 56–58).

2023-08-17, 2023-08-31 įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpas patenkama iš bendro koridoriaus (t. 1 b. l. 34–41, 42–46).

Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023-08-15 iš (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės gautas pranešimas apie Reanimacijos skyriuje mirusį nenustatytos tapatybės vyriškį, kuriam diagnozuota galvos smegenų trauma, jis į ligoninę buvo pristatytas greitosios medicinos pagalbos medikų, kuriems aplinkiniai asmenys nurodė, kad matė, jog vyriškis griuvo. Tikrinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad mirusysis yra J. K. (t. 1, b. l. 1–4).

2023-08-18 lavono parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad I. J. ir A. K. 2023-08-15 (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje mirusį asmenį atpažino kaip savo brolį – J. K. (t. 1, b. l. 61–62).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. K. mirė nuo stipraus galvos sumušimo (dėl padaryto galvos smegenų sumušimo), kas sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, galvos smegenų kamieno įstrigimą ir gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. Galvos smegenų sužalojimas, sukėlęs mirtį, padarytas tiesioginių trauminių kontaktų į galvą – veidą visuma. J. K. buvo suduota ne mažiau kaip keturi smūgiai į galvą – veidą (t. 1, b. l. 77–84).

Iš 2023-08-25 specialisto išvados matyti, kad buvo ištirti K. U. mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, paimto iš K. U., gim. (duomenys neskelbtini), vidinėje atmintyje esantys duomenys, jie perkelti į atskirą laikmeną (t. 2 b. l. 30–32), laikmena apžiūrėta ir 2023-08-29 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu rasta ekrano nuotrauka, kurioje matyti įrašas „mačiau kai e. boba šokinėjo j. ant galvos ir aš ją nx nustūmiau ir aš pradėjau gaivinti j.“ (t. 2 b. l. 33–39).

2023-08-24 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta A. K. naudojama programėlės „(duomenys neskelbtini)“ paskyra ir jos duomenys perkelti į DVD optinę laikmeną (t. 1 b. l. 120–122), jie apžiūrėti ir 2023-09-12 apžiūros protokole užfiksuota, kad A. K. naudojama programa „(duomenys neskelbtini)“ buvo susirašinėjama su abonentu „K. U.“, kuris nurodo J. K. sužalojimo aplinkybes, taip pat ir tai, kad įvykio dieną J. mušė E. (t. 1 b. l. 124–130).

2024-01-12 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad, išklausius Policijos informacinėje sistemoje iš Bendrojo pagalbos centro gautą garso įrašą, nustatyta, kad 2023-08-18, 1.27 val., A. K. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo apie jam žinomas jo brolio J. K. nužudymo aplinkybes, be kita ko, ir tai, kad jam (pranešėjui) buvo parašyta, kad „E. J. sugyventinė jam ant galvos šokinėjo“, o jo brolio nužudymu įtariamas asmuo gali būti (duomenys neskelbtini) (t. 1 b l. 133–134).

Iš 2023-10-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti J. K. drabužiai – kojinės, džemperis, sportinės kelnės, trumpikės ir sportiniai bateliai (t. 1 b. l. 87–97), 2023-08-22 paimti iš (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės (t. 1, b. l. 85–86).

2023-11-28 specialisto išvadoje konstatuota, kad ant DNR tyrimui pateiktų E. J. sportinių batelių rasta J. K. biologinių pėdsakų (t. 3, b. l. 65–68).

2023-08-18 apžiūros protokolo užfiksuota, kad apžiūrėjus E. J. nustatyta, kad jo dešinė ranka sutinusi, o kairės rankos išorinėje dalyje ant krumplių yra žaizdų su užsidėjusiais šašais (t. 3, b. l. 184–191).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. J. padarytas dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimas, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, dešiniajame dilbyje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose (t. 3, b. l. 196–198).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. J. dėl medicininiuose dokumentuose užfiksuotos nustatytos diagnozės netikslinga skirti teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 182–183).

Teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. V. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir ji gali dalyvauti teismo procese, priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia (t. 5 b. l. 15–25).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais ir pateikia jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimas – kito žmogaus gyvybės atėmimas – gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnis). Nužudymas padaromas tiesiogine tyčia tada, kai kaltininkas supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymas padaromas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje yra suformuota ir nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017).

Kaltinamieji E. J. ir R. V., dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų apklausiami teisiamajame posėdyje, visiškai prisipažino ir E. J. nurodė, kad dėl ankstesnio konflikto su J. K. (duomenys neskelbtini) patalpoje sudavė J. K. į veidą, šis nugriuvo, neneigė, kad galėjo spirti J. K. į galvą, nors tiksliai to nepamena. Po smūgio buvo sutinusi ranka ir ją skaudėjo. E. J. parodymus patvirtino R. V., ji nurodė, kad įvyko dieną gėrė, E. J. išėjo ir grįžęs pasakė, kad „atpyzdino J.“, po to ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) patalpą, pamatė J. K. gulintį ant grindų ir jam gulinčiam 3–4 kartus spyrė į galvą. Sugretinus kaltinamųjų parodymus, jie tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus patvirtina. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Teismų praktikoje nužudymo bylose, konstatuojant asmens mirties priežastį bei nustatant asmens mirtį sąlygojusius veiksnius, įrodomąja prasme vienas reikšmingiausių įrodymų yra teismo medicinos eksperto išvada. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančioje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog J. K. 2023-08-15 mirė nuo stipraus galvos sumušimo (dėl padaryto galvos smegenų sumušimo), kas sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, galvos smegenų kamieno įstrigimą ir gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. Galvos smegenų sužalojimas, sukėlęs mirtį, padarytas tiesioginių trauminių kontaktų į galvą – veidą visuma. J. K. buvo suduota ne mažiau kaip keturi smūgiai į galvą – veidą. Taigi, specialisto išvada suponuoja neabejotiną išvadą, kad J. K. mirtį lėmė ne atsitiktiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš jį, tokius veiksmus su pasekmėmis – mirtimi sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Jokie kiti veiksniai, turėję reikšmės nukentėjusiojo mirčiai, nagrinėjamoje byloje nenustatyti.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuojant kaltinamųjų kaltę, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų yra tiesiogiai įvykį mačiusių nepilnamečių liudytojų K. U., E. K. parodymai, duoti juos apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui. K. U. nurodė, kad E. J. buvo sugriebęs J. K., jam užsimojus ranka smūgiuoti J., jis (liudytojas) buvo nusisukęs, bet girdėjo keturių suduotų smūgių garsus, o atsisukęs pamatė ant žemės gulintį J.. E. draugė R. spyrė gulinčiam J. į galvą. E. R. patvirtino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) aukšte esančioje (duomenys neskelbtini) patalpoje E. sudavė J. į veidą, šis nuo smūgio „atsijungė“ ir nugriuvo ant žemės, dar gulinčiam J. E. spyrė į galvą. Po to E. nuėjus atėjo R. ir spyrė J. į galvą. Liudytoja E. K. parodė, kad K. jai pasakojo, kad E. mušė J., o ji pati matė, kaip ant grindų gulinčiam J. R. spyrė į galvą. Šių liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, jie atitinka ir kitas nustatytas bylos aplinkybes. Nepilnamečio liudytojo K. U. ir nukentėjusiojo A. K. telefonuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad K. U. pranešė nukentėjusiajam apie prieš pastarojo brolį naudotus kaltinamųjų smurtinius veiksmus, ir patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes apie R. V. vartotą smurtą prieš J. K.. Nepilnamečių liudytojų parodymai dėl kaltinamųjų J. K. suduotų smūgių skaičiaus ir vietos atitinka specialisto išvadoje konstatuotus duomenis apie padarytus sužalojimus.

Specialisto išvadose konstatuota, kad ant kaltinamojo E. J. sportinių batelių rasta J. K. biologinių pėdsakų ir nustatyti kaltinamojo E. J. dešinės plaštakos sužalojimai, kas atitinka kaltinamosios R. V. parodymus apie tai, kad E. J. nurodė, jog sudavė smūgius J. K., po to E. J. skaudėjo ranką, ir nepilnamečių liudytojų K. U. ir E. R. parodymus apie tai, kad E. J. ranka sudavė smūgius J. K., todėl galėjo susižaloti ranką, kuria sudavė.

Pagal nustatytus prieš nukentėjusįjį kaltinamųjų pavartotus fizinio pobūdžio veiksmus – smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir veidą akivaizdu, jog specialisto išvadoje konstatuoti J. K. nustatyti kūno sužalojimai, jų padarymo pobūdis, laikas, lokalizacija sutampa. Taigi, vertinant išdėstytų faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visetą, daroma neabejotina išvada, jog nukentėjusiojo J. K. mirties priežastis yra kaltinamųjų E. J. ir R. V. smurtinio pobūdžio veiksmų visuma. Priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį J. K. 2023-08-13, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), suduodant nukentėjusiajam, kaip teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą rankomis ir kojomis, ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo J. K. mirties nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas. Tai yra būtent kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį J. K. tiesiogiai sąlygojo padarinių – nukentėjusiojo J. K. mirties kilimą. Taigi, esant nustatytų aplinkybių visumai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuojama, jog objektyviąja prasme kaltinamųjų E. J. ir R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką – nužudžius nukentėjusįjį J. K. – įrodyta.

Kai veika yra padaroma netiesioginė tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-624/2012, Nr. 2K-521/2013, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017 ir kt.). Lietuvos teismų praktikoje nužudymų bylose ne kartą pripažinta, kad kaltinamasis, visa jėga sudavęs smūgį (smūgius) kitam asmeniui į gyvybiškai svarbią kūno vietą, o galva yra gyvybei svarbiausia ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, ir taip atėmęs jam gyvybę, suvokia savo veikos pavojingumą šio asmens gyvybei ir net jeigu nenori sukelti jam mirties, pasirinkdamas pavojingą gyvybei veikimo būdą, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti, taigi nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009-10-20 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis mirė nuo stipraus galvos sumušimo (dėl padaryto galvos smegenų sumušimo), kas sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, galvos smegenų kamieno įstrigimą ir gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. Galvos smegenų sužalojimas, sukėlęs mirtį, padarytas tiesioginių trauminių kontaktų į galvą – veidą visuma. Taigi nagrinėjamu atveju smurtinio pobūdžio veiksmai suduodant smūgius rankomis ir kojomis buvo nukreipti į nukentėjusiojo galvą, t. y. į vienareikšmiškai gyvybiškai svarbiausią žmogui kūno dalį, sukeliant pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Logiška, jog kaltinamieji, suduodami tiesioginius smūgius rankomis ir kojomis į galvą, neabejotinai suvokė, kad sunkūs padariniai – sveikatos sutrikdymas ar net mirtis – neabejotinai atsiras, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus, šiuo atveju nukentėjusiojo J. K., gyvybę, o galimybę atsirasti įvairiems šios veikos padariniams – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar mirčiai – numatė bendrai, tų padarinių nedetalizavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kurio iš tų padarinių atsiradimo. Tokią teismo išvadą suponuoja ir aplinkybė, jog kaltinamieji nebandė nuo smūgių ant žemės nugriuvusiam nukentėjusiajam suteikti jokios pagalbos, tiesiog jį paliko. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog kaltinamieji J. K. galvos sužalojimus, sąlygojusius jo mirtį, padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti viešoje vietoje – bendroje (duomenys neskelbtini) patalpoje, į kurią bet kada gali užeiti pašaliniai žmonės, o ir įvykio metu joje buvo nepilnamečių asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykį, jie buvo sukrėsti įvykusio smurtinio konflikto. Kaltinamiesiems nebuvo svarbu, kad savo nusikalstamus smurtinius veiksmus jie daro viešoje vietoje ir matant arba galint matyti pašaliniams asmenis, todėl teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamųjų veiksmai šiuo aspektu vertinami kaip įžūlus elgesys, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nepilnamečių asmenų akivaizdoje, kurie buvo šokiruoti tokio elgesio ir patyrė neigiamas emocijas, tokiais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka.

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių bei įrodymų visetą, konstatuojama, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką – nužudžius nukentėjusįjį J. K. viešoje vietoje – įrodyta visa pareikšto kaltinimo apimtimi. Nusikalstami kaltinamųjų veiksmai dėl J. K. nužudymo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, dėl viešosios tvarkos sutrikdymo – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

IV. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, prašydami jų naudai iš kaltinamųjų solidariai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą: A. K. (t. 6, b. l. 26–61) prašo priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai ir 1 208,64 Eur turtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; R. K. (t. 6, b. l. 63–73) prašo priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai ir 2 498 Eur turtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; R. K. (t. 6, b. l. 81–86) prašo priteisti 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; I. J. (t. 6, b. l. 87–103) prašo priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3 892,37 Eur turtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamieji E. J. ir R. V. nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Dėl turtinės žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019).

Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad turtinę žalą sudaro jo nenumatytos išlaidos, susijusios su grįžimu iš nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje į Lietuvą dėl brolio nužudymo, laidotuvių ir ikiteisminio tyrimo. Šioms išlaidoms pagrįsti prie ieškinio pridėjo ir savo kartu gyvenančios sugyventinės banko sąskaitos išrašą, duomenis apie lėktuvo bilietus. Nukentėjusiojo ieškinyje (3 lapas) aprašant turėtas išlaidas, jų galutinė bendra suma neatitinka reikalavimu prašomos priteisti sumos, pačios išlaidos ieškinyje smulkiau nedetalizuotos, jų detaliai nenurodė ir pats nukentėjusysis.

Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą taip pat sudaro jo nenumatytos išlaidos, susijusios su atvykimu iš nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje į brolio laidotuves Lietuvoje. Šioms išlaidoms pagrįsti prie ieškinio pridėjo banko sąskaitos išrašą, nurodė, kad kartu leisdavo laisvalaikį, brolis nebuvo sukūręs šeimos, todėl jie buvo labai artimi. Nei ieškinyje, nei jo prieduose, nei teisme A. K. nenurodė ir nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokio prašymo tenkinti nėra galimybės.

Vertinant R. K. ir A. K. prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiama į tai, kad akivaizdu, jog nukentėjusieji turėjo papildomų išlaidų grįžti į brolio laidotuves ir dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, į tai, kad kaltinamieji civilinius ieškinius pripažįsta, prašomų priteisti sumų neginčija, todėl konstatuojama, kad tokių išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos pagrįstos, tačiau A. K. prašoma priteisti suma mažinama iki jo ieškinio aprašomojoje dalyje nurodytos visų išlaidų sumos, tai yra 897,31 Eur. Nei ieškinyje, nei jo prieduose, nei teisme A. K. ir R. K. nenurodė ir nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokio prašymo tenkinti nėra galimybės.

Nukentėjusioji I. J. nurodė, jog dėl brolio J. K. laidojimo patyrė šias išlaidas: laidojimo paslaugų įmonei už paslaugas, susijusias su E. K. laidojimu, sumokėjo 2 640 Eur, be to, patyrė kitų su laidojimu susijusių išlaidų (transportas, maistas, dokumentų vertimas ir kt.), kapavietės įrengimo preliminari kaina yra 1 050 Eur. Savo išlaidas nukentėjusioji pagrindė prie ieškinio pridėtais dokumentais. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama, jog, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). I. J. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 3 892,37 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes jis gyvenimiškai realus, įrodytas rašytiniais įrodymais ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 1.5 straipsnis).

Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). I. J. iš kaltinamųjų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos prie ieškinio pridėtu 2024-02-12 pinigų priėmimo kvitu, įrodančiu, kad I. J. sumokėjo 600 Eur už advokato paslaugas rengiant civilinį ieškinį.

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti artimųjų, išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus mirties. Tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti.

Teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems dėl jų sūnaus, brolio buvo padaryta neturtinė žala. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (kasacinė nutartis Nr. 2K-316-1073/2018).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu nagrinėjamu atveju reikšminga yra kaltinamojo kaltė. Nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, nevienkartiniais smurtinio pobūdžio veiksmais prieš nukentėjusįjį, padarant sužalojimus, nuo kurių J. K. mirė.

Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį. Vertinant turtinę kaltinamųjų E. J. ir R. V. padėtį, konstatuotina, jog turtinė kaltinamųjų padėtis nėra palanki – kaltinamieji nedirbo, taigi savarankiškų, pastovių ir teisėtų pajamų, turto neturi. Tačiau tai kaltinamųjų pareigos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą savaime neeliminuoja. Kaltinamieji yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus jų fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra, taigi šios aplinkybės suponuoja, kad kaltinamieji turi galimybę dirbti, gauti pajamų ir atlyginti padarytą neturtinę žalą. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išdėstyta principinė nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog teismų praktikoje esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje nekvalifikuoto tyčinio nužudymo bylose nužudytųjų artimiesiems – tėvams, vaikams – dažniausiai priteisiama nuo 5 000 iki 30 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019), broliams ir seserims priteisiama nuo 2 000 eurų iki 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-162-895/2015, 2K-292-489/2015, 2K-630-511/2015, 2K-179-699/2016, 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018, 2K-20-648/2021).

Pareikšdami civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nukentėjusieji mirusiojo J. K. broliai R. K., A. K. ir sesuo I. J. prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai kiekvienam po 40 000 Eur, mirusiojo mama R. K. – po 60 000 Eur, motyvavo dvasiniais išgyvenimais dėl netekties, glaudžiu mirusiojo su broliais ir seserimi ryšiu, kadangi, nors pagal giminystės ryšį jie buvo sesuo ir broliai, tačiau faktiškai jie broliui buvo kaip mama ir tėvas, nes juo kaip jaunesniu rūpinosi, todėl jų patirti išgyvenimai ir netektis yra daug skaudesni, kaip ir jų mamos. Nukentėjusiųjų paaiškinimais byloje nustatyta, kad dėl šeimoje buvusių aplinkybių nukentėjusieji sesuo ir broliai, netekę tėvo ir dėl mamos prastesnės sveikatos dar nepilnamečiu broliu rūpinosi, atstojo jam tėvus, todėl logiška, jog tai sąlygojo, kaip teigia nukentėjusioji, glaudesnį jų tarpusavio ryšį. Neabejotina, kad nukentėjusieji dėl brolio, sūnaus netekties patyrė didelius neigiamus išgyvenimus. Vis tik šiuo atveju minėtos aplinkybės savaime negali nulemti neturtinės žalos dydžio. Tačiau šiuo atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusysis J. K. jau buvo suaugęs ir darbingo amžiaus, savarankiškas, gyveno atskirai nuo nukentėjusiųjų, turėjo ir savo paties, kad ir kokia ji bebūtų, aplinką. Šios aplinkybės, žinoma, savaime nukentėjusiųjų skausmo ir dvasinių išgyvenimų dėl sūnaus, brolio netekties nemenkina ir juolab teisės į neturtinės žalos atlyginimą neeliminuoja. Atvirkščiai, turint omenyje ne tik brolių ir sesers bei mamos ir sūnaus prigimtinį giminystės ryšį, bet šiuo atveju ir artimesnį bei glaudesnį emocinį ryšį bendrąja prasme, logiška ir suprantama, kad netikėta, juolab smurtinė ir visiškai beprasmė brolio mirtis nukentėjusiesiems neabejotinai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą. Logiška, jog sūnaus, brolio nužudymo sukeltos pasekmės yra neatitaisomos, sielvartas dėl šios netekties išliks visą nukentėjusiųjų likusį gyvenimą, tačiau išdėstytos aplinkybės objektyviai suponuoja mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Kita vertus, nagrinėjamu aspektu nustatytos reikšmingos aplinkybės – stipresnis nei prigimtinis tik sesers ir brolių emocinis tarpusavio ryšys, glaudus, artimas ir nuolatinis tarpusavio bendravimas, rūpestis broliu, logiškai liudija apie nukentėjusiųjų ir nužudytojo brolio tarpusavio ryšio artumą, nuoširdumą, pastovumą, tai yra liudija apie tarpusavio santykio kokybę, toks artimas santykis ne kiekvienu atveju būna ir su artimiausiais asmenimis – mama ar tėvu, tai objektyviai suponuoja nustatyti didesnį nei paprastai nužudymo bylose broliams ir seserims priteistiną maksimalų (anksčiau nurodytą 10 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kartu pastebėtina ir tai, kad aptartoje teismų praktikoje nužudymo bylose dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio broliams ir seserims buvo nustatyti neturtinės žalos dydžiai dėl anksčiau padarytų analogiškų nusikaltimų, tačiau gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl atsižvelgtina ir į besikeičiančią ekonominę situaciją, neturtinės žalos dydis negali nekisti. Nustatydamas priteistino nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tyčios formą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, į žalą padariusių asmenų turtinę padėtį, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tokios kategorijos bylose. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir aptartus motyvus, teismų praktiką analogiškose bylose, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia R. K., A. K. ir I. J. po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, R. K. – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamųjų E. J. ir R. V. solidariai, kadangi žala padaryta jų bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.296 straipsnis).

Tenkinus civilinį ieškinį pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko gali būti priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai, nuosprendžiu tenkindami pareikštą civilinį ieškinį ir priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teismų praktika, tenkinus nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimus, iš kaltinamųjų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už nukentėjusiesiems priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki sprendimo įvykdymo.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl J. K. 2 399,49 Eur gydymo išlaidų (t. 1 b. l. 163–165). Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino. Ieškinys pagrįstas pridėtais dokumentais ir tenkintinas visiškai. J. K. dėl kaltinamųjų nuskalstamų smurtinių veiksmų buvo sužalotas, dėl to buvo gydomas ligoninėje ir buvo patirtos gydymo išlaidos, jos priteistinos solidariai iš kaltinamųjų (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.296 straipsnis).

V. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamų E. J. ir R. V. padaryta nusikalstama veika – nužudymas yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta kaltinamiesiems veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamųjų nusikalstama veika nukreipta prieš pamatinę įstatymais saugomą vertybę ir gėrį, prigimtinę žmogaus teisę – asmens teisę į gyvybę.

Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio dieną kaltinamieji gėrė alkoholinius gėrimus ir smurtavo prieš J. K. būdami apsvaigę, tai patvirtino minėti nepilnamečiai liudytojai, šių aplinkybių neneigė ir patys kaltinamieji, kurie patvirtino, kad apsvaigimas nuo alkoholio padarė įtaką jų smurtiniams veiksmams, todėl tai pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis E. J. buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat ir nusikalstamas veikas, susijusias su smurto vartojimu, teistumas neišnykęs. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalyje numatytoms pripažinimo recidyvistu sąlygoms, kaltinamasis E. J. laikytinas recidyvistu, tai yra E. J. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamiesiems inkriminuota, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Susitarimas gali būti pasiektas žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. E. J. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prieš nukentėjusįjį smurtaus R. V., o ji nematė, kad smurtavo E. J.. Taigi, kaltinamieji nebuvo susitarę nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais dėl daromų nusikalstamų veiksmų, vienas kito smurto nematė, todėl aplinkybė, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, iš kaltinimo pašalinama.

E. J. ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo, nusikalstamų veikų metu nedirbo, alkoholio vartojimas yra kaltinamojo gyvenimo būdo dalis, turinti tiesioginės įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams. Išdėstytų aplinkybių visuma kaltinamąjį E. J. leidžia vertinti kaip piktybiškai įstatymus bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančią, nusikalsti linkusią asmenybę. R. V. neteista, bausta administracine tvarka, nusikalstamų veikų metu nedirbo. Kaltinamieji bylą nagrinėjant teisme prisipažino, tačiau jų prisipažinimų nėra pagrindo laikyti atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes iš bylos medžiagos matyti, kad abu kaltinamieji buvo apklausti keletą kartų, neigė savo kaltę ir prisipažino tik esant jų kaltę pagrindžiantiems įrodymams, žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Kitų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką BK 129 straipsnyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Taigi įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė besąlygiškai suponuoja griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimą kaltinamiesiems. BK 284 str. numatyta, kad už viešosios tvarkos sutrikdymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į smurto intensyvumą, kaltinamųjų asmenybes, abu kaltinamieji yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena asocialų gyvenimo būdą, E. J. yra ne kartą teistas ir jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jų atsakomybę sunkiančias aplinkybes. E. J. skirtina griežtesnė bausmė įvertinant tai, kad, jis pradėjo smurtauti, o R. V. atliko antraeilį vaidmenį. Kaltinamiesiems skirtinos griežtesnės bausmės nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, kadangi nusikaltimai padaryti esant idealiajai sutapčiai, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, kaltinamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023-08-24 E. J. (t. 4, b. l. 31–33, 35–37, 91–92, 102–104) ir R. V. (t. 5 b. l. 51–53, 55–57, 114–115, 124–126) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį, paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamiesiems pratęstinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje: pakete Nr. 528947 esantys R. V. juodos spalvos šlepetės „Super“, mėlynos spalvos džemperis „Puma“, juodos spalvos tampres „New look“, rausvos spalvos marškinėliai; popieriniame maiše (plomba Nr. 13926) esantys J. K. sportiniai bateliai „Peak Taichi“, kojinės, geltonos spalvos džemperis „Adidas“, juodos spalvos sportinės kelnės „Hummel“, juodos spalvos trumpikės „Pierre Robert“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, popieriniame maiše (plomba Nr. 13925) saugomi E. J. mėlynos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“, juodos spalvos šortai „Livergy“, juodos spalvos džemperis „D. T. T.“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. J. (t. 4, b. l. 26–27).

Teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (t. 6, b. l. 137–140, 141–143) apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, ginant kaltinamuosius. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamieji kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra suimti (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktai), taip pat įvertinęs tai, kad abiem kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti ne jų iniciatyva, jiems skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jie niekur nedirbo ir nedirba, turto ar kitų pajamų neturi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, prastą turtinę padėtį ir priteisiamą nemažą žalos atlyginimo dydį, nusprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų neišieškotinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J.

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu trylikai (13) metų;

pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieniems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. J. paskirti galutinę bausmę – trylika (13) metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią E. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V.

pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų;

pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieniems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – vienuolika (11) metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią R. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – E. J. ir R. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką kaltinamiesiems E. J. ir R. V. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2023-08-24 ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laiką nuo 2023-08-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Iš kaltinamųjų E. J. ir R. V. solidariai priteisti R. K. 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, I. J. – 3 892,37 Eur turtinei žalai, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur už advokato paslaugas, A. K. –897,31 Eur turtinei žalai, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. K. – 2 498 Eur turtinei žalai, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šio nuosprendžio įvykdymo.

Likusias nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis atmesti.

(Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl J. K. gydymo išlaidų tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų E. J. ir R. V. solidariai priteisti 2 399,49 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje: pakete Nr. 528947 esančias R. V. juodos spalvos šlepetes „Super“, mėlynos spalvos džemperį „Puma“, juodos spalvos tampres „New look“, rausvos spalvos marškinėlius; popieriniame maiše (plomba Nr. 13926) esančius J. K. sportinius batelius „Peak Taichi“, kojines, geltonos spalvos džemperį „Adidas“, juodos spalvos sportines kelnės „Hummel“, juodos spalvos trumpikes „Pierre Robert“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mėlynos spalvos sportinius batelius „Adidas“, juodos spalvos šortus „Livergy“, juodos spalvos džemperį „D. T. T.“, saugomus (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje popieriniame maiše (plomba Nr. 13925), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. J..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų E. J. ir R. V. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtų nuteistųjų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui.