Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-140-717/2019 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei K. S. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Kauno centro būstas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Latmas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2017 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. S., kuriame prašė priteisti iš atsakovės 10 996,37 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 247 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur mokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 0,86 Eur mokestį už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą.

2. Nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. jis sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį su UAB „Latmas“. Dėl vandens užliejimo iš atsakovės buto 2016 m. spalio 24 d. UAB „Latmas“ patyrė žalą. Šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir ieškovas draudėjui išmokėjo 1 636,56 Eur už sugadintą kilnojamąjį turtą, buvusį patalpose, ir 9 359,81 Eur už apgadintą nekilnojamąjį turtą, viso 10 996,37 Eur. Kad apdraustosios patalpos buvo užlietos iš atsakovei priklausančio buto buvo nustatyta atlikus apžiūrą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad atsakovės bute buvo remontuotas šaltojo vandens ventilis, esantis prie bendro naudojimo vertikalaus vamzdžio atšakos su horizontaliu vamzdžiu, einančiu į atsakovės butą. Kitų vietų, iš kurių būtų buvusios užlietos apdraustosios patalpos nebuvo nustatyta. Dėl žalos, padarytos kilnojamajam turtui, ieškovas vadovavosi turimais žalos vertinimo įkainiais, pripažino, kad nebuvo atsižvelgta į daiktų nusidėvėjimą. Dėl nekilnojamojo turto remonto ieškovas žalą vertino pagal galimas remonto išlaidas. Už apgadintus baldus buvo išmokėta 1 221,17 Eur pagal jų likutinę vertę, remiantis ilgalaikio turto 2016 m. lapkričio 3 d. žiniaraščiu. Už apgadintą kompiuterį išmokėta 415,39 Eur. Už apgadintų patalpų remonto darbus buvo sumokėta 8 264,37 Eur. Už kiliminės dangos keitimą buvo sumokėta 1 642,46 Eur. Už avarijos padarinių šalinimą bei drėgmės surinkimą buvo sumokėta 162,40 Eur. Už signalizacijos ir GPRS siųstuvo remontą buvo sumokėta 858,06 Eur.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį tenkino visiškai.

4. Atsakovė K. S. 2018 m. sausio 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

5. Nurodė, kad su ieškovo jai pareikštu ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais nesutinka. Pats ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog jis reiškia ieškinį subrogacijos tvarka. Subrogaciniams teisiniams santykiams turėtų būti taikomos deliktinės atsakomybės nuostatos. Ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl patalpų užliejimo, todėl atsakovė neturi atlyginti draudėjui padarytą žalą. Kadangi atsakovė yra išvykusi, jos artimieji 2016 m. spalio 24 d. buvo informuoti apie pirmame aukšte užlietą butą. Nuvykus į vietą, paaiškėjo, kad pirmojo aukšto patalpos buvo užlietos karštu vandeniu, o atsakovės bute buvo remontuotas šalto vandens ventilis. Atsakovės bute 2016 m. spalio 24 d. buvo trūkęs įvadas nuo bendro šalto vandens stovo. Šalto vandens stovas yra ne atsakovės nuosavybė, o bendra viso namo nuosavybė, todėl viena atsakovė negali atsakyti už namo bendrosios dalines nuosavybės teise valdomo įrenginio gedimą. Kad apdraustosios patalpos buvo užlietos ne iš atsakovės buto, o iš kitų vietų rodo tai, kad patvirtina ta aplinkybė, kad jos buvo užlietos ne šaltu, bet karštu vandeniu jau po to, kai atsakovės bute buvo suremontuotas šalto vandens stovas. Be to, apdraustosios patalpos buvo užlietos dar kelis kartus – 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. gruodžio 20 d. ir vėliau. Pagal pateiktus pirmojo ir antrojo aukštų patalpų planus negalima teigti, kad pirmojo aukšto patalpos galėjo būti užlietos iš atsakovei priklausančios vonios patalpos. Buto užliejimo atvejais iškviestos tarnybos nenustatė, kad atsakovei priklausančiame bute būtų buvusios pažeistos šalto ar karšto vandens komunikacijos, o galima buvo įtarti, kad patalpos užliejamos iš pačiai UAB „Latmas“ priklausančių patalpų, tačiau šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Ieškovės žalos nustatymo objektyvumu leidžia abejoti penki atskiri defektiniai aktai, surašyti skirtingu laiku, nurodant skirtingą žalos mąstą. 2016 m. spalio 24 d. defektiniame akte nuorodos, kad nuo drėgmės yra supeliję patalpų lubos ir grindys leidžia abejoti šių defektinių aktų teisingumu, nes neįmanoma, kad lubos ir grindys supelytų tą pačią dieną po užliejimo. Atsakovės manymu, šis faktas leidžia manyti, kad UAB „Latmas“ patalpos drėko ir prieš 2016 m. spalio 24 d. užliejimą, o dėl to nėra nustatyta kaltų asmenų ir patalpų drėkimo priežasčių. Atsakovė nesutiko ir su žalos, padarytos baldams, dydžiu. Ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta, kad UAB „Latmas“ baldų likutinė vertė yra 0,29 Eur, todėl neaišku kaip ieškovė galėjo nustatyti 1 636,56 Eur žalą dėl baldų sugadinimo. Taip pat iš UAB „Viktija“ pateiktų sąskaitų-faktūrų neaišku kokie remonto darbai buvo atlikti, ar jie buvo būtini po patalpų užliejimo. Iš sąskaitos-faktūros Nr. 138 seka, kad po užliejimo buvo įrengtos betoninės grindys, šiluminė trasa. Atsakovė laikė, jog šie darbai nėra tiesiogiai susiję su užliejimo padarinių likvidavimu. Jeigu UAB „Latmas“ norėjo pasigerinti sąlygas, ji tai turėjo daryti savo sąskaita.

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovės K. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkino, panaikino 2018 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2691-717/2018 ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei K. S. atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 50 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur advokatės atstovavimo išlaidas, viso 1 050 Eur ir valstybei 11,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovas buvo apdraudęs trečiojo asmens UAB „Latmas“ turtą. Tą patvirtina draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo galiojimo terminas nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. spalio 11 d. Pagal draudimo liudijimo priedą Nr. 1 buvo apdraustos UAB „Latmas“ priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei šiose patalpose esantys biuro baldai, įranga ir inventorius. Ieškovas 2016 m. spalio 27 d. įregistravo UAB „Latmas“ 2016 m. spalio 25 d. surašytą pranešimą apie žalą, kuriame nurodė, kad įvyko užpylimas iš viršuje esančių patalpų. Dėl to apgadinta kiliminė danga, sienos, lubos, apgadinti baldai, inventorius, kompiuteris, ekranas, sulietos kėdės, archyvas, įvairūs dokumentai, pradėjo gesti kasos aparatas. Dėl patalpų apliejimo draudikas surašė 5 defektinius aktus. Defektiniame akte, datuotame 2016 m. spalio 24 d., tačiau pasirašytame 2016 m. spalio 25 d., nurodoma, kad buvo sugadinta: koridorius, kabinetai, koridoriaus ir kabinetų lubos bei sienos, kabinetų durys ir jų apvadai. Šis defektinis aktas faktiškai buvo surašytas anksčiau, negu gautas pranešimas apie įvykį, taip pat jame nurodyta, jog užliejimas įvyko dėl to, kad virš esančiame (duomenys neskelbtini)-me bute trūko šildymo vamzdis. Kitas defektinis aktas surašytas ir pasirašytas 2016 m. spalio 25 d. yra apie tai kokie baldai buvo apgadinti. Trečiasis defektinis aktas surašytas 2016 m. lapkričio 2 d., pasirašytas 2016 m. lapkričio 3 d., o pas ieškovą užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. apie tai, kad buvo apgadintos žaliuzės, o kabineto lubose matomas pelėsis. Ketvirtajame 2016 m. lapkričio 11 d. defektiniame akte, kuris pasirašytas 2016 m. lapkričio 15 d., o pas ieškovą įregistruotas 2016 m. lapkričio 17 d. nurodyta, kad buvo apgadintos kabineto sienos, grindys, patalpos: (duomenys neskelbtini) bei signalizacija. Paskutinysis defektinis aktas surašytas ir pasirašytas 2016 m. lapkričio 22 d. yra apie tai, kad buvo apgadintos UAB „Latmas“ patalpos.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovas iš esmės negalėjo paaiškinti kodėl buvo surašyti keli defektiniai aktai ir praktiškai per vieną mėnesį laiko nuo patalpų užliejimo, tik nurodė, kad dalis defektų paaiškėjo remonto eigoje, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl atskiros pozicijos defektiniuose aktuose kartojasi kelis kartus, sprendė, kad ieškovas neįrodė faktinio žalos masto. Teismas pažymėjo, jog teismui pasiūlius ieškovas nesutiko atlikti byloje žalos nustatymo ir įvertinimo ekspertizę.

10. Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad 2017 m. sausio 20 d. UAB „Latmas“ buvo išmokėta 1 636,56 Eur draudimo išmoka, o 2017 m. sausio 20 d. – 9 359,81 Eur išmoka. Atliktiems remonto darbams pagrįsti ieškovas pateikė atliktų darbų lentelę ir atliktų darbų apmokėjimo dokumentus iš kurių seka, kad Nežinybinei apsaugai už signalizaciją buvo sumokėta 738,05 Eur, UAB „G4S Lietuva“ už siųstuvą – 145,20 Eur, už drėgmės surinkėją per du kartus buvo sumokėta 136,50 Eur, UAB „Dextera“ už žaliuzes – 271,67 Eur, UAB „Belita“ už padarinių šalinimą – 84,70 Eur. UAB „Dubingiai“ už visas grindų remontui reikalingas priemones – 1 987,41 Eur. Iš viso 3 363,53 Eur sumai. Patalpų remonto darbai pagal 2017 metų sausio mėnesio (tiksli data neįskaitoma) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 141, kurie nebuvo detalizuoti, kainavo 6 259,01 Eur. Patalpų remonto darbai, kurie taip pat nebuvo detalizuoti, pagal 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 138 kainavo 3 584,25 Eur. Stacionarus kompiuteris ir biuro paketas kainavo 717,08 Eur. Gyvenamosios patalpos – butas (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso atsakovei. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimu, priimtu už akių, ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti sprendimą už akių ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės. Teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino, o bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. UAB „Kauno centro būstas“ atsakovei 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) vadybininkas 2017 m. liepos 17 d. vykdė apžiūrą UAB „Latmas“ ir (duomenys neskelbtini) buto patalpose. Buvo rastos sudrėkusios lubos UAB „Latmas“ patalpose, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) buto patalpas, kurios randasi virš UAB „Latmas“ patalpų, bendroji inžinerinė įranga bei bendrojo naudojimo vamzdynai buvo/yra nepažeisti. Taip pat UAB „Kauno centro būstas“ atsakovės tėvui S. S. 2017 m. gruodžio 29 d. atsakė, kad namo administratorius, atlikęs name apžiūrą nustatė, jog vandens užliejimas galimai atsirado dėl priežasčių, kurioms inžineriniai tinklai jokios įtakos neturėjo. Avarinė situacija stabilizuota. Ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta, kad biuro darbo stalo ir buhalterinės spintos likutinė vertė yra po 0,29 Eur, biuro darbo stalo su spintele – 145,33 Eur, dviejų darbo stalų su spintelėmis: 141,33 ir 398,52 Eur, ofiso stalo – 434,43 Eur, dviejų spintelių ir spintos atitinkamai 115,50 Eur, 355,36 Eur ir 414,74 Eur. UAB „Viktija“ atliktų darbų aktas Nr. 2016-27 patvirtina, kad grindų ir sienų remontas kainavo 3 584,25 Eur, kurį sudarė išmontuotos medinės grindų konstrukcijos, nuimta kiliminė danga, padangų pogrindis užpiltas smėliu ir sutankintas, buvo įrengtos betoninės grindys. Atsakovė pateikė UAB „Kauno centro būstas“ 2018 m. vasario 21 d. raštą, kuriame nurodė, kad 2016 m. spalio 25 d. buvo gauta informacija apie bėgantį karštą vandenį į UAB „Latmas“ ofisą per lubas. Atvykę UAB „Kauno centro būstas“ darbuotojai laukė kol bus įleisti į (duomenys neskelbtini) butą, kur buvo trūkis karšto vandens atšakoje į butą. Naujai užpildant šildymo sistemą buvo atlikta ir apžiūra. Nustatyta, kad šildymo sistema ne kiaura. Pakartotinai 2016 m. spalio 27 d. buvo gauta informacija, kad per lubas į UAB „Latmas“ vėl bėga karštas vanduo. Atvykę darbuotojai sustabdė šilumos tiekimą namo gyventojams, o patekus į butą ir nustačius karšto vandens linijos gedimą, pastarasis buvo pašalintas bei atnaujintas šilumos tiekimas namo gyventojams. 2017 m. rugpjūčio 16 d., atsižvelgiant į informacinėje sistemoje esančią informaciją, UAB „Kauno centro būstas“ darbuotojams buvo suformuota užduotis pakeisti šildymo vamzdyno dalį, kuri yra trūkusi nuo UAB „Latmas“ patalpų iki 11 buto. Darbuotojai UAB „Latmas“ nieko nevykdė, nes ten atliktas remontas, o į 11 butą nepateko. 2018 m. sausio 4 d. vėl nuvykus pagal gautą informaciją, nustatyta, kad UAB „Latmas“ vyksta momentiniai užpylimai, kadangi buvo kiaura šalto vandens alkūnė, tačiau UAB „Latmas“ ją susitvarkė pati, buvo uždėta apkaba. Prie šio rašto UAB „Kauno centro būstas“ pateikė papildomus įrodymus, susijusius su jo ir atsakovės tėvo S. S. susirašinėjimu, o būtent: 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Kauno centro būstas“ S. S. adresuotame rašte nurodyta, kad atlikus name apžiūrą buvo nustatyta, jog vandens užliejimas galimai atsirado dėl priežasčių, kurioms inžineriniai tinklai jokios įtakos neturėjo. Šiuo metu avarinė situacija stabilizuota. 2017 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodyta, kad 2016 m. spalio 23 d. apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad įtakos 11 buto turto sugadinimui gyvenamojo namo bendroji inžinerinė įranga bei bendrojo naudojimo objektai neturėjo. Nustatyti dėl kokių priežasčių įvyko toks turto sugadinimas bei kas yra kaltas, nėra jų kompetencija. Iš 2018 m. liepos 4 d. Kauno centro būsto pažymos nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės administratorius informavo, kad 2016 m. spalio 23 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) namo gyventojo kreipimasis dėl užpiltų lubų. Apžiūrėjus aukščiau esantį (duomenys neskelbtini) butą, buvo nustatyta, kad yra trūkusi šalto vandens atšaka, apžiūrėjus šildymo sistemą, gedimų nenustatyta. Taip pat UAB „Mano būstas“ rašte nurodyta, kad 2016 m. spalio 23 d. UAB „Mano būstas“ technikai, gavę avarinį iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) atliko šiuos darbus: prieš ventilį nutrūkęs atšakos sriegis, uždėtas gebas (mova) ir sutvarkytas ventilis. Raštą pasirašė avarinės tarnybos darbų vykdytojas R. R..

11. Iš į bylą pateiktų 65 fotonuotraukų teismas nustatė, kad keliose jų matyti, jog kai kur atsiklijavusi baldų faneruotė, tačiau neaišku ar dėl drėgmės ar dėl nekokybiškos baldų gamybos. Tose fotonuotraukose nesimato ant baldų drėgmės pėdsakų. Dvejose fotonuotraukose matosi sulietos kėdės, o fotonuotraukose (t.2, b. l. 64, 68, 92) panašu į sulietas grindis. Fotonuotraukoje (t. 2, b. l. 67) matosi pelėsio (ar tai purvo) ant apatinės spintos lentynos. Fotonuotraukose matyti truputį sudrėkusios lubos (t. 2, b. l. 75, 83, 84, 89). Teismas nurodė, jog fotonuotraukos neaprašytos, todėl sunku nuspręsti ką jomis norima pademonstruoti, galima tik spėti, kad jos galėjo būti padarytos UAB „Latmas“ patalpose. Palyginęs fotonuotraukose užfiksuotus apliejimus ir aktuose apie remonto darbus, teismas sprendė, kad remonto darbų buvo atliekama žymiai daugiau, negu buvo padaryta žalos užliejimu. Iš fotonuotraukų (t. 2, b. l. 120-126) teismas nustatė, kad jose matyti vieta kurioje buvo remontuojama šalto vandens atšaka į 11 butą – tai vieta prie vertikalaus šalto vandens stovo sienoje į laiptinės pusę, t. y. toje vietoje, kur butui priklausantis vamzdynas jungiamas prie bendro visam namui priklausančio vamzdyno dalies. Vamzdynas name yra pasenęs, tai matyti iš fotonuotraukų (t. 2, b. l. 142-143). Šias aplinkybes patvirtino ir UAB „Kauno centro būstas“ atstovai.

12. Teismas nurodė, jog 2018 m. spalio 2 d. protokoline nutartimi ieškovui išaiškino jo teisę pateikti įrodymus apie žalos atsiradimo vietą bei žalos kilimo ir atsiradimo priežastis. Ieškovas papildomai pateikė teismui 2016 m. lapkričio 8 d. lokalinę sąmatą apie grindų, sienų ir lubų remontą. Iš kurios teismas nustatė, kad faktiškai buvo remontuojamos visos patalpų grindys, kai iš fotonuotraukų nustatyta, kad grindys galimai buvo sulietos tik dvejose vietose. Nors iš fotonuotraukų nebuvo galima nustatyti sienų apliejimo, tačiau buvo remontuota 110,22 kv. m ploto sienų ir visos lubos. Nors lubų apliejimai matėsi tik iš 4 fotonuotraukų ir tai nedideliais ploteliais. Pagal šią sąmatą bendra atliktų darbų vertė su PVM sudarė 9 999,89 Eur.

13. Iš atsakovės teismui pateiktos UAB „Ekspertika“ 2019 m. kovo 5 d. ekspertinės išvados Nr. 19-03/07 (t. 3, b. l. 110) teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 4 d. pagal S. S. (atstovaujančio atsakovę) užsakymą vietoje apsilankęs ekspertas M. A. V. ir apžiūrėjęs daugiau kaip prieš porą metų bute įvykusios šalto vandens avarijos vietą, nustatė, kad šalto vandens stovas, praeinantis per buto sanmazgą yra sumontuotas iš plieninių cinkuotų vamzdžių, kurių dabartinė būklė dėl vamzdžių korozijos yra avarinėje būklėje. Įvykusi šalto vandens atšakos į butą avarija įvyko dėl korozijos, atitrūkus šalto vandens atšakai nuo stovo jungties (trišakio) į butą. Dabartiniu metu avarijos vieta nuo šalto vandentiekio stovo į butą yra techniškai sutvarkyta. Bute įvykusios šalto vandens avarijos konkreti vieta pagal pastato inžinerinių tinklų pasiskirstymo priklausomybę priklauso pastato šalto vandentiekio bendro naudojimo sistemai (šalto vandentiekio stovas, stovo jungtis – trišakis - atsišakojimo į butą vieta). Apžiūrėjęs sanmazgo patalpoje praeinančio karšto vandentiekio sistemos vamzdžius nustatė, kad jų stovis yra nepakitęs nuo jų eksploatacijos pradžios ir jokių remonto darbų jiems nebuvo atlikta.

14. Teismas, vertindamas atsakovės kaltę dėl žalos padarymo UAB „Latmas“ priklausančioms patalpoms, nurodė, jog vadovaudamasis tikėtinumo principu priima už pagrindą atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su patalpų užliejimu 2016 m. spalio 24 d., nes su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes patvirtino liudytojų parodymai, kurie iš esmės sutapo su byloje ištirtais rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateikti įrodymai apie 2016 m. spalio 24 d. įvykusios avarijos aplinkybes yra neišsamūs. Iš jų negalima nustatyti avarijos kilimo aplinkybių ir vietos. Spręsdamas dėl žalos atsiradimo židinio, teismas nurodė, kad ieškovas pasikliovė spėjimu, kad galimai jo apdraustosios patalpos buvo užlietos iš (duomenys neskelbtini)-jame bute esančio vamzdyno. Tačiau jis visiškai netyrė ir nevertino kitų galimų užliejimo atvejų, juolab, kad užliejimai buvo nevienkartiniai. Ieškovas teigė, kad patalpos buvo užlietos karštu vandeniu, ką tvirtina jo žalų ekspertas, UAB „Latmas“ atstovė bei kiti liudytojai, kai tuo tarpu rašytiniais įrodymais įrodyta, kad (duomenys neskelbtini)-me bute buvo remontuojamas šalto vandens stovas, o karšto vandens nutekėjimo šiame bute nėra buvę. Ieškovas žalos dydį grindė remonto darbų sąmatomis, daiktų vertintojų ataskaita, kai tuo tarpu teismas nustatė, kad UAB „Latmas“ patalpos buvo keletą kartų užlietos iki 2016 m. spalio 24 d. avarijos, todėl teismas sprendė, kad nėra aišku kokia žala patalpoms buvo padaryta ankstesniais užliejimais, o kokia 2016 m. spalio 24 d. avarijos metu. Teismas pažymėjo, jog pasiūlius atlikti ekspertinį žalos dydžio vertinimą, šalys kategoriškai tokio vertinimo atsisakė, ieškovas objektyvių įrodymų apie 2016 m. spalio 24 d. avarijos metu padarytą žalą UAB „Latmas“ patalpoms nepateikė. Ieškovas teigė, kad 2016 m. spalio 24 d. užliejimo metu patalpos buvo labai apgadintos, tačiau pateiktose fotonuotraukose tai nėra užfiksuota. Teismas pažymėjo, jog UAB „Latmas“ remonto darbai neatitinka draudiko defektiniuose aktuose ir fotonuotraukose užfiksuotų žalų masto. Todėl nurodė, jog ieškovo perteklinis draudimo sumos išmokėjimas yra jo rizika. Laikė, jog UAB „Latmas“ patalpos buvo užlietos iš kitų vietų, o ne iš (duomenys neskelbtini)-jo buto, ką patvirtina UAB „Kauno centro būstas“ 2018 m. vasario 21 d. raštas, to paties būsto 2018 m. liepos 4 d. pažyma (t.2, b. l. 156) ir kiti įrodymai. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog ne iš jos buto 2016 m. spalio 24 d. buvo užlietos UAB „Latmas“ priklausančios patalpos, o ieškovas neįrodė, kad žala jo apdraustosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kilo dėl atsakovės kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš ieškovo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad buvo užlietos draudėjo patalpų lubos, sienos, baldai ir kitas kilnojamasis turtas, todėl tai pagrindžia aplinkybę, kad vanduo tekėjo iš viršuje esančių atsakovei priklausančių patalpų. Kadangi atsakovės butas yra virš draudėjos patalpų, todėl tokiose bylose atsakovo kaltė yra preziumuojama. Atsakovui kyla pareiga paneigti savo atsakomybę ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. pateikti aplinkybes, kad vandens pratekėjimas įvyko ne iš jo patalpų, bet iš kitų šaltinių, tačiau šioje byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jos atsakomybę. Priešingai bylos nagrinėjimo metu atsakovės kviesti liudytojai painiojosi ir nurodė skirtingas aplinkybes apie įvykį. Atsakovė atsakinga, nes tinkamai neprižiūrėjo savo buto, kaip nurodė liudytojas S. S., butas ilgą laiką buvo negyvenamas, neremontuotas, iš sienos pradėjo sunktis vanduo, išgirdo šnypštimą, kas pagrindžia, kad vanduo tekėjo iš atsakovės buto. Aplinkybę, kad pratekėjęs karštas vanduo iš atsakovės buto ir apliejo draudėjos patalpas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojo A. Ž. paaiškinimai, kuris nurodė, kad patalpos buvo užlietos dėl to, kad 11-me bute trūko karšto vandens vamzdis. Jokių įrodymų, kad vanduo pratekėjo iš bendro naudojimo objektų byloje nėra, tą patvirtino ir UAB „Kauno centro būstas“ atstovė. Liudytojas A. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bute buvo registruotas įvykis, nuvykę rado suremontuotą avarinės tarnybos vamzdį. Liudytojas G. S. nurodė, jog jo darbas yra susijęs su avarinių situacijų įvertinimu, jis prisimena, kai buvo nuvykęs apžiūrėti patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) po įvykusio patalpų užliejimo, įėjus į pirmojo aukšto patalpas jautėsi šiltas garas, jie norėjo apžiūrėti virš šių patalpų esantį butą, tačiau jis buvo užrakintas. Pažymėjo, jog vandens pratekėjimas iš vamzdžio įvyko atkarpoje už uždaros armatūros, todėl atsakomybė tenka atsakovei.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos tokio tipo bylose. Faktą, kad vandens pratekėjimas įvyko iš viršuje esančio buto ieškovas pagrindė. Be to, ieškovas pateikė į bylą duomenis, kuriais pagrindžia, kad jos atstovas nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo užlietas patalpas ir nustatė, jog aplietos draudėjos lubos.

16. Atsakovė K. S.atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė sutiko su apeliacinio skundo teiginiais, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškinį reiškiančiam asmeniui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto, tačiau ieškovas neprivalo įrodinėti buto užliejimo priežasčių. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas – viršuje esančio buto savininkas. Tačiau nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „Latmas“ patalpų užliejimo šaltinis yra būtent atsakovės butas. Byloje nustatyta, jog 2016 m. spalio 23 d. atsakovės bute įvyko šalto vandens vamzdžio avarija. Šias aplinkybes patvirtina Kauno centro būstas 2018 m. liepos 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Ekspertika“ 2019 m. kovo 5 d. ekspertinė išvada Nr. 19-03/07, kurioje nurodyta, kad atsakovės bute buvo trūkusi šalto vandens atšaka į butą, o karšto vandens vandentiekio vamzdžiai yra tvarkingi. Be to, po to, kai atsakovės bute įvyko šalto vandens vamzdžio avarija UAB „Latmas“ patalpose įvyko dar šeši užpylimai karštu vandeniu, tačiau užliejimo priežastis nustatyta nebuvo. Todėl laiko, kad ieškovas neįrodė, jog karšto vandens užliejimo šaltinis į UAB „Latmas“ patalpas 2016 m. spalio 24 d. įvyko iš atsakovės buto. Apeliantės minėti liudytojai nepatvirtino karšto vandens šaltinio atsakovės patalpose, jie tik patvirtino faktą, kad UAB „Latmas“ patalpose bėgo karštas vanduo (garas, karštis).

2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad net jei vertinant, kad kažkiek šalto vandens po 2016 m. spalio 23 d. atsakovės patalpose įvykusios avarijos galėjo patekti į UAB „Latmas“ patalpas, už tai atsakinga yra ne atsakovė. Į bylą trečiasis asmuo UAB „Kauno centro būstas“ pateikė jos administruojamų bendrų pastato inžinierinių sistemų aprašą, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo prižiūri geriamojo vandens vamzdynus nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungiklį. UAB „Ekspertika“ išvadoje nurodyta, kad atsakovės bute trūko vamzdis būtent trišakyje, t. y. stovo jungtyje į atsišakojimą į atsakovės butą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad už šio bendro naudojimo vamzdžio dalies priežiūrą ir eksploataciją yra atsakinga ne atsakovė, o UAB „Kauno centro būstas“.

2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė UAB „Latmas“ patalpų užliejimo ir žalos masto, nes jo pateikti įrodymai labai prieštaringi. Į bylą buvo pateikti net 5 defektiniai aktai, kurie surašyti skirtingu laiku ir kuriuose skiriasi atsakovės patalpų užliejimo apimtys. 2016 m. lapkričio 22 d. defektinis aktas buvo surašytas jau po to, kai pačios UAB „Latmas“ patalpose buvo trūkęs šildymo vamzdis. Šiuose aktuose yra skirtingai nurodytas patalpų užliejimo mastas, teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Ž., kuris surašė minėtus aktu, negalėjo nurodyti, ar vėlesniuose aktuose nurodyti sienų ar lubų plotai apima pirmesniuose aktuose nurodytus plotus, ar tai papildomai nustatyti patalpų užliejimo plotai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pateiktas nuotraukas vertino kaip nepatvirtinančias tokio užliejimo masto, kuriam atliktas remontas UAB „Latmas“ patalpose.

2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atlikti darbai, už kuriuos buvo išmokėta draudimo išmoka neatitiko sugadinimo masto. Defektiniuose aktuose nurodyti patalpų indeksai (duomenys neskelbtini) ir kt., tačiau tokios patalpos realiai neegzistuoja, nes UAB „Latmas“ yra atlikusi jos patalpų rekonstrukciją ir jos neįregistravusi nekilnojamojo turto registre. Iš defektinių aktų netgi negalima nustatyti, kur konkrečiai buvo apgadintos patalpos. Pradiniame akte patalpų užliejimas buvo nežymus, vėliau fiksuojami vis didesni pažeidimai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Latmas“ patalpos buvo apliejamos ir 2016 m. spalio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d., ir vienu atveju užliejimo šaltinis nustatytas nebuvo, o kitu - buvo pačios UAB „Latmas“ patalpose trūkęs šildymo vamzdis. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje pradėjo keisti poziciją, kad žala dėl patalpų apgadinimo buvo atlyginta ne pagal UAB „Viktija“ atliktų darbų aktus bei sąskaitas, o pagal lokalinę sąmatą, kuri be PVM yra didesnė, nei faktinės išlaidos pagal UAB „Viktija“ aktus. Su pradiniu ieškiniu ieškovas pateikė ne lokalinę sąmatą, o UAB „Viktija“ sąskaitas ir savo sudarytoje lentelėje įtraukė sumas būtent iš UAB „Viktija“ aktų be V. T. visiškai nebuvo vertinama patalpų būklė iki įvykio, iš remonto darbų neišskaičiuotas nusidėvėjimas. Todėl, nepateikus įrodymų, kad visa draudiminė išmoka buvo susijusi su draudžiamuoju įvykiu, bei kad jis atitinka nuostolius, nebuvo pagrindo spręsti, kad žalos dydis yra aiškus ir įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, ir taip patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovo ERGO Insurance SE apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

18. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šis teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Todėl pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (patalpų apliejimo) tenka ieškovui. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinio netenkino, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog draudėjai patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl atsakovės, kuriai priklausantis butas yra virš draudėjos patalpų, kaltės, taip pat neįrodė, dėl kokių atsakovės konkrečių kaltų veiksmų buvo padaryta žala draudėjos turtui, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovas ir dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės kelia įrodymų vertinimo problemą.

20. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ir bylos duomenys patvirtina, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apdraudusiai nuo įvairių rizikų, tame tarpe nuo užliejimo, pagal 2016 m. spalio 5 d. draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl draudiminio įvykio, įvykusio 2016 m. spalio 24 d., draudėjai UAB „Latmas“ ieškovas išmokėjo 10 996,37 Eur draudimo išmoką.

22. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

23. Ieškovas buto užliejimo priežastimi nurodė karšto vandens pratekėjimą iš atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusio vandens pratekėjimo. Šias aplinkybes įrodinėjo kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Latmas“ patalpos buvo užlietos karštu vandeniu, o 2016 m. spalio 23 d. atsakovės bute įvyko šalto vandens vamzdžio avarija, karšto vandens vandentiekio vamzdžiai yra tvarkingi, bei tai, kad po to, kai atsakovės bute įvyko šalto vandens vamzdžio avarija UAB „Latmas“ patalpose įvyko dar šeši užpylimai karštu vandeniu, tačiau užliejimo priežasčių nustatyta nebuvo, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2016 m. spalio 24 d. UAB „Latmas“ patalpose užpylimas karštu vandeniu įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei išvadai, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas neginčija aplinkybės, kad apdraustos UAB „Latmas“ patalpos buvo užlietos ne vieną kartą, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad buto užliejimo 2016 m. spalio 24 d. negalima vertinti kaip vieno draudiminio įvykio, dėl kurio būtų taikoma konkretaus asmens subrogacija, nes būtinas kiekvieno konkretaus atvejo ištyrimas ir tikslios priežasties nustatymas.

26. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais vandens patekimas į patalpas įvardijamas kaip padariniai, kurių priežastis, t. y. ryšys su atsakovės veiksmais, nustatytinas šioje byloje. Byloje turėjo būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens turto sugadinimo. Vandens patekimas į patalpas, kaip toks, nėra žala, tai yra žalą galinti sukelti aplinkybė. Minėta, kad priežastinį ryšį bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo.

27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paremtas prielaidomis, išvados padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

29. Pagal CPK 263 straipsnį pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Procesinis sprendimas turi pagrįstas įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius nagrinėjamo klausimo aspektus, tai negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, turėjo tirti ieškovo pateiktus į bylą ieškinyje nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nustatyti, jog nuostoliai trečiajam asmeniui atsirado dėl karšto vandens patekimo į jo patalpas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog ieškovas neįrodė fakto, kad žalą trečiajam asmeniui padaręs karštas vanduo tekėjo iš atsakovės patalpų. Todėl teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, padarė išvadą, kad ieškovas priežastinio ryšio neįrodė. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose karšto vandens vamzdžio avarijų nebuvo kilę. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo nuostolių atlyginimo pareigos. Minėta, aplinkybių įrodinėjimo našta byloje teko pačiam ieškovui, kuris, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus turėjo įrodyti priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, darydamas išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo, mano, jog nėra tikslinga pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalos dydžio nustatymu kaip teisiškai nereikšmingų.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl bylos esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodyto teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

19. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,64 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybei 3,64 Eur (tris eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.