Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-81-457/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-11Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-02-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
1-81-457/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46146-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Kaltinamasis
P. G., M. P., A. S.
Nukentėjusysis
I. R., E. K., G. U., A. Z.
Advokatai
Jolanta Grigaliūnienė, Modestas Švažas, Jurgita Šlapaitienė, Naina Lanzbergienė, Henrikas Oseckis, Eugenija Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-81-457/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46146-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2021 m. lapkričio 11 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant prokurorams Jurgai Klimčukienei, Helvijui Keturakiui,kaltinamajam P. G., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,nukentėjusiajam I. R., jo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

nukentėjusiajam E. K., jo atstovui advokatui Modestui Švažui, atstovei pagal įstatymą A. K.,

nukentėjusiajam G. U.,

nukentėjusiajai A. Z., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei, jos atstovei pagal įstatymą K. Z.,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. 2019 m. spalio 28 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. ir A. S., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia A. S. ranka smogus du kartus I. R. į veido sritį, jis kartu su M. P. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, A. S. ne mažiau dviejų kartų smogus I. R. į veido sritį, jis su M. P. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, P. G. 2019 m. spalio 28 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. ir A. S., A. S. ranka smogus du kartus I. R. į veido sritį, jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų kartu su M. P. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, A. S. ne mažiau dviejų kartų smogus I. R. į veido sritį, jis kartu su M. P. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. poodines kraujosruvas dešinėje veido pusėje ir daugybinius veido kaulų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. P. 2019 m. spalio 28 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su P. G. ir A. S., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia A. S. ranka smogus du kartus I. R. į veido sritį, jis kartu su P. G. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, A. S. ne mažiau dviejų kartų smogus I. R. į veido sritį, jis su P. G. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei jis spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, jis smogė vieną kartą alkūne A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuri bandė nutraukti jo nusikalstamus veiksmus, į dešinę peties ir kaklo sritį, taip nukentėjusiajai A. Z. sukeldamas fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, M. P. 2019 m. spalio 28 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su P. G. ir A. S., A. S. ranka smogus du kartus I. R. į veido sritį, jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų kartu su P. G. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, A. S. ne mažiau dviejų kartų smogus I. R. į veido sritį, jis kartu su P. G. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei jis spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. poodines kraujosruvas dešinėje veido pusėje ir daugybinius veido kaulų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. S. 2019 m. spalio 28 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir veikdamas bendrininkų grupėje su P. G. ir M. P., pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia du kartus kumščiu smogė E. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, po to, jis ranka smogė du kartus I. R. į veido sritį, po to, pribėgę M. P. ir P. G. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, jis ne mažiau dviejų kartų smogė I. R. į veido sritį ir M. P. su P. G. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat, jis tyčia vieną kartą spyrė į dešinį šoną G. U. ir vieną kartą kumščiu smogė G. U. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems E. K., G. U. sukėlė fizinį skausmą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, A. S. 2019 m. spalio 28 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupėje su P. G. ir M. P., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, jis ranka smogė du kartus I. R. į veido sritį, po to, pribėgę M. P. ir P. G. smogė po vieną smūgį I. R. į veido sritį, po to, jis ne mažiau dviejų kartų smogė I. R. į veido sritį ir M. P. su P. G. smogė kumščiu po vieną kartą I. R. į veido sritį, bei M. P. spyrė vieną kartą I. R. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam I. R. padarė poodines kraujosruvas dešinėje veido pusėje ir daugybinius veido kaulų lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis P. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino. Prisimena tą įvykį. Tą dieną, prieš susitinkant su kaltinamaisiais, dirbo darbe, diena buvo nelengva. Po darbo susirašė su kaltinamaisiais, turėjo išeiti su jais pabendrauti. Tyčia, ar netyčia kažkuris iš kitų dviejų kaltinamųjų išdaužė namo, kuriame jis gyvena, langą. Jis susitarė su jais susitikti ir pasikalbėti dėl lango. Jie buvo dviese M. P., A. S., A. S. sumokėjo už langą, kas išdaužė nežino. Sutiko I. R. su kitais nukentėjusiais, viskas buvo normaliai, jie ten kalbėjosi. Jie kaip išsiskirstė, kaip ir turėjo eiti savo keliais į Melioratorių kv. Žodinis konfliktas prasidėjo tarp A. S. ir G. U., jie kalbėjosi, kažkas ten nusijuokė, jie pradėjo muštis. Po to, įsikišo I. R. tarp A. S., jie susimušė, apsikeitė smūgiais, tikrai nebuvo taip, kad A. S. netrenkė ir nieko nedarė. Bandė įsikišti dar G. U., jis priėjęs prie G. U. sakė „skirstomės“, po to pribėgo M. P. prie I. R. ir trenkė smūgį, po kurio jis atsijungė, parkrito ant žemės be sąmonės. Po įvykio, kitą dieną jie susirašinėjo, I. R. pasakė, kas pribėgo iš kaltinamųjų pirmas, tas daugiausiai jam žalos pridarė. Jis nieko nedarė, jis buvo pribėgęs prie M. P. ir sakė „baikit, skirstomės“, tada A. Z. ant viršaus šoko ir M. P. nusitempė. Tada susimušė A. S. su G. U.. Jis buvo prie jų, nenorėjo kištis, tuo ir viskas baigėsi. A. S. gavo vieną smūgį, parkrito ant žemės, baigėsi muštynės. Jis nesudavė, jis tik stūmė, skyrė, tikrai nieko nedarė. Nukentėjusiųjų parodymus girdėjo, nežino, kodėl taip sako, A. Z. pasakė „jūs visi atsiimsite, man nesvarbu“, galėjo jis likti ir pasiaiškinti visas detales, kadangi jis buvo nepilnametis ir išėjo. Viskas įvyko labai greitai. Jis pradėjo stumti po smūgio. A. S. užkliudė I. R. draugą, trenkė atgal, nematė kur. Po M. P. smūgio I. R. atsigulė ant žemės. I. R. sakė, kad galimai nepastebėjo, kad jis sudavė. Gal jis sumaišė žmones, jis atėjo iš kitos pusės ir traukė, negali paaiškinti, kodėl taip sakė, gal galvojo, kad jis kaltinamųjų draugelis, bet jis tikrai netrenkė. Įvykio metu buvo nepilnametis. Su A. Z. ėjo į vieną mokyklą, ji buvo nepilnametė. Jis tik skyrė, kodėl turėtų atlyginti. Gal jis susitarė su A. Z., ji sakė, kad „visi atsiimsite“, jis tikrai nieko nedarė. Suma nemaža, ji per didelė, protinga būtų 5000 Eur. Matė kaip atrodė I. R., siuntė jam nuotraukas per „mesendžerį“, susitikę nebuvo, žiauriai I. R. atrodė, nelinkėtų niekam. Jis skyrė tiek žodžiais, tiek veiksmais, jis šaukė visiems skirstytis. M. P. traukė, kai I. R. nukrito ant žemės. Po to, A. Z. įsikišo. Jis šaukė, kai ant žemės nukrito. Susimušė A. S. su G. U., A. S. parkrito ant žemės, sako „gerai įkirtai“. Jo dėmesys buvo į A. S., G. U.. Po to smūgio I. R. sako „kvieskite greitąją“. Nematė kaip jie išsiskirstė. Matė kaip koja spyrė I. R. M. P.. Sudavė po konflikto su A. Z.. Ten buvo tamsu, prie lempos tik matosi. A. S. irgi matė, kaip trenkė. Tarp A. S. ir I. U. prasidėjo konfliktas, A. S. trenkė vieną smūgį ranka E. K., įsikišo I. R., pribėgo iš šono, smūgis ėjo į galvos sritį, bet pataikė į petį tikrai. A. S. du kartus trenkė delnu I. R. ir pataikė į galvą, tiesiai į galvos sritį. Tuo momentu buvo šviesu. Nematė, kad bėgo kraujas, tik spjaudėsi. M. P. pribėgo iš nugaros ir atsisukdamas trenkė I. R. į žandikaulį. Daugiau netrenkė. Matė kaip parkrito ant žemės. Gal per 8 metrus buvo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo P. G. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. duotus parodymus, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 20 val. susitiko su pažįstamais A. S. ir M. P., nes norėjo išsiaiškinti, kodėl 2019 m. spalio 28 d apie 18 val. išdaužė namo, kuriame jis gyvena, pirmo aukšto lango stiklą. Jis jau susitikęs su A. S. iškart iš elgsenos pamatė, jog jis girtas. Jis matė, jog neblaivus yra ir M. P., nes pastarasis svyravo ir kalbėjo visokias nesąmones. A. S. ir M. P. jam matant alkoholio negėrė. Be to, M. P. jam sutiktiems dviem draugams, vienam draugui be jokios priežasties kumščiu užsimojęs M. P. trenkė į pilvo sritį, tačiau nepataikė, nes draugas spėjo pasitraukti. Jis tada M. P. nuvijo į šalį. Jis minėtų dviejų draugų pavardžių šiuo metu nenurodys. Po to jam vaikščiojant po (duomenys neskelbtini) su A. S., M. P., M. P. minėjo, jog nori ką nors sumušti. Parke prie rampų sutikus I. R., A. Z., E. (dabar pavardės nebeprisimena), ir U. (vardo dabar neprisimena), A. S. užkalbino I. R., o M. P. užkalbino A. Z., ir jis suprato, kad ją nori „kabinti“, t. y. M. P. su galva palietė A. Z. petį ir kažką jai šypsodamasis sakė, suprato, jog M. P. A. Z. patiko kaip mergina. I. R. pasivadino eiti (duomenys neskelbtini) savo minėtus draugus, o M. P. dar kartą veidu palietė A. Z. petį. Jis su A. S. jau buvo apie 4 metrus nuėję į priekį nuo M. P., kai po M. P. prisilietimo prie A. Z. peties, nusijuokė E. A. S. kažkas nepatiko, apsižodžiavo su I. R. kompanija ir A. S. pribėgo staiga prie E., kuris pastūmęs užsimojo kumščiu E. į veido sritį. Jis likęs savo vietoje, už maždaug 4 metrų, nepastebėjo, ar A. S. pataikė E. Netrukus pribėgo I. R. su U. prie A. S.. I. R. su U. buvo už kokių 2 metrų nuo A. S., t. y. arčiau nei jis. Jis, stovėdamas vis toje pačioje vietoje, matė, kad I. R. jau buvo pačiupęs už striukės nugaros srityje A. S. atitraukia nuo E. Ką U. tuo kart darė, jis nematė, nes jis buvo atbėgęs į ratą, kuriame buvo ir M. P.. Jis pamatė, kad M. P. pagriebė I. R., kuris jau buvo užsidengęs rankomis veidą, už peties ir jį atsukęs, vieną kartą alkūne trenkė I. R. į veido sritį, į kurią veido pusę, neprisimena. I. R. nuo smūgio perklupo ant kelių žolėje ir toliau užsiėmęs rankomis dengė savo veidą. Po ko M. P. vieną kartą koja spyrė I. R. į veido sritį, bet kurią pusę veido, jis neįsidėmėjo. Po to, išgirdęs, kad I. R. šaukė, jog kviestų greitąją, jis išsigandęs bėgo nuraminti M. P., ir tada pribėgęs stūmė M. P. nuo I. R. į šalį, ir liepė M. P. liautis. Tuo metu M. P. ant nugaros užšoko A. Z. ir pirštus buvo uždėjusi ant M. P. veido (jam tai sakė po įvykio M. P., jog A. Z. jam pirštus sukišo į burną.) Besistumdydami A. Z. su M. P. pargriuvo ant pievos. Jis nematė, ar M. P. sudavė A. Z., nes jis pribėgo prie gulinčio už kokių 5 metrų ant takelio A. S., kuriam pamatė, jog bėga iš nosies kraujas. Dėl ko pastarajam bėgo kraujas iš nosies, jis nematė. Prie A. S. jokių žmonių nebuvo. Jis matė, jog M. P. su A. Z. nuo žolės atsistojo, o I. R. vis šaukė, kad kviestų greitąją. Jis priėjo prie U., kuris jam pasakė, kad jis negali muštis dėl kario priesaikos, o jis jam pasakė, jog atėjo išsiaiškinti dėl lango. Tada pamatęs, jog A. Z. stovi prie I. R. ir kviečia telefonu greitąją, jis pradėjo eiti link kultūros namų pastato, o iš paskos jam ėjo A. S. su M. P.. Patikslina, kad po to, kai atsistojo su A. Z. nuo žemės M. P., pastarasis spyrė I. R. į veido sritį, kaip į kokį kamuolį, iki pargriuvimo su A. Z.. Jis buvo suklydęs dėl spyrio momento, o dabar pergalvojęs, tiksliai nurodo šias aplinkybes. Jis po to eidamas pro kultūros namus kartu su M. P. ir A. S. nuėjo į Melioratorių kvartalą, kur jis su M. P. nuėjo į M. P. mamos butą, o A. S. kažkur nuėjo vienas. Kol vyko konfliktas (duomenys neskelbtini), kitų praeivių, pašalinių žmonių nebuvo (3 t., b. l. 127-128, 138-139). Papildomos apklausos metu 2020 m. sausio 22 d. kaltinamasis P. G. parodė, kad pilnai tvirtina 2019 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. duotus parodymus dėl įvykusių muštynių, davė išsamius parodymus ir jų nekeis. Jis pats asmeniškai nė vienam iš vaikinų jokio smūgio nesudavė, nes muštynių metu jis stovėjo atokiau ir stebėjo. Matė, kad A. S. sukonfliktavo su E. K. ir prie jų priėjęs I. R. smogė A. S., tada A. S. smogė I. R., jie tarpusavyje apsikumščiavo. Prie jų prisijungė ir M. P., kuris smogė I. R. berods kelis kartus alkūnę į galvos sritį. Po tų smūgių I. R. nuvirto ant žemės. A. Z. nuo I. R. traukė M. P., jam užšokdama ant nugaros. Tuo metu A. S. konfliktavo su G. U., prie kurių jis priėjęs liepė baigti konfliktą. Pastebėjo, kad M. P. išsilaisvinęs iš A. Z., pribėgo prie besistojančio nuo žemės I. R. ir jam spyrė, kur pataikė jis tikrai neatkreipė dėmesio, bet po spyrio I. R. suklykė ir nubėgo link „Aušros“ mokyklos šaukdamasis pagalbos. Jis tikrai niekam jokių smūgių nesudavė, nežino kodėl nurodo, kad jis kažkam sudavė smūgius. Tą vakarą tikrai buvo blaivus ir įvykio aplinkybes tikrai prisimena (3 t. b. l. 147). Kaltinamasis P. G. paaiškino, kad tvirtina tai, ką pasakė teisiamojo posėdžio metu, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nepilnametis, nebuvo brandaus subrendimo, galėjo prisakyti visokių dalykų, nieko nekeičia, jis viską pasakė. Šiuo atveju jis pamelavo, jie tuo metu buvo susipykę. Tvirtina viską, kas tuo metu buvo susiję su konfliktu, ir ką pagarsino. Jis blaivas buvo, M. P. irgi buvo blaivas, nors kartais jis nusišneka. Jis su viskuo sutinka. A. S. tikrai apsikeitė smūgiais su I. R., nebuvo taip, kad A. S. nieko nedarė, nebuvo, kad vien M. P. trenkė I. R.. Prie I. R. nebuvo priėjęs.

Kaltinamasis M. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiku kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad kas įvyko 2019 m. spalio 28 d. nelabai ką ir pamena. Sutinka, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam I. R.. A. Z. jį nusitempė, šoko jam ant nugaros, įkišo pirštus į burną ir jis nukrito ant jos. Jam plyšo žandas iki žandikaulio iš vidaus, nebuvo subraižytas nagais. Kai nuvertė jį, jis tiesiog stojosi ir atsistojo. Ne specialiai jai sudavė, tiesiog stojosi ir taip gavosi. Tuo ir baigėsi tas konfliktas, kur toliau ėjo, neatsimena. Įvykio metu buvo blaivas. Dėl ko konfliktas kilo, nežino. Buvo jau išsiskyrę, bet kažkas atsitiko, kad vėl susiėjo. Ne jis pirmas pajudėjo vėl link nukentėjusiųjų. Pripažįsta kaltę, gailisi labai. Dirba (duomenys neskelbtini). Buvo su tėvu nuvažiavęs pas I. R. į ligoninę. Civilinį ieškinį kažkiek atlygino. Iš muistymosi gal pataikė A. Z., tiesiog netyčia gavosi. Bandė skirti, šaukė „nedarykit to“, iš P. G. girdėjo „baikite“. Sudavė I. R., kaip sudavė, nepamena. Kokius žodžius sakė, nepamena gerai, sakė „traukitės, baikite“. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino kaltinamojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2019 m. lapkričio 15 d. įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 20 val. jis atėjo su draugais A. S. ir P. G. į (duomenys neskelbtini). A. S. buvo neblaivus, o jis su P. G. buvo blaivūs. Einant (duomenys neskelbtini) takeliu netoli rampų susitiko trijų bernų ir vienos mergos kompaniją, t. y. buvo I. R., ir dar du nepažįstami jaunuoliai su jam nepažįstama mergina. A. S. pradėjo sveikintis ir kalbėti su I. R.. Jis kalbėjosi su P. G. ir ką kalbėjo A. S. negirdėjo. Netrukus jis su P. G. ir A. S. pradėjo eiti į priekį, kai kažkas iš I. R. kompanijos nusijuokė, ir tuomet A. S. pribėgo prie vieno iš jam nepažįstamo jaunuolio, kaip vėliau sužinojo, jog nepilnamečio, ir kumščiu vieną kartą trenkė į galvą. Tada A. S. trenkė kumščiu į nosį, kiek pamena, kitas šalia nukentėjusio nepilnamečio buvęs jam nepažįstamas jaunuolis. Tada jis, nieko nesitaręs su A. S. ir P. G., pribėgo prie I. R. ir alkūne trenkė vieną kartą į žandą, tačiau į kurią pusę neįsiminė. Kodėl jis I. R. sudavė, paaiškinti negali, jokių asmeniškumų su juo neturėjo. Ar po smūgio I. R. bėgo kraujas, jis nematė, nes netrukus ant jo užšoko iš nugaros merga, kuri jam pradėjo draskyti veidą ir įdrėskė į lūpą. Besigrumiant jam su merga buvo abu perkritę ant žemės. Jam perkritus ant žemės aukštielninkam, mergina užkrito ant viršaus ir tada besimuistant galėjo alkūne pataikyti merginai į petį. Jis tikslo sukelti skausmą merginai neturėjo, o tik norėjo merginą nuo savęs numesti, kad taip atstotų nuo jo. Išsivadavus nuo merginos atsistojo, ir ką daugiau darė nuo patirto streso neprisimena. Pamena jog I. R. šaukė kviesti greitąją. Jis nematė, kad P. G. muštų I. R., ar kitus minėtus du vaikinus. Jis su A. S. ir P. G. išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į Melioratorių aikštę. A. S. grįžo į savo namus, o jis su P. G. nuėjo į jo mamos L. P. namus. Pripažįsta, kad trenkdamas alkūne I. R. sukėlė skausmą ir sutrikdė rimtį. Jis nesutinka, dėl pranešime apie įtarimą nurodytų likusių 4 smūgių, nes jis nesudavė, o ar galėjo suduoti P. G., jis nematė. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), daugiau pašalinių asmenų nebuvo, kas galėjo matyti šį konfliktą. Jis gailisi, kad sumušė I. R. ir netyčia grumtynių metu nukentėjo nuo jo mergina. Jis dėl lūpos įdrėskimo pas gydytojus nesikreipė. Jis I. R. atsiprašė (6 t., b. l. 73-74). 2020 m. sausio 24 d. kaltinamasis M. P. įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis pilnai tvirtina 2019 m. lapkričio 15 d. duotus parodymus dėl I. R. sumušimo ir jų nekeis, bei patikslina įvykio aplinkybes, t. y. jis I. R. kumščiu smogė tikrai vieną kartą, bet galėjo smogti ir dar kartą, nes viskas vyko spontaniškai ir labai greitai, bei vieną kartą spyrė į galvos sritį, daugiau jis jam jokių smūgių nesudavė. Ar I. R. kokius tai smūgius sudavė P. G. ir A. S., jis tikrai nematė, nes į juos neatkreipė dėmesio, nes buvo susikoncentravęs į I. R.. Jis pats asmeniškai matė tik tą momentą, kai A. S. smogė E. K.. Jam mušant I. R., jam ant nugaros užšoko A. Z., taip atitraukdama jį nuo I. R., jie abu pervirto ant žemės ir jis stodamasis nuo žemės, tikrai neturėdamas tikslo jos sužaloti, alkūne sudavė, tačiau į kurią kūno vietą tikrai negali pasakyti. Tą vakarą buvo blaivus, tačiau smulkiai visų įvykio aplinkybių tikrai gali ir neprisiminti, nes ir pats patyrė stresą, kas ką konkrečiai iš jo draugų darė taip pat negali nupasakoti, nes buvo tuo metu tamsu ir ne kažką matė. Jis nors ir smulkiai neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau sutinka su liudytojų duotais parodymais. Jis pilnai prisipažįsta įvykdęs šias dvi nusikalstamas veikas ir dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Šitaip pasielgė padėdamas draugui. Jis I. R. atsiprašė (6 t., b. l. 82-83). Kaltinamasis M. P. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad I. R. nespyrė į galvos sritį, sudavė tik 2 smūgius. Dėl A. Z., lieka prie savo parodymų, besikeldamas netyčia sudavė. Su E. K. jokių kontaktų neturėjo. Visiškai nieko neatsimena iš streso. Kai davė parodymus iš karto, atsiminė geriau. Įvykio vietoje buvo tamsu, lempos lygtai nebuvo. A. S. pradėjo bėgti kraujas, ką jis darė nepamena, nematė. Nepamena, ar A. S. buvo šalia. Jis A. S. padėjo. Pašalinių garsų negirdėjo, kad „baikite“. Neatsiprašė A. Z.. Nepripažįsta civilinio ieškinio. I. R. atlygino dalį civilinio ieškinio, ligonių kasai. Su A. Z. civiliniu ieškiniu nesutinka. Su turtine 7,88 Eur sutinka, o su neturtine 3000 Eur visiškai nesutinka. Girdėjo, ką pasakojo G. U., kiti nukentėjusieji, teisingai jie pasakojo per teismą. Tiesiog neatsimena ir tiek, buvo stresinė situacija. Po savaitės I. R. atsiprašė, nekaip atrodė, buvo visas mėlynas. Buvo nuvažiavęs į polikliniką su tėvu. Jis atsiprašė, tėvas neliepė atsiprašyti. Neprisimena, kiek atlygino I. R., ne per vieną kartą mokėjo. Nežino kiek sumokėjo. Vieną kartą mokėjo I. R. 150 Eur, daugiau ne. Neskaito, kad atlygino, kiek nustatys tiek ir mokės. 150 Eur atlygino turtinės žalos. Sutinka su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos, o dėl 15 000 Eur neturtinės žalos sutinka iš dalies, negali įvardinti sumos. Ši suma, mano, per didelė. Nepamena kas juoką sukėlė, neprisimena.

Kaltinamasis A. S. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, paaiškino, kad jis I. R. nelietė, nepripažįsta, kad vartojo narkotines medžiagas. Parodė, kad nukentėjusiuosius pažinojo visus, išskyrus E. K.. 2019 m. spalio 28 d. vienas gėrė namuose, po to, išlindo su M. P. į lauką, nusipirko dar alaus skardinę, išgėrė ir eidami sutiko M. G. ir ėjo į (duomenys neskelbtini). Parke prie rampos susitiko jų tą „chebrą“, ir tie žodžiai buvo ne tokie, kad jis kažką sudaužys. Jis pamatė G. U., jis su juo turėjo seną konfliktą, jis G. U. sakė, kad tipo jį sudaužys. Pamatė I. R., priėjo su juo pasisveikinti, pastarasis jo kieme gyvena ir pažįstami visą gyvenimą. Jis taikė šiuos žodžius G. U., kad sudaužys. Per šventę Kirnaičių k. su G. U. turėjo žodinį konfliktą, todėl jis G. U. tuos žodžius pasakė, kad sudaužys. E. K. pradėjo juoktis ir pastarajam jis trenkė vieną kartą iš delno į žandą ir E. K. pabėgo. Norėjo pulti ant G. U. ir jam iš nugaros I. R. bandė kažką padaryti. I. R. buvo po šviestuvu ir kvietėsi pagalbą, jis buvo gal kokį 10 metrų, gal mažiau nuo jo. Jis susimušė su G. U., sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir iš kojos spyrė į šoną, nepamena, ar į dešinį, ar į kairį šoną. I. R. nesudavė nė vieno smūgio. Girdėjo I. R. parodymus, tai neatitinka realybės, jis neigia tai. Alkoholį buvo vartojęs, buvo išgėręs, narkotinių medžiagų buvo nevartojęs. Dėl I. R. nepripažįsta, kad sudavė, pripažįsta iš dalies, kad sudavė E. K. ir G. U.. Konflikto iniciatorius buvo jis, sutinka, gailisi labai, lankėsi pas psichologą. Atsiprašė I. R., bandė E. K. atsiprašyti, bet jis jam neatsakė, su G. U. irgi susirašinėjo, buvo realiai sutikęs, G. U. jam pasakė, kad turi ne jo, o I. R. atsiprašyti. Jis sukėlė konfliktą. Buvo šviestuvas toje vietoje, (duomenys neskelbtini) buvo daugiau šviestuvų. Su I. R. nėra konfliktavęs, kodėl I. R. jį apkalba, reikėtų jo pačio paklausti. Jis sudavė tiktai vieną kartą E. K., ne kumščiu, o delnu. P. G. smūgio nematė. G. U. sudavė jam į nosį, sulaužė nosį, byloje yra nuotrauka. E. K. buvo trenkęs iš delno, prieš tai G. U. buvo trenkęs. Matė, kaip M. R. buvo sumuštas, matė kaip M. P. sudavė smūgius, o kaip P. G., nematė. Nepripažįsta nei turtinės žalos, nei neturtinės žalos I. R. atžvilgiu. Su A. Z. jis neturėjo konflikto, kas su ja turėjo konfliktą, tegu tas ir moka. Kažkokią dalį sutinka E. K. atlyginti, 3000 Eur neturtinė žala, mano, per didelė. 1,5 metų neturėjo asmens dokumento, neturėjo darbo, be dokumento negalėjo įsidarbinti, mama jį išlaikė. Dabar įsidarbino, tai E. K. galės kažkokią dalį atlyginti. Pasimokė iš to įvykio, nori išvykti į užsienį kuo greičiau ir nebegrįžti, nori pradėti naują gyvenimą. Kartais išgeria, gatvėmis girtas nebeslankioja, neteistas, turėjo vieną nuobaudą. Norėtų, kad jo parodymus perskaitytų. Iš rankos trenkė M. P., kur trenkė nepasakys, jau laikas praėjo. Jis kai buvo parklupęs, toliau konfliktas vyko, nematė kas vyko. Jis trenkė E. K., I. R. norėjo jam trenkti iš nugaros, pirmo M. P. smūgio nematė, matė vėliau jo smūgį. Vienas smūgis buvo iš kojos, kai jis buvo parklupęs. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo A. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 29 d., kad 2019 m. spalio 25 d., apie 14.35 val., išskrido iš Norvegijos oro uosto į Rygos oro uostą, iš kur automobiliu jį parvežė namo į Joniškį. Prieš išvykstant iš Norvegijos savo nuomojame namo kambaryje surūkė „žolės“ cigaretę. Jis, dirbdamas Norvegijoje, „žolę“ rūkė kiekvieną dieną. Jis žinojo, kad draudžiama rūkyti „žolę“, bet rūkė. Lietuvoje „žolės“ nerūko. 2019 m. spalio 28 d., apie 17 val., namuose vienas išgėrė 0,5 litro talpos degtinės, ir jau būdamas apsvaigęs, išėjo į lauką. Susirašę su draugu P. G., susitiko su juo lauke. Dar su P. G. buvo M. P.. Jis su minėtais draugais nuėjęs į Melioratorių parduotuvę „Pienė“ nusipirko dvi skardines 5 laipsnių alaus, kurį, bevaikštinėdamas po Melioratorių kvartalą, jis išgėrė. P. G. ir M. P. alaus negėrė, nes neturi 20 metų amžiaus. Jau buvo sutemę, kai nuėjo su P. G. ir M. P. į (duomenys neskelbtini) ir ten vaikštinėjo. Galėjo būti po 20 val. kai (duomenys neskelbtini) prie rampų susitiko I. R., su kuriuo paspaudęs ranką pasisveikino. Taip pat pasisveikino su jo drauge A. Z.. Kartu su I. R. buvo G. U., ir dar vienas jam nepažįstamas jaunuolis. Jis trumpai pakalbėjo su A. Z., sakydamas, jog nebedraugauja su jos klasioke. Jis buvo stipriai apgirtęs nuo išgertos degtinės ir alaus, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Jis pamena, kad jis užsipuolė G. U., nes su juo iš anksčiau turėjo konfliktų ir ant jo palaiko pyktį. Pamena, kad G. U. kumščiu trenkė vieną kartą į veidą bei spyrė. Kur pataikė G. U. neįsidėmėjo, nes įvyko grumtynės su juo, t. y. jį pačiupo už striukės ir trenkė kumščiu jam į nosį, po ko pargriuvo ant žemės. Jis pripažįsta, kad pradėjo konfliktą pirmas bei G. U. sudavė, sukeldamas skausmą, o pastarasis gindamasis jam davė atgal. Jis pripažįsta, kad galėjo suduoti smūgį kumščiu ir pranešime apie įtarimą nurodytam E. K., tačiau kokiomis aplinkybėmis sukėlė E. K. skausmą dėl buvusio girtumo nepamena. Kai buvo pargriuvęs po grumtynių su G. U., matė, jog ant žemės guli I. R. ir šaukia, kad kviestų greitąją, o šalia buvo M. P.. Jis kai grūmėsi su G. U. matė, jog M. P. mušasi su I. R.. P. G. stovėjo toliau nuo I. R., ir nematė, kad jis ką nors muštų. Jis nematė kas A. Z. sudavė. Savo kaltę pripažįsta, kad girtas suduodamas smūgius sukėlė skausmą E. K. ir G. U., bei dėl jo veiksmų prasidėjo šis konfliktas. Jis nesitarė ir neprašė M. P. mušti I. R. ar A. Z.. Viskas įvyko spontaniškai. Nepripažįsta, jog buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kurias rado po įvykio jo šlapime. Jam šios narkotinės medžiagos įvykiui įtakos neturėjo, kadangi jas rūkė paskutinį kartą 2019 m. spalio 25 d. Gailisi dėl savo poelgio ir nori atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, atsiprašyti ir susitaikyti (4 t., b. l. 80-81). Papildomos apklausos metu 2019 m. gruodžio 13 d. kaltinamasis A. S. parodė, kad jis 2019 m. spalio 28 d. konflikto vakarą buvo neblaivus ir jis tik tarpais prisimena įvykio aplinkybes. Jis prisimena, kad turėdamas piktumą ant G. U., jam kumščiu trenkė vieną kartą į veidą bei spyrė į šoną. Jis neprisimena, ar pirmiausia spyrė ar trenkė kumščiu G. U., bei nepamena, kiek tiksliai kartų G. U. smūgiavo. Jis neprisimena, dėl suduotų smūgių ir jų skaičiaus E. K., tačiau pripažįsta, jog E. K. sudavė kumščiu į veidą, nes jaučiasi dėl to kaltas, ir daugiau paaiškinti negali prisipažinimo motyvo. Jis neprisimena, kad I. R. jam būtų kur nors sudavęs, nes jam jokio skausmo nebuvo sukelta, išskyrus kai gavo kumščiu į nosį nuo G. U.. Taip pat jis neprisimena, jog jis būtų trenkęs I. R., nes jis viso konflikto su E. K. neprisimena. Jis nežino, ar minėto konflikto metu M. P. buvo blaivus, nes jis su juo negėrė alkoholio, o jis būdamas neblaivus, negalėjo suprasti, ar M. P. yra blaivus ar ne. Daugiau nieko smulkiau negali paaiškinti, nes daugiau dėl įvykusio konflikto aplinkybių neprisiminė (4 t., b. l. 86). Papildomos apklausos metu 2020 m. sausio 29 d. kaltinamasis A. S. parodė, kad duotus parodymus dėl muštynių nori papildyti nurodydamas tuo, kad jis tikrai pirmas E. K. trenkė delnu į veido sritį, po jo suduoto smūgio E. K. nubėgo į šoną. Prie jo priėjo I. R. ir jam norėjo kumščiu smogti į veido sritį, tačiau jis nepataikė, nes tuo metu prie jo pribėgo M. P. ir P. G., bei matė kaip M. P. I. R. kumščiu smogė į veido sritį. Ar kokį smūgį tuo metu sudavė P. G. I. R., jis tikrai nematė. Tuo metu, tai pamatęs G. U., puolė link I. R., jis tai pamatęs, G. U. sulaikė, suduodamas jam pirmas kumščiu smūgį į veido sritį. Jam G. U. taip pat smogė atgal, t. y. vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį, pataikė į nosį ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po jo suduoto smūgio, jis nuvirto ant žemės. Labai skaudėjo nosį, ją susiėmė ranka. Jis, stodamasis nuo žemės, matė, kaip M. P. perklupusiam I. R. spyrė, kur pataikė jis nematė, nes nuo jų buvo apie 8 m atstumu, buvo tamsu, švietė tik lempos apšvietimas. Tik suspyrus M. P. I. R. pradėjo šauktis greitosios, nes matomai jam labai skaudėjo. Jis atsistojęs, niekam nieko nesakęs, pasišalino, nes išsigando, be to labai skaudėjo sumuštą nosį. Jis pats asmeniškai nematė, kad P. G. suduotų kokį tai smūgį I. R., matė, kad I. R. mušė tik M. P.. Jis parėjęs į namus šaldė sumuštą nosį, jam būnant namuose atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Prieš sulaikant jį nuvežė į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur padarė rentgeno nuotrauką bei nustatė nosies lūžį. Jie iš anksto tikrai nieko nesitarė sumušti, tai gavosi spontaniškai ir netikėtai. E. K. jis pirmas sudavė smūgį, todėl jis garsiai juokėsi iš jų. Jis I. R. tikrai nesudavė nė vieno smūgio (4 t., b. l. 94-95). Kaltinamasis A. S., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad jis pribėgo prie G. U., o ne G. U. pribėgo. Jis I. R. nesudavė, P. G. nematė, kad sudavė, taip išeina, kad M. P. sudavė. Viską atsiminė kai viskas praėjo. Aplinkui nebuvo nei vieno žmogaus. Pripažįsta, kad sukėlė konfliktą. A. Z. sakė, kad jo nematė, nematė jo veiksmų. Taip, viešoji tvarka buvo pažeista. A. Z. civilinio ieškinio nepripažįsta. Iš tyrėjos pusės buvo daromas spaudimas, nosies nuotrauką pradangino. Susipažino su protokolu, savo noru pasirašė. Iki to įvykio pareigūnės nepažinojo. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Su kaire ranka sudavė E. K. į dešinį žandą. Ne kiekvieną dieną vartojo narkotikus Norvegijoje, netvirtina, kad kiekvieną dieną, rečiau. Nenorėjo sakyti iš pradžių, kad užsimojo tai tikrai, smulkiai nepasakys, nes pats ant žemės gulėjo. Jis tuo metu su G. U. turėjo konfliktą, buvo tolėliau nuo M. P.. Visi likę dalyviai buvo po šviestuvu. Nematė, kaip M. P. gulėjo ant žemės. Nematė kur pataikė, matė, kad spyrė. Nematė, kur P. G. buvo, jis gal buvo tamsoje. Negirdėjo žodžių iš P. G. pusės. I. R. kai buvo parklupęs, P. G. nebuvo, nematė. I. R. vieną smūgį sudavė jam iš nugaros.

Nukentėjusysis I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d., vakare nusprendė susitikti su savo draugais. Išvažiavo iš savo močiutės kaimo pas A. Z., pabuvę kažkurį laiką nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), pažaisti su mobiliaisiais telefonais. Pravažiuodami pro Skakų kaimą, pasiėmė E. K., ir užsukę į „Maximos“ stovėjimo aikštelę sutiko G. U.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), šalia teniso kortų yra maža stovėjimo aikštelė, joje sustojo, išlipo ir per visą (duomenys neskelbtini) ėjo link parduotuvės „Žirnis“. Ties rampomis, jam atrodo, buvo keturios eglutės, iš po tų eglučių A. S. sakė „ką man čia sudaužyti“, tokie jo patys pirmi žodžiai buvo. Jis pakėlęs galvą pamatė A. S., ir pastarasis pamatęs jį pasakė „O, R.“. A. S. ėjo vienas, M. P. su P. G. pasiliko maždaug 3 metrų atstumu. A. S. priėjo prie jo, pasisveikino, paspaudė vienas kitam ranką, A. S. jį apkabino, per galvą paglostė, jie mandagiai ir draugiškai pasikalbėjo. Jis paliko A. S. kalbėtis su A. Z., o pats patraukė prie M. P. ir P. G., kurie stovėjo prietemoje. Jie jam asmeniškai nepatiko, jis tik paklausė jų, kaip sekasi ir pasitraukė atgal, nes jie jam nieko neatsakė. Pasitraukęs atgal, atsisveikino su A. S. ir kaltinamieji pasitraukė atgal link rampų, iš kur atėjo. Jis savo draugus skatino tęsti savo kelionę link parduotuvės „Žirnis“. Tuo tarpu kažkuris, nepasakys kas, šaukė ant E. K., kad ten kitas asmuo. Tas žmogus gal kokius tris kartus bandė įsitikinti, nes jie neigė, kad ne tas žmogus buvo. Po to, tiksliai nepasakys, bet jam atrodo, buvo su piniginiu klausimu užduotas klausimas, kad jie kažkokie ubagai ir taip toliau. Jis nekreipė dėmesio į pasakytus žodžius ir garsiai nusijuokė. Ties tuo juoku A. S. atbėgo agresyviai ir trenkė E. K. tiesiai į veido sritį. Pamatęs tai, jis išsigando, nes buvo stiprus smūgis. Antro smūgio jis nematė, tikriausiai per bėgimą link A. S.. Bėgo tiesiai A. S. iš nugaros, jis norėjo A. S. nustumti į šoną, stūmė ir galėjo gautis smūgis iš dešinės rankos į dešinę pažastį. Nuo inercijos A. S. pasistūmė į šoną per kokius tris metrus, kartu su juo pastūmė E. K., per tą tarpą E. K. atsitraukė. Tada atsistojęs A. S. jam dešine ranka trenkė tiesiai į veido sritį. Nuo smūgio jam buvo sukeltas skausmas, dar kartą persigando, nes to nesitikėjo. Kėlė rankas virš savo galvos, kad dengti savo veidą, ir gavo antrą smūgį, nuo kurio iš nosies pradėjo varvėti kraujas. Pamatęs kraują, traukėsi atgal, pastebėjo, kad A. S. nebepuolė ant jo, turėjo viskas liautis, bet išgirdo dviejų žmonių bėgimą link jo, tai buvo P. G. su M. P.. Pajuto stiprų smūgį į galvą, kuris iš judviejų sudavė, nepasakys, bet nuo smūgio buvo parblokštas ant žemės ant kelių. Po smūgio vėl saugojo veido sritį, tų smūgių galėjo būti daug, penki ir daugiau, tiksliai neprisimena. Kuris iš kaltinamųjų ir kiek smūgių trenkė nepasakys, neprisimena. A. S. jau buvo atsitraukęs. Jis tuo metu dengė veidą, tad jo galva buvo nukreipta į žemę. Matė tik dviejų žmonių siluetą prie savęs, tai nebuvo vienas asmuo. Ar iš kojos, ar iš rankos trenkė, nepasakys, žino, kad smūgiai vienas už kitą buvo žiauresnis. Prisimena vieną smūgį, kuris pro ranką praslydo ir trenkė į dešinę veido sritį, tas buvo labai skausmingas. Atbėgo A. Z. ir patraukė vieną iš kaltinamųjų nuo jo, nežino kokiu būdu patraukė, bet jai pavyko patraukti. Pajuto, kad jo nebemuša, buvo apsvaigęs pakankamai stipriai. Pavojui atslūgus, jautėsi saugiau, galvojo atsitraukti toliau, situaciją stebėti iš šalies, ėjo atgal. Besitiesdamas, rankas traukė, priešais pamatė, kaip A. S. rankos mostais plačiais ėjo link G. U.. Tada G. U. į kurią dalį A. S. trenkė nepasakys, A. S.,s jam atrodo, nugriuvo ant žemės, nepasakys, nes daug laiko praėjo, tuomet galva buvo apsvaigusi, kad ten buvo A. S., tai tikrai. Dar daugiau atsitiesęs nuo žemės, pamatė, kaip sakė (duomenys neskelbtini) buvo blankus, nebuvo pilnai apšviestas, tas žmogaus siluetas buvo likęs prie jo, besitiesdamas pajuto stiprų smūgį tiesiai į burną. Smūgis buvo toks stiprus, kad pajuto kaip visas žandikaulis, visos veido sritys sutratėjo, ir po to smūgio bėgo labai kraujas, tiesiog upeliais. Po to smūgio aptemo akys, sugebėjo kažkaip trauktis link „Aušros“ gimnazijos mokyklos, ten paėjęs septynis metrus, atsipeikėjo, suprato, kad reikia kviesti medicinos pagalbą. Šaukė A. Z., kad kviestų greitąją, nes blogai buvo, šaukė kokius du kartus, nebematė kas vyko toliau. Bet išgirdę tuos žodžius A. S., M. P., P. G. atgal pro rampas pabėgo, pasišalino. Jiems pabėgus, susiskambino su bendruoju telefonu 112. Greitųjų tuo metu Joniškio mieste nebuvo, visos buvo užimtos, įvertinęs situaciją - kraujas labai bėgo, nusprendė mašina, kurią vairavo G. U., vykti į Joniškio priėmimo skyrių. Ten kaip tyčia rentgenas neveikė, nusprendė jį gabenti į Kauno klinikas, dėl kraujo bėgimo, dėl skausmo. Jį vežė kokias tris valandas su greitąja į Kauno klinikas, buvo ryte kažkur apie 2 val., eilė buvo didelė, jo atvejis buvo sudėtingas, pagalbos sulaukė gal už 1,5 val. Kiek ten buvo žmonių priimamajame, visi skersai žiūrėjo į jį, kaip į nusikaltėlį, nes veidas buvo tikrai baisus. Po tų dviejų valandų jam rentgenu buvo nustatyti tik penki kaulo lūžimai veide. Tą naktį davė „bliūdą“ visom seilėms, kraujui bėgti, tai buvo siaubinga. Kiek kuris sudavė jam, neprisimena, kad buvo dviejų žmonių siluetai tai tikrai, ar P. G., ar M. P., negali pasakyti, jis jų veidų nematė. Į jų veidus pažiūrėti net galimybės neturėjo. A. S. atsitraukė, iš nugaros atbėgo dviese, sudavė iš nugaros. Jo nugara buvo atsukta į rampos pusę. Jis gali tik spėti, kad ten buvo rankos, kojos, bet pasakyti šimtą procentų negali. Vienas asmuo sunkiai galėjo visus smūgius suduoti, nes smūgiai buvo iš abiejų pusių, aiškiai matė dviejų žmonių siluetus. Nieko daugiau nebuvo išskyrus kaltinamuosius. Yra medicininiai išrašai, kad nuo smūgio jam buvo sutrenktos smegenys, jo atmintis buvo sutrikusi, buvo išrašyti vaistai nuo atminties. Po tų vaistų tikrai pastebėjo pagerėjimą. Kai pagerėjo, sutiko važiuoti į įvykio vietą ir parodyti viską, tada tikrai geriau viską prisiminė. Pirmuose parodymuose, kiek kalbėjo su tyrėja, sakė pasakok, kiek prisimeni, viskas išaiškės vėliau. Jis neįvertino tos situacijos, kad reikia viską sakyti, nenorėjo daug kalbėti, norėjo važiuoti kuo greičiau namo, skaudėjo dantis. Parodymų vietoje kalbėjo daug daugiau. Tiksliausiai turėtų būti parodymai įvykio vietos protokole, galima tais parodymais remtis. Savo civilinį ieškinį palaiko. 150 Eur gavo iš M. P., sutinka mažinti civilinį ieškinį. Turtinę žalą reiškia 1 570,68 Eur. Neprisimintų kiek išleido dėl kuro, tiesiog neįmanoma įrodyti, nes iš pradžių nerinko kvitų, čekių, po kurio laiko pradėjo rinkti čekius, kvitus. Kauno klinikose išbuvo kažkur dvi savaites. Įtvaras pas jį buvo apie dvi savaites, per tą laiką negalėjo valgyti, gėrė viską per šiaudelį, tuo metu jo dantys buvo „sušinuoti“, per dantų tarpus buvo perverti metalo įtvarai, apatinis ir viršutinis žandikauliai sukabinti gumomis, kad nejudėtų, tikrai buvo baisu. Jo veido kairė pusė nuo nosies buvo mėlyna, perlūžusi, akiduobės buvo juodos, mėlynės laikėsi apie metus laiko. Dažniausiai vaikščiodavo su akiniais nuo saulės, jo klausdavo kodėl nešioja, juk saulės nėra, kai be akinių būdavo, žmonės atkreipdavo dėmesį į jo veidą. Nuo dantų nuimti įtvarai, kurių nuėmimas, be kita ko, buvo labai skausmingas, nes jokių nuskausminamųjų nebuvo galima naudoti, siekiant išvengti galimų komplikacijų, tinimo. Po dviejų mėnesių tik prasižiojo. Dantų įtvarai nuimti, tačiau vis dar jaučia patinimus, skausmą dešinėje skruosto srityje, valgydamas iki šiol jaučia skausmą, ypač prieš oro sąlygų pasikeitimą, bet koks prisilietimas prie dantų yra skausmingas, todėl iki šiol valgo lengvą arba skystą maistą, dantys yra ne vietoje, o tai sukelia sunkumų valgant. Jį vargina dažnas galvos skausmas, tas skausmas kartais būna nepakeliamas, ašaros pradeda bėgti. Gydytojai prognozuoja, kad į senatvę bus tik blogiau. Kai buvo Kauno klinikose, jam darė 3D rentgeną, jam teko matyti savo kaulus, jis net negalvojo, kad taip bus. Kietojo gomurio lūžis, kiek ten lūžių buvo neįmanoma aprašyti, taip ir rašė daugybiniai lūžiai, apatinio žandikaulio išnirimas, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, akiduobės, nosies kaulų lūžis, ausiduobės, taip pat buvo kaukolės lūžis, kaklo slankstelių pažeidimas. Vieno smūgio trūko iki mirties, taip jam tiksliai gydytojas pasakė. Jis su draugais tiesiog žaidė tą patį žaidimą, tiesiog ėjo, jis nieko įžūlaus nepasakė. Nežino, kodėl jį užpuolė. A. S. per akistatą pasakė „atsiprašau“. Būdamas ligoninėje susirašinėjo su P. G., ar su M. P., neprisimena gerai. Rašė, kad jis yra visiškai nekaltas, bandė išskirti. Siuntė tik nuotraukas iš ligoninės, kaip jo veidas sudarkytas. Mano, kad 15 000 Eur yra tik menka dalelė, tai ką jis patyrė ir kas su juo atsitiko, ką jis dabar išgyvena. Metus laiko naktimis bijojo išeiti į lauką, išgyveno dvasinį bei emocinį sukrėtimą, jo judėjimas ir bendravimas buvo apribotas, kankino nemiga, vaikščiojo pas psichologą, skausmus iki šiol jaučia, kuo toliau tuo baisiau bus. Paskutinį smūgį pajuto skausmingiausiai. Prieš paskutinį smūgį A. Z. nuo jo atitraukė M. P., taip jam pasakė A. Z., todėl mano, kad P. G. jam sudavė paskutinį smūgį, nes A. S. buvo toliau. Jis buvo karinėse pratybose, iki įvykio dirbo Joniškio „Senukai“, dirbo konsultantu. Prireikė vaistų nuo galvos skausmo, vaistai šiuo metu gydytojo nėra paskirti. Niekas daugiau nepervedė dėl žalos atlyginimo, iš visų trijų kaltinamųjų prašo priteisti. A. S. jam sudavė 2 smūgius, tiek prisimena. Jis A. S. atbėgo iš nugaros, stūmė ir bloškė į šoną. Bėgo, jo rankos įtemptos, sugniaužtas kumštis, stumdamas gal ir galėjo užgauti, jau A. S. buvo E. K. trenkęs. Kai stūmė, jis A. S. buvo veidu į nugarą. A. S. atsisuko ir sudavė į veido sritį, į žandikaulį, o antrą smūgį gavo praėjus sekundei, į veido sritį, ir vėl į žandikaulį, du kartus į žandikaulį. Susirašinėjo SMS žinutėmis su P. G. ir su M. P., su vienu tikrai ligoninėje. Kaip ir minėjo, jam buvo sutrikusi atmintis, negalėjo prisiminti. Kai buvo apklaustas pirmą kartą, jam vaistai net nebuvo dar išrašyti. Jam teko važinėti į Kauną, jis pats nevairavo, vežė kažkas, čekius rinko tikrai sąžiningai, iš pradžių nerinko, tik po kažkurio laiko juos pradėjo rinkti. Važiavo iš Joniškio į Druskininkus, į Kauno klinikas, į Joniškio polikliniką. Pirmą kartą jį į Kauną vežė greitoji. Važiuodavo pas gydytojus dėl patikrinimo. Į Druskininkus vyko du kartus, reabilitacija vyko. Druskininkuose buvo papildomos skirtos, vyr. gydytoja skyrė po konsultacijų. Namuose negalėjo pats gydytis, todėl ir buvo pratęstas tas gydymas. Čia yra už procedūras, pragyvenimas turbūt už dyką buvo, nežino kaip jie išrašinėja tas sąskaitas, negali atsakyti. Gal jam penktadieniais padarydavo, savaitgaliais ten nedirba. Išleido iš ligoninės ir pradėjo eksperimentuoti su blenderiu, norėjosi mėsos, bandydavo tą patį batoną trupinti, bandeles su pienu trindavo. Viską pirkdavo, blenderiuodavo viską. Kas liečia dėl neblaivumo, nežino, ar kas iš kaltinamųjų buvo apsvaigęs, nes neatkreipė dėmesio, gal tik A. S. elgėsi neįprastai draugiškai. Reiškia 15 000 Eur neturtinės žalos, 1 570,68 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusysis G. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d., jis, E. K., I. R., A. Z. atvyko į (duomenys neskelbtini). Ėjo takeliu link gimnazijos, netoli riedutininkų trasos „rampos“ sutiko visus tris kaltinamuosius. Pokalbį su kaltinamaisiais palaikė I. R. ir A. Z.. A. S. elgėsi iššaukiančiai, vadino „lopais“, matėsi, kad vaikinai ieško priekabių. A. S. replikavo jo atžvilgiu, bet jis su E. K. nieko neatsakė. A. Z. pasakė, „lopai su trim paloskėm“. A. S. atbėgęs trenkė vieną kartą E. K. į veido sritį. I. R. kaip ir trenkė į šoną A. S., tada A. S. trenkė I. R. į veidą, I. R. trenkė A. S.. Pribėgo kiti du kaltinamieji iš nugaros ir trenkė I. R. į veidą, A. S. dar du kartus mažiausiai trenkė į veido sritį, ir I. R. smuko ant žemės. Jis matė smūgius į veidą ir galvos sritį. Po to, kai I. R. susmuko, tada A. S. ant jo bandė pulti, vieną kartą spyrė į šoną, jis A. S. vieną kartą per petį, ir pamatė, kad kitas kaltinamasis bandė jam pataikyti į veido sritį, jis jam atgal. Kiti jam nesudavė. Daugiau A. Z. pradėjo rėkti, kad I. R. blogai ir visi išsilakstė. A. S. vieną kartą į šoną spyrė, vieną kartą kumščiu į veido sritį ir viskas, kiti kaltinamieji jam nesudavė. Šonas buvo mėlynas, lūpa buvo šiek tiek rausva. A. S. mažiausiais tris kartus I. R. trenkė į galvos sritį, bent jau po du sykius trenkė I. R. P. G., M. P. kumščiais į galvos sritį. Pačių smūgių nematė, kad būtų suduota A. Z.. Civilinio ieškinio nereiškia. A. S. kitą dieną parašydamas SMS žinutę jo atsiprašė. Jis priima kaltinamojo A. S. atsiprašymą. Matė, kad visi trys kaltinamieji smūgiavo I. R.. Visko smulkiai neatsimena. Priėjo iš nugaros pusės abu, t. y. P. G., M. P., sudavė I. R. į galvos sritį. Tiksliai negali pasakyti, kur buvo suduoti smūgiai, matė, kad į galvos sritį, į šoną labiau pataikė, matė, kad smūgiavo visi trys kaltinamieji. Nepasakys, kuris pirmas pradėjo, buvo tamsu ir labai greitai išnyko. A. S. porą kartų trenkė I. R.. P. G. mažiausiai bent du kartus sudavė, kiek jis matė, M. P. irgi bent du smūgius sudavė. A. Z. užšoko M. P. ant nugaros, pastarasis bandė A. Z. nuo nugaros numesti. Nematė, kad M. P. būtų sudavęs A. Z.. I. R. pirmas sudavė A. S., A. S. I. R. sudavė į veidą vieną kartą. I. R. irgi pataikė į veido sritį A. S.. Bent du kartus A. S. sudavė I. R. į veidą. Po tų smūgių M. P. sudavė. I. R. pradėjo nuo visų trijų gintis. Spyrimo jis nematė. Matėsi, kad A. S. buvo apsvaigęs, matėsi iš jo judesių, kalbos, kalba buvo nerišli, yra matęs kaip blaivas kalba, kaip elgiasi. Jis A. S. sudavė, pastarasis atsitraukė ir užsidengė veidą. Jis ir I. R. sudavė A. S.. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Bendravo su I. R. po įvykio, buvo paakiai pajuodę, sakė, kad galvą skauda, po to įvykio lyg gydėsi Kaune. Kol su A. S. mušėsi, matėsi, kad lygiaverčiai mušasi, o su P. G., tai gintis pradėjo, rankomis dengė veidą. Konfliktas prasidėjo realiai dėl A. Z. žodžių, tai ji pasakė „lopai su trim paloskėm“, nuo to ir kilo konfliktas. Kaltinamieji ir nueidami juos „lopais“ vadino. A. Z. įvykio dieną buvo blaivi. Fizinį smurtą patyrė E. K., ėjo jo ginti.

Nukentėjusysis E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d. jis su draugais, t. y. A. Z., I. R. ir G. U. ėjo į (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo kiti asmenys, t. y. kaltinamieji P. G., M. P., A. S.. Jie kaltinamiesiems nieko nesakė, iš pradžių kaip ir viskas tvarkoje buvo. I. R. pakalbėjo, neprisimena apie ką kalbėjo, viskas kaip ir baigėsi draugiškai, išsiskirstė. Prie jo pribėgo A. S. ir iš rankos trenkė 2 smūgius į galvą, kuo trenkė nelabai pasakys. Labiau gal į žandikaulius abu smūgius gavo, viskas įvyko labai greitai. I. R. nustūmė nuo jo A. S., jis pats nesiorientavo situacijoje, svaigo galva. Paėjo šiek tiek toliau, kai nebesisuko galva, pamatė sėdintį I. R. užsidengusį veidą. Jam daugiau niekas smūgių nesudavė. Nepasakys, nematė, kas kam dar sudavė kokius nors smūgius, nes jis paėjo į šalį, nes svaigo galva. Jo niekas neatsiprašė. Jis reiškia civilinį ieškinį, prašo iš kaltinamojo A. S. priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Jis iki šiol yra sukrėstas dėl įvykusių įvykių, iki šiol kleba visi dantys, kreipėsi pas gydytojus. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai. Iš pradžių dėl dantų skausmo buvo sunku valgyti, tai jam sukėlė nepatogumus, jautė fizinį skausmą, važiavo pas gydytojus, nelabai malonu buvo važiuoti gydytis, išgyvenimai jaučiasi iki šiol. Po įvykio I. R. atrodė nekaip, daug kraujo bėgo iš nosies, skaudėjo nosį. Lyg stumdėsi kažkas, lyg kažkas parkritęs, girdėjosi garsai, toje vietoje buvo silpnas apšvietimas. Po to kvietė greitąją, kas kvietė nepamena, bet kadangi būtų reikėję ilgai laukti, tai G. U. nuvežė I. R. į ligoninę. Buvo nuvykęs į Kauną pas I. R., pastarojo veidas buvo sutinęs, buvo įtvaras tarp dantų, negalėjo laisvai kalbėti, valgyti. M. P. jam nieko nedarė, nėra su juo susidūręs, todėl pretenzijų nereiškia. I. R. lindo jiems (E. K. ir A. S.) į tarpą, A. S. nustūmė. Jis gavo du smūgius, pergriuvęs lyg nebuvo. Jam po įvykio buvo pamėlynavę skruostai, lankėsi pas žandikaulių chirurgą, lūžio nerado, tik stiprus sumušimas. Reiškia 5000 Eur neturtinės žalos už patirtus nemalonumas, skaudėjo, valgyti negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kas įvyko 2019 m. spalio 28 d. nelabai ką ir pamena. Ji, I. R., G. U., E. K. vyko į (duomenys neskelbtini) pažaisti mobiliaisiais telefonais. Parke prie rampų sutiko visus kaltinamuosius, visi sustojo. A. S. pažino I. R., pasisveikino. Ruošėsi eiti atgal, kai A. S. užpuolė E. K.. Tuomet pamatė aplink I. R. du vaikinus, t. y. P. G., M. P.. Ji puolė prie I. R. ir nuo jo atitraukė M. P.. Kai viskas baigėsi, I. R. klūpojo ant plytelių, prašė kviesti pagalbą. Nuvežė jį į Joniškio ligoninės priimamąjį, ir tuo viskas baigėsi. Tikrai nepasakys kas kam sudavė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. lapkričio 8 d. liudytojo apklausos metu nukentėjusioji A. Z. parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 20 val. ji su draugais I. R., E. K., G. U. žaidė mobiliaisiais telefonais „pokemonais“ vaikštinėdami (duomenys neskelbtini). Parke susitiko A. S., P. G., ir kaip vėliau sužinojo, M. P.. A. S. pažino I. R., nes viename kieme augo. A. S. užkliuvo E. K. ir jį pradėjo vadinti „Luku“, o E. K. pasakė, jog jis ne „L.“. A. S. nueidamas pasakė, kad jam nepatinka E. K.. Netrukus atsisukęs pirmas pribėgo A. S. prie E. K., tačiau ji nematė, ar A. S. sudavė. Netrukus I. R. pribėgo ginti E. K., ir patraukė vaikiną nuo E. K., tačiau ką darė nematė. Prie I. R. stovėjo P. G. ir M. P., kai pamatė, jog netrukus užsiėmė I. R. galvą. Ji tada puolė ginti I. R., ir vieną jaunuolį, kai vėliau sužinojo M. P., atitraukė nuo I. R., ir pargriovė ant žemės, ir jam bandant atsistoti, iš alkūnės vieną kartą trenkė jai į dešinės pusė petį ir kaklą. M. P. stojantis, ji jam perdrėskė nagais lūpą. Atsistojus pamatė, kad G. U. ir A. S. stovi vienas prie kito, tačiau ar sudavė nematė, kai netrukus A. S. pabėgo su draugais. Ji priėjusi pamatė I. R. kruvinu veidu, ir tada G. U. kvietė greitąją. Nuvyko į Joniškio priėmimo skyrių su I. R. automobiliu, vairuojant G. U.. I. R. po medikų apžiūros išvežė į Kauno ligoninę. Ji nesiskundė, jos medikai neapžiūrėjo. Jai tik sekančią dieną pradėjo skaudėti galvą, po įvykio tą naktį negalėjo užmigti. Taip pat dar keletą naktų negalėjo užmigti ir dabar yra sutrikęs miegas (2 t., b. l. 139-140). 2020 m. sausio 13 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodė, kad viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 28 d., apie 19.30 val. Ji, I. R., G. U., E. K. susitiko ir ėjo pažaisti į (duomenys neskelbtini), jie dažnai susitikdavo ir eidavo žaisti „pokemonus“. Gal viduryje (duomenys neskelbtini) jie pamatė A. S., P. G. ir M. P.. A. S. pažinojo iš draugės pusės, nes jis draugės klasiokas. P. G. žinojo iš matymo, o M. P. nebuvo mačiusi. Pirma susitiko A. S., I. R. su juo pasisveikino. Jie tiesiog kalbėjo, kaip pažįstami. Pačioje pradžioje, kai tik priėjo prie jų, A. S. pasakė, kad norėjo kažką sudaužyti, bet pamatė I. R.. Ji nesitikėjo, nes jie vienas kitą pažinojo. Tiesiog pakalbėjo, kaip sekasi. Jie jau ruošėmės eiti į vieną pusę, o jie į kitą. Ji su I. R., G. U. ruošėsi eiti į vieną pusę. A. S. E. K. vadino Luku. Jie apsisuko eiti ir tada ji pamatė, kaip A. S. pribėgo prie E. K. ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė E. K. į galvą. Tuo metu ji stovėjo per penkis žingsnius toliau. E. K. sakė, kad jam galva apsvaigo. E. K. nesigynė. Ji matė smūgio momentą, bet negali įvardinti į kurią galvos sritį pataikė. Kiti vaikinai buvo už nugaros. I. R. puolė ginti E. K.. I. R. pribėgo ir pastūmė už liemens A. S.. Tada A. S. pajudėjo iš vietos, buvo patrauktas. A. S. stovėjo netoli I. R.. Ji pamatė, kai M. P. su P. G. pribėgo prie A. S. ir I. R.. P. G. buvo iš kairės pusės, M. P. iš dešinės pusės, viduryje buvo I. R., o ji iš nugaros per vidurį. Tada matė rankų judesius nuo P. G. ir M. P., lyg užsimojimo, rankų mostai link I. R.. I. R. buvo priklaupęs ir užsidengęs, lyg gintųsi. M. P. su P. G. rankomis smūgiavo, tris realius smūgius matė. Smūgiai buvo suduoti kumščiu. Vieną smūgį matė iš M. P. į liemenį I. R.. Vienas iš P. G. nuo peties iki galvos buvo suduotas, nepasakys tiksliai į kurią vieną. Čia buvo suduota I. R.. I. R. buvo pritūpęs ir užsidengęs. Pirmas buvo iš M. P. į liemenį, antras P. G. nuo pečių iki galvos iš kumščio, trečias M. P. iš kumščio į galvą. E. K. daugiau nematė. G. U. lyg šone buvo. A. S. ji nematė, kai I. R. buvo mušamas. Matė, kad nuo I. R. niekas nesitraukė. Matė kaip I. R. muša. Ji tada sugalvojo, kad reikia ginti I. R.. Ir pribėgo prie vaikinų, M. P. nusitempė nuo jų, kad nepultų. Sakė, kad nelystų prie I. R. ir nusitempė M. P., jis nelabai priešinosi. I. R. su P. G. kalbėjosi. Realiai ji M. P. pergriovė ant žemės, kai jau buvo jį nusitempusi toliau, nes jis bandė pabėgti. Ji užgriuvo ant M. P., gal kai ji paslydo ar jis ją patempė. Tada jis bandė stotis ir jai iš alkūnės, dešinės rankos pataikė į kaklo sritį, nuo mentės iki galvos. Sudavė vieną kartą. Ji nežino, kaip tai įvyko. Tuo metu jis jai nieko nesakė. Tuo metu jai tiesiog suskaudo, bet tikriausiai iš streso nieko nebejuto. Po kelių dienų jai suskaudo ir pradėjo skaudėti. M. P. galėjo būti pradrėksta lūpa, gal kai M. P. bandė stotis. Kai jis jai sudavė, jis bandė atsistoti, bet ji jį bandė sulaikyti, tai gal tada ji jam įdrėskė. M. P. tada atsistojo ir nuėjo iš ten kur atėjo. Ji atsistojo ir pradėjau dairytis E. K., bet jo nematė. I. R. jai buvo iš kairės, jis buvo užsidengęs galvą. G. U. prieš ją, buvo netoli A. S.. A. S. ir G. U. buvo šalia vienas kito, tiesiog stovėjo. M. P. daugiau netrenkė, nes jis nuėjo į kitą pusę. Ji prisimena tik tarpus. I. R. šaukėsi pagalbos, sakė kviesti greitąją pagalbą. Kai priėjo arčiau, matė, kad jam bėga kraujas iš nosies ir burnos. Daugiau nieko nematė. Ji šaukė G. U., kad ateitų, nes ji neturėjo telefono. Atėjo G. U. ir jis iškvietė greitąją pagalbą. Ji nematė, ar daugiau smūgių buvo suduota. Ji važiavo kitą rytą į apklausą policijoje ir galvojo, kad daug dalykų nepaminėjo. Ji galvoja, kad buvo tiksliausia antroji apklausa. P. G. matė prieš ginant I. R.. Matė, kad P. G. pasiliko prie I. R., kai ji nusitempė M. P.. Ji matė, kai P. G. sudavė I. R. į veidą. I. R. buvo užsidengęs rankomis veidą ir priklaupęs. Gal tada nepaminėjo, nes nebuvo prisiminus. Kai grįžo namo, ji tą naktį nemiegojo. Kitą rytą važiavo į policiją. Ji bijojo būti viena. Eidama į mokyklą tamsoje bijojo eiti. Bijojo, kad ją kažkas užpuls. Po kelių dienų ėjo pas daktarus, nes buvo skausmas. Gydytojai sakė, kad buvo tiesiog sumušimas. Neįsivaizduoja kodėl prasidėjo konfliktas. Gal tiesiog buvo bandymas pasirodyti, nes neturėjo ką veikti. Jokių pykčių tarp vaikinų nebuvo. A. S. pamena iš to, kad A. S. jaučia nuoskaudą dėl G. U., dėl pasakytų ankščiau žodžių, bet ji pati užuodė žolę ir sakė, kad iškvies policiją. Čia buvo dėl jos, A. S. ir G. U.. Pas gydytoją nuėjo dėl peties po trijų dienų. Kreipėsi pas psichoterapeutą, po kokių 4 dienų, nes nemiegojo naktimis. Naktimis sapnavo muštynes, gydytoja išrašė vaistų, bet jie jai nepadėjo. Nežino, ar A. S. sudavė I. R. smūgį. Jie nusijuokė. Ji pasakė E. K., kad dabar jis bus L. E. K. tiesiog sakė, kad jis ne L. Vieni kitų atžvilgiu nesakė įžeidžiančių žodžių. Nežino ar buvo A. S. sužalojimų. Ji nematė, kad A. S. suduotų I. R. (2 t., b. l. 185-187). Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji A. Z. juos patvirtino, papildyti, patikslinti nieko nenori. Reiškia civilinį ieškinį dėl 7,88 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kas liečia turtinę žalą, tai ji pirko vaistus, kuriuos išrašė psichoterapeutė dėl miego, dėl neturtinės žalos – tai negalėjo miegoti, iki šiol jaučia baimę, dėl patirto išgąsčio tapo jautresnė, bijo vaikščioti viena, nes nesaugiai jaučiasi, buvo patirtas stresas. Nesutinka, kad P. G. buvo tvarkdarys. Per grumtynes jai buvo sukeltas skausmas iš M. P. pusės. Artimai bendravo su I. R.. I. R. matė kiekvieną dieną tiek gyvai, tiek nuotraukose. Jo veidas buvo ištinęs, nebuvo galima jo atpažinti, negalėjo tinkamai valgyti ligoninėje, namuose trindavo su blenderiu maistą. Jam skaudėjo dantis, galvą, galvos skausmas iki šiol, mano, nepraėjęs. Tiksliai nepasakys, ar kreipėsi į psichikos centrą. I. R. vyko į Druskininkus į sanatoriją, skundėsi galvos skausmais, pavargdavo akys, pamėlynuodavo paakiai, iki įvykio to nebuvo. 2019 m. spalio 29 d. buvo pas tyrėją, tuomet po įvykio buvo nemiegojusi, sakė ką prisiminė, gal ne taip pasakė. Ji atitraukė M. P.. A. S. jos atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Civilinį ieškinį prašo iš visų kaltinamųjų priteisti, jos emocinė būsena buvo pažeista. A. S. sumušė E. K., ji irgi pergyveno dėl to. Neprisimena, ar I. R. vairavo į Kauną, ar į Druskininkus, nežino. Kiek kartų važiavo pas gydytojus nežino. A. S. nepatiko E. K. ir dėl to kilo konfliktas. Neprisimena, ar jos atžvilgiu buvo pasakyti kažkokie žodžiai, apie treningus irgi nieko nežino. Neprisimena, ar tokie žodžiai buvo pasakyti.

Iš 2019 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad jis pranešė apie tai, kad 2019 m. spalio 28/29 d. dirbant su tyrėju R. Vieču, apie 20.32 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), ką tik prie mokyklos stadiono, trys asmenys užpuolė pranešėją einantį su draugais, sumušė pranešėjo draugą, iš nosies kraujuoja. Užpuolikai pasišalino link centro, „Zapo baro“. Pranešėjas nurodė, kad vienas iš užpuolikų šviesiai apsirengęs, pranešėjo mergina visus užpuolikus pažįsta, nurodys pareigūnams. Atvykus prie „Zapo baro“, pagal nurodytus požymius jaunuolių nepastebėjo. Apėjus (duomenys neskelbtini) teritoriją jaunuolių taip pat nepastebėjo. Paskambinus pranešėjui, šis nurodė, kad su draugais yra atvykę į Joniškio priėmimo skyrių. Atvykus į Joniškio priėmimo skyrių pareigūnus pasitiko pranešėjas G. U., kuris žodžiu paaiškino, kad su draugais I. R., nepilnamečius E. K., nepilnamete A. Z. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir susitiko tris vaikinus, iš kurių 2 pažinojo – A. S. ir P. G.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vienas A. S. pribėgęs vieną kartą ranka sudavė E. K. ir puolė mušti I. R.. A. Z. bandė išskirti vaikinus ir gavo kelis smūgius į veidą. Grumtynių metu A. S. vieną kartą sudavė į veidą G. U. ir koja spyrė vieną kartą į dešinį šoną, taip sukeldamas G. U. fizinį skausmą. Po konflikto visi trys jaunuoliai pasišalino. Apie 21.30 val. buvo nuvykta pas P. G., kuris nebuvo rastas namuose. Susisiekus telefonu su P. G., šis nurodė, kad yra išvažiavęs ir nežino kada dabar grįš. A. S. (1,62 prom.) sulaikytas ir pristatytas į areštinę. E. K. buvo perduotas mamai, kuri dėl sūnaus patirto fizinio skausmo turėjo pretenzijų. Dėl sveikatos būklės I. R. apklausti galimybės nebuvo, nes nustačius viršutinio žandikaulio lūžį, jis išvežtas į Kauno klinikas (1 t., b. l. 16-17).

2019 m. spalio 28 d. protokolu pranešimu G. U. pranešė apie tai, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jį ir jo draugus sumušė trys iš matymo pažįstami vaikinai (1 t., b. l. 20).

Iš 2019 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie riedlenčių trasos, kur buvo užpulti ir sumušti nukentėjusieji. Tarp riedlenčių trasos ir gimnazijos yra pėsčiųjų takas, išklotas betoninėmis trinkelėmis, ant trinkelių matomos kraujo dėmės (1 t., b. l. 35-39).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, ARHJ-0199 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad G. U., I. R. ir E. K. 2019 m. spalio 28 d., laikotarpiu nuo 21.02 val. iki 22.55 val., nustatytas 0,00 prom. blaivumas (1 t., b. l. 48-51).

Iš 2019 m. gruodžio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. U. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (1 t., b. l. 74-85).

Iš 2020 m. gegužės 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. U. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (1 t., b. l. 86-93).

Iš 2019 m. lapkričio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. R. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (1 t., b. l. 121-131).

Iš 2020 m. vasario 3 d. akistatos tarp nukentėjusiojo I. R. ir kaltinamojo A. S. protokolo matyti, kad akistatos metu I. R. į klausimą – kokius veiksmus 2019 m. spalio 28 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu atliko A. S. – atsakė, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 20.25 val., jis pamatė, kad A. S. sudavė kumščiu draugui E. K. į burną, todėl jis pribėgo prie A. S., su tikslu jį patraukti, nustumti į šoną nuo E. K.. Jis pribėgęs, jį rankomis nustūmė, bei jį nustūmus nuo E. K., A. S. atsisukęs į jį vieną kartą jam kumščiu smogė į veido dešinę pusę. Po suduoto smūgio jam trumpam aptepo sąmonė. Jam keliant rankas ir dengiantis veidą, A. S. dar vieną kartą kumščiu smogė jam į veido dešinę pusę. Tuos du smūgius kumščiu jam tikrai sudavė A. S.. A. S. turėjo galimybę suduoti ir daugiau smūgių, tačiau jis pats jau nematė, nes veidą buvo užsidengęs rankomis, nes juto didelį skausmą, be to, dar buvo suduotas ne vienas smūgis į veido sritį. A. S. su tokiais nukentėjusiojo I. R. parodymais nesutiko, paaiškino, kad jis pirmas E. K. sudavė delnu per veidą, tada prie jo pribėgo I. R. ir norėjo jam smogti ranka, tačiau nepataikė. Tada prie I. R. iš nugaros pribėgo M. P. ir jam smogė kumščiu į veido sritį. Visą tai pamatęs G. U. ėjo link I. R. ir M. P., jis tai pamatęs, G. U. kumščiu smogė į veido sritį. G. U. smogė jam atgal kumščiu į veido sritį, į nosį, po suduoto smūgio jis parvirto ant žemės. Jis besistojantis nuo žemės dar matė, kad I. R., kuris tuo metu klūpėjo, M. P. spyrė į galvos sritį, po spyrio I. R. pradėjo šauktis greitosios. Nukentėjusysis nesutiko su tokiais kaltinamojo A. S. parodymais ir liko prie savų parodymų (1 t., b. l. 134–136).

Iš 2019 m. lapkričio 18 d. Specialisto išvados Nr. G 1614/2019(04) matyti, kad I. R. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje pusėje, daugybiniai veido kaulų lūžiai; I. R. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Joniškio ligoninę 2019 m. spalio 28 d. ir LSMUL Kauno klinikas 2019 m. spalio 29 d. I. R. nustatyti sužalojimai kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiumi; I. R. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiais 2 trauminiais poveikiais; I. R. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 144-145).

Iš 2020 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo I. R. ir kaltinamojo P. G. susirašinėjimas programėlėje „Messenger“ ir jų susirašinėjimas surašytas į protokolą (2 t., b. l. 3-26, 27-30).

Iš 2019 m. gruodžio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. K. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (2 t., b. l. 97-107).

Iš 2019 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas pranešė apie tai, kad 2019 m. spalio 29 d., 10.15 val., tarnybiniame kabinete, siekiant išaiškinti viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybes, nepilnametė nukentėjusioji A. Z., dalyvaujant atstovui pagal įstatymą K. Z., pokalbio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 17 val., iš namų išvažiavo kartu su draugu I. R. į Skakų kaimą, kur susitikus su klasioku E. K. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), žaisti mobiliajame telefone žaidimą, t. y. gaudyti „pokemonus“. (duomenys neskelbtini) dar sutiko draugą G. U.. Einant (duomenys neskelbtini) takeliu link rampų, apie 20.20 val., sutiko buvusį klasiokės draugą A. S.. Su A. S. buvo P. G. ir dar vienas jai nepažįstamas jaunuolis apie 1,80 m ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais sportiniais rūbais. Ji jo neatpažintų. A. S. pradėjo kalbėtis su I. R., o po to E. K. pradėjo klausti ar jis ne L. E. atsakius, kad jis ne L., o yra E., A. S. su P. G. ir nepažįstamu jaunuoliu pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) galo. Netrukus, nueidamas A. S. pasakė E., kad jis jam nepatinka, ir staiga pribėgęs su P. G. ir nepažįstamu jaunuoliu puolė mušti E. K.. Kadangi buvo tamsu ir takelis tik vietomis apšviestas žibintais, ji tiksliai neįsidėmėjo, kuris iš jaunuolių ir kur sudavė E. K.. I. R. puolė ginti E. K., kuris atitraukė P. G. ir nepažįstamą jaunuolį. Kadangi P. G. su savo draugu pradėjo grumtis su I. R., ji nuo I. R. atitraukė pačiupusi už rūbų iš nugaros nepažįstamą jaunuolį, su kuriuo ji pargriuvo ant žolės. Jai jaunuolis pargriuvusiai ant žemės kažkuria alkūne sudavė vieną kartą į dešinio peties ir kaklo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Netrukus jaunuolis atsistojęs pabėgo. Jai atsistojus, pamatė, kad stovi sumuštas kruvinu veidu I. R., E. K. buvo pabėgęs. G. U. I. automobiliu nuvežė ją ir sumuštą I. R. į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių. I. R. jai pasakojo, kad jį sumušė P. G. su kartu buvusiu jai nepažįstamu jaunuoliu. Pokalbio metu nepilnametė nukentėjusioji A. Z. paaiškino, kad jai turtinė žala nepadaryta, o tik sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 147).

Iš 2019 m. lapkričio 20 d. Specialisto išvados Nr. G 1627/2019(04) matyti, kad E. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2019 m. spalio 31 d. nustatytas abiejų kelių sumušimas ir LSMUL Kauno klinikose 2019 m. lapkričio 5 d. nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas sužalojimais nevertinami, nes diagnozės yra pagrįsto subjektyvia skausmine simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (2 t., b. l. 123-124).

Iš 2019 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. Z. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje (2 t., b. l. 191-192; 3 t., b. l. 1-9).

Iš 2019 m. lapkričio 29 d. Specialisto išvados Nr. G 1665/2019(04) matyti, kad A. Z. kūne sužalojimų nėra, gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuotą jokių objektyvių kūno sužalojimų žymių (3 t., b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2019 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis P. G. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino įvykio vietoje (3 t., b. l. 154-165).

Iš 2019 m. gruodžio 12 d. akistatos tarp nukentėjusiosios A. Z. ir kaltinamojo P. G. protokolo matyti, kad A. Z. paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 20.25 val., ji buvo 6-7 žingsniai nuo I. R., kai pamatė, kad prie I. R. priėjo iš nugaros P. G. su M. P., kur P. G. stovėjo iš kairės I. R., o M. P. iš dešinės I. R.. Ji stovėdama pamatė, kaip rankomis tiek M. P., tiek P. G. smūgiuoja I. R. į veido sritį iki pečių. Matė ir girdėjo ne mažiau trijų smūgių suduotų I. R.. I. R. po smūgių pasilenkė, priklupęs, bei rankomis užsiėmė už galvos. Kuris pirmas smūgiuoja, ar tai M. P., ar tai P. G., bei kuris kiek smūgių sudavė, ji nematė. Ji norėdama, kad kuo mažiau sumuštų I. R., nusitempė į šalį M. P., o P. G. liko vienas prie I. R.. Ji daugiau nematė, kad dar P. G. suduotų smūgių I. R.. Su tokiais nukentėjusiosios parodymais kaltinamasis P. G. nesutiko, paaiškino, kad jis buvo per du metrus nuo I. R. ir M. P. žodžiu liepė baigti mušti I. R., nes M. P. kumščiu vieną kartą trenkė I. R. į veido sritį, po to, ne mažiau kaip vieną kartą trenkė iš alkūnės I. R. į veido sritį. I. R. jau buvo užsiėmęs rankomis už veido iki suduodant pirmą smūgį M. P., kadangi I. R. buvo trenkęs A. S. ne mažiau vieną smūgį į veido sritį. I. R. gavo smūgį iš A. S., nes jis gynė Emilį nuo A. S.. Jis jokių smūgių I. R. nesudavė. Matė, kai M. P. išsiskyręs su A. Z., priėjęs prie I. R. vieną kartą spyrė I. R., kur pataikė, nepastebėjo. Nukentėjusioji A. Z. ir kaltinamasis P. G. liko prie savo duotų parodymų (3 t., b. l. 178-180).

Iš 2019 m. gruodžio 16 d. akistatos tarp nukentėjusiojo G. U. ir kaltinamojo P. G. protokolo matyti, kad G. U. paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d. pirmiausia A. S. susimušė su E. K.. Tada, būdamas netoliese, I. R. trenkė kumščiu į šoną A. S., o A. S. atgal trenkė kumščiu I. R. į veido sritį. Tuomet I. R. vėl atgal trenkė kumščiu A. S. į veido sritį. A. S. taip pat trenkė I. R. atgal, tik nežino ar pataikė. Tada iš nugaros I. R. iš dešiniojo šono greitu žingsniu priėjo P. G. ir M. P., kurie abu kumščiais po vieną smūgį trenkė I. R. į veido sritį. Kuris stovėjo I. R. dešinėje, jis neįsidėmėjo. Po suduotų P. G. ir M. P. smūgių I. R., stovintis A. S. priešais I. R. kumščiu smogė ne mažiau dviejų smūgių I. R. į veido sritį. Po suduotų smūgių I. R. susiėmė už veido, po to, dar po vieną smūgį kumščiu smogė P. G. ir M. P. į veido sritį. P. G. po to pradėjo šaukti „baigiam“. Su tokiais nukentėjusiojo G. U. parodymais kaltinamasis P. G. nesutiko ir paaiškino, kad pirmus smūgius I. R. kumščiu į veidą sudavė A. S., po to, kai I. R. pataikė kumščiu A. S. į šoną, dėl to, kad A. S. mušė vaiką. I. R. nuo A. S. smūgio užsiėmė rankomis už veido, po to, priėjo M. P. ir stipriai ne mažiau dviejų smūgių trenkė I. R. į veido sritį. Tada jis priėjo prie M. P. ir rankomis laikydamas krūtinės srityje, liepė M. P. ramintis ir neleido mušti I. R.. Tačiau M. P. pro jį koja vieną kartą spyrė I. R., tačiau nematė ar pataikė. Matė, kaip iš A. Z. ištrūkęs M. P. pribėgo prie I. R. ir vieną kartą spyrė I. R.. Nukentėjusysis G. U. ir kaltinamasis P. G. liko prie savo duotų parodymų (3 t., b. l. 189-190).

Iš 2019 m. gruodžio 31 d. akistatos tarp kaltinamųjų P. G. ir M. P. protokolo matyti, kad P. G. paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 20.25 val. pirmiausia I. R. atžvilgiu veiksmus atliko A. S., o po to, nežino dėl kokios priežasties, įsikišo M. P., t. y. jis priėjo prie I. R. iš nugaros, vieną kartą rankos plaštaka smūgiavo I. R. į galvos sritį, tačiau, ar jis norėjo I. R. pačiupti, ar trenkti, bei ar pataikė, jis nepastebėjo, nes stovėjo šone. Po to, vieną kartą M. P. smūgiavo iš alkūnės I. R. į veido sritį. Po šio smūgio I. R. parkrito ant žemės. Jis priėjo prie M. P. ir sakė „Nebesvaik, ką čia darai“, bei rankomis ištiesęs nebeleido mušti I. R.. Netrukus ant M. P. užšoko A. Z., su kuria jis pargriuvo ant žemės. Po to, jis nuėjo prie A. S.. Netrukus M. P. atsistojęs ir priėjęs prie I. R., kuris bandė stotis, spyrė vieną kartą koja I. R. į galvos sritį. I. R. nuo smūgio sucypė ir pabėgęs apie 10 m link „Aušros“ mokyklos šaukėsi greitosios pagalbos. Jis I. R. jokių smūgių nesudavė. M. P. su tokiais P. G. parodymais sutiko iš dalis ir paaiškino, kad jis pribėgęs prie I. R. iškart vieną kartą dešinės rankos alkūne stovėdamas trenkė I. R. iš nugaros į galvos sritį, kur tiksliai pataikė, nepamena. Jis iš plaštakos, kaip nurodė P. G., netrenkė I. R.. Jis neprisimena, ar prie jo priėjo P. G. bei ar jis, sakydamas bei rankomis užstodamas nebeleido jam mušti I. R.. Jis puolė I. R., nes pastarasis konfliktavo su A. S. ir jis norėjo apginti A. S.. Ant jo buvo užšokusi P. G. nurodyta mergina, su kuria buvo pargriuvęs ant žemės ir muistėsi, kad ji nuo jo atkibtų ir galėjo merginai kur nors kliudyti. Po to, jis neprisimena ką darė, todėl jis nežino ar I. R. spyrė, ar ne, kaip nurodė P. G.. Bei neprisimena, ar dar kokius smūgius sudavė I. R.. M. P. nurodė, kad nematė, kad P. G. kokius nors smūgius suduotų I. R. (4 t., b. l. 1-3).

Iš 2020 m. vasario 4 d. akistatos tarp kaltinamųjų P. G. ir A. S. protokolo matyti, kad P. G. paaiškino, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 20.25 val., A. S. sukonfliktavo su E. K., tai pamatęs I. R. priėjo prie A. S. iš nugaros pusės ir užsimojo kumščiu smogti, tačiau ar kur pataikė A. S., ji nematė. Matė, kad A. S., atsisukęs į I. R., užsimojo kumščiu jam smogti, tačiau ar pataikė, jis tikrai nebeprisimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Tai pamatęs, M. P. pribėgęs prie I. R., pastarajam alkūne smogė į veido sritį. A. S. su I. R. tarpusavyje apsikumščiavo, tačiau ar vienas kitam sudavė smūgius, jis negali pasakyti, nes nebeprisimena. Su tokiais kaltinamojo P. G. parodymais A. S. sutiko iš dalies ir paaiškino, kad P. G. sakė tiesą, išskyrus tą vietą, kad jis smogė I. R., jis tikrai I. R., kai pastarasis jam smogė, atgal smūgio nedavė ir su juo nesikumščiavo. P. G. nurodė, kad matė, kaip A. S. smūgius sudavė G. U. bei A. S. iš nosies bėgo kraujas. A. S. nematė, kad P. G. būtų sudavęs kokį smūgį I. R. (4 t., b. l. 10-11).

Iš 2020 m. birželio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrių centro Specialisto išvados matyti, kad buvo atliktas P. G. psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą ir jam buvo užduoti šie klausimai: 1. Ar tu ranka smogei tam vaikinui į veidą tą 2019 m. spalio vakarą? 2. Ar tu spardei tą vaikiną tą vakarą? 3. Ar tu mušei tą vaikiną tame (duomenys neskelbtini)? Į visus kaltinamajam P. G. užduotus klausimus jis atsakė „Ne“. Atlikus šį tyrimą buvo gauta neigiama išvada – UZCT testo metu P. G. į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą (4 t., b. l. 21-24).

Iš šlapimo tyrimo (dėl narkotinių medžiagų) matyti, kad 2019 m. spalio 28 d. 22.10 val. atlikus A. S. šlapimo tyrimą jame rastas teigiamas marihuana (THC) atsakymas (4 t., b. l. 60).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, ARKB-0090 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. spalio 28 d., 21.56 val. A. S. nustatytas 1,62 prom. girtumas (4 t., b. l. 66-69).

Iš 2019 m. lapkričio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. S. įvykio vietoje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 100-108).

Iš 2020 m. vasario 10 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis M. P. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Xiomi mi A3“ su Tele 2 SIM kortele (4 t., b. l. 182).

Iš 2020 m. vasario 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kaltinamojo M. P. pateiktas mobilaus ryšio telefonas su jame esančiu susirašinėjimu tarp M. P. ir I. R.. Iš susirašinėjimo matyti, kad M. P. atsiprašo nukentėjusiojo I. R. už tai, kad trenkė. I. R. teigia, kad M. P. pirmas pradėjo konfliktą, pirmas užsipuolė. M. P. ginasi, kad ne jis, o A. S. kažkam sudavė, o tada jis sudavė I. R.. I. R. rašo, kad M. P. pirmas atbėgo nuo rampos ir sudavė jo draugui, tada atbėgo I. R. ir trenkė M. P. į nugarą, kad pasitrauktų, tada I. R. dengėsi veidą, tik patraukęs rankas nuo veido gavo labai stiprų smūgį, o kai jis nugriuvo M. P. pabėgo (4 t., b. l. 185-186).

Iš 2020 m. vasario 11 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis P. G. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „LG K40“ (4 t., b. l. 190).

Iš 2020 m. vasario 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kaltinamojo P. G. pateiktas mobilaus ryšio telefonas su jame esančiu 2020 m. spalio 29 d. vykusiu susirašinėjimu tarp P. G. ir I. R.. Iš susirašinėjimo matyti, kad P. G. aiškina I. R., kad jis į (duomenys neskelbtini) atėjo susitikti su A. S. ir P. P. išsiaiškinti dėl išdaužto lango, kad pastarieji be jokių priežasčių prikibo prie I. R. draugų kompanijos, kad P. G. šone stovėjo ir bandė juos skirti. P. G. parašė, kad smūgius sudavė A. S. ir jo draugas (M. P.). I. R. rašo, kad matė, kaip kažkas iš P. G. kompanijos lindo prie jauniausio draugo, todėl jis bėgo stumti į šoną, tada pamatė, kaip jam iš nugaros kažkas atbėgo ir sumušė jį, visi subėgo ir sumušė jį (4 t., b. l. 193-194).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo kitą asmenį dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013).??? ???

Kaltinamasis P. G. kategoriškai neigia savo kaltę padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teigia visą konfliktą stebėjęs tik iš šalies, bandęs kitus kaltinamuosius M. P. ir A. S. nuraminti, kad jie baigtų nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau tokių kaltinamojo P. G. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, todėl tokius kaltinamojo P. G. parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo P. G. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, patvirtina:

Žemesnės instancijos teismas

- nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad nukentėjusiajam I. R. nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K., ji pamatė, kaip nukentėjusiajam I. R. iš už nugaros atbėga kaltinamieji P. G. ir M. P.. P. G. I. R. pribėgo iš kairės pusės, o M. P. iš dešinės pusės, ir ji pamatė P. G. ir M. P. smūgius I. R. pusėn. Ji matė tris realius smūgius kumščiais, kuriuos P. G. ir M. P. sudavė I. R., kuris tuo metu buvo priklaupęs ir užsidengęs veidą, lyg gintųsi. Matė, kad kaltinamasis P. G. sudavė į veidą nukentėjusiajam I. R.. Tokius savo parodymus nukentėjusioji A. Z. patvirtino teisiamajame posėdyje, liudytojo apklausos metu, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, akistatų su kaltinamaisiais P. G. ir A. S. metu;

- nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo G. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad nukentėjusiajam I. R. nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K., iš nugaros pribėgę kaltinamieji P. G. ir M. P. po du smūgius sudavė nukentėjusiajam I. R. į veido sritį. Tokius savo parodymus nukentėjusysis G. U. patvirtino teisiamajame posėdyje, liudytojo apklausų metu, parodymų patvirtinimo vietoje metu, akistatų su kaltinamaisiais P. G. ir A. S. metu;

- nukentėjusiojo I. R. parodymai, kad jam nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K. ir iš A. S. gavus du smūgius į veido sritį, jis išgirdo dviejų žmonių bėgimą link jo, tai buvo kaltinamieji P. G. ir M. P.. Kadangi jis dengėsi veidą nuo smūgių, jo veidas buvo nukreiptas į žemę, tai jis matė tik dviejų žmonių kojas ir siluetus, juto smūgius vieną paskui kitą iš abiejų galvos srities pusių, tiek stiprių smūgių vienas asmuo negalėjo suduoti;

- kaltinamojo A. S. parodymai, kad jis nematė, kaip P. G. sudavė smūgius nukentėjusiajam I. R., tačiau ir negirdėjo žodžių „baikit“ iš P. G.;

- Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam I. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas;

Žemesnės instancijos teismas

- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrių centro Specialisto išvada, kurio nurodyta, kad buvo atliktas P. G. psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą ir jam buvo užduoti klausimai: 1. Ar tu ranka smogei tam vaikinui į veidą tą 2019 m. spalio vakarą? 2. Ar tu spardei tą vaikiną tą vakarą? 3. Ar tu mušei tą vaikiną tame (duomenys neskelbtini)? Į visus kaltinamajam P. G. užduotus klausimus jis atsakė „Ne“. Atlikus šį tyrimą buvo gauta neigiama išvada – UZCT testo metu P. G. į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą;

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad tuoj po įvykio telefonu buvo susisiekta su P. G., kuris paaiškino, kad yra išvykęs ir neaišku, kada grįš. Tai tik patvirtina, kad kaltinamasis P. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o policijos pareigūnams neprisidavė, galimai, siekdamas susidėlioti savo gynybinę poziciją.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo P. G. nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nukentėjusieji parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamųjų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai patvirtina kaltinamojo P. G. kaltę, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamojo P. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – smogdamas nukentėjusiajam I. R. du smūgius kumščiu į veido sritį ir tuo bendrai su kaltinamaisiais M. P. ir A. S. nukentėjusiajam padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis P. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų. Paaiškino, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko tada, kai kažkas iš nukentėjusiųjų kompanijos nusijuokė, tai išgirdęs kaltinamasis A. S. pribėgo prie nukentėjusiojo E. K. ir pastarajam kumščiu trenkė į galvos sritį. Nukentėjusysis I. R. puolė ginti nukentėjusiojo E. K. ir kumščiu trenkė kaltinamajam A. S.. Jis tai pamatęs ir norėdamas apginti draugą A. S., pribėgo prie nukentėjusiojo I. R. ir pastarajam alkūne trenkė į žandą, galėjo I. R. smogti ir dar kartą, nes viskas vyko labai greit ir spontaniškai. Spyrė nukentėjusiajam I. R. į galvos sritį. Į tai, kas vyko aplinkui nekreipė dėmesio, nes buvo susikoncentravęs į nukentėjusįjį I. R.. Jam suduodant smūgius nukentėjusiajam I. R., ant nugaros užšoko nukentėjusioji A. Z., su kuria nukrito ant žemės, bandydamas atsistoti ir besimuistydamas galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajai į dešinę peties ir kaklo sritį ir taip sukelti jai fizinį skausmą.

Tokius kaltinamojo M. P. parodymus ir jo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, taip pat patvirtina:

- nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad nukentėjusiajam I. R. nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K., ji pamatė, kaip nukentėjusiajam I. R. iš už nugaros atbėga kaltinamieji P. G. ir M. P.. P. G. I. R. pribėgo iš kairės pusės, o M. P. iš dešinės pusės, ir ji pamatė P. G. ir M. P. smūgius I. R. pusėn. Ji matė tris realius smūgius kumščiais, kuriuos P. G. ir M. P. sudavė I. R., kuris tuo metu buvo priklaupęs ir užsidengęs veidą, lyg gintųsi. Ji puolė ginti nukentėjusiojo I. R. ir užšoko kaltinamajam M. P. ant nugaros ir taip jį atitraukė nuo nukentėjusiojo. Ji kartu su kaltinamuoju M. P. nugriuvo ant žemės, pastarajam bandant atsistoti, ji ranka sudavė jai į dešinę peties ir kaklo sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Tokius savo parodymus nukentėjusioji A. Z. patvirtino teisiamajame posėdyje, liudytojo apklausos metu, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, akistatų su kaltinamaisiais P. G. ir A. S. metu;

- nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo G. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad nukentėjusiajam I. R. nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K., iš nugaros pribėgę kaltinamieji P. G. ir M. P. po du smūgius sudavė nukentėjusiajam I. R. į veido sritį. Taip pat, jis matė, kaip nukentėjusioji A. Z. užšoko kaltinamajam M. P. ant nugaros, bandydama jį atitraukti nuo nukentėjusiojo I. R., matė, kaip M. P. muistėsi, bandydamas ją nuo savęs numesti, tačiau momento, kaip jie nugriuvo ant žemės ir kaltinamasis M. P. sudavė jai smūgį, jis nematė. Tokius savo parodymus nukentėjusysis G. U. patvirtino teisiamajame posėdyje, liudytojo apklausų metu, parodymų patvirtinimo vietoje metu, akistatų su kaltinamaisiais P. G. ir A. S. metu;

- nukentėjusiojo I. R. parodymai, kad jam nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K. ir iš A. S. gavus du smūgius į veido sritį, jis išgirdo dviejų žmonių bėgimą link jo, tai buvo kaltinamieji P. G. ir M. P.. Kadangi jis dengėsi veidą nuo smūgių, jo veidas buvo nukreiptas į žemę, tai jis matė tik dviejų žmonių kojas ir siluetus, juto smūgius vienas paskui kitą iš abiejų galvos srities pusių, tiek stiprių smūgių vienas asmuo negalėjo suduoti. Atbėgo A. Z. ir patraukė vieną iš kaltinamųjų nuo jo, nežino kokiu būdu patraukė, bet jai pavyko patraukti. Pajuto, kad jo nebemuša, buvo apsvaigęs pakankamai stipriai, bandė atsitiesti nuo žemės ir pamatė žmogaus siluetą, palinkusį prie jo, besitiesdamas pajuto stiprų smūgį tiesiai į burną. Smūgis buvo toks stiprus, kad pajuto kaip visas žandikaulis ir visos veido sritys sutratėjo;

- kaltinamojo P. G. parodymai, kad kaltinamasis M. P. pribėgo prie nukentėjusiojo I. R. ir trenkė smūgį, po kurio I. R. atsijungė. Po to, kai M. P. atsikratė ant nugaros užšokusios nukentėjusiosios A. Z. ir atsistojo nuo žemės, jis koja spyrė I. R.;

- kaltinamojo A. S. parodymai, kad jis matė, kaip M. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam I. R.. Jis stodamasis nuo žemės, po nukentėjusiojo G. U. smūgio, matė, kaip M. P. parklupusiam nukentėjusiajam I. R. spyrė;

- Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam I. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas;

- specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. Z. kūne sužalojimų nėra, gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuotą jokių objektyvių kūno sužalojimų žymių. Nors specialisto išvadoje ir nenustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajai A. Z., tačiau iš pateiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos duomenų akivaizdu, kad nukentėjusiajai A. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo M. P. nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nukentėjusieji parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamųjų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai patvirtina kaltinamojo M. P. kaltę, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamojo M. P. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – smogdamas nukentėjusiajam I. R. du smūgius kumščiu į veido sritį ir vieną kartą koją spirdamas pastarajam į galvos sritį ir tuo bendrai su kaltinamaisiais M. P. ir A. S. nukentėjusiajam I. R. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai A. Z. bandant apginti nukentėjusįjį I. R. ir nutraukti nusikalstamus M. P. veiksmus, suduodamas smūgį nukentėjusiajai į dešinę peties ir kaklo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta sudavęs smūgį nukentėjusiajam E. K., sudavęs smūgius nukentėjusiajam G. U., tačiau neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam I. R., tačiau tokių kaltinamojo A. S. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, todėl tokius kaltinamojo A. S. parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, patvirtina:

Žemesnės instancijos teismas

- nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad kaltinamasis A. S. pribėgo prie nukentėjusiojo E. K. ir kumščiu trenkė pastarajam į galvą. Tokius savo parodymus nukentėjusioji A. Z. patvirtino teisiamajame posėdyje, liudytojo apklausos metu, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, akistatų su kaltinamaisiais P. G. ir A. S. metu;

- nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo G. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad kaltinamasis A. S. trenkė nukentėjusiajam E. K. į veidą. Nukentėjusiajam I. R. nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K., A. S. kumščiu smūgiavo I. R. į galvos sritį. Iš nugaros pribėgus kaltinamiesiems P. G. ir M. P. ir po du smūgius sudavus nukentėjusiajam I. R. į veido sritį, kaltinamasis A. S. dar du kartus trenkė nukentėjusiajam I. R.. Nukentėjusiajam I. R. susmukus ant žemės, A. S. puolė ant jo ir sudavė vieną smūgį į veido sritį (lūpą) ir spyrė iš kojos į šoną. Tokius savo parodymus nukentėjusysis G. U. patvirtino teisiamajame posėdyje, liudytojo apklausų metu, parodymų patvirtinimo vietoje metu, akistatų su kaltinamaisiais P. G. ir A. S. metu;

- nukentėjusiojo I. R. parodymai, kad kaltinamasis A. S. atbėgo ir trenkė E. K. į veido sritį, antro smūgio nematė. Jis puolė ginti E. K. ir nustūmė A. S. nuo E. K.. Jam nustūmus kaltinamąjį A. S. nuo nukentėjusiojo E. K., jis iš A. S. gavo smūgį į veido sritį, jam bandant gintis ir keliant rankas, iš A. S. gavo dar vieną smūgį į galvos sritį. Galėjo ir daugiau smūgių gauti iš A. S., tačiau pats nematė, nes gindamasis ir dengdamasis veidą, jį buvo nukreipęs į žemę;

- kaltinamojo P. G. parodymais, kad nukentėjusiajam E. K. nusijuokus, prie jo pribėgo kaltinamasis A. S. ir trenkė kumščiu į galvos sritį. Nukentėjusiajam stojus gintis E. K. ir sudavus smūgį A. S., pastarasis atgal smogė I. R., jie abu tarpusavyje apsikumščiavo. A. S. su I. R. apsikeitė smūgiais, A. S. du kartus trenkė nukentėjusiajam I. R., pataikė į galvą. Po to, A. S. susimušė su nukentėjusiuoju G. U.;

- kaltinamojo M. P. parodymais, kad konfliktą pradėjo kaltinamasis A. S., kuris sudavė nukentėjusiajam E. K. vieną kartą kumščiu. Vėliau į A. S. neatkreipė dėmesio, nes buvo susikoncentravęs į nukentėjusįjį I. R.;

- specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam I. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas;

- specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2019 m. spalio 31 d. nustatytas abiejų kelių sumušimas ir LSMUL Kauno klinikose 2019 m. lapkričio 5 d. nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas sužalojimais nevertinami, nes diagnozės yra pagrįsto subjektyvia skausmine simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį. Nors specialisto išvadoje ir nenustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajam E. K., tačiau iš pateiktų asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenų akivaizdu, kad nukentėjusiajam E. K. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas išanalizavęs tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nukentėjusieji parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos tarpusavyje, taip pat ir su kaltinamųjų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai patvirtina kaltinamojo A. S. kaltę, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – smogdamas nukentėjusiajam E. K. į veido sritį, tada smogdamas nukentėjusiajam I. R. du smūgius kumščiu į veido sritį, tada dar ne mažiau dviejų kartų smogdamas nukentėjusiajam I. R. į galvos sritį ir tuo bendrai su kaltinamaisiais M. P. ir A. S. nukentėjusiajam I. R. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiesiems E. K. ir G. U. sukeldamas fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloj Nr. 2K-506/2013). (duomenys neskelbtini) yra miesto centre, ši vieta yra atvira, į ją netrukdomai ir iš anksto neįspėję gali patekti bet kokie asmenys. Taigi, šiuo atveju tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji, tiek bet kurie kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi patekti į įvykio vietą. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji P. G., M. P. ir A. S. nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje.

Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad intensyvius smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu atliko visis trys kaltinamieji, nukentėjusiajam į galvos sritį suduodami bent po du smūgius. Kaltinamieji nusikalstamų veiksmų nenutraukė net nukentėjusiajam parklupus ant žemės ir rankomis dengiant veidą, matant, kad iš nukentėjusiojo veido bėga kraujas. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. veiksmų įžūlumą, elementarių visuomenėje priimtų elgesio, etikos taisyklių negerbimą, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą.

Taip pat, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų prasidėjo tuo, kad kaltinamiesiems nueinant garsiai nusijuokė nukentėjusysis E. K., kas nepatiko kaltinamajam A. S., kuris staigiai pribėgęs prie nukentėjusiojo E. K. ranka sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, o nukentėjusiajam I. R. puolus ginti nepilnamečio draugo, jis buvo užpultas ir sumuštas visų trijų kaltinamųjų. Šios aplinkybės patvirtina chuliganiškas kaltinamųjų paskatas, t. y. žmogaus negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, tokiais savo veiksmais kaltinamieji siekė pasirodyti prieš nukentėjusiuosius, pademonstravo niekinamą požiūrį į juos.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamų veikų stadijas – baigtinės, kaltinamojo P. G. asmenybę – laikomas neteistu (3 t., b. l. 103-104), tačiau, 2019 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi P. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (3 t., b. l. 106-110), dėl teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo jam buvo paskirtos papildomos auklėjamojo poveikio priemonės (3 t., b. l. 113), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 114-115), dirbantis, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad P. G. yra jauno ir darbingo amžiaus, turintis šeimą, dirbantis, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinių nusikaltimų įvykdymą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui, paskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turtinės žalos atlyginimą, ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.

Kaltinamajam P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 26-27), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, be to, iš dalies atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, t. y. atlygino dalį žalos Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir dalį turtinės žalos nukentėjusiajam I. R., jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. P., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamų veikų stadijas – baigtinės, kaltinamojo M. P. asmenybę – neteistas (6 t., b. l. 45-46), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (6 t., b. l. 49-51), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (8 t., b. l. 100), Joniškio rajono savivaldybės administracijos Gataučių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (8 t., b. l. 74), nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad M. P. yra jauno ir darbingo amžiaus, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinių nusikaltimų įvykdymą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, paskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turtinės žalos atlyginimą, ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.

Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 91-92), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatyta BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamų veikų stadijas – baigtinės, kaltinamojo A. S. asmenybę – neteistas (4 t., b. l. 52-53), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 54-50), dirbantis (8 t., b. l. 128-129), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 28 d. 21.54 val. (4 t., b. l. 112-113) iki 2019 m. spalio 29 d. 14.03 val., (4 t., b. l. 119), t. y. viena para.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui, paskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turtinės žalos atlyginimą, ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 121-122), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius kaltinamiesiems P. G., M. P. ir A. S. pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų kaltais jų veiksmais padarytą 1313,99 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už išmokėtą ligos išmoką apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu I. R. už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 56-64). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas dokumentais, įrodančiais, jog nukentėjusiajam I. R., kurį bendrais veiksmais sužalojo kaltinamieji P. G., M. P. ir A. S., dėl ko jis buvo nedarbingas, buvo išmokėta 1313,99 Eur dydžio ligos išmoka, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. priteistina 1313,99 Eur suma.

Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa kaltinamiesiems P. G., M. P. ir A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1015,26 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už I. R., E. K. ir A. Z. gydymą (7 t., b. l. 29-38). Vėliau, bylos nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa informavo, kad kaltinamasis M. P. yra atlyginęs 340 Eur žalos, tad neatlyginta žalos dalis yra 675,26 Eur (8 t., b. l. 53, 72, 73). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad kaltinamasis A. S. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiajam E. K., pastarajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 115,74 Eur, kaltinamasis M. P. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiajai A. Z., pastarajai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 16,79 Eur, kaltinamieji P. G., M. P. ir A. S. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu, ko pasėkoje, nukentėjusiajam bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 882,73 Eur, kaltinamasis M. P. Valstybinei ligonių kasai atlygino 340 Eur žalos, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo A. S. priteistina 115,74 Eur suma už E. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, iš kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. solidariai priteistina 882,73 Eur suma už I. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kitoje dalyje ieškinys atmestinas, nes kaltinamasis M. P. Valstybinei ligonių kasai pervesdamas 340 Eur, atlygino žalą už nukentėjusiajai A. Z. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o jo atsakomybė už nukentėjusiajam I. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra solidari kartu su kitais kaltinamaisiais.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis I. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1720,68 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 74-140).

Nukentėjusysis I. R. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl jo atžvilgiu kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų jis patyrė 1720,68 Eur turtinės žalos, kurią sudaro:

1) 522,69 Eur negautų pajamų, kurias būtų gavęs jei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. būtų dirbęs, o nebūtų buvęs laikiname nedarbingume. Šiai reikalaujamai sumai pagrįsti nukentėjusysis I. R. prie savo civilinio ieškinio pridėjo darbo sutartį, patvirtinančią, kad jis iki sužalojimo dirbo Joniškio vartotojų kooperatyve, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, patvirtinančią jo vidutinį mėnesio darbo užmokestį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (ligos pašalpą) už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d.;

2) 501,93 Eur išlaidos kurui, kurias patyrė vykdamas į Kauno klinikas gydytojų apžiūrai ir konsultacijoms, į Druskininkus reabilitacijai, ir 1,80 Eur išlaidų už automobilio stovėjimo paslaugas. Šioms išlaidos pagrįsti nukentėjusysis pateikė kvitus;

3) 435 Eur išlaidos už procedūras reabilitacijos metu UAB „Draugystės sanatorija“, kurios buvo kompensuojamos tik dalinai, pateikė šias išlaidas patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo kvitą;

4) 95,76 Eur išlaidos už pirktus medikamentus bei higienos prekes, pateikė šias išlaidas patvirtinančius kvitus;

5) 50 Eur išlaidos nuskeltų dantų sutvarkymui, pateikė šias išlaidas patvirtinančius kvitus;

6) 113,50 Eur išlaidos maisto produktams, kuriuos turėjo pirkti dėl jam paskirtos minkšto maisto dietos, pateikė šias išlaidas patvirtinančius kvitus.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis I. R. reikalavimą dėl turtinės žalos sumažino iki 1570,68 Eur, nes kaltinamasis M. P. jam pervedė 150 Eur turtinei žalai atlyginti (8 t., b. l. 101).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo I. R. civiliniame ieškinyje pateiktus argumentus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, pateiktus patirtą turtinę žalą patvirtinančius įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiojo I. R. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, solidariai iš kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. priteisiant 1570,68 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis I. R. civiliniame ieškinyje nurodo, kad kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais jam padaryta 15 000 Eur neturtinė žala. I. R. civiliniame ieškinyje nurodo, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, fizines kančias ne tik nusikalstamos veikos metu, bet ir po jos, ilgą laiką, tiesiogines nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol. Nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta nukentėjusiajam artimų žmonių akivaizdoje, kurie matė nukentėjusiojo pažeminimą, dėl ko I. R. iki šiol sunku ir itin nemalonu prisiminti kaltinime nurodytus įvykius, dėl ko nukentėjusysis itin blogai jaučiasi iki šiol. Nei vienas iš kaltinamųjų neiškvietė medikų, nors nukentėjusysis to prašė, nesuteikę ir net nepasiūlę jokios pagalbos pasišalino iš įvykio vietos. Po pirminės apžiūros Joniškio ligoninės priėmimo skyriuje, tolimesniam gydymui I. R. buvo nugabentas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur jam buvo „sušinuoti“ dantys, t. y. per dantų tarpus buvo perverti metalo įtvarai, apatinis ir viršutinis žandikauliai sukabinti gumomis, kad nejudėtų, be to, gydytojas prognozavo būsiant tris operacijas. Nors operacijos ir nebuvo atliktos, tačiau jų laukimas I. R. sukėlė daug streso ir neigiamų emocijų bei minčių. 2019 m. lapkričio 5 d. nepasveikęs I. R. buvo išleistas namo gydytis ambulatoriškai, jam buvo rekomenduota dviejų mėnesių trinto maisto diena. Įtvaras buvo nuimtas tik 2019 m. gruodžio 9 d., pats nuėmimas buvo labai skausmingas. I. R. iki šiol jaučia patinimus, skausmą dešinėje skruosto srityje, valgydamas iki šiol jaučia skausmą, bet koks prisilietimas prie dantų yra skausmingas, todėl iki šiol nukentėjusysis valgo lengvą arba skystą maistą, dantys yra ne vietoje, o tai sukelia sunkumų valant. Neturtinė žala I. R. padaryta dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, dėl patirto skausmo, ilgo gydymosi, nepatogumų gydymosi metu, dėl bendravimo galimybių sumažėjimo. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų padarytą turtinę žalą nukentėjusysis vertina 15 000 Eur. Tokį žalos įvertinimą ir kartu civilinio ieškinio dydį sąlygoja nukentėjusiojo patirtas didelis fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo diagnozuoti daugybiniai veido lūžiai. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jam taikytas tiek stacionarus, tiek ambulatorinis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgai ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad intensyvius smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo I. R. atžvilgiu atliko visis trys kaltinamieji, nukentėjusiajam į galvos sritį suduodami bent po du smūgius. Kaltinamieji nusikalstamų veiksmų nenutraukė net nukentėjusiajam parklupus ant žemės ir rankomis dengiant veidą, matant, kad iš nukentėjusiojo veido bėga kraujas. Neabejotinai nukentėjusiajam konstatuoti daugybiniai veido lūžiai sukėlė nukentėjusiajam daug nepatogumų ir sumažino bendravimo galimybes, nes dėl žandikaulio įtvaro nukentėjusysis negalėjo nei normaliai bendrauti, turėjo valgyti tik minkštą ar skystą maistą, dėl ištinusio veido, kraujosruvų viešumoje traukė aplinkinių dėmesį, dėl ko savo veidą turėjo slėpti po akiniais nuo saulės ir pan. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė didelius fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgius rankomis ir vienas smūgis koja, visi smūgiai buvo nukreipti į nukentėjusiojo galvos sritį, smūgiai nesustojo net ir nukentėjusiajam parkritus ant žemės, dengiantis galvą rankomis), nukentėjusiojo amžių (I. R. buvo 22 metų amžiaus), kaltinamųjų amžių (kaltinamieji P. G. ir M. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, A. S. buvo 21 metų amžiaus) ir nukentėjusiajam I. R. padarytus sužalojimus (daugybiniai veido kaulų lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), jų lokalizaciją (veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo I. R. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 9 000 Eur. Kaltinamieji P. G., M. P., A. S. yra jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo I. R. ir nuskalstamą veiką padariusių asmenų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 9 000 Eur.

Nukentėjusysis E. K. bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 146). Nukentėjusysis ieškinyje nurodo, kad iki šiol yra sukrėstas dėl įvykusių įvykio, kurio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai, didelis išgąstis bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą, išgyvenimai iki šiol jaučiami. Iki šiol E. K. yra neatsigavęs nuo patirto sukrėtimo, išgąsčio, dvasinio bei fizinio skausmo bei nepatogumų. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. K. patikslino, kad jo patirtą neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo A. S..

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis E. K. dėl kaltinamojo A. S. jam sukelto fizinio skausmo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, kas atitinka fizinio skausmo sukėlimą. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo trumpą laiką jautė fizinį skausmą ir šiokius tokius nepatogumus. Nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusysis E. K. nejautė ilgai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis E. K. buvo nepilnametis, kaltinamojo A. S. jam suduoti smūgiai buvo netikėti ir be jokios priežasties. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, kurį laiką buvo pablogėjusi dėl juntamo skausmų, bausmės jausmo.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (A. S. be jokios priežasties, staiga pribėgęs prie nukentėjusiojo E. K., sudavė pastarajam smūgius į veido sritį), nukentėjusiojo amžių (E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis) ir nukentėjusiajam I. R. padarytus sužalojimus (nukentėjusysis skundėsi žandikaulio skausmais), jų lokalizaciją (veido sritis), į tai, kad dėl patirto sužalojimo nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė gana trumpą laiką laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas), (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 145-1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-25/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo E. K. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 500 Eur. Kaltinamasis A. S. yra jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo E. K. ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 500 Eur.

Nukentėjusioji A. Z. bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. priteisti 7,88 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 162-166). Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad dėl visų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, nes buvo užpultas ir sumuštas tiek jos draugas I. R., tiek ir ji pati. Dėl užpuolimo A. Z. patyrė ne tik fizinį skausmą – po smūgių į dešinę peties ir kaklo sritį buvo apsvaigusi galva, kurią skaudėjo keletą savaičių, dėl ko lankėsi pas gydytojus, vartojo išrašytus vaistus. Dėl kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S. neteisėtų veiksmų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką nukentėjusioji patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl patirto išgąsčio tapo jautresnė, negalėjo užmigti naktį. Po užpuolimo mieste jaučiasi nejaukiai, nesaugiai, vakarais jaučia baimę, nerimo jausmą, dėl ūminės stresinės reakcijos tris kartu lankėsi pas gydytoją psichiatrę, vartojo nervus raminančius vaistus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios A. Z., kuri veikos padarymo metu buvo nepilnametė, akivaizdoje buvo be priežasties sumušti du jos draugai – nukentėjusieji E. K. ir I. R., ji pati bandydama nutraukti smurtinio pobūdžio veiksmus prieš draugą I. R., užšoko ant nugaros kaltinamajam M. P. ir bandė jį atitraukti nuo nukentėjusiojo I. R., ko pasekoje kartu su M. P. nukrito ant žemės, o M. P. bandant atsistoti ir muistantis gavo smūgį į dešinę paties ir kaklo sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į tai bei į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad A. Z. patyrė ir juto fizinį skausmą, buvo išsigandusi, sukrėsta, po įvykio kurį laiką buvo sutrikęs jos miegas, juto baimę tamsoje išeiti į lauką. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad visi trys kaltinamieji yra pilnamečiai, dirbantys, jauno amžiaus asmenys, nukentėjusioji A. Z. tik nesenai tapo pilnamete, mokosi. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškiniu reikalaujama 3000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Proceso išlaidos ir kiti klausimai

Nukentėjusiajam I. R. byloje atstovavo advokatė Jolanta Grigaliūnienė. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 punktu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis už advokato pagalbą sumokėjo 2480,50 Eur ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (7 t., b. l. 141-145, 8 t., b. l. 152-160). Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą atstovaujanti advokatė dalyvavo atstovaudama I. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, parengė civilinį ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstas, išlaidos už atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nėra nepagrįstai didelės, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir prašymas tenkintinas, priteisiant 2480,50 Eur iš kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S., lygiomis dalimis po 826,83 Eur, nukentėjusiajam I. R..

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. spalio 4 d. pažymos Nr. (12.35Mr) PT-6721, nukentėjusiajam E. K. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (8 t., b. l. 139). Nukentėjusiajam E. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 622,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama dėl P. G., M. P. ir A. S. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. spalio 5 d. pažymos Nr. (12.35Mr) PT-6796, nukentėjusiajai A. Z. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (8 t., b. l. 170). Nukentėjusiajai A. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 785,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama dėl P. G., M. P. ir A. S. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, šioje byloje Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 157,76 Eur išlaidas už psichologės, kuri dalyvavo apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį E. K., paslaugas (3 t., b. l. 31-32), šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų P. G., M. P. ir A. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobilaus ryšio telefonas „Xiomi Mi A3“, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintas M. P. (4 t., b. l. 188), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotai savininko M. P. nuosavybei;

2) mobilaus ryšio telefonas „LG K40“, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintas P. G. (4 t., b. l. 196), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotai savininko P. G. nuosavybei;

3) 3 (tris) kompaktinės plokštelės su nepilnamečių apklausų įrašais (6 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. G. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti P. G. pareigas:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu P. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. P. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti M. P. pareigas:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 28 d. 21.54 val. iki 2019 m. spalio 29 d. 14.03 val., t. y. vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti A. S. pareigas:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį ir solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. priteisti 1313,99 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trylika eurų 99 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos už išmokėtą ligos išmoką apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu I. R. už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Priteistą žalą sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191630323, buveinės adresas Konstitucijos pr. 12, Vilnius, sąskaitą Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, AB SEB bankas, įmokos kodas 282, nurodant, kad mokama pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus reikalavimą.

Iš dalies tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir iš kaltinamojo A. S. priteisti 115,74 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 74 ct) žalos už nukentėjusiojo E. K. gydymą, solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. priteisti 882,73 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 73 ct) žalos už nukentėjusiojo I. R. gydymą, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteistas sumas pervesti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, a. s. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“, AB.

Nukentėjusiojo I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. 1570,68 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų 68 ct) turtinės žalos ir 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo I. R. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. K. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios A. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. 7,88 Eur (septynis eurus 88 ct) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. Z. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. G., M. P. ir A. S. po 826,83 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 83 ct) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. R..

Priteisti solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. valstybės naudai 622,38 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 38 ct) proceso išlaidų už E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. valstybės naudai 785,20 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 20 ct) proceso išlaidų už A. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti solidariai iš P. G., M. P. ir A. S. 157,76 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 76 ct) proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, buveinės adresas: Aušros al. 19, Šiauliai, įmonės kodas 190521648, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT03 7044 0600 0789 9142, esanti AB SEB banke, už psichologės paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobilaus ryšio telefoną „Xiomi Mi A3“, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotai savininko M. P. nuosavybei;

2) mobilaus ryšio telefoną „LG K40“, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotai savininko P. G. nuosavybei;

3) 3 (tris) kompaktines plokšteles su nepilnamečių apklausų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas