- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-49-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46146-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- P. G., A. S.
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. G. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 11d. nuosprendžio, kuriuo:
P. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. G. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos P. G. pareigos:
– visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
– 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
– visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu P. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 28 d. 21.54 val. iki 2019 m. spalio 29 d. 14.03 val., t. y. viena para.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos A. S. pareigos:
– visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
– 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
– visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. G. nuteistas už tai, kad nuteisti už tai, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. ir A. S., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia A. S. ranka smogus du kartus I. R. į veido sritį, jis kartu su M. P. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, A. S. ne mažiau dviejų kartų smogus I. R. į veido sritį, jis su M. P. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
2. Be to, P. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 28 d. apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. ir A. S., A. S. ranka smogus du kartus I. R. į veido sritį, jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų kartu su M. P. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, A. S. ne mažiau dviejų kartų smogus I. R. į veido sritį, jis kartu su M. P. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. poodines kraujosruvas dešinėje veido pusėje ir daugybinius veido kaulų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
3. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 28 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir veikdamas bendrininkų grupėje su P. G. ir M. P., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia du kartus kumščiu smogė E. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, po to, jis ranka smogė du kartus I. R. į veido sritį, po to, pribėgę M. P. ir P. G. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, jis ne mažiau dviejų kartų smogė I. R. į veido sritį ir M. P. su P. G. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat, jis tyčia vieną kartą spyrė į dešinį šoną G. U. ir vieną kartą kumščiu smogė G. U. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems E. K., G. U. sukėlė fizinį skausmą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
4. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 28 d. apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) parke, netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupėje su P. G. ir M. P., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, jis ranka smogė du kartus I. R. į veido sritį, po to, pribėgę M. P. ir P. G. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, jis ne mažiau dviejų kartų smogė I. R. į veido sritį ir M. P. su P. G. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. padarė poodines kraujosruvas dešinėje veido pusėje ir daugybinius veido kaulų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir jį išteisinti, atmesti civilinius ieškinius ir panaikinti iš jo priteistas proceso išlaidas.
5.1. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus bei išsamiai neišanalizuodamas visų bylos aplinkybių pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, kas teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
5.2. Apelianto teigimu, jis nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas, nepadarė, t. y. nesmurtavo I. R. atžvilgiu, priešingai, bandė jį apginti, bandydamas nuo jo atitraukti M. P., taip pat ir žodžiu prašydamas baigti smurtą I. R. atžvilgiu. Tokius jo žodžius patvirtina M. P., iš dalies ir pats nukentėjusysis I. R.. Nukentėjusioji A. Z. 2020 m. sausio 13 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji pamatė, kai jis su M. P. pribėgo prie jų abiejų, A. S. ir I. R.. Jis (P. G.) buvo iš kairės pusės, M. P. iš dešinės pusės, viduryje buvo I. R.. Teigia, jog šie I. R. ir A. Z. parodymai patvirtina jo parodymus, kad jis nesmurtavo L. R. atžvilgiu, o bandė jį apginti, nes remiantis A. Z. parodymais, jis buvo L. R. iš kairės pusės, tai yra iš tos pusės, kur nukentėjusysis I. R. juto smūgius, kurie jam skausmo nesukėlė, nes smūgiai buvo nestiprūs panašūs į prisilietimus. Teigia, kad kai M. P. sudavė I. R., jis bandė jį atitraukti nuo L. R., juos skyrė, stūmė ir gal todėl nukentėjusieji A. Z. ir G. U. galėjo pagalvoti, kad jis sudavė L. R.. Apelianto teigimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, išskyrus subjektyvių G. U. ir A. Z. parodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas G. U. ir A. Z. parodymus neatsižvelgė į tai, kad G. U., A. Z. ir I. R. yra draugai, todėl jų parodymai turėjo būti itin kruopščiai išanalizuoti. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais M. P. ir A. S. nenurodė, kad jis būtų mušęs I. R..
5.3. Nurodo, kad įvykio dieną apklaustas G. U. tik abstrakčiai parodė: „visi trys vaikinai supuolė ant I. R.“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. U. jau nurodė, kad ir jį ėmė mušti, tačiau nenurodė kiekvieno konkrečių veiksmų ir tik po mėnesio, 2019 m. gruodžio 5 d., davė parodymus nurodydamas kas, kur ir kiek smūgių sudavė I. R.. Apelianto teigimu, paprastai asmenys iš karto po įvykio geriau atsimena įvykio aplinkybes nei po mėnesio, todėl tokie G. U. parodymai, kai jis daugiau aplinkybių nurodė po mėnesio, nei įvykio dieną, kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu.
5.4. Teigia, kad byloje esančiame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. P. 2019-10-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant išsiaiškinti viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybes, nepilnametė nukentėjusioji A. Z., dalyvaujant atstovui pagal įstatymą K. Z., pokalbio metu paaiškino „Netrukus nueidamas A. S. pasakė E., kad jis jam nepatinka, ir staiga pribėgęs su P. G. ir nepažįstamu jaunuoliu puolė mušti E. K.. Kadangi buvo tamsu ir takelis vietomis apšviestas žibintais, ji tiksliai neįsiėmėjo, kuris iš jaunuolių ir kur sudavė E. K.. I. R. puolė ginti E. K., kuris atitraukė P. G. ir nepažįstamą jaunuolį. Kadangi P. G. su savo draugu pradėjo grumtis su I. R., ji nuo I. R. atitraukė pačiupusį už rūbų iš nugaros nepažįstamą jaunuolį, su kuriuo ji pargriuvo ant žolės“. Teigia, jog iš minėto tarnybinio pranešimo yra matoma, kad A. Z. parodė, jog A. S. staiga pribėgęs su juo (P. G.) ir nepažįstamu jaunuoliu puolė mušti E. K., tačiau jis E. K. nemušė ir jam nėra dėlto pareikštas kaltinimas. Taip pat pažymi, kad 2019-11-08 A. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jis būtų sudavęs I. R., ji tik parodė, kad prie I. R. stovėjo jis ir M. P.. 2020-01-13 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. Z. parodė, kad matė, jog jis sudavė I. R.. Apelianto teigimu, tai parodo, kad A. Z. parodymai nėra nuoseklūs, ir patikimi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiųjų G. U. ir A. Z. parodymus šių jo nurodytų aplinkybių neanalizavo ir nevertino, taip pat nevertino nukentėjusiųjų galimybės matyti įvykį, nes įvykis vyko tamsiu paros metu.
5.5. Nurodo, kad nukentėjusysis I. R. 2021-09-15 teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog nematė, kas jam sudavė smūgius, jis tik daro prielaidą. Tačiau ikiteisminiame tyrime I. R. buvo nurodęs apie neskausmingus, nestiprius smūgius iš kairės pusės, būtent iš tos pusės, iš kurios, remiantis A. Z. parodymais duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvau jis (P. G.). Tai, pasak apelianto, patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad jis gynė I. R. stengdamasis atitraukti M. P.. Be to, iš susirašinėjo tarpjo ir I. R. (susirašinėjimas vyko 2019-10-29 kitą dieną po įvykio, šie duomenys yra byloje), matyti, kad L. R. nurodė, kad jį sumušė tas, kuris pribėgo. Taigi tai buvo ne A. S., nes I. R. nurodė, kad jis buvo kampe, tai buvo ne jis (P. G.), nes I. R. nenurodė, kad jis jį mušė, jog tai buvo M. P.. Nurodo, kad šių aplinkybių neneigia ir pats M. P., kuris 2019-11-15 įtariamojo apklausoje parodė „tada aš nieko nesitaręs su A. S. ir P. G. pribėgau prie I. R. ir alkūne trenkiau vieną kartą į žandą, tačiau į kurią pusę neįsiminiau“. Be to, 2020-01-24 M. P. apklaustas įtariamuoju parodė: „Aš pilnai tvirtinu 2019-11-15 duotus parodymus dėl I. R. sumušimo ir jų nekeisiu, bei patikslinu įvykio aplinkybes, t. y. aš I. R. kumščiu smogiau tikrai vieną kartą, bet galėjau smogti ir dar kartą, nes viskas vyko spontaniškai ir labai greitai, bei vieną kartą spyriau į galvos sritį, daugiau aš jam jokių smūgių nesudaviau“. Šiuos savo parodymus M. P. patvirtino ir 2021-09-29 teisiamojo posėdžio metu. Teigia,jog tai, kad M. P. sudavė smūgius L. R., patvirtino ir A. S. ir jis, apklaustas 2021-09-29 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie L. R. pribėgęs M. P. iš alkūnės sudavė I. R. į žandikaulį.
5.6. Mano, kad jo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir dėl to turi būti išteisintas.
5.7. Apeliantas nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Šiaulių teritorinės ligonių kasos, I. R. ir A. Z. civiliniais ieškiniais. Kadangi jis nepadarė nusikalstamų veikų, civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, taip pat nepriteistinos ir proceso išlaidos.
5.8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisdams 9000 eurų sumą nukentėjusiajam L. R., taip neteisingai išspręsdams nukentėjusiojo L. R. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.
5.9. Nurodo, kad A. Z. civilinis ieškinys jo atžvilgiu neturi būti tenkintas, nes jis jokios nusikalstamos veikos jos atžvilgiu nepadarė ir jam nėra pareikštas kaltinimas dėl A. Z.. Mano,kad iš jo negali būti priteistos ir proceso išlaidos, susijusios su A. Z. suteikta antrine teisine pagalba. Taip pat jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos E. K. atžvilgiu, jog jam dėl E. K. nėra pareikštas kaltinimas. Todėl iš jo negali būti priteistos proceso išlaidos valstybės naudai susijusios su E. K. suteikta antrine teisine pagalba bei Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už psichologės, kuri dalyvavo apklausiant E. K., paslaugas.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išteisinti. Taip pat prašo iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, pašalinti kaltinimą, kad jis ranka smogė keturis kartus I. R. į veido sritį. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnį ir sušvelninti bausmę, t. y. paskirti BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, panaikinti teismo skirtas pareigas: visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių iš jo priteisimo: atmesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 1313,99 Eur ieškinį jo atžvilgiu dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos už išmokėtą ligos išmoką apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu I. R., Teritorinės ligonių kasos 882,73 Eur ieškinį už nukentėjusiojo I. R. gydymą, sumažinti nukentėjusiojo E. K. ieškinį dėl neturtinės žalos iki 145 Eurų, atmesti nukentėjusiosios A. Z. ieškinį ir nukentėjusiojo I. R. ieškinį jo atžvilgiu dėl turtinės žalos, neturtinės žalos ir proceso išlaidų priteisimo.
6.1. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neteisingai argumentavo savo išvadas, vertindamas faktinių aplinkybių visumą, neteisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, paskyrė per griežtą bausmę, neteisingai išsprendė civilinius ieškinius, todėl nuosprendis jo atžvilgiu keistinas.
6.2. Apeliantas neginčija, kad pažeidė viešąją tvarką, kad jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Visą ikiteisminio tyrimo laiką ir teisme jis nuosekliai neigė, kad sužalojo nukentėjusįjį I. R., nurodė, kad pastarajam nesudavė nei vieno smūgio, prisipažino kaltu tik dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam E. K. ir G. U.. Teigia, kad šioje byloje nebuvo surinkta nuoseklių, neprieštaringų ir objektyvių įrodymų, kad jis atliko kokius nors veiksmus I. R. atžvilgiu, kad sudavė jam nors vieną smūgį, todėl mano, kad neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. jo nusikalstami veiksmai prieš I. R. tiek dėl jam inkriminuotos veikos BK 284 straipsnyje, tiek ir BK 138 straipsnio 2dalies 8 punkte, inkriminuoti nepagrįstai.
6.3. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y., kad jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo I. R., veikdamas bendrininkų grupėje su P. G. ir M. P.. Teigia, kad nepagrįstai teismas sprendė, kad jis kartu su P. G. ir M. P. bendrais veiksmais sužalojo I. R.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip jo gynybos poziciją ir nevertino kaip jo kaltę paneigiančius įrodymus. Jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiajam I. R. nesudavė nei vieno smūgio, prisipažino kaltu tik dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam E. K. ir G. U.. Jis (A. S.) matė, kaip I. R. smūgius sudavė kitas teisiamasis. Po to, kai gavęs G. U. smūgį į nosį pargriuvo ant žemės, matė, kad kitas bendrateisiamasis spyrė parklupusiam I. R., po ko šis ėmė šauktis greitosios pagalbos, nes matomai jam labai skaudėjo. Kadangi jis nesudavė nei vieno smūgio I. R., jokių bendrų veiksmų su kitais teisiamaisiais jis neatliko, todėl nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straisnio 2 dalies 8 punktą, padaręs nusikalstamą veiklą bendrininkaujant su P. G. ir M. P..
6.4. Nurodo, kad incidente dalyvavo 7 asmenys: trys kaltinamieji ir 4 nukentėjusieji. Tik trys iš visų asmenų nurodė, kad jis sudavė I. R.. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusieji I. R. ir G. U. bei kaltinamasis P. G., bet jų parodymai, pasak apelianto, priešingai negu teigia teismas, yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pažymi, jog teismas prieštaravimų nepašalino, nepagrįstai jų parodymais rėmėsi jo kaltei pagrįsti. Teigia, kad teismo nuosprendis nepagrįstai grindžiamas nukentėjusiojo I. R. parodymais. Nors nukentėjusysis I. R. nurodė, kad smūgius jam sudavė ir jis (A. S.), tačiau pažymi, jog šio nukentėjusiojo pardymai viso proceso metu buvo prieštaringi. Toliau apeliantas skunde analizuoja nukentėjusiojo I. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, tvirtindamas, kad prieštaravimai I. R. parodymuose yra esminiai, šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino ir jai nepagrįstai rėmėsi nustatydamas jo kaltę.
6.5. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo G. U. nekritiškai įvertintais, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais. Toliau skunde apeliantas analizuoja nukentėjusiojo G. U. parodymus.
6.6. Teigia, kad teismas, vertindamas nukentėjusiųjų I. R. ir G. U. parodymus, neatsižvelgė į esminę reikšmę turinčią aplinkybę, kad įvykio metu, t.y. 2019 m. lapkričio 28 d., jis (A. S.) buvo sužalotas: jam trenkta į veidą, sulaužyta nosis. Šį faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) ligoninės pažyma. Iš bylos medžiagos matyti, kad jį galėjo sužaloti I. R. arba G. U.. Apelianto įsitikinimu, jo sužalojimo aplinkybė yra svarbi, nes duoda pagrindo teigti, kad I. R. ir G. U. davė subjektyvius parodymus, norėdami patys išvengti atsakomybės dėl jo sužalojimo.
6.7. Pasak apelianto, vertindamas G. U. parodymus, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad D. U. ir A. S. anksčiau Kirnaičių šventėje turėjo konfliktą, tai pripažino ir nukentėjusysis G. U.. Todėl jo parodymai yra šališki ir neobjektyvūs.
6.8. Teigia, kad nepagrįstai teismas kaip įrodymų šaltiniu rėmėsi nuteistojo P. G. parodymais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs. Teismas neatsižvelgė į P. G. procesinės padėties specifiškumą. Pats P. G. šioje byloje buvo kaltinamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. R. padarymo iš chuliganiškų paskatų. P. G. savo kaltę neigė, todėl jo parodymai prieš jį yra gynybinė pozicija, siekiant sumenkinti savo kaltę ar iš viso išvengti atsakomybės. Jo parodymai yra šališki ir neobjektyvūs, juo labiau kad jis neatsako už melagingų parodymų davimą. Nurodo, kad P. G. parodymai, duoti ikiteisminio turimo metu, skiriasi nuo duotų teismo posėdyje. Ikiteisminiame tyrime jis nurodė kitokį jo matytų smūgių I. R. eiliškumą, tačiau nurodė, kad matė jį (A. S.) parkritusį ant žemės šalia G. U., kuriam iš nosies bėgo kraujas. Teigia, kad vertindamas P. G. parodymus dėl jo veiksmų, teismas neatsižvelgė į P. G. susirašinėjimą su I. R., jo įtikinėjimą I. R. sakyti, kad I. R. sužalojo jis (A. S.) „su savo draugeliu“, kurio P. G. nepažįsta, o pats jis tik skyrė besimušančius. Motyvavo, kad I. R. nori jį „pasodinti“, niūriomis spalvomis piešė savo ateitį, dėl kurios kaltas bus I. R.. Nurodo ir tai, kad P. G. buvo atliktas psichofiziologinis tyrimas, panaudojant poligrafą. Jam buvo užduoti klausimai apie I. R. sužalojimo aplinkybes. 2020-06-19 specialisto išvadoje nurodyta, kad P. G. į jam užduotus klausimus sakė netiesą.
6.9. Apelianto teigimu, teismas selektyviai vertino įrodymus, o ne jų visetą. Nuosprendyje nurodyta nusikalstamų veiksmų seka: jis (A. S.) du kartus kumščiu smogė E. K. į veido sritį; jis ranka smogė du kartus I. R. į veido sritį, po to pribėgę M. P. ir P. G. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, jis (A. S.) ne mažiau dviejų kartų smogė I. R. į veido sritį, M. P. su P. G. smogė kumščių po vieną kartą I. R. į veido sritį, M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį ir jis (A. S.) vieną kartą spyrė į dešinį šoną G. U. ir vieną kartą kumščiu smogė G. U. į veido sritį. Teigia, kad šių veiksmų eiliškumo nepatvirtino nei vienas dalyvis: vienas matė vieną, kitas - kitą. Todėl mano, kad teismo nuosprendis nėra pagrįstas nuosekliais įrodymais, o selektyviai parinkta nukentėjusiųjų I. R., G. U. ir kaltinamojo P. G. parodymų dalimi.
6.10. Nurodo, kad teismas kaip rašytinį įrodymą jo kaltei pagrįsti nurodė 2019-11-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti I. R. sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje, daugybiniai veido kaulų lūžiai, kurie padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teigia, jog vien faktas, kad nukentėjusiajam I. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neįrodo, kad jis yra atsakingas už nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Pažymi, jog jis nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu neatliko nei vieno smurtinio veiksmo, o tai reiškia, kad tarp jo veiksmų, kuriuos jis atliko ir pripažįsta, bei kilusių padarinių (nesunkaus I. R. sveikatos sutrikdymo) nėra priežastinio ryšio, t.y. nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas nėra jo veikos rezultatas. Todėl ir baudžiamoji atsakomybė jam pagal aptariamą straipsnį, nesant jo kaltės, nėra galima.
6.11. Apelianto teigimu, teismas teisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 284 straipsnį, tačiau neteisingai nustatė nusikalstamų veiksmų apimtį. Jis nenaudojo smurto nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, kaltinimas, kad jis ranka smogė keturis kartus I. R. į veido sritį, šalintinos.
6.12. Teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino kaltu jį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nepagrįstai jam paskyrė bausmę.
6.13. Taip pat skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė laisvės apribojimo bausmę pagal BK 284 straipsnį, ir pareigas – visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
6.14. Pažymi, jog teismas iš jo priteisė civilinius ieškinius nukentėjusiesiems, todėl jam paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą ir panaikintos teismo jam skirtos pareigos, jis turėtų galimybę išvykti ir dirbti užsienyje, kad galėtų greičiau atlyginti priteistą žalą.
6.15. Apelianto teigimu, teismas neteisingai išsprendė civilinius ieškinius. Teismas nepagrįstai iš jo priteisė solidariai su kitais nuteistaisiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 1313,99 Eur. Teigia, kad civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo gali būti priteisiamas tik iš kalto asmens. Kadangi jis nesmurtavo prieš I. R., jo nesužalojo, todėl neprivalo atlyginti žalos už jo gydymą.
6.16. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo nukentėjusiajam E. K. 500 Eurų neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, neatsižvelgė į priteistinos neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nukentėjusysis nepatyrė turtinės žalos, nenustatytas dvasinių praradimų dydis, jų įtaka nukentėjusiojo tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, jo veiksmai nesukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, nepakenkė jo reputacijai. Nuo įvykio praėjo beveik du metai, tačiau nukentėjusysis E. K. nepateikė jokių įrodymų, kad jo gyvenimo kokybei šis įvykis turėjo ar turi kokios įtakos. Teismo priteista suma 500 Eur neatitinka nei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Inkriminuotas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – fizinio skausmo sukėlimas, pagal teismų praktiką yra vertinamas kaip minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, todėl neturinė žala yra mažesnė, negu patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl teisingas, protingas ir sąžiningas priteistinos žalos dydis būtų teismų praktikoje priteisiamas minimalus – 145 Eurų. Todėl prašo pakeisti teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo E. K., sumažinti priteistą neturtinę žalą iki 145 Eur.
6.17. Taip pat nuteistasis A. S. teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė solidariai iš jo ir P. G., M. P. 7,88 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. Z. naudai. Nurodo, kad nukentėjusioji A. Z. tvirtino, jog kaltinamasis M. P. vieną kartą smogė jai alkūne į dešinę peties ir kaklo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, kad kaltinamieji savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko A. Z. patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl patirto išgąsčio tapo jautresnė, negalėjo užmigti naktį, po užpuolimo mieste jaučiasi nejaukiai, nesaugiai, vakarais jaučia baimę, nerimo jausmą, dėl ūminės stresinės reakcijos 2019-10-31, 2019-11-05 ir 2019-11-08 lankėsi pas gydytoją, vartojo nervus raminančius vaistus. Nurodo, kad A. Z. pateikė teismui medicininį pažymėjimą, kad ji buvo konsultuota gydytojos psichiatrės dėl ūminės stresinės reakcijos, nes jos akivaizdoje sumušė draugą. Pažymi, jog jis nesumušė I. R., visose apklausose A. Z. nurodė, jog nematė, kad jis (A. S.) muštų I. R., todėl jis nėra atsakingas už A. Z. padarytą žalą.
6.18. Pažymi, jog padaryta žala priteisiama solidariai, jeigu ji padaryta bendrais veiksmais. Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo gali būti priteisiamas tik iš kalto asmens. Nurodo, kad jam nebuvo pareikštas kaltinimas, kad jis atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus A. Z. atžvilgiu. Kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo A. Z. buvo pareikštas tik kaltinamajam M. P.. Jam(A. S.) buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį dėl veiksmų, atliktų E. K., G. U. ir I. R., bet ne A. Z. atžvilgiu. Jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką dar ir kitais veiksmais, dėl kurių aplinkiniai asmenys būtų pasijutę pažeminti, šokiruoti ir pan., todėl jis neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą neturtinę žalą. Todėl A. Z. civilinis ieškinys jo atžvilgiu atmestinas.
6.19. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo solidariai su P. G. ir M. P. nukentėjusiajam I. R. 1570,68 Eur turtinės žalos ir 9000 Eur neturtinės žalos ir iš jo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. R. 826,83 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl I. R. sužalojimo,todėl nepagrįstai priteisė turtinę ir neturtinę žalą bei proceso išlaidas, nescivilinis ieškinysdėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo gali būti priteisiamas tik iš kalto asmens. Nurodo, kad teismo priteistas turtinės žalos dydis yra per didelis. Sprendžiant dėl turtinės žalos,vertintinas visumoje prašomos priteisti turtinės žalos pagrįstumas ir realumas, ryšys su įvykio metu patirtu sužalojimu ir gydymu. Ne visos prašomos priteisti sumos yra pagrįstos įrodymais:teismas nepagrįstai priteisė 501,93 Eur. kuro išlaidų. Sprendžiant klausimą dėlreikalavimo priteisti kelionės išlaidas ir už transporto priemonės stovėjimą, patirtas vykstant įgydymo įstaigas, teismas neteisingai nustatė tokių išlaidų būtinumą bei ryšį su įvykio metu patirtųsužalojimų gydymu. Nurodo, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė kuro įsigijimo čekius ir už įsigytą benziną, ir dyzeliną, pirktus tą pačią dieną 2019-12-02; kelių valandų intervale buvo pirkta 20,320 litrų dyzelino ir 29,810 benzino. Šios išlaidos yra nepagrįstos, nes negali būti siejamos su nusikaltimo metu padaryta žala sveikatai. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kur ir kada jis važiavo visais 3, jam ir jo mamai priklausančiais, automobiliais. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 435 Eur priemoką už procedūras reabilitacijos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad I. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytas nuo 2020-01-13 iki 2020-01-28, lovadienių skaičius 15. Sanatorijos sąskaitoje faktūroje nurodytos ir paskaičiuotos procedūros po 29 Eur, kiekvieną dieną nuo 2020-01-13 iki 2020-01-27, nors teismo posėdyje I. R. teigė, kad procedūros nebuvo atliekamos per išeigines dienas, per kurias jis buvo parvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Vėliau I. R. atstovė patikslino, kad dalis nurodytos priemokos yra ne už procedūras, o už kambario nuomą.Taip pat nurodo, kad stacionaro epikrizėje nurodytas būklės įvertinimas atvykus: tarp kitų nusiskundimų - skoliozė (t. y. stuburo iškrypimas), kuris neturi jokio ryšio su patirtu sužalojimu. Pagrindinė diagnozė - kaklo nervų šaknelių sutrikimai, bet ar jie turi ryšį su patirtu sužalojimu, jokių įrodymų nėra. Kodėl buvo reikalingos papildomos procedūros, kokios būtent, ir kas jas paskyrė, medicininėje dokumentacijoje nėra nurodyta. Pažymi, jog teismas šių prieštaravimų neįvertino.Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė 95,76 Eur išleistus įvairiems medikamentams bei higienos prekėms. Civilinis ieškovas pateikė kvitą, kad 2019-11-26 (duomenys neskelbtini) vaistinėje pirktos prekės už 42,84 Eur, bet nenurodyta, kokios tai prekės. Teismas nepagrįstai priteisė 50 Eur už nuskeltų dantų sutvarkymą, nes 2019-11-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aprašyti dantų nuskilimai. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 113,50 Eur už skystą maistą. Iš pateiktų parduotuvių čekių matyti, kad įsigyti maisto produktai ne tik pienas, jogurtas ar kt. skysti produktai, bet ir bulvių traškučiai, sūris, makaronai, kepta vištiena, kiaušiniai, silkė, dešra, batonas, mineralinis vanduo. Ne visus juos galima sutrinti ir paversti skystu maistu. Pagrįstos galėtų būti išlaidos už maisto susmulkinimą, tačiau tokie įrodymai byloje nebuvo pateikti.
6.20. Apelianto teigimu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017). Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, priteista 9000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra reali, neatitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą.
7. Teismo posėdyje nuteistasis P. G. ir jo gynėja advokatė J. Šlapaitienė prašė tenkinti nuteistojo P. G. apeliacinį skundą, nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė V. Povilaitienė prašė tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, prokuroras, nukentėjusiosios A. Z. atstovė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistųjų A. S. ir P. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Dėl nuteistojo P. G. apeliacinio skundo
9. Nuteistasis P. G. nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl nuteistojo P. G. kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o nuteistasis apeliaciniame skunde argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iš esmės jau įvertintus nuosprendyje.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo P. G. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
11. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su teismo išvada, jog P. G. kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, įrodo nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiųjų G. U., I. R. ir A. Z. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje užfiksuoti I. R. padaryti sužalojimai, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo išvadą dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo ir aukštesnės instancijos teismas visiškai su ja sutinka.
12. Nukentėjusieji G. U. ir A. Z. viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs nurodydami, kad jie matė kaip prie I. R. iš nugaros pribėgę P. G. ir M. P. sudavė smūgius I. R.. Abejoti šių nuketėjusiųjų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes jie ne tik dėl P. G. smurtinių veiksmų I. R. atžvilgiu sutampa tarpusavyje, bet juos patvirtina ir pats nukentėjusysis I. R.. Apklausiamas teisme nukentėjusysis I. R. tvirtino, kad jam nustūmus A. S. nuo nukentėjusiojo E. K. ir kai A. S. jam sudavė du smūgius į veido sritį ir pamatęs kraują traukėsi atgal, išgirdo dviejų žmonių bėgimą link jo, tai buvo P. G. ir M. P.. Tada pajuto stiprų smūgį į galvą, kuris iš judviejų sudavė, nepasakys, bet nuo smūgio buvo parblokštas ant žemės ant kelių. Po smūgio vėl saugojo veido sritį, tų smūgių galėjo būti daug, penki ir daugiau, tiksliai neprisimena. Kadangi jis dengėsi veidą nuo smūgių, jo veidas buvo nukreiptas į žemę, tai jis matė tik dviejų žmonių kojas ir siluetus, juto smūgius vieną paskui kitą iš abiejų galvos srities pusių, tiek stiprių smūgių vienas asmuo negalėjo suduoti. Taigi nukentėjusieji iš esmės vienodai nurodė aplinkybes dėl P. G. panaudoto smurto nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu. Be to, nuteistasis A. S. ir M. P. taip pat nepaneigė šių nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių, kad P. G. smurtavo nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis M. P. nurodė, kad jis tikrai nematė ar I. R. kokius tai smūgius sudavė P. G. ir A. S., nes į juos neatkreipė dėmesio, nes buvo susikoncentravęs į I. R.. Nuteistasis A. S. tai pat nurodė, jog jis matė, kad M. R. buvo sumuštas, matė kaip M. P. sudavė smūgius, o kaip P. G. būtų bandęs išskirti besimušančius, ar jiems būtų liepęs baigti muštis, negali nurodyti. Šių aplinkybių nenurodė ir nuteistieji M. P. ir A. S..
13. Taigi priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis P. G., jo versiją, kad jis nesmurtavo I. R. atžvilgiu, bandė jį apginti, bandydamas nuo jo atitraukti M. P., taip pat ir žodžiu prašydamas baigti smurtą I. R. atžvilgiu, nepatvirtina nei nukentėjusieji, nei nuteistieji M. P. ir A. S.. Jokių duomenų ar motyvų, dėl kurių nukentėjusieji siektų apkalbėti nuteistąjį P. G., pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl įvertinęs šių duomenų nuoseklumą, tai, kad nukentėjusieji parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės, be to, jų parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyti I. R. padaryti sužalojimai, 2019 m. spalio 28 d. protokole pareiškime ir 2019 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad G. U. ir jo draugus sumušė trys iš matymo pažįstami vaikinai (1 t., b. l. 16–17, 20), teismas pagrįstai juos laikė patikimais.
14. Pažymėtina, jog pats nuteistasis P. G. neneigė, jog jis buvo prie I. R., bandė jį apginti, bet nurodė, kad I. R. smūgių nesudavė, tačiau tokie nuteistojo parodymai dėl smūgių nesudavimo nukentėjusiajam akivaizdžiai prieštarauja anksčiau aptartų logiškai tarpusavyje susijusių duomenų visumai, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų nelaikė patikimais ir jais nesivadovavo.
15. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kad nukentėjusieji G. U. ir A. Z. apklausiami iš karto po įvykio nenurodė, kokius veiksmus įvykio metu atliko nuteisteji, tarp jų ir P. G., apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog po nuteistųjų atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusieji buvo susijaudinę, išsigandę, todėl suprantama, kad duodami pirminius parodymus galėjo dėl nurodyto poveikio ir detaliai neprisiminti visų įvykio aplinkybių.
16. Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad P. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir iš chuliganiškų paskatų bendrai su nuteistaisiais M. P. ir A. S., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatą. Todėl priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis P. G., nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo
17. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, kad pažeidė viešąją tvarką, jog buvo šio nusikaltimo iniciatorius, sudavė smūgius E. K. ir G. U., tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu dėl nusikaltamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kad jis iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo I. R..
18. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius A. S. bylos duomenis, pašalino byloje esamus prieštaravimus, tinkamai išanalizavo visas įvykusio incidento aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva jis nukentėjusiajam E. R. smūgių nesudavė, jog yra apkalbamas, ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų G. U., I. R. parodymais, kuriuos pagrįstai pripažino patikimais, bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad A. S. iš chuliganiškų paskatų bendrai su nuteistaisiais P. G. ir M. P., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatą.
19. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam A. S. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prieštaringais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
20. Vieninteliai argumentai, kuriais nuteistasis neigia kaltę, iš esmės yra tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog nukentėjusiojo I. R. jis nemušė, kad jo kaltę grindžia nukentėjusiųjų I. R. ir G. U. bei nutestojo P. G. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl A. S. kaltės tyčia nesunkiai sutrikdžius I. R. sveikatą.
21. Apygardos teismo vertinimu, A. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. iš chuliganiškų paskatų bendrai su nuteistaisiais P. G. ir M. P., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatą, patvirtina nuoseklūs, logiški nukentėjusiojo G. U. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme, kad I. R. nustūmus A. S. nuo E. K., A. S. kumščiu smūgiavo I. R. į galvos sritį, jog po to iš nugaros pribėgus P. G. ir M. P. ir po du smūgius sudavus I. R. į veido sritį, A. S. dar du kartus trenkė I. R. į veido sritį, po ko I. R. smuko ant žemės; nukentėjusiojo I. R. viso proceso metu duoti parodymai, kad nustūmus A. S. nuo nukentėjusiojo E. K., jis iš A. S. gavo smūgį į veido sritį, jam bandant gintis ir keliant rankas, iš A. S. gavo dar vieną smūgį į galvos sritį, kitų A. S. smūgių nematė, nes gindamasis ir dengdamasis veidą buvo nukreipęs į žemę. Tai, kad A. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam I. R. į galvos sritį, apklausiamas apylinkės teisme tvirtino ir nuteistasis P. G..
22. Apygardos teismo vertinimu, minėti įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, yra nuoseklūs, vienas kitą patvirtinantys. Nors nuteistasis A. S. teigia, kad G. U. jį apkalba, nes anksčiau su juo yra buvę konfliktų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šio nukentėjusiojo parodymais, nes kaip jau buvo minėta, viso proceso metu nukentėjusiojo G. U. parodymai dėl A. S. nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų buvo nuoseklūs, šiuos savo parodymus G. U. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatų su P. G. ir A. S. metu, juos patvirtina nukentėjusiojo I. R. parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam I. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kartu pažymėtina ir tai, jog nuteistojo P. G. nurodytos aplinkybės, kad I. R. stojus gintis E. K. ir sudavus smūgį A. S., pastarasis atgal smogė I. R. suduodamas du kartus I. R. į galvą, atitinka nukentėjusiųjų G. U. ir I. R. nurodytas aplinkybes.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, jog jis bendrai su nuteistaisiais P. G. ir M. P., iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. R. sveikatą, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo A. S. veiksmuose pasireiškė visi nusikalstamos veikos nusikalstamų veikų požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. S. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės
24. Nuteistasis A. S. nesutinka su jam paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. S. apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atmestinas kaip nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl bausmės skyrimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
25. Nuteistojo A. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
26. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).
29. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys); į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – veikos baigtos. Taip pat nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino ir nuteistojo asmenybę, jog praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti A. S. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis. Bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas subendrino apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu.
30. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nuteistajam A. S. paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti, nėra jokio pagrindo.
31. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtomis pareigomis: visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
32. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad teismas turi paskirti bent vieną iš šio straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant – registruotis darbo biržoje. Šis įpareigojimas ne tik įpareigos nuteistąjį dirbti, tačiau ir padės užtikrinti, jog nuteistasis dirbdamas atlygins savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo nuteistąjį ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įpareigojimai bus tinkama priemonė disciplinuoti nuteistąjį, įpareigojant jį kiekvieną dieną numatytu laiku būti namuose, taip nuolat prisimenant paskirtą įpareigojimą ir jo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių šie įpareigojimae buvo paskirti. Kita vertus, byloje nustatyta, kad A. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyė pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pastebėtina, jog byloje nenustatyta, kad minėtais pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais nuteistojo A. S. interesai gali būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti nuteistojo norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistajam A. S. paskirtos pakankamai tikslingos poveikio priemonės, kurios nelaikytinos perteklinėmis ar neproporcingomis.
Dėl nukentėjusiajam E. K. priteistos neturtinės žalos
33. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo nukentėjusiajam E. K. 500 Eurų neturtinės žalos. Teigia, kad nuo įvykio praėjo beveik du metai, tačiau nukentėjusysis E. K. nepateikė jokių įrodymų, kad jo gyvenimo kokybei šis įvykis turėjo ar turi kokios įtakos.Teismo priteista suma 500 Eur neatitinka nei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręstas ir su E. K. civiliniu ieškiniu susijęs klausimas. Dėl A. S. jam suduotų smūgių, kurie buvo netikėti ir be jokios priežasties, nukentėjusysis E. K. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, ddidelį išgąstį, neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat pagrįstai vertino nukentėjusiojo E. K. amžių nusikalstamos veikos padarymo metu, A. S. veiksmų intensyvumą, kad smūgiai buvo suduoti nukentėjusiajam į veido sritį, nukentėjusysis skundėsi žandikaulio skausmais. Įvertinęs nusikalstamomis veikomis padarytos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam E. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, nėra per didelis, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nemažintinas.
Dėl nukentėjusiosios A. Z. civilinio ieškinio
35. Nuteistieji A. S. ir P. G. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė solidariai iš jų 7,88 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. Z. naudai, nes jie jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko.
36. Priešingai nei nurdo apeliantai, byloje nustatyta, kad nuteistieji A. S., P. G. ir M. P. viešoje vietoje – Joniškio miesto parke elgėsi įžūliai, naudojo smurtinius veiksmus, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip nurodė apklausiama teisme ir civiliniame ieškinyje nukentėjusioji A. Z., jog dėl nuteistųjų P. G., A. S. ir M. P. neteisėtų veiksmų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką ji patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl patirto išgąsčio tapo jautresnė, negalėjo užmigti naktį. Po užpuolimo mieste jaučiasi nejaukiai, nesaugiai, vakarais jaučia baimę, nerimo jausmą, dėl ūminės stresinės reakcijos tris kartus lankėsi pas gydytoją psichiatrę, vartojo nervus raminančius vaistus.
37. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios A. Z. akivaizdoje buvo be priežasties sumušti jos draugai, ji pati bandė nutraukti smurtinio pobūdžio veiksmus prieš jos draugą I. R., jog pati nukentėjusioji buvo išsigandusi dėl tokių įžūlių, smurtinių, chuliganiškų nuteistųjų veiksmų, buvo išsigandusi, sukrėsta, po įvykio kurį laiką buvo sutrikęs jos miegas, juto baimę tamsoje išeiti į lauką, pagrįstai nukentėjusiosios A. Z. patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur ir šią sumą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, nėra per didelis, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nemažintinas.
38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl A. Z. padarytos turtinės žalos. Kaip nurodė A. Z., jog po įvykio dėl ūminės stresinės reakcijos ji tris kartus lankėsi pas gydytoją psichiatrę, vartojo nervus raminančius vaistus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. Z. 7,88 Eur turtinę žalą patyrė pirkdama vaistus. Todėl teismas pagrįstai priteisė solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą.
Dėl nuteistojo I. R. civilinio ieškininio
39. Nuteistasis A. S. nesutinka su nukentėjusiajam I. R. priteista turtine žala, teigdamas, kad teismas nepagrįstai priteisė 501,93 Eur išlaidas už kurą, 435 Eur priemoką už procedūras reabilitacijos metu, 95,76 Eur už medikamentus ir higienos prekes, 50 Eur už dantų sutvarkymą, 113,50 Eur už maistą.
40. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų išlaidų, patirtų perkant maistą, medikamentus, higienos priemones, patirtas išlaidas už procedūras reabilitacijos metu UAB „Draugystės sanatorija“, nes šios išlaidos patvirtintos byloje pateiktais duomenimis. Abejonių nekelia ir nukentėjusiojo pirkti maisto produktai, kuriuos, kaip nurodė pats nukentėjusysis I. R., jis pats smulkindavo, „susiblenderiuodavo“ ir tada vartodavo. Taip pat pagrįstai priteistos išlaidos ir už nuskeltų dantų sutvarkymą, nes kaip matyti iš odontologo įrašų, įvykio metu I. R. buvo nuskelti 16, 17 dantys (7 t., b. l. 98).
41. Iš esmės sutiktina su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentais, kad priteista 501,93 Eur išlaidų už kurą nėra pagrįsta byloje pateiktais dokumentais. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų mokėjimo kvitų už kurą, 2019-11-04 kartu su kuru buvo įgytos kitos prekės – 1,68 Eur, 2019-11-14 su kuru įgytas mineralinis vanduo – 1,10 Eur, 2020-01-28 su kuru įgyta kramtomoji guma – 0,60 Eur. Taip pat iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad 2019-12-02 kuras piltas du kartus ir skirtingos rūšies – dyzelinas ir benzinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal nukentėjusiojo I. R. pateiktus mokėjimo kvitus matyti, kad buvo pilama kuro rūšis – benzinas, ir tik kartą dyzelinas, laiko, kad 2019-12-02 mokėjimo kvitas dėl pilto kuro rūšies – dyzelino (21,84 Eur), pateiktas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo I. R. turtinė žala mažintina 25,22 Eur, priteisiant solidariai iš nuteistųjų A. S., P. G., M. P. 1545,46 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo I. R. naudai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
42. Apeliantai A. S. ir P. G. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajam I. R. priteista 9000 Eur neturinė žala, teigdami, jog priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis.
43. Pažymėtina, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.
44. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
45. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
46. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismo motyvuose dėl neturtinės žalos dydžio išdėstyti kriterijai. Teismas tenkindamas I. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisdamas 9000 Eur, motyvavo, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą priteisia, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į nukentėjusiajam I. R. padarytą sveikatos sutrikdymą, padarytus sužalojimus – diagnozuoti daugybiniai veido lūžiai, kurie sukėlė nukentėjusiajam stiprų fizinį skausmą, nepatogumus, sumažino bendravimo galimybes, nes dėl žandikaulio įtvaro nukentėjusysis negalėjo normaliai bendrauti, turėjo valgyti tik minkštą ar skystą maistą, dėl ištinusio veido, kraujosruvų viešumoje traukė aplinkinių dėmesį, dėl ko savo veidą turėjo slėpti po akiniais nuo saulės ir pan. Be to, teismas įvertino tai, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo taikytas tiek stacionarus, tiek ambulatorinis gydymas, jam buvo skirta reabilitacija, dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė didelius fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, tiek fiziniu, tiek dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius.
47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai individualizavo nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, laikėsi tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek civilinio proceso kodekso normų reikalavimų, atsižvelgė į neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus. Teisėjų koelgija sutinka su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, kad apylinkės teismas priteisdamas 9000 Eur neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į nuteistųjų A. S., P. G., M. P. atliktus smurtinius veiksmus, jų intensyvumą, jog nukentėjusiajam I. R. sužalojimai padaryti suduodant smūgius rankomis ir koja, visi smūgiai buvo nukreipti į nukentėjusiojo galvos sritį, smūgiai nesustojo net ir nukentėjusiajam parkritus ant žemės, dengiantis galvą rankomis bei į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma svari satisfakcija už nukentėjusiajam I. R. įvykio metu padarytus sužalojimus, sukeltą fizinį ir psichinį skausmą.
48. Kadangi byloje nustatyta, jog nukentėjusysis I. R. buvo sužalotas visų trijų nuteistųjų, t. y. A. S., P. G., M. P. bendrais tyčiniais veiksmais, apylinkės teismas pagrįstai neturtinę žalą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų.
Dėl Valstybinio socialinio fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių
49. Nuteistieji A. S. ir P. G. nesutinka su Valstybinio socialinio fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais už nukentėjusiojo I. R. gydymą ir I. R. išmokėtą ligos išmoką.
50. Kaip matyti iš bylos duomenų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1313,99 Eur turtinės žalos atlyginimo už išmokėtą ligos išmoką apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu I. R. už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 56– 64). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 882,73 Eur turtinės žalos už I. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
51. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016). Visų pirma pažymėtina, kad pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).
52. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistieji A. S., P. G. ir M. P. prieš nukentėjusįjį smurtavo, tuo padarydami jam sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nukentėjusysis I. R. buvo nedarbingas, jam išmokėta ligos pašalpa, todėl nuteistųjų veiksmai neabejotinai padarė Valstybinio socialinio fondo valdybos Šiaulių skyriui ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydžius patvirtina byloje pateikti duomenys. Kadangi nustatyta, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti bendrais smurtiniais nuteistųjų A. S., P. G. ir M. P. veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinius ieškinius ir juos solidariai priteisė iš visų trijų nuteistųjų.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistiesiems P. G. ir M. P.
53. Nors nuteistasis P. G. neginčija jam paskirtos bausmės, o nuteistasis M. P. nėra pateikęs apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes ir parinkdamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas P. G. ir M. P. padarė būdami nepilnamečiais, tačiau taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, neteisingai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis. Kaip jau buvo minėta, nuteistiesiems P. G. ir M. P. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, todėl, atidedant bausmės vykdymą, jiems turėjo būti taikomos ne BK 75 straipsnio, bet BK XI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, o konkrečiau tariant, teisės norma, reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui (BK 92 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama iš šiuos argumentus, konstatuoja, kad teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
54. Taigi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu P. G. ir M. P. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nepagrįstai atidėtas vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina, nuteistajam P. G. ir M. P. paskirtų bausmių vykdymą atidedant vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 5 dalimis ir vadovaujantis BK 82 straipsnio 2, 5 punktais, 87 straipsnio 1, 2 punktais, paskiriant auklėjamo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ir elgesio apribojimus.
Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme
55. Apylinkės teismas nuosprendžiu solidariai priteisė iš nuteistųjų nukentėjusiesiems patirtas bylinėjimos išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai. BPK 105 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadinasi, turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis.
56. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš iš nuteistųjų nukentėjusiesiems patirtas bylinėjimos išlaidas priteisė solidariai, o apeliacinės instancijos teismas taisydamas šią klaidą pasunkintų kai kurių nuteistųjų padėtį, šioje dalyje nuosprendį palieka nepakeistą.
57. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 106 straipsniu, solidariai iš nuteistųjų P. G., M. P. ir A. S. priteista 157,76 Eur proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už psichologės paslaugas.
58. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. BPK 104 straipsnyje nurodyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
59. Nagrinėjamu atveju solidariai iš nuteistųjų P. G., M. P. ir A. S. poceso išlaidos buvo priteistos už psichologo, kuris dalyvavo apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį E. K., paslaugas. Būtent ši nepilnamečio apklausa buvo atlikta ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva, siekianti šsiaiškinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir surinkti kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į minėtas BPK nuostatas, reglamentuojančias proceso išlaidų atlyginimą, priteisti už psichologės, dalyvavusios nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje, paslaugas išleistą pinigų sumą, kaip proceso išlaidas iš nuteistųjų, nebuvo pagrindo, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nusprendžia:
Nuteistųjų A. S. ir P. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos P. G. pareigos: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu P. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirtos M. P. pareigos: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 5 dalimis, BK 82 straipsnio 2, 5 punktais, 87 straipsnio 1, 2 punktais, P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti auklėjamo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, ir elgesio apribojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 5 dalimis, BK 82 straipsnio 2, 5 punktais, 87 straipsnio 1, 2 punktais, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti auklėjamo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, ir elgesio apribojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteisti solidariai iš P. G., M. P. ir A. S.,76 Eur proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už psichologės paslaugas.
Iš nuteistųjų solidariai priteistą 1570,68 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam I. R. sumažinti iki 1545,46 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.