- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2-617-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01856-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Starload“
- Trečiasis asmuo
- International Insurance Company
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-722-577/2020 pagal ieškovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Starload“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover, Se,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“, ADB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Starload“ 100 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. išdavė UAB ,,Topo grupė“ krovinių draudimo liudijimą. Draudėja ir atsakovė 2019 m. balandžio 10 d. sudarė krovinio gabenimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį (517 vnt. televizorių) iš Lenkijos į Lietuvą. Krovinys buvo pakrautas, bet nepristatytas užsakovei, kadangi jis dingo, vadovaudamasi draudimo liudijimu, ieškovė išmokėjo draudikei UAB ,,Topo grupė“ 100 000 Eur draudimo išmoką. Teigia, kad jos ir draudėjos sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad subrogacija nėra galima, todėl jai perėjo reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą, t. y. į atsakovę, iš kurios ir prašo priteisti 100 000 Eur.
3. Atsakovė UAB ,,Starload“ prašė peržiūrėti bylos teismingumo klausimą ir nustačius, kad byla neteisminga Vilniaus apygardos teismui, perduoti ją Kauno apygardos teismui pagal teismingumą. Nurodė, kad susiklosčiusi situacija negali būti vertinama kaip žalos padarymas ieškovės turtui, nes ieškovė vykdė savo pareigą pagal draudimo sutartį, už kurią gavo užmokestį. Atsakovės manymu, net ieškovę vertinant kaip UAB „Topo grupė“ teisių perėmėją, teismingumas turėtų būti sprendžiamas pagal sudarytą vežimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad ginčų sprendimų vieta – Jonava. Kadangi Jonava patenka į Kauno apygardos teismo teritoriją, ieškinys, atsižvelgiant į jo sumą, yra teismingas Kauno apygardos teismui. Be to, ieškinys turėtų būti reiškiamas atsakovės buveinės vietos teismui, t. y. Kauno apygardos teismui, ir pagal bendrąją teismingumo taisyklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB ieškinį atsakovei UAB „Starload“ dėl žalos atlyginimo nagrinėti Kauno apygardos teismui pagal teismingumą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė šį ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
6. Teismo vertinimu, ieškovė pareiškė subrogacinį reikalavimą. Turtinės žalos, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką dėl trečiojo asmens padarytos žalos draudėjui, atlyginimo klausimas subrogacijos tvarka sprendžiamas taikant ne draudimo teisės normas, o deliktinės civilinės atsakomybės santykius reglamentuojančias teisės normas. Draudikas, iš draudėjo perėmęs reikalavimo teisę, turi tokias pačias teises, kokias turėjo draudėjas, todėl CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė ir 12 dalyje nustatyta ieškovo teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, taikoma ir ieškovui (draudikui), kuriam perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą iš nukentėjusio asmens subrogacijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). Dėl to teismas nesutiko su atsakovės prašymo teiginius, kad ieškovė neturi teisės pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle.
7. Visgi teismas sprendė, kad ieškovės teisė pasirinkti bylos teismingumą pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį šiuo konkrečiu atveju yra ribota. Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas draudėjos UAB „Topo grupė“ ir atsakovės UAB „Starload“ 2019 m. balandžio 10 d. sudaryta krovinio gabenimo sutartimi, kurioje jos šalys, be kita ko, susitarė ir dėl teismingumo, nurodžiusios, kad teismo ir nesutarimų vieta yra Jonava. Įvertinęs šią sutarties nuostatą, taip pat aplinkybę, kad abiejų sutarties šalių buveinės yra Kaune, ieškinio sumą, teismas padarė išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme (CPK 29 straipsnis, 32 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-367-370/2019 esantys išaiškinimai dėl sutartinio teismingumo taisyklės taikymo šiuo atveju nėra aktualūs, nes nagrinėjamų bylų aplinkybės nėra tapačios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“, ADB atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Draudėjos ir atsakovės 2019 m. balandžio 10 d. sudarytos krovinio gabenimo sutarties sąlyga, kad „teismo ir nesutarimų vieta – Jonava“ negali reikšti, kad ieškinio sumai viršijant 40 000 Eur ginčas yra teismingas Kauno apygardos teismui. Krovinio gabenimo sutartyje nėra susitarimo dėl ginčų, kurių suma viršija CPK 27 straipsnio 1 dalyje numatytą sumą, teismingumo apygardos teismui, o Jonavos mieste nėra apygardos teismo, taigi laikytina, kad šalių susitarimu buvo numatytas teismingumas tik dėl ginčų, teismingų apylinkės teismams.
9.2. Krovinio gabenimo sutartyje nurodyta apmokėjimo suma už atsakovės paslaugas siekė tik 400 Eur (be PVM), už prastovas draudėja įsipareigojo mokėti 150 Eur, už vėlavimą pristatyti krovinį atsakovė įsipareigojo mokėti po 60 Eur už kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į tokias sutartas kainas bei sutartinės atsakomybės mastą, taip pat į aplinkybę, kad draudėja nežinojo, jog atsakovė pasitelks trečiuosius asmenis sutartų paslaugų suteikimui ir nematė papildomos rizikos, šalys, sudarydamos minėtą sutartį, susitarė tik dėl ginčų, susijusių su apmokėjimu už pervežimo paslaugas bei / arba pervežimo vėlavimą, teismingumo, t. y. nesitikėjo, nenumatė ir neaptarė ginčų, viršijančių 40 000 Eur sumą, nagrinėjimo vietos.
9.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-367-370/2019, spręsdamas klausimą dėl sutarties sąlygos, pagal kurią visi civiliniai ginčai būtų nagrinėjami Palangos miesto apylinkės teisme, konstatavo, kad sutartyje įtvirtinta nuostata dėl ginčo teismingumo yra taikytina tik sprendžiant teritorinį teismingumo klausimą tarp apylinkių teismų ir negali būti aiškinama plečiamai. Susitarimas dėl teismingumo turi būti aiškus, o ne numanomas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB ,,Starload“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Nagrinėjamu atveju netaikytina CPK 30 straipsnio 6 dalis, kadangi ieškovės, kaip draudėjos ir UAB „Topo grupė“ reikalavimo teisės perėmėjos, reikalavimas kildinamas ne iš delikto, bet iš vežimo sutarties. Todėl turi būti taikoma arba bendroji teismingumo taisyklė (CPK 29 straipsnis), arba sutartinio teismingumo taisyklė (CPK 32 straipsnis).
10.2. Sutarties formuluotėje nenurodyta, kad sutartinio teismingumo sąlyga taikoma tik tam tikrai ginčų kategorijai, todėl svarbu ką šalys turėjusios omenyje, sutikdamos su tokia sąlyga, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai ir kuriuos teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
10.3. Net jei teismas nuspręstų, kad vežimo sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl ginčų, kurių suma viršija 40 000 Eur, teismingumo, ieškinys turi būti reiškiamas ir nagrinėjamas pagal bendrąją teismingumo taisyklę, t. y. atsakovės buveinės vietos teisme – Kauno apygardos teisme (CPK 29 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sutarties uždarumo principo ir galimybės remtis sutartine teismingumo sąlyga
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylos, kai ieškinį pareiškė draudikė, perėmusi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu, teismingumo.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs krovinio gabenimo sutarties, kurią vykdant ir atsirado žala, sąlygą dėl sutarties šalių ginčų sprendimo vietos bei ieškinio sumą (100 000 Eur), pripažino, kad ginčas teismingas ne Vilniaus, o Kauno apygardos teismui.
13. Apeliantė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vežimo sutarties nuostatą, kuria jos šalys sutarė dėl ginčo teismingumo, tvirtindama, kad šalių buvo sulygta tik dėl jų tarpusavio ginčų, galinčių kilti dėl apmokėjimo už vežimo paslaugas arba dėl vėlavimo pristatyti krovinį, nagrinėjimo vietos Jonavos mieste, o kitokių ginčų atsiradimo galimybės šalys sutartyje neįvertino ir dėl jų nagrinėjimo vietos nesusitarė. Tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.
14. Minėta, kad nagrinėjamu atveju vežimo sutartį, kurioje sutarta dėl ginčų teismingumo, pasirašė krovinio gabenimu suinteresuota užsakovė UAB ,,Topo grupė“ ir atsakovė UAB ,,Starload“, o apeliantė į procesą įstojo po to, kai atlygino vežimo užsakovei žalą, kuri jos ieškinyje kildinama iš neteisėtų atsakovės veiksmų, praradus gabenamą krovinį (televizorius). Taigi visų pirma įvertintina, ar draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką ir perėmusi teisę reikalauti jos iš atsakingo už žalą asmens, kartu perėmė ir išlygą dėl ginčų sprendimo teisme, kuri siejo nukentėjusį ir už žalą atsakingą asmenį.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutarties uždarumo principo turinys ir veikimo ribos skirtingose teisės sistemose ar valstybėse gali būti skirtingi ir priklauso nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, 29 punktas).
16. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad į sutartį įtraukta sąlyga dėl jos šalių galinčių kilti ginčų, vykdant sutartį, jurisdikcijos sukelia padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams. Kad tokią sąlygą būtų galima panaudoti prieš sutarties šalimi nesantį trečiąjį asmenį, iš principo būtina, kad jis būtų jai pritaręs. Taigi, kaip ir sutarties uždarumo principas, autonomiškas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos pasirinkimo galioja tik tiems asmenims, kurie jam pritarė, kitaip tariant, sutartinis teismingumas įpareigoja tik susitarimo šalis, o tretiesiems asmenims jis neturi teisinės galios.
17. Tačiau teisės doktrinoje pripažįstami (išskiriami) ir kiti galimi atvejai, kai šalių susitarimas dėl jurisdikcijos gali turėti poveikį tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad tretieji asmenys nebuvo šio susitarimo šalimis ir aiškiai neišreiškė savo pritarimo būtent tokiai susitarimo sąlygai. Prie tokių atvejų priskiriama sutartis trečiojo asmens naudai, subrogacija ir kiti atvejai (Jurisdiction and Arbitration Agreements in International Commercial Law. Zheng Sophia Tang. Routledge, Abingdon ir New York, 2014, p. 131–132; Civil Jurisdiction and Judgments, šeštas leidimas. Adrian Briggs. Informa Law from Routledge, Abingdon ir New York, 2015, p. 183). Atitinkama linkme formuojama ir kasacinio teismo praktika tam tikrų kategorijų bylose, pavyzdžiui, dėl arbitražinio susitarimo perdavimo įvykus cesijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381-915/2016 ir kt.), taip pat sudarius faktoringo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
18. CK 6.1015 straipsnio, numatančio subrogacijos taisykles, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas subrogacijos instituto esmę, yra pažymėjęs, jog subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).
20. Spręsdamas klausimą dėl teismingumo taisyklių parinkimo, įvykus subrogacijai deliktinėje prievolėje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos atveju deliktinė prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia viena jos šalis, todėl subrogacijos būdu perimto deliktinio reikalavimo tiek, kiek tai susiję su Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punkte įtvirtinta lex loci delicti commissi (delikto padarymo vietos teisės) taisykle, teismingumas taip pat nepakinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2014).
21. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat jau yra pateikęs išaiškinimus, kad draudikui pakeitus užsakovės vietą pervežimo teisiniuose santykiuose su atsakove, taip pat aiškiai – ieškinio pateikimu konkrečiam teismui – išreiškus pritarimą asmens, iš kurio ji perėmė reikalavimo teisę pagal draudimo sutartį, prorogaciniam susitarimui su antrąja pervežimo sutarties šalimi dėl kompetencijos spręsti jų ginčus suteikimo konkrečiam teismui, jos teisė naudotis pervežimo sutartyje įtvirtinta sutartinio teismingumo sąlyga negali būti paneigta (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-464/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-888-516/2018).
22. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė, tiek pateikdama ieškinį, tiek ir nagrinėjamą atskirąjį skundą, iš esmės nekvestionavo šalių susitarimo dėl teismingumo, tačiau kėlė klausimą dėl tokio susitarimo turinio ir jo aiškinimo. Apeliantės vertinimu, šalys sutarė tik dėl konkretaus apylinkės teismo, kuriame ginčas galėtų būti nagrinėjamas tuo atveju, jei jo suma neviršytų įstatymo nustatytos ribos, keičiančios rūšinį teismingumą, t. y. 40 000 Eur, o dėl teismingumo, jeigu ginčas kiltų dėl didesnės sumos, nebuvo susitarta. Kita vertus, nė viename iš pateiktų procesinių dokumentų apeliantė nenurodo, kad ji iš esmės nepritaria tokiam susitarimui.
23. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta esančią sąlygą taikyti įstatyme numatytą išimtį iš sutarties uždarumo principo, kai susitarimas dėl teismingumo tampa privalomas ir asmeniui, kuris, susitariant dėl jo, nebuvo šio susitarimo šalimi, tačiau vėliau įstojo į tokį teisinį santykį. Apeliantė, sudarydama su užsakove draudimo sutartį, veikė kaip savo srities profesionalė, kuriai be jokių abejonių yra žinoma jos teisių ir pareigų apimtis, įvykus subrogacijai, taigi, apdrausdama užsakovės krovinį ir priėmusi iš jos įmokas už draudiminę apsaugą, kartu prisiėmė ir atitinkamą riziką, be kita ko, ir dėl vežimo sutarties šalių ginčų nagrinėjimo vietos.
Dėl sutarties sąlygos, kuria sulygta dėl ginčų teismingumo, aiškinimo
24. Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad sudarytos sutarties turinys ir jos sąlygų reikšmė, taigi ir sutartinė nuostata dėl ginčų teismingumo, turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį ar atskirų jos sąlygų reikšmę prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (jų valios) nustatymui, tam nepakanka remtis vien pažodiniu tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
25. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, taigi aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 48 punktas).
26. Kiekvienu atveju, kuomet iškyla sutarties normų aiškinimo klausimas, būtina aiškintis, kokiu tikslu sutarties šalys numatė vieną ar kitą sutarties sąlygą, ko jos siekė ją numatydamos ir pan. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantė kelia 2019 m. balandžio 10 d. krovinio gabenimo sutarties dalies ,,Pastabos“ 4 punkto, kuriame numatyta, kad iškilę nesutarimai sprendžiami šalių susitarimu; nesusitarus, juos sprendžia teismas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; teismo ir nesutarimų vieta – Jonava, aiškinimo klausimą.
27. Nagrinėjamoje byloje, kaip pirmiau minėta, susiklostė tokia faktinė situacija, kad pati apeliantė nedalyvavo nei šalims derantis dėl sutarties sąlygų, nei ją pasirašant. Atitinkamai, tokie atskirojo skundo argumentai, kad sutarties turinys, t. y. sutarto vežimo kaina, suponuoja išvadą, esą tikrieji šalių ketinimai buvo susitarti tik dėl konkretaus apylinkės teismo ir tik dėl konkrečių ginčų (dėl apmokėjimo už vežimą ir dėl vėlavimo pristatyti krovinį), nors faktiškai jokie konkretūs galintys atsirasti ginčai net nėra sutartyje nurodyti, teismingumo, aiškiai stokoja pagrįstumo. Tai yra subjektyvus apeliantės, kuri nedalyvavo sudarant sutartį, sutarties aiškinimas, be kita ko, nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis.
28. Dar daugiau, atsakovė UAB ,,Starload“, kuri, kitaip nei apeliantė, nuo pat pradžių buvo ginčo santykių šalimi ir sudarė susitarimą dėl teismingumo su antrąja sutarties šalimi, į kurios vietą įstojo apeliantė, kategoriškai nesutinka su apeliantės atskirajame skunde išdėstytu sutarties aiškinimu bei teigia, kad šalys nesitarė, jog teismingumo sąlyga bus taikoma tik tam tikrai ginčų kategorijai. Taip pat įvardija ir priežastį, nulėmusią tokio pobūdžio susitarimo sudarymą, t. y. jos buveinės vietą. Abiejų sutarties šalių buveinė yra Kauno mieste, kas tik patvirtina, kad šalių siekis buvo toks, jog kilę ginčai būtų sprendžiami jų abiejų registracijos teritorijoje esančiuose teismuose.
29. Nei CPK, nei kituose teisės aktuose nėra numatyti reikalavimai tokio pobūdžio susitarimo turiniui. Todėl vien tai, kad savo susitarime šalys neišvardino, kad ginčai, atsižvelgiant į rūšinį teismingumą, spręstini arba Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, arba Kauno apygardos teisme, o pateikė nuorodą į atitinkamą teismo ir nesutarimų teritoriją – Jonavą, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo sulygta tik dėl ginčų galimo nagrinėjimo konkrečiame mieste (Jonavoje) esančiame apylinkės teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 32 straipsnyje numatyta šalių galimybė rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (1 dalis). Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas (2 dalis). Taigi ir šiuo konkrečiu atveju šalys savo susitarimu objektyviai ir nebūtų galėjusios pakeisti bylų rūšinio teismingumo (lot. competentia ratione materiae), kuris reiškia ne tik tai, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, bet ir tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas.
30. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-367-370/2019, pateikti išaiškinimai dėl toje byloje analizuotos sutarties sąlygos, kuria buvo aptartas tos bylos šalių ginčų teismingumo klausimas, aiškinimo nagrinėjamu atveju netaikytini tiesiogiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų procesiniai sprendimai, kurie buvo sukurti identiškose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiškinimo privalomoji taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
31. Apeliantės cituotoje civilinėje byloje Nr. 2A-367-370/2019 buvo vertinamas kitokio, nei nagrinėjamoje byloje, turinio susitarimas dėl teismingumo. Teismas pasisakė, kad susitarimas negali būti pernelyg plečiamai aiškinamas kitokių, nei nagrinėjamoje byloje, faktinių aplinkybių kontekste – toje sutartyje šalys nurodė konkretų ginčų sprendimo teismą, t. y. kad byla teisminga Palangos miesto apylinkės teismui. Šiuo gi atveju šalys nurodė ne konkretų teismą, o teritoriją, pagal kurią ir nustatytinas teismingumas, įskaitytinai ir pagal rūšinio teismingumo taisykles. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtoje byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamai bylai privalomai taikytino precedento galios neturi.
32. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylos teismingumo procesinį klausimą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja. Atitinkamai, atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl alternatyviojo teismingumo taisyklės taikymo galimybės nagrinėjamam klausimui neturi reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.