- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-367-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00084-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VOIL“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“
- Kategorijos
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VOIL“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3695-467/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Oil Company“ (šiuo metu – bankrutavusi) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VOIL“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ ieškinyje, pareikštame dokumentinio proceso tvarka, teismo prašė iš atsakovės UAB „VOIL“ priteisti 175 943,07 Eur skolos, 7 439,74 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2017 m. vasario 27 d. sudarė degalų tiekimo sutartį Nr. 170102-14 (toliau ir – Sutartis), jos pagrindu ieškovė atsakovei pardavė krosnių kurą, dyzeliną LST EN 590, dyzeliną žemės ūkiui (žymėtą), benziną A95 LST EN 228 (toliau ir – prekės), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. spalio 23 d. už parduotas prekes išrašė 175 943,07 Eur sumai PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė, nepaisant 2017 m. lapkričio 5 d. tarpusavio skolų atsiskaitymo suderinimo akto bei aplinkybės, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu sumokėti esamą skolą, neapmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – iš atsakovės ieškovei priteisė 175 943,07 Eur skolos, 7 439,74 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (183 382,81 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 134 Eur žyminio mokesčio; valstybei iš atsakovės priteisė 5,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Atsakovė UAB „VOIL“ prieštaravimuose teismo prašė: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo preliminarų sprendimą ir atsisakyti nagrinėti UAB „Baltic Oil Company“ ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui; 2) netenkinus pirmojo atsakovės reikalavimo, sumažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 5.1 papunktį visi ginčai, susiję su Sutartimi, sprendžiami Palangos miesto apylinkės teisme. Šalių susitarimas dėl ginčų, kylančių iš Sutarties, teismingumo nepažeidžia imperatyvių išimtinio teritorinio teismingumo taisyklių, todėl ši byla turėjo būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.
6. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji nėra iš ieškovės gavusi jokių pretenzijų dėl skolos sumokėjimo, su ieškove bendradarbiavimas yra nutrūkęs. Ieškovės vadovai ir akcininkai nuolat keitėsi, todėl atsakovė nežinojo, ar nėra pasikeitę ieškovės rekvizitai ir banko sąskaitos, į kurias atsakovė turėjo pervesti pinigus. Atsakovės teigimu, už prekes laiku nebuvo atsiskaityta ne dėl to, kad atsakovė vengė tai padaryti, bet dėl ieškovės nebendradarbiavimo su atsakove, todėl ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma mažintina.
7. Ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, atsakovės deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo naikinti preliminarų teismo sprendimą. Ieškinio sumai viršijant 40 000 Eur, byla teisminga Kauno apygardos teismui, nepaisant šalių susitarimo ginčus, kylančius iš Sutarties, nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme. Be to, ieškovės teigimu, sprendžiant delspinigių mažinimo klausimą, reikalinga atsižvelgti į tai, kad atsakovė – verslo subjektas, todėl ji turėjo suprasti tinkamo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, iš atsakovės valstybei priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad ieškinys kildinamas iš šalių 2017 m. vasario 27 d. sudarytos degalų tiekimo sutarties Nr. 170102-14, kuria UAB „Baltic Oil Company“ įsipareigojo pirkėjai UAB „VOIL“ parduoti krosnių kurą, dyzeliną LST EN 590, dyzeliną žemės ūkiui (žymėto), benziną A-95 LST EN 228 sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o pirkėja įsipareigojo už gautas prekes laiku atsiskaityti. Pardavėja pirkėjai prekes tiekė ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. spalio 23 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 175 943,07 Eur sumą. Šalys 2017 m. lapkričio 5 d. pasirašė suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino 175 943,07 Eur skolą ieškovei, tačiau jos ieškovei nesumokėjo.
11. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad byla Kauno apygardos teisme priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog šalys Sutartyje nurodė konkretų teismą ginčams, kylantiems iš Sutarties, spręsti – Palangos miesto apylinkės teismą, tačiau šiuo atveju iškilęs ginčas, atsižvelgiant į ieškinio sumą, negali būti nagrinėjamas minėtame teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punktas). Šalims Sutartyje nesusitarus dėl teismingumo, kai kilęs ginčas pagal jo sumą teismingas apygardos teismui, teismas pažymėjo, kad ieškinys, kurio suma 183 382,81 Eur, nagrinėtinas apygardos teisme pagal atsakovės (juridinio asmens) buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre, t. y. Kauno apygardos teisme.
12. Teismas nenustatė pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti 7 439,74 Eur delspinigių sumos, kuri ieškovės paskaičiuota vadovaujantis Sutarties nuostatomis (3.2, 3.4 papunkčiais), joje įtvirtintu netesybų dydžiu (0,05 proc.) ir laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto senaties termino, skirto netesyboms skaičiuoti, t. y. delspinigiai paskaičiuoti iki 2018 m. sausio 11 d.
13. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius įrodymus atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti už gautas prekes (nė viena iš ieškovės laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. spalio 23 d. atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už pateiktas prekes nebuvo apmokėta), skolos ieškovei negrąžino ir bylos nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad neginčijo gavusi prekes iš ieškovės, todėl, esant šioms aplinkybėms, privalo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio netesybas.
14. Teismo vertinimu, 0,05 proc. dydžio delspinigiai nėra per dideli ar akivaizdžiai prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams.
15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad skola nebuvo padengta dėl ieškovės kaltės (nebendradarbiavimo su atsakove), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo prievolės ieškovei neįvykdė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pastangas padengti įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „VOIL“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį iki 3 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nesutiktina su teismo išvada dėl bylos teismingumo Kauno apygardos teismui. Pagal Sutarties 5.1 papunktį visi ginčai, susiję su Sutartimi, sprendžiami Palangos miesto apylinkės teisme.
16.2. Šalių Sutartyje sulygto teritorinio teismingumo negalima pažeisti. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik tiek, kiek yra pažeidžiamos imperatyvios išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės neegzistuoja, todėl byla, atsižvelgiant į rūšinio teismingumo nustatymo taisykles ir ieškinio sumą, turėjo būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Tai sudaro pagrindą naikinti Kauno apygardos teismo sprendimą.
16.3. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista ieškovės prašyta delspinigių suma. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė nesiekė ginčo išspręsti taikiai, nebendradarbiavo su atsakove. Įsipareigojimams esant neįvykdytiems ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovės nerūpestingumo, egzistuoja pagrindas delspinigių dydį sumažinti iki 3 000 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltic Oil Company“ prašo atsakovės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. galutinį sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovė, skundą grįsdama teismingumo taisyklių pažeidimu, nepagrįstai siekia išvengti skolos ieškovei sumokėjimo.
17.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas teismingas Kauno apygardos teismui. Šalys Sutartyje susitarė tik dėl tų ginčų, kylančių iš Sutarties, teismingumo Palangos miesto apylinkės teismui, kurie priskirtini nagrinėti apylinkės teismams, o byloms, kurios priskirtos nagrinėti apygardos teismams (kai ieškinio suma didesnė nei 40 000 Eur), paliko galioti bendrąją teismingumo taisyklę (pagal atsakovės buveinės vietą).
17.3. Priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo mažinti sprendimu priteistus delspinigius. Jų sutartinis dydis atitinka protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, neviršija protingumo ir teisingumo kriterijų. Abi Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, todėl atsakovė, prisiimdama įsipareigojimus, suprato, kokios pasekmės kils už jų nevykdymą.
17.4. Atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės kaltės ji negalėjo sumokėti skolos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos teismingumo
19. Byloje keliamas klausimas, ar nagrinėjant šią civilinę bylą nebuvo pažeistos CPK įvirtintos civilinių bylų teismingumą reglamentuojančios teisės normos.
20. Civilinės bylos teismingumą reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos CPK I dalies IV skyriuje, CPK 25–33 straipsniuose. Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė nustato, kad visi civiliniai ginčai yra nagrinėjami pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba jo buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre, jeigu atsakovas yra ne fizinis, o juridinis asmuo (CPK 29 straipsnis). Pagal CPK 26 straipsnį visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Vienas iš kriterijų atribojantis apylinkių ir apygardų teismų kompetenciją yra ieškinio suma, o būtent, civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įstatymu priskirta nagrinėti apygardų teismams (CPK 27 straipsnio 1 punktas). CPK 32 straipsnyje yra įtvirtinta teisė šalims savo rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, tačiau ši teisė yra ribota – šalys negali pakeisti išimtinio ir rūšinio teismingumo.
21. Ieškinyje reiškiami reikalavimai yra kildinami iš šalių 2017 m. vasario 27 d. pasirašytos degalų tiekimo sutarties, ieškinio suma – 183 382,81 Eur. Bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė šalių pozicija dėl Sutarties 5.1 papunkčio, kuriuo susitarta, jog visi ginčai, susiję su šia sutartimi, yra sprendžiami Palangos miesto apylinkės teisme, taikymo ir aiškinimo. Iš šios sutarties nuostatos matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog visi civiliniai ginčai būtų nagrinėjami Palangos miesto apylinkės teisme, tačiau, kaip minėta, toks šalių susitarimas yra ribojamas įstatymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju kilęs šalių ginčas negali būti nagrinėjamas Palangos miesto apylinkės teisme, nes ieškinio suma lemia, kad šalių ginčas turi būti nagrinėjamas ne apylinkės, o apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Atsakovės vertinimu, tokiu atveju šis civilinis ginčas turėjo būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutartyje įtvirtinta nuostata dėl ginčo teismingumo yra taikytina tik sprendžiant teritorinį teismingumo klausimą tarp apylinkių teismų ir negali būti taikoma plečiamai. Susitarimas dėl teismingumo turi būti aiškus, o ne numanomas.
22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės buveinės adresas yra Draugystės g. 8B, Kaunas, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog šalių civilinis ginčas, kuris nagrinėtinas apygardos teisme, turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, teismingumą nustatant pagal atsakovės buveinės vietą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog civilinio proceso įstatymo pažeidimai, susiję su civilinės bylos teismingumo klausimo išsprendimu, nenustatyti.
Dėl netesybų (delspinigių) dydžio mažinimo
23. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti 7 439,73 Eur delspinigių. Atsakovės nuomone, ieškovės prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) yra pernelyg didelės, neprotingos ir turi būti sumažintos iki 3 000 Eur.
24. Sutarties 3.4 papunkčiu šalys susitarė, kad Sutarties nustatyta tvarka pirkėjui nevykdant savo piniginių prievolių, jis moka pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nustatytais terminais neapmokėtos sumos. Šiai Sutarties sąlygai, kaip ir visai Sutarčiai, yra taikomas sutarties laisvės principas. Netesybų įtvirtinimo atveju šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, su sąlyga, kad tai neprieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Visgi, nepaneigiant sutarties laisvės bei atitinkamai sutarties privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui yra suteikta netesybų kontrolės funkcija – tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
25. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 ir joje nurodytą praktiką).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal šalių sudarytą Sutartį tiekė atsakovei degalus. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m spalio 23 d. ieškovė atsakovei perdavė degalų už bendrą 175 943,07 Eur sumą, kurios atsakovė iki šios dienos net iš dalies nėra sumokėjusi. Atsakovė prašymą sumažinti netesybų dydį grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė su ja nebendradarbiavo, jos vadovai ir akcininkai keitėsi, todėl atsakovei nebuvo žinoma, ar tuo pačiu nėra pasikeitę atsakovės rekvizitai ir banko sąskaitų numeriai, į kurias lėšos turėjo būti pervedamos. Visų pirma, į bylą nepateikti duomenys, kurie leistų spręsti, jog atsakovė siekė ir / ar dėjo pastangas susisiekti su ieškove dėl susidariusios skolos mokėjimo, todėl šie argumentai laikytini deklaratyviais bei neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Antra, visose nurodytu laikotarpiu ieškovės išrašytose ir atsakovės neapmokėtose sąskaitose–faktūrose nurodytas tas pats (vienas) ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos numeris, todėl neaiškumų šiuo klausimu atsakovei negalėjo kilti. Atsižvelgiant į tai, kad abi sandorį sudariusios šalys yra juridiniai asmenys – verslo subjektai, kuriems taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, į tai, jog delspinigių dydis, palyginus su pradelstų įsipareigojimų suma, sudaro mažą dalį bendro įsiskolinimo, į tai, jog atsakovė iki šios dienos nėra sumokėjusi bent dalies įsiskolinimo, bei tai, kad nenustatyta, jog Sutarties sudarymo metu sutarto dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, nesąžiningi bei neatitinkantys rinkos sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių susitartas netesybų dydis buvo pagrįstas, ne pernelyg didelis, todėl neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino šalių argumentus, atsikirtimus į juos bei šalių paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.