- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2-42-1173/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00190-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- M. R.
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius, Manvydas Šivickas
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. N.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui M. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovo M. R. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė V. G. teismui pateiktu ieškiniu prašo: 1) nustatyti dukros V. R. gyvenamąją vietą su motina V. G.; 2) priteisti iš atsakovo M. R. dukrai V. R. išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo M. R. dukrai V. R. išlaikymo įsiskolinimą, kuris skaičiuojamas už paskutinius tris metus imtinai – 6 480 Eur; 4) nustatyti atsakovui M. R. bendravimo tvarką su dukra V. R.; 5) priteisti iš atsakovo M. R. valstybei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė:
Šalies argumentai
1.1. ji ir atsakovas M. R. yra nepilnametės dukters V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka su atsakovu sudaryta nebuvo, jie gyvena atskirai.
1.2. Atsakovas vaiko poreikių tenkinimui geranoriškai neskiria išlaikymo. Dukrai V. R. per mėnesį reikia: maistui – 150 Eur, drabužiams, avalynei – 70 Eur, vaistams, vitaminams ir higienos priemonėms – 50 Eur, žaislams ir renginiams – 30 Eur. Bendra išlaikymo suma, be valstybės vaikui skiriamos išmokos, yra 360 Eur. Vaiko poreikių tenkinimui iš atsakovo prašo priteisti 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šiuo metu jos bus pakankamos dukrai išlaikyti, patenkinti jos būtinus vystymosi poreikius. Toks išlaikymo būdas geriausiai atitiks vaiko poreikius bei interesus, o taip pat bus proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi atsakovas yra sveikas, gali dirbti ir turėti pajamas. Jai reikia pasirūpinti dukra ir kitais mažamečiais vaikais, jai sunkiau surasti geriau apmokamą darbą. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuos tinkamą vaiko išlaikymą.
1.3. Jos mėnesio pajamos vidutiniškai yra 200,15 Eur. Registruojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Teismui priteisus iš atsakovo išlaikymą dukrai V. R., prašo nustatyti jai uzufrukto teisę tvarkyti priteistą iš vaiko tėvo M. R. išlaikymą. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 6 480 Eur, kuris skaičiuojamas už tris metus imtinai (36 x 180 Eur = 6480 Eur).
1.4. Prašo nustatyti nepilnametės dukters V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, kadangi tik ji gali dukrai užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai ją auklėti, skirti jai pakankamai laiko, prižiūrėti bei mokyti ir tik tokiu būdu bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos šalių nepilnamečiui vaikui. Vaikas labiau yra prisirišęs prie jos (ieškovės). Atsakovas savo tėvo pareigas vykdo netinkamai, vaiku nesirūpina, neskiria reikiamo išlaikymo. Kadangi vaikas nuo gimimo gyvena tik su motina, tarp jos ir dukros yra susiformavęs stipresnis tarpusavio ryšys, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenimo su atsakovu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina pilnai atitiks jo interesus.
1.5. Prašo nustatyti tokią atsakovo M. R. bendravimo su dukra V. R. tvarką: tėvo M. R. bendravimas su nepilnamete dukra V. R., gim. (duomenys neskelbtini), vyks dalyvaujant vaiko motinai V. G. iš anksto informavus apie ketinimą atvykti aplankyti vaiko; informuoti ir suderinti susitikimo laiką ir vietą darbo dienomis privaloma prieš parą laiko iki atvykimo; apie ketinimą savaitgalį pasimatyti su nepilnamete dukra V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas M. R. privalo informuoti motiną V. G. ir suderinti susitikimo laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi paras; abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes V. R. nėra jo biologinė dukra. Šioje byloje jis teiks priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tik gavęs DNR ekspertizės rezultatus, pateiks savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: paskirti DNR ekspertizę, siekiant nustatyti, ar V. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo biologinė dukra; nustačius, kad jis nėra V. R. biologinis tėvas, panaikinti V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. R. tėvu įrašytas M. R.; priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodė:
Motyvuojamoji dalis
3.1. atsižvelgus į tai, kad jis V. R. gimimo įraše nurodytas kaip jos tėvas ir turi pagrįstų abejonių, kad yra jos biologinis tėvas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 1 dalis).
3.2. CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką. Įstatyme nustatytas trumpas ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminas – remiantis CK 3.152 str., kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
3.3. 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovės mama V. S. ir sesuo G. G. jam nurodė, kad jis nėra V. R. tėvas. Jis buvo apgautas sukčiaujant, nes ieškovė nurodė, kad V. R. yra jo biologinė dukra. Žinodamas, kad V. R. nėra jo biologinė dukra jis nebūtų pareiškimu pripažinęs tėvystės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto ieškinio senaties termino jis nepraleido.
4. Ieškovė V. G. atsiliepime prašė palikti priešieškinį nenagrinėtą. Nurodė, kad atsakovas su jos motina V. S. bei seserimi G. G. nepalaiko jokių ryšių ir 2021 m. gruodžio mėnesį su jomis nebuvo susitikęs. Tėvystės nuginčijimui yra taikomas senaties terminas ir kreiptis į teismą galima per vienerius metus. Šį terminą atsakovas yra praleidęs, objektyvių bei pagrįstų priežasčių šiam terminui atstatyti jis nenurodė, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir priešieškinį palikti nenagrinėtą.
5. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) išvada dėl nepilnametės V. R. interesų. Išvadoje nurodoma:
5.1. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. V. G. su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena nuomojamame bute. Butas vieno kambario ir virtuve. Yra vandentiekis, tualetas, prausiasi vonelėje, šildomas kietu kuru. Namų aplinka švari, tvarkinga, daiktai sudėti į jiems skirtas vietas. Viltei namuose yra visi vaiko poreikiams tenkinti reikalingi baldai. Pasak ieškovės, dukra sveika, pas gydytojus lankosi profilaktiškai ir susirgus, specialieji poreikiai nenustatyti. Ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos mažametei gyventi, ilsėtis, ugdytis ir lavintis. Pasak V. G., kreiptis į teismą su ieškiniu ją paskatino tai, kad dukros tėvas neteikia išlaikymo, su dukra nebendrauja. Moteris nedirba, šiuo metu augina mažamečius vaikus ir mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje. Moters gaunamos pajamos: gaunama socialinė išmoka skiriama už vaikus ir išmokos vaikams. Moters mėnesinės pajamos apie 1 000 Eur. Pokalbio metu V.R. Skyriaus specialistei nurodė, kad tėčio nepažįsta, bet norėtų su juo bendrauti. Tėčiu laikė močiutės sugyventinį. Mergaitės drabužiai atitinka jos amžių ir sezoniškumą. Vaikas auga ir vystosi normaliai. Sveikatos priežiūrą vykdo Biržų poliklinika. Skyrius, vertindamas civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, mano, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka V. R. interesus ir nėra jokio pagrindo keisti šeimos aplinkos. V. R. supanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Skyrius, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė visapusiškai rūpinasi dukra, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėtų būti tenkinamas ir nepilnametės V. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
5.2. Ieškovė rūpinasi visais pagrindiniais dukros poreikiais, dengia jos išlaikymo, priežiūros, lavinimosi veiklos išlaidas. Ieškinyje yra aptartos išlaidos tenkančios V.R., tačiau ne visada galima viską numatyti ir todėl yra galimi pateiktų išlaidų nukrypimai įtakoti gyvenimiškų aplinkybių. Atsakovas yra jaunas ir dirbantis. Remiantis SODROS išrašu, M. R. dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kovo mėnesį jo draudžiamos pajamos buvo 1 212,00 Eur. Gaunamos pajamos yra didesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Gyvena santuokoje, turi dar du išlaikytinius: dukrą ir sūnų. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis turi visas galimybes dirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kad galėtų išlaikyti ne tik savo šeimą, bet ir teikti pakankamo dydžio išlaikymą, kuris yra reikalingas dukros vystymuisi. Todėl ieškovės prašomas išlaikymo dydis 180 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį laikytinas protingu. Šis ieškovės reikalavimas vertinamas kaip nepažeidžiantis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.
5.3. Ieškinyje ieškovės nurodyta bendravimo tvarka apima minimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Tokia tvarka yra tinkanti nesamo ryšio užmezgimui, bet ne tolesniam vaiko ir tėvo bendravimui bei visapusiškam ryšio palaikymui. Todėl Skyrius siūlo ieškovei pakeisti bendravimo tvarką į tokią, kuri užtikrintų tiek vaiko, tiek tėvo teises ir interesus. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
5.4. V. G. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės bendrosios ir specialiosios paslaugos, šeimai sudarytas pagalbos planas. Skyriuje ne kartą yra gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
5.5. Skyrius sutinka su V. G. pareikštu ieškiniu. Neprieštarauja, kad V. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, iš vaiko tėvo būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siūlo apgalvoti ir teismui pateikti kitą bendravimo tvarką, kuri užtikrintų skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant.
6. Teismo posėdyje ieškovė V. G. ieškinį palaikė, prašė tenkinti visus ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad su atsakovu gyveno kartu iki tol kol V. R. suėjo 4 mėnesiai, po to išsiskyrė. Nuo to laiko atsakovas dukterimi visiškai nesidomėjo, apie ją nesiteiravo, išlaikymo neteikė. Dukra lanko pirmą klasę, jai reikalingi drabužiai, mokyklinė uniforma, avalynė, vaistai, mokyklinės priemonės ir kt. Reikia mokėti komunalinius mokesčius už būstą. Dukters poreikiai yra dideli. Dukra norėtų lankyti būrelius, bet neišgali už juos sumokėti. Dukters išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 360 Eur suma. Maistui – 150 Eur, drabužiai, avalinė – apie 70 Eur, vaistai, vitaminai, higienos priemonės – 50 Eur, žaislams, renginiams, mokymo, lavinimo priemonėms. Specialiųjų poreikių dukra neturi. Po mokyklos eina į dienos centrą. Viena ji neišgali išlaikyti dukros. Be dukters V. R., augina dar du nepilnamečius vaikus. Šeimos turtinė padėtis sunki. Per mėnesį ji gauna apie 600 Eur, kuriuos sudaro iš valstybės gaunami pinigai už vaikus, vaikų pinigai. Kitų dviejų vaikų tėvas vaikams išlaikymo nemoka, vaikai gauna tik valstybės išlaikymą. Šiuo metu augina vaiką, kuriam yra 1 metai 10 mėnesių. Dukrai V.R. atsakovas išlaikymo iš viso nemokėjo. Išlaikyti dukrą jai padėdavo tėvas (mergaitės senelis), kiti žmonės. Prieš tai mergaitė gyveno pas jos motiną – savo močiutę, ji padėdavo išlaikyti dukrą. Paskutinius trejus metus dukra gyvena su ja (ieškove). Dukrai išlaikyti pati išleido daugiau negu prašo priteisti iš atsakovo per trejus metus. Dukters išlaikymui atsakovas turėtų mokėti po 180 Eur per mėnesį ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, nes 7 metus dukros neišlaikė, ja nesidomėjo, niekuo nepadėjo. Atsakovas 7 metus įrašytas dukters tėvu į gimimo liudijimą, ji turi atsakovo pavardę. Dabar po septynerių metų pakeitus pavardę vaikui būtų trauma. Dukrai sakydavo, kad jos tėvas yra M.R., rodė nuotraukas. Mano, kad reikalinga nustatyti minimalią dukters bendravimo tvarką su atsakovu. Iki dukters gimimo su atsakovu sutardavo. Pati tuo metu dar buvo nepilnametė, gyveno pas mamą, atsakovas atvažiuodavo, ji nuvažiuodavo pas atsakovą į svečius. Kai sužinojo, kad laukiasi, pačiai buvo didelis šokas. Su atsakovu jau bendravo kaip pora, palaikė artimus santykius. Kada laukėsi, būdavo visko, ir pykdavosi, atsakovas mėgdavo išgerti. Po dukros gimimo susitvarkė dokumentus dėl pavardės, pradėjo kartu gyventi, atsakovas dirbo, stengėsi. Kartu su atsakovu pragyveno 4 mėnesius. Po to sužinojo, kad jis susižadėjo ir susituokė su kita moterimi. Atsakovas vaiku iš viso nesidomėjo. Atsakovas nekėlė klausimo, kad galimai jis nėra vaiko tėvas. Priešieškinyje nurodė, kad neva apie tai, jog jis nėra vaiko tėvas, sužinojo praėjusiais metais iš jos motinos ir sesers. Tuo metu ji pati buvo pas savo mamą, šventė Kalėdas, jis nebuvo susitikęs su mama, su ja nebendravo. Ji apie tai klausė savo mamos, kuri pasakė, kad atsakovo nematė. Kad atsakovas bendrautų su jos mama ar seserimi, niekada taip nebuvo. Pačiai sužinojus apie nėštumą, niekada nekilo jokių minčių, kad ne atsakovas galėtų būti vaiko tėvas. Visus 7 metus po dukters gimimo buvo tvirtai įsitikinusi, kad atsakovas yra jos dukters tėvas. Yra nuotrauka, kur ji, atsakovas ir V. R. maža nusifotografavę. Dukra nežino savo tėvo. Atsakovo nėra mačiusi. Matė tik tada, kai važiavo į Vilnių darytis DNR tyrimo. Tada pasakė dukrai, kad atsakovas yra jos tėvas. Dukrai sakydavo, kad M.R. yra jos tėvas, rodė nuotraukas. Dabar nežino kaip jai pasakyti, kad taip nėra. Atsakovo nurodytas įvykis, kada buvo iškviesta „TV pagalba“, buvo tada, kai sūnui K. buvo 7 mėnesiai, o dabar jam bus 4 metai. Įvykis buvo maždaug prieš trejus metus. „TV pagalbą“ iškvietė sesuo G. ir mama. Pati tuo metu gyveno Biržuose su sūnaus tėvu. Tada atsakovas sakė, kad dirba 7 dienas per savaitę, negali vaiko pasiimti. Jos mama augino V. R. 5 metus, jai padėdavo. Po to kaip vyko posėdis Pasvalio Vaiko teisių apsaugos skyriuje, jai darbuotojos pasakė pasiimti dukrą, kitaip ją atiduos į Globos namus. Tada pasiėmė vaiką, ir juo rūpinasi. Nežino, kad gali būti biologinis V.R. tėvas.
7. Ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Galvičius teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas vaiko gimimo įraše įrašytas V. R. tėvu. Jis neprižiūri savo dukros, neteikia jai išlaikymo, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Prašoma išlaikymo suma nėra didelė. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 360 Eur, tai yra mažiau negu pusė minimalios algos. Ieškovės pajamas sudaro tik gaunami vaiko pinigai, pati dirbti negali, nes augina mažamečius vaikus. Atsakovas yra dirbantis, gauna pajamas, kurios nėra mažos, yra jaunas, sveikas, todėl gali prisidėti prie V. R. išlaikymo ieškovės prašoma suma. Kadangi atsakovas tris metus nemokėjo išlaikymo, ieškovė pagrįstai prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus – 6 480 Eur. Ieškovė prašo jos dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi pati vaiką augina, emociškai vaikas prisirišęs prie mamos, jų ryšys yra geras, ieškovė turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovė palaiko reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nors atsakovas su vaiku nebendrauja, tačiau situacija gali keistis. Bendravimo tvarka gali būti keičiama abiejų šalių raštišku susitarimu. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad apie tai, jog jis nėra V. R. biologinis tėvas, sužinojo 2021 m. gruodžio mėnesį. Tačiau duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas nurodė kitas datas. Aiškumą davė ieškovės paaiškinimai, kur ji nurodė, kad televizijos „TV pagalbos“ iškvietimas buvo organizuojamas prieš 3 metus, po ko ieškovė pati pasiėmė auginti vaiką, ne taip kaip nurodė atsakovas, kad 2021 metų gruodžio mėnesį. Atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, teismas turėtų jo neatnaujinti, nes nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad atsakovas sužinojo tas aplinkybes 2021 m. gruodžio mėnesį. Vaiko teisių apsaugos skyrius vienareikšmiškai pasisako, kad šioje situacijoje reikia ginti nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo atveju nuginčijus tėvystę V. R. liktų be tėvo. Vaiko interesai būtų pažeisti. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo neginčijo tėvystės, todėl šiuo metu tėvystės nuginčijimo faktas negali būti svarbesnis negu vaiko interesai. Atsakovas dėl savo aplaidaus elgesio praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Priešieškinis turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje atsakovas M. R. prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad iki vaiko gimimo su ieškove draugavo. Vaikui gimus, atsikėlė gyventi į Pasvalį, išsinuomojo butą, pradėjo kartu gyventi, pradėjo dirbti. Kai grįždavo namo, būdavo netvarka. Kaimynė už sienos girdėdavo, kad ateina „kiti veikėjai“. Po 4 mėnesių nepatiko taip bendraut, dėl to išsiskyrė. Per tuos 4 mėnesius kai kartu gyveno vaiku rūpinosi – pirkdavo maistą, sauskelnes. Tuo momentu tokių įtarimų, kad ne jis gali būti vaiko tėvas, jam nekildavo. Paskui, kai ieškovė pradėjo „lakstyti“, suprato, koks ji žmogus. Kai po 4 mėnesių išsiskyrė, buvo kilusi mintis, kad galbūt vaikas yra ne jo. Tokia mintis kilo dėl to, kad pas ieškovę ateidavo „bernai“, grįžęs jos namuose nerasdavo, ji palikdavo vaiką ir išvažiuodavo kažkur, į skambučius neatsiliepdavo, „gastroliuodavo“. Po išsiskyrimo su ieškove daugiau nebendravo, ryšiai nutrūko, ji išėjo pas kitą draugę gyventi, todėl pats vaiku daugiau nesidomėjo. Vaikas tuo metu pas ieškovės mamą gyveno. Pačiam poreikio pasimatyti su vaiku nekilo, nes buvo supykęs ant ieškovės dėl išdavystės. Nutrūkus ryšiams su ieškove, su vaiku daugiau nebendravo. Buvo kilusios abejonės, kad vaikas gali būti ne jo, bet dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, nes nelabai apie tai galvojo. Dabar kreipėsi į teismą, nes ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo. Dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi dėl to, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Jeigu teismas netenkintų priešieškinio, santykių su Vilte nepalaikytų, tokio noro neturi. Pačiam buvo abejonių, kad jis yra vaiko tėvas, paskui dar ieškovės mama ir sesuo jam pasakė, kad vaikas yra ne jo. Buvo atvejis, kai atvažiavo socialiniai darbuotojai, norėjo vaiką paimti iš ieškovės, buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko globos, jam norėjo priskirti globą, bet jis atsisakė. Atsisakė, nes tada buvo galvojęs darytis DNR tyrimą. Tada dar buvo iškvietę „TV pagalbą“ dėl to, kad vaiko nepasiimtų pas save. Buvo ieškovė, jos mama ir sesuo. Tada jis pasakė, kad darysis DNR tyrimą ir nuo jo atstojo. Ieškovės motina ir sesuo pasakė jam, kad jis nėra vaiko tėvas kai namuose buvo „TV pagalba“. Tada ieškovės sesuo G. G. jam pasakė, kad vaikas ne jo. Ir kai buvo posėdyje susirinkę visi – V.G., jos mama ir sesuo, sesuo G. G. taip pat sakė: „ne tavo vaikas, pasidaryk tyrimus ir žinosi“. Jomis pasikliovė, kad ne jo vaikas. Kada viskas vyko tiksliai nepamena, gali būti, kad prieš metus ar du, vyko 2021 metų gruodžio mėnesį. Mokėti prašomą 180 Eur išlaikymą nesutinka. Jis išlaiko tris vaikus – du savo ir vieną žmonos. Uždirba apie 750-800 Eur per mėnesį, todėl teikti prašomą išlaikymą neturi galimybės.
9. Atsakovo atstovas advokatas Manvydas Šivickas teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį tenkinti dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, kitose dalyse atmesti. Jeigu teismas tenkintų ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, turėtų vertinti tai, kad atsakovas turi išlaikytinių: turi du savo biologinius vaikus, taip pat padeda išlaikyti savo sutuoktinės nepilnametę dukrą. Šioje byloje susidaro tokios sąlygos, kad vieno vaiko interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų nepilnamečių vaikų interesai, kuriems taip pat reikia išlaikymo. Kiekvieną mėnesį nėra perkami drabužiai ir avalinė, kaip nurodė ieškovė, kad išleidžia 70 Eur, kas mažai tikėtina. Pati ieškovė nurodo, kad gyvena tik iš vaikų gaunamų pinigų. Dėl mokymosi ir lavinimo priemonių viešai žinoma, kad pradinis mokymas yra nemokamas, kiekvieną mėnesį nereikia pirkti pratybų ir kitų mokymosi priemonių. Išlaikymo dydis turėtų būti ženkliai mažesnis. Atsakovas dirba traktorininko pareigose, žiemos laikotarpiu darbų yra mažiau, todėl jo atlyginimas nėra pastovus. Ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo sumos, kurią prašo priteisti. Ieškovė nurodė, kad dukra su ja 5 metus negyveno, todėl tikėtina, kad ieškovė dukros neišlaikė. Jeigu pradėjo teikti išlaikymą nuo 2020 m. balandžio mėnesio, todėl išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus negali būti priteistas. Galima būtų kalbėti tik apie dviejų metų įsiskolinimą. Jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų ieškovė nėra pateikusi. Todėl turėtų būti atmestas šis reikalavimas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovas kategoriškai nurodo, kad nebendraus su dukra, todėl nėra pagrindo nustatinėti bendravimo tvarkos. Atsakovas nurodo, kad apie tai, jog jis nėra vaiko tėvas sužinojo 2021 m. gruodžio mėnesį, kai jam apie tai pasakė ieškovės mama ir sesuo. Ieškovės pozicija yra kitokia, dėl to, kad būtu jai patogi, kad būtų pritaikytas ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju nėra jokių santykių tarp atsakovo ir V. R., nėra jokio ryšio, bendravimo, tą patvirtino ir pati ieškovė. Kaip nurodė atsakovas jis turėjo abejonių, kad yra vaiko tėvas, tas abejones patvirtino 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovės motinos ir sesuo. Terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. gruodžio mėnesio. Ieškovė galbūt ne iki galo yra sąžininga nurodydama, kad negali pasakyti, kas yra biologinis vaiko tėvas. Be to, ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškimu priešieškinį pripažino.
10. Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Atsakovas vaiko gimimo įraše įrašytas tėvu, įstatymas numato pareigą išlaikyti vaiką. Su atsakovo priešieškiniu nesutinka. Ieškovė negali įvardinti kito asmens, kuris galėtų būti vaiko biologinis tėvas, o nuginčijus M. R. tėvystę, vaikas liktų be tėvo. Tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Pagal susiklosčiusią situaciją konkrečios bendravimo tvarkos šiai dienai nereikėtų nustatyti, nes vaikas nėra matęs tėvo, nebūtų tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, kai atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti, kai vaikas nelaukiamas ir su juo nenorima susitikti.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
11. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra V. G. (ieškovė), o tėvas – M. R. (atsakovas) (Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, V. R. kilmė šiuo atveju yra patvirtinta CK 3.138 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę.
12. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byloje paskirta DNR ekspertizė ir 2022 m. lapkričio 8 d. teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nurodoma, kad M. R. nėra vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
13. Atsakovas byloje siekia nuginčyti savo tėvystę V. R. atžvilgiu, remdamasis tuo, kad jis nėra biologinis šio vaiko tėvas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, nes CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nėra biologinis V. R. tėvas, jos kilmė yra patvirtinta gimimo įrašu. Atitinkamai, atsakovas šiuo metu turi visas V. R. tėvo teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovas, nurodydamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, byloje siekia nuginčyti teisinį savo ryšį su vaiku (V. R.), t. y. siekia nebeturėti šio vaiko atžvilgiu tėvo teisių ir pareigų.
14. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
15. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
16. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinyje nurodė, kad aplinkybę, jog jis galimai nėra V. R. biologinis tėvas sužinojo 2021 m. gruodžio mėnesį, kuomet jam tai pasakė ieškovės mama V. S. ir sesuo G. G.. Tačiau visų pirma, atsakovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią priešieškinyje nurodytą aplinkybę. Antra, paties atsakovo paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytos aplinkybės bei teisme duoti paaiškinimai ir kiti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad apie tai, jog atsakovas galimai nėra biologinis V. R. tėvas, jis sužinojo ne priešieškinyje nurodytu metu, o daug anksčiau. Iš teismo posėdžio metu duotų atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis nurodė, jog po to, kai išsiskyrė su V. G., kai V. R. buvo keturi mėnesiai, jam jau nuo tada buvo kilusios abejonės, kad V.R. nėra jo dukra, nes kol gyveno kartu su ieškove pas ją ateidavo kiti vyrai, jos nerasdavo namuose; turėjo abejonių dėl tėvystės, o paskui dar ieškovės motina ir sesuo jam pasakė, kad vaikas yra ne jo; nurodė, kad ši aplinkybė buvo pasakyta tada, kai jam norėjo priskirti vaiko globą, buvo kviečiama „TV pagalba“, po to vyko posėdis pas socialinius darbuotojus dėl vaiko globos, t. y. būtent tuomet ieškovės sesuo G. G. jam pasakė, jog V. R. nėra jo dukra; atsakovas nurodė, kad tuo metu norėjo daryti DNR tyrimą. Kada vyko šis įvykis atsakovas negalėjo tiksliai įvardinti, nurodė, kad prieš metus ar prieš du, o atsakydamas į savo atstovo klausimus, pastarajam pagarsinus priešieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovo nurodyti įvykiai su „TV pagalba“ ir kt. buvo maždaug prieš tris metus (ieškovė nurodė, kad tuo metu jos sūnui K. (gim. (duomenys neskelbtini) buvo 7 mėnesiai), taigi 2020 metais. Tai, kad aptartas įvykis galėjo vykti ieškovės nurodytu laiku leidžia spręsti ir kiti bylos duomenys. Iš ieškovės paaiškinimų, Skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad V. R. iki penkerių metų augo su ieškovės motina, po to dukrą pasiėmė auginti pati ieškovė. V. R. penkeri metai suėjo 2020 metais. Iš atsakovo ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad aptarti įvykiai dėl vaiko globos vyko prieš tai, kai ieškovė pasiėmė pati auginti vaiką. Taigi, tai sutampa su ieškovės paaiškinimais, kad atsakovo nurodomas įvykis vyko 2020 metais. Tuo tarpu atsakovo priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo teisme gautas 2022 m. gegužės 5 d.
18. Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus, sugretinęs juos tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo priešieškinio forma teismui pateiktas tik 2022 m. gegužės 5 d., ir tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, be kita ko, vertinant ir tai, kad atsakovas nuo to laiko, kai V. R. suėjo 4 mėnesiai, buvo visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo teisių ir pareigų šio vaiko atžvilgiu vykdymo, pripažintina, kad jis praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą atmesti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo.
19. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė, o ir teismas nenustatė jokių svarbių objektyvių priežasčių, sukliudžiusios atsakovui laiku ir tinkamai ginti galbūt savo pažeistas teises, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas veikė nerūpestingai, aplaidžiai, reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pareiškė tik po to, kai ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, teismo posėdžio metu atsakovas pats patvirtino, kad tėvystę siekia nuginčyti dėl to, jog nereikėtų mokėti išlaikymo vaikui.
20. Nepaisant to, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties, teismas priimdamas sprendimą pasisako bei vertina ir tai, jeigu terminas ginčyti tėvystę nebūtų praleistas.
21. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Taip pat tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022).
23. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, taip pat nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.).
24. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo kasacinio teismo praktikoje kaip reikšmingas kriterijus tėvystės nuginčijimo bylose akcentuojama galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, kurioje pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
25. Asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.).
26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti teismui spėjamo V. R. biologinio tėvo anketinius duomenis, ta pačia nutartimi įpareigojo išvadą teikiančią instituciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinkti ir pateikti duomenis apie galimą V. R. biologinį tėvą. Ieškovė teismui prašomų duomenų nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad galvojo, svarstė, bet tikrai nežino, kas galėtų būti V. R. biologinis tėvas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu taipogi nurodė, kad duomenų, kas galėtų būti V. R. biologinis tėvas, neturi. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad nuginčijus tėvystę, V. R.kiltų grėsmė likti be tėvo. Kaip minėta pirmiau, teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-115-687/2019; Nr. e3K-3-229-421/2020). Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklosčiusi. Šiuo metu V. R. yra septyneri metai. Iš atsakovo ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad nuo tada, kai V. R. suėjo keturi mėnesiai, M. R. nevykdo jokių savo kaip tėvo teisių ir pareigų V. R. atžvilgiu, jos nelanko, nesidomi, neteikia materialinio išlaikymo ir kt. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad V. R. nežino, kas yra jos tėvas, tačiau nurodė, kad norėtų su juo bendrauti. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad nors M. R. nebendrauja su dukra, tačiau ieškovė dukrai apie jį pasakojo, rodė nuotraukas, dukra turi tėvo pavardę, todėl tenkinus priešieškinį, tai neigiamai paveiktų dukrą. Taigi, nepaisant to, šiuo metu nesant galimybės nustatyti V. R. biologinio tėvo, atsakovo priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo negalėtų būti tenkinamas ne tik dėl minėtos aplinkybės – ieškinio senaties, tačiau atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, t. y. į tai, kad ieškovui nuginčijus tėvystę ir nesprendžiant klausimo dėl tėvystės nustatymo, kiltų grėsmė vaikui likti be tėvo, jog nebus užtikrinti vaiko interesai, būtinieji poreikiai, vaikas liktų be materialinio išlaikymo. Šiuo atveju taip pat svarbu ir vertintina tai, kad kaip minėta pirmiau, atsakovas savo galimai pažeistas teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nors kaip nurodė senai abejojo tėvyste, tas abejones išsklaidė, kaip nustatyta 2020 m., tačiau reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pareiškė tik po to, kai ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad tėvystę siekia nuginčyti dėl to, kad nereikėtų mokėti išlaikymo V. R.. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog poreikis nuginčyti tėvystę iš esmės yra susijęs ne su vaiko teise žinoti savo kilmę, o su atsakovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, siekiant išvengti savo, kaip tėvo pareigų, susijusių su materialiniu savo vaiko išlaikymu. Atsakovas teisme aiškiai įvardijo nesutikimą su jam tenkančia vaiko išlaikymo pareiga. Pažymėtina, jog atsakovas, pripažindamas tėvystę ir prisiimdamas tėvo vaidmenį, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikams, iš kurių viena – materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
27. Pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju ieškovo siekis nuginčyti tėvystę neatitinka nepilnamečio vaiko V. R. geriausių interesų. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t. y. kad šiuo atveju priešieškinio patenkinimas pakenktų nepilnametės V. R. interesams; nuginčijus M. R. tėvystę, V. R. liktų be tėvo, o šiai dienai byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę.
28. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovo priešieškinis atmestinas.
Dėl atsisakymo nuo ieškinio, priešieškinio pripažinimo
29. Nagrinėjant bylą teisme, t. y. po to, kai buvo gautas Ekspertizės aktas, 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad pripažįsta atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir sutinka, kad būtų panaikintas V. R. gimimo įrašas, kuriame jos tėvu įrašytas M. R.. Tuo pačiu atsisako savo ieškinio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo atsakovui M. R. ir prašė civilinę bylą dalyje nutraukti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad toks prašymas pateiktas atsižvelgus į gautą Ekspertizės aktą, kuriame nurodoma, jog M. R. nėra biologinis V. R. tėvas. Atsakovas nurodė, kad palaiko byloje pareikštą priešieškinį.
30. Teismas nutarė šį ieškovės pateiktą prašymą spręsti rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 9 d.
31. Teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą spręsti vėlesnėje proceso stadijoje, atlikus papildomus procesinius veiksmus, gavus papildomus duomenis, įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pateikti išvadą dėl ieškovės prašymo, įpareigojo ieškovę pateikti papildomus duomenis.
32. Pažymėtina, kad teismas automatiškai nepriima ieškinio atsisakymo, ieškinio ar jo dalies atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą ar jos dalį. Teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013). Teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų.
33. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas susijęs su šeimos santykiais ir, kas svarbiausia, su nepilnamečio vaiko interesais, o tokiose bylose teismas privalo būti aktyvus, negali automatiškai patvirtinti ieškinio atsisakymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškovas tinkamai suvokia ieškinio atsisakymo teisinius padarinius, ar tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.
34. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės prašymas iš esmės buvo paremtas klaidingu manymu, jog Ekspertizės akto rezultatai savaime reiškia, jog tėvystė bus neabejotinai nuginčyta. Po minėtos nutarties priėmimo, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pilnai palaikė visus ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus, ieškinį prašė atmesti. Akivaizdu, kad minėtas ieškovės 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas neatitiko nei ieškovės tikrosios valios, nei nepilnamečio vaiko interesų. Taigi, byla buvo nagrinėjama pagal visus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, šalys teikė dėl jų paaiškinimus, papildomus įrodymus, tokiu būdu buvo įgyvendinti proceso šalių rungtyniškumo, dispozityvumo principai, teisė į teisingą procesą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
35. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
36. Ieškovė prašo nepilnametės dukters V. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji augina dukrą, ją rūpinasi, prižiūri, užtikrina jos poreikius. Atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Skyrius nurodė neprieštaraujantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. G. tenkinamas (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl išlaikymo priteisimo
38. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
39. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
40. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
41. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
42. Ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta bei ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. R. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 360 Eur suma (be valstybės vaikui mokamų pinigų). Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui yra reikalinga: maistui, dienpinigiams – 150 Eur, drabužiams, avalynei – 70 Eur, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms – 50 Eur, žaislams ir renginiams – 30 Eur, mokymo ir lavinimo priemonėms – 60 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukra lanko pirmą klasę, mokykloje lanko būrelius, gauna nemokamą maitinimą, specialiųjų poreikių neturi. Skyrius išvadoje nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 180 Eur, laikytinas protingu, šis ieškovės reikalavimas vertinamas kaip nepažeidžiantis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.
43. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, ieškovės paaiškinimais matyti, kad ieškovė per mėnesį gauna apie 600 Eur, kuriuos sudaro valstybės mokamos išmokos (valstybės išmokos vaikams, socialinė pašalpa, Vaikų išlaikymo fondo lėšos). Ieškovė viena augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina mažametį sūnų. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas yra vedęs, jo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai: du atsakovo vaikai, gimę (duomenys neskelbtini), bei jo sutuoktinės dukra, gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) traktorininko pareigose, jo gaunamas darbo užmokestis svyruojantis (2022 m. rugsėjo mėn. – 1558 Eur; spalio mėn. – 2533 Eur; lapkričio mėn. – 2040 Eur; 2022 m. gruodžio mėn. – 775,52 Eur (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių, taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad sezono metu gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, tuo tarpu žiemos laikotarpiu, jis yra mažesnis, tai patvirtina ir pirmiau nurodyti duomenys (už gruodžio mėnesį atsakovo gautas darbo užmokestis sudarė 775, 52 Eur neatskaičius mokesčių). Atsakovas savo vardu registruotino kilnojamojo turto neturi, turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini).
44. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Skyriaus išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių, gaunamus „vaiko pinigus“, kitas socialines išmokas, bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina visiškai, šalių dukters išlaikymui iš atsakovo priteistina po 180 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Vertintina, kad toks išlaikymo dydis nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties, atsižvelgiant į turimus kitus išlaikytinius ir finansinių galimybių kriterijų bei garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
45. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
46. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (36 mėn. x 180 Eur = 6 480 Eur).
47. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017).
48. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti dukrą nevykdo nuo tada, kai jie išsiskyrė, t. y. kai V. R. buvo 4 mėnesiai. Ieškovė nurodė, kad per ši laikotarpį atsakovas jokia forma neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą.
49. Teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 180 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 21 d.). Vadinasi, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 21 d. turėjo būti sumokėjęs 6 480 Eur (36 mėn. x 180 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y., kad išlaikymas vaikui priteistas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, kad nepilnamečiui vaikui išlaikymo atsakovas neteikė jokia forma, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais ir būtinybe teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo M. R.priteisti nepilnamečiam vaikui V. R.6 480 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (CK 3.200 straipsnis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
50. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
51. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką: tėvo M. R. bendravimas su dukra V. R. vyks dalyvaujant vaiko motinai ir iš anksto informavus ją apie ketinimą atvykti aplankyti vaiko. Informuoti ir suderinti susitikimo laiką ir vietą darbo dienomis privaloma prieš parą laiko iki atvykimo, savaitgalį ne vėliau kaip prieš dvi paras; abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius.
52. Teismas, atsižvelgęs į šios bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, į tai, kad atsakovas su dukra nebendrauja ir teismo posėdžio metu tokio noro neišreiškė, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kadangi tokia tvarka būtų formali bei galimai neatitiktų esamos situacijos. Tokia yra ir Skyriaus pozicija. Atsižvelgus į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nežymiais pakeitimais, t. y. nustatant, kad atsakovas turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su dukra iš anksto suderinęs su ieškove bendravimo laiką ir vietą: darbo dienomis prieš parą laiko iki atvykimo, savaitgalį ne vėliau kaip prieš dvi paras; abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius.
53. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
55. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė V. G. yra 30 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 322,49 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.
56. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
57. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai. Atsakovo reikalavimas atmestas.
58. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 194,40 Eur (180,00 x 12) + 6 480) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 322,49 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.
59. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. kovo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 480 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2022 m. kovo 21 d.
Nepilnamečio vaiko V. R. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. G..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: atsakovo M. R. bendravimas su nepilnamete dukra V. R. vyksta iš anksto informavus V. G. apie ketinimą atvykti aplankyti vaiko; atsakovas informuoja V. G. ir suderina susitikimo su dukra laiką ir vietą darbo dienomis prieš parą laiko iki atvykimo, o savaitgaliais ne vėliau kaip prieš dvi paras. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 207,84 Eur (du šimtus septynis eurus 84 ct), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 322,49 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus, 49 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.