- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2-2608-989/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35902-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- UAB „Ginota“
- Advokatai
- Rokas Rudzinskas, Karolis Žibas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui UAB „Ginota“ dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ginota“ 10 000 Eur skolos, 3600 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5, 25-29).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovas ir ieškovas 2016 m. balandžio 11 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016- 1K1, pagal kurią atsakovas - pardavėjas įsipareigojo notarinės formos pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu (toliau – Pagrindinė sutartis) parduoti, o ieškovas nupirkti nekilnojamąjį turtą – statomą butą daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), B korpuse, buto projektinis Nr. K1, pirmas aukštas, preliminarus plotas 33,21 kv. m. (toliau - Butas). Sutarties 1.1. nustatyta, kad Buto vieno kvadratinio metro kaina buvo 1174,35 Eur, o bendra Buto kaina yra 39 000,00 Eur. Sutarties 1.7. punktas nustato, kad ieškovas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties sudarymo dienos sumoka 10 000,00 Eur avansą į pardavėjo (atsakovo) banko sąskaitą arba perduoda grynais pinigais, kuris sudarant Pagrindę sutartį yra įskaičiuojamas į Sutarties 1.1. punkte nurodytą Buto kainą. Sutartį ieškovas pasirašė daugiau nei prieš 2 metus, ieškovo žiniomis, Sutartyje nurodyto Buto statybos darbai yra seniai baigti, tačiau atsakovas apie šio Buto statybos darbų pabaigą ieškovui nepranešė. Ieškinio pateikimo dieną Pagrindinė sutartis nėra sudaryta. Ieškovo žiniomis, atsakovas surado kitą Buto pirkėją, su kuriuo atsakovas sudarė Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. Ieškovo kaltės ar Sutarties pažeidimo nėra. Kadangi Pagrindinė sutartis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės ir jos sudarymas nėra įmanomas, kadangi Butas buvo parduotas, ieškovas 2018 m. spalio 30 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija reikalaudamas vykdyti Sutarties 4.2. punkto įsipareigojimus ir grąžinti ieškovui jo sumokėtą 10000,00 Eur dydžio įmoką. Atsakovo atstovas, atsiliepdamas į ieškovo pretenziją 2018 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, kad ieškovo teisė pagal Sutartį yra neegzistuojanti ir pagrasino bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jokių konkrečių motyvų atsakovas savo atsakyme nepateikė. Tokia atsakovo pozicija ieškovo atžvilgiu suponuoja, kad atsakovas nesąžiningai vengia vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir gera valia jų neįvykdys. Papildomai, Sutarties 4.4. punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovui laiku negrąžinus avanso, pagal ieškovo pareikalavimą Pardavėjas turi sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad Pardavėjui kilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, pagal Sutartį ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 3 d.(pagal įstatymą 2017 m. balandžio 13 d.), tačiau Pardavėjas iki šios pretenzijos pateikimo dienos nėra grąžinęs nei vieno euro, todėl Pardavėjo mokėtini delspinigiai už vieną pavėluotą dieną sudaro 20 Eur (10000 * 0,2 / 100). Remiantis tuo, kad nuo prievolės grąžinti sumokėtą avansą praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, visi Pardavėjo mokėtini delspinigiai šios pretenzijos pateikimo dieną sudaro 3600 Eur (20 Eur * 180 dienų). Kadangi nuo prievolės grąžinti avansą ir delspinigių skaičiavimo pradžios yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą reikalavimams dėl netesybų, ieškovas prašo priteisti delspinigius tik už 180 dienų laikotarpį, t.y. nuo 2018 m. gegužės 18 d. (imtinai) iki 2018 m. lapkričio 13 d. (imtinai).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ginota“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, ieškovui skirti penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos priteisiant UAB „Ginota“, iš ieškovo L. B. priteisti UAB „Ginota“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 41-44).
Atsakovas nurodė, kad su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas kategoriškai nesutinka. Pirma, ieškovas ieškinyje nutyli, jog ieškovą ir jo valdomas įmones bei atsakovą UAB „Ginota“, jo vadovą A. L. ir jo valdomas įmones dar iki Sutarties sudarymo siejo glaudūs verslo ryšiai. 2016 m. balandžio 1 d. A. L. įsigijo ieškovo valdomos UAB „Conlista“ 40 proc. akcijų. Tą pačią dieną ieškovas L. B. įsigijo atsakovo vadovo A. L. valdomos UAB „AA Baltic Group“ 50 proc. akcijų. Ieškovas vėliau šioje bendrovėje ėjo ir komercijos direktoriaus pareigas. Antra, užsimezgus partnerystės santykiams, vystant ir ateityje ketinant plėsti bendrą veiklą, nukreiptą į abipusių interesų tenkinimą ir pelno siekimą, atsakovo vadovas A. L. ieškovui L. B. pasiūlė investuoti į nekilnojamąjį turtą - įsigyti šioje byloje minimą Butą. Ieškovui sutikus, šalys tuo metu buvusiame atsakovo UAB „Ginota“ ofise, adr. (duomenys neskelbtini) pasirašė Sutartį. Atsakovas neginčija, jog ieškovas Sutarties pagrindu atsakovui sumokėjo 10000 Eur. Tačiau praėjus maždaug savaitės laikotarpiui, ieškovas atsakovo vadovui A. L. pasakė, jog dėl Buto pirkimo apsigalvojo - įvertino savo finansinę situaciją ir nusprendė, kad kol kas nėra finansiškai pajėgus sumokėti Buto kainą ir paprašė nutraukti Sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. A. L. ieškovo prašymui neprieštaravo, juolab, jog Sutarties 5.1. punkte buvo numatyta bet kurios iš šalių teisė per 10 dienų nutraukti sutartį, nesant jos pažeidimo. Esant abipusio pasitikėjimo santykiams, šalių susitarimu jokie rašytiniai susitarimai dėl Sutarties nutraukimo nebuvo pasirašyti. Atsakovas nemanė, jog yra būtina parengti susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir papildomai raštu fiksuoti pinigų perdavimą (grąžinimą) ieškovui, kadangi bendrovė ieškovui dar net nebuvo išrašiusi kasos pajamų orderio 10000 Eur sumai. Ieškovui atsisakius pirkti Butą, t.y. pasibaigus teisiniams santykiams pagal Sutartį, netrukus buvo surastas kitas pirkėjas, o A. L. ir ieškovas toliau vystė savo bendrą veiklą - jų valdomos įmonės įsikūrė bendrame ofise adresu (duomenys neskelbtini), vyko glaudus bendradarbiavimas tiek tarp A. L. ir L. B. atskirai valdomų, tiek tarp jų kartu bendrai valdomų bendrovių. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį dėl pinigų priteisimo pareiškė praėjus dvejiems metams po Sutartyje numatyto termino, iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas į bylą nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kad per šį laikotarpį (išskyrus pretenziją prieš pat ieškinio pareiškimą) būtų kreipęsis į atsakovą su pretenzijomis, jog nesudaroma pagrindinė Buto pirkimo pardavimo sutartis, ar kad nėra grąžinami pinigai. Jeigu, kaip ieškinyje teigia ieškovas, iš tikrųjų daugiau nei du metus nuo jo būtų slepiamos aplinkybės, susijusios su Buto statyba, bent minimaliai apdairus asmuo būtų kėlęs pretenzijas dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar sumokėtų pinigų grąžinimo. 2017 m. balandžio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. GNT-2017-04-05, kuria ieškovas L. B. iš atsakovo UAB „Ginota“ pasiskolino 10000 Eur. Dalį (2000 Eur) šios paskolos ieškovas atsakovui grąžino 2017 m. rugsėjo 21 d, kitos dalies negrąžino, todėl likusi skolos suma buvo priteista (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33620-816/2018). Tik šioje byloje ieškovas iškėlė versiją, jog tai ne jis yra skolingas atsakovui, o atsakovas jam. Ir tik bylą išnagrinėjus, pirmą kartą kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl pinigų pagal Sutartį sumokėjimo.
Teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui UAB „Ginota“ dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo parengti nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. l. 50).
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė dubliką, kuriuo prašė atsiliepimo į ieškinį argumentus atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, ieškinį tenkinti visa apimtimi (e. b. l. 56-60).
Atsiliepimas
Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas nutyli, jog ieškovą ir jo valdomas įmones bei atsakovą UAB „Ginota“, jo vadovą A. L. ir jo valdomas įmones dar iki Sutarties sudarymo siejo glaudūs verslo ryšiai. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės nėra aktualios bylos nagrinėjimui, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl individualaus sandorio neįvykdymo, ne dėl verslo santykių. Atsakovas atsiliepime tvirtina tarp šalių užsimezgus partnerystės santykiams, bendradarbiavimui ir pasitikėjimui. Šios aplinkybės yra neįrodytos, todėl argumentai aukščiau nurodyti teiginiai dėl šalių santykių yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas atsiliepime) nurodė, kad savaitę po Sutarties pasirašymo, ieškovas atsakovo vadovui A. L. pasakė, jog dėl Buto pirkimo apsigalvojo ir paprašė nutraukti Sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Šis atsakovo argumentas yra melagingas, o pati aplinkybė yra neįrodyta jokiais duomenimis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šalių susitarimu jokie rašytiniai susitarimai dėl Sutarties nutraukimo nebuvo pasirašyti. Atsakovas nemanė, jog yra būtina parengti susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir papildomai raštu fiksuoti pinigų perdavimą (grąžinimą) ieškovui, kadangi bendrovė ieškovui dar net nebuvo išrašiusi kasos pajamų orderio 10000 Eur sumai. Esant tokioms aplinkybėms, susitikus UAB „Ginota“ ofise, atsakovas esą grąžino ieškovui jo sumokėtus 10 000 Eur, o Sutarties originalus tiesiog suplėšė. Ieškovas su argumentu nesutinka. Aplinkybė, kad atsakovas grąžino ieškovui pinigus, o sutartį suplėšė yra melagingas. Atsakovas nenurodo, kuriuo metu sutartis buvo nutraukta, kada ieškovui pinigai buvo grąžinti. Aplinkybė, kad atsakovas nesilaikydamas buhalterinės apskaitos neregistravo ieškovo depozito savo finansinėje apskaitoje, taip pat aplinkybė, kad atsakovas neišdavė finansinio dokumento patvirtinančio pinigų iš kasos išmokėjimą ir tai, kad jis sunaikino atsakovo įmonės komercinį dokumentą - neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės pagal Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. atsakovo vadovas priimdamas ieškovo paskolos grąžinimą išrašė pajamų gavimo orderį - ieškovo įmokėtai 2000 Eur sumai, tačiau pinigų iš ieškovo gavimui bei pinigų ieškovui grąžinimui kvitų nerašė, nes „nemanė, jog yra būtina“. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš faktinių bylos aplinkybių ir netiesioginių įrodymų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pinigai buvo grąžinti ir šalys viena kitai pretenzijų dėl prievolių, kylančių iš sutarties neturėjo. Ieškovas su šiuo argumentu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Byloje nėra pateikta atsakovo minimų netiesioginių įrodymų faktams konstatuoti. Savo istoriją atsakovas grindžia prielaidomis ir prasimanymais, kurie nėra tinkama įrodinėjimo priemonė teisme. Atsakovas nenurodė, teisinio pagrindo sukuriančio „pakankamą pagrindą“ panaikinti jo prievolę. Atsakovas atsiliepime nurodė ieškovas net du metus pasibaigus sutarties terminui nesikreipė į atsakovą su pretenzija dėl buto pardavimo sutarties neįvykdymo. Argumentas yra perteklinis ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato 3 metų terminą ieškiniams dėl žalos pareikšti. Termino taikymui nėra keliamos jokios papildomos sąlygos. Nagrinėjamoje byloje ieškinio pateikimo terminas nėra praleistas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalaujama skola neegzistuoja, kadangi jos nėra 2018 m. gegužės 18 d. skolų suderinimo akte. Ieškovo nuomone šis argumentas yra nepagrįstas. Preliminari sutartis, kaip nurodo pats atsakovas, sudaryta atsakovo vadovo pasiūlymu - asmeniškai ieškovui investuoti į perspektyviai pelningą nekilnojamąjį turtą. Ši atsakovo preliminari buto pirkimo pardavimo sudaryta sutartis nėra susijusi su bendrai vykdytu verslu. Skolos nebuvimas skolų suderinimo akte nepatvirtina, kad atsakovas įvykdė savo prievolę pagal sutartį. Atsakovas nenurodė teisinio pagrindo, įgalinančio tokią prezumpciją. Ieškovui nėra suprantamas atsakovo argumentas dėl paskolos sutarties. Panašu, kad atsakovas prisidengdamas ta pačia sutarčių suma, 10 000 Eur bando motyvuoti, kad paskolos ir preliminari sutartis yra susiję sandoriai. Tai yra du individualūs sandoriai, kurių sudarymą skiria 1 metai. Pažymėtina, kad atsakovas pagal minimą paskolos sutartį iš ieškovo prisiteisė 8 000 eur sumą (2 000 Eur paskolos ieškovo buvo grąžinti pagal orderį) Vilniaus apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2-33620-816-2018. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdomasis raštas išduotas 2018 m. lapkričio 15 d., į ieškovo turtą antstolis yra nukreipęs išieškojimą. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo sudaryta preliminari pirkimo pardavimo sutartis yra individuali prievolė, nesusijusi su atsakovo nurodyta paskolos sutartimi.
Atsakovas teismui pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti (e. b. l. 63-66).
Atsakovas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016-1K1 nutraukimo, kuriame būtų užfiksuotas ir Sutarties pagrindu ieškovo sumokėtų pinigų grąžinimo faktas. Įvertinus ieškovo dublike pateiktus atsikirtimus į atsiliepimą, matyti, jog pateikti argumentai yra nenuoseklūs prieštaringi ir formalūs. Ieškovas procesiniame dokumente nepateikia jokio nuoseklaus paaiškinimo dėl tarp šalių susiklosčiusių tikrųjų faktinių aplinkybių, o apsiriboja deklaratyviais ir dažnu atveju prieštaringais teiginiais, komentuojant atskirus atsiliepimo motyvus, tačiau ignoruojant jų visumą. Ieškovas dublike nurodė, kad aptariama aplinkybė neįrodyta, tačiau vėliau, prieštaraudamas pats sau, patvirtina, jog dirbo tame pačiame biure, t.y. atsakovo nurodyta aplinkybė nėra paneigta. Pagal ieškovo dublike nurodytus argumentus nėra logiškai paaiškinama, kodėl ieškovas, laikydamas, jog atsakovas pažeidė Sutartį, niekada nesikreipė į atsakovą nei dėl pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nei dėl pinigų grąžinimo, o kaip nurodyta aukščiau net nenurodė tokios prievolės egzistavimo skolų suderinimo akte. Be to, kaip nurodyta atsiliepime, 2017 m. balandžio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. GNT-2017-04-05, kuria ieškovas L. B. iš atsakovo UAB „Ginota“ pasiskolino 10000 Eur. Ieškovas įvykdė dalinį skolos grąžinimą. Akivaizdu, jog ieškovui laikant, kad atsakovas turi prievolę grąžinti 10000 Eur, visų pirma būtų ėmęsis skolos išreikalavimo veiksmų, o ne prisiimtų atskirą įsipareigojimą. Ieškovas savo reikalavimą grindžia iš esmės vienu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu byloje neginčijamą aplinkybę, jog ieškovas atsakovui Sutarties pagrindu sumokėjo 10000 Eur, tačiau jokių įrodymų, jog realiai siekė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, jog atsakovui reiškė pretenzijas dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar pretenzijas dėl sumokėtų pinigų grąžinimo byloje nepateikia. Be to, teismui sprendus, jog ieškovo pagrindinis reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, papildomai pasisakytina dėl išvestinio reikalavimo delspinigių priteisimo nepagrįstumo. Ieškovas teismo prašo Sutarties pagrindu priteisti 0,2 proc dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, iš viso 3600 Eur. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių kaltę dėl neįvykdytos prievolės, sutartinių netesybų dydis tiek procentine išraiška 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (arba 73 proc. per metus), tiek galutine jų suma yra neprotingai didelės, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mažintinos.
Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįstą ieškovą ir A. L.. A. L. pažįsta šešis metus, L. B. – iki metų. Ieškovą pažįstą nuo 2014 m. vasaros pabaigos. Su ieškovu pažįstami per A. L., pamatė pirmą kartą ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, tuo metu buvo ieškovo ir atsakovo planai kartu dirbti. Kalbėjo su A., kad yra neblogas žmogus L., su kuriuo galėtų kartu dirbti. A. L. pažįsta kai baigė mokslus, susirado santechniko darbą. A. L. buvo įmonės direktorius ir tuo metu priėmė liudytoją į darbą ((duomenys neskelbtini)). Kurį laiko ten dirbo, A. L. buvo direktorius, laikui bėgant sugalvojo, kad reikia dirbti sau. A. L. atsidarė įmonę, o liudytojas tapo (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo UAB „Ginota“. Šiuo metu liudytojas dirba savo įmonėje (duomenys neskelbtini). Su A. L. nebesieja darbo santykiai nuo 2016 m. Išėjo iš įmonės, bet bendradarbiauja su UAB „Ginota“. Dėl ginčo dalyko nurodė, kad žino, jog yra daugiau ginčų. Prisimena, kad kai pirmą kartą pamatė ieškovą, ginčo šalys kažką pasirašė. Liudytojo teigimu, tai galėjo būti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Pačios sutarties liudytojas nematė, tik pamatė, kad naujas žmogus, pasisveikino ir tiek. Liudytojas paklausė A. L., kokius dokumentus pasirašinėja, nes buvo svarbus dalykas, dirbo barteriu, automatiškai gaus pinigų, kas svarbu. A. L. ir ieškovo sutartis galėjo būti pasirašyta 2016 metais apie pavasarį. Sutartis pasirašyta (duomenys neskelbtini), UAB „Ginota“ ofise. Liudytojas suprato, kad šalys pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ką tiksliai kalbėjo, neatsimena. Kai paklausė liudytojas A. L., jam buvo pasakyta, kad butą planuoja pirkti ieškovas. Liudytojas matė, kad ginčo šalys dėjo parašus, tačiau buvo labiau susitelkęs į darbus. Nepastebėjo, kad būtų kas perduota sutarties pasirašymo metu. Pinigų perdavimo priėmimo fakto nematė. Tuo metu ieškovą pamatė pirmą kartą. Prisimena, kad ieškovas nepirko buto, atsakovas pardavė kitiems. Po geros savaitės tą sužinojo. Buvo atvykęs ieškovas pas atsakovą ir (duomenys neskelbtini), ofise, tuos dokumentus (sutartį) suplėšė. Matė, kad suplėšė ir išmetė į šiukšliadėžę. Liudytojas dirbo, šalių pokalbio negirdėjo, pinigų grąžinimo nematė.
Teismo posėdžio metu ieškovas L. B. ir jo atstovas advokatas Rokas Rudzinskas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Ginota“ direktorius A. L. ir atstovas advokatas Karolis Žibas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Ginota“, atstovaujama A. L., ir L. B. 2016 m. balandžio 11 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016-1 (toliau – Sutartis arba preliminari sutartis), pagal kurios 1.7 punktą atsakovas gavo iš ieškovo 10 000 Eur grynais (e. b. I tomas, l. 8-10). Likusią kainos dalį 29 000 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., pervesdamas pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą banke arba grynais pinigais (Sutarties 1.8 punktas). Šalys susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo pardavėjo pranešimo apie baigtus darbus šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), sumokėta avanso suma atitenka pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (Sutarties 4.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 2 dienas nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 1.7 punkte avansą (Sutarties 4.2 punktas).
Ieškovas 2018 m. spalio 30 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti pagal 2016 m. balandžio preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016-1 sumokėtą 10 000 Eur dydžio avansą (e. b. I tomas, l. 15-17). Atsakovas 2018 m. lapkričio 6 d. atsakymu nurodė, kad pretenzijoje nurodomas reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir neteisėtas (e. b. I tomas, l. 19).
Atsakovas teigė, kad ieškovui 10 000 Eur yra grąžinęs, tačiau neturi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nes grąžinus nurodytą 10 000 Eur sumą, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį suplėšė. Taip pat atsakovas teigė, kad jo nesutikimą su ieškiniu pagrindžia 2018 m. gegužės 18 d. skolos suderinimo aktas (e. b. I tomas, l. 49), kuriame derinant ginčo šalių skolas, ieškovo reikalaujamas grąžinti avansas nebuvo nurodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 11 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas (UAB „Ginota“) įsipareigojo notarinės formos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o pirkėjas (L. B.) už šioje sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka, terminas ir sąlygomis nupirkti nekilnojamąjį turtą – statomą butą daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), B korpuse (2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20161K1 1 punktas). Šalys 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20161K1 1.7 punktu susitarė, kad pirkėjas (L. B.) ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo dienos, sumokės Pardavėjui (UAB „Ginota“) 10 000 Eur perkamo Turto kainos dydžio avansą į AB „SEB“ banlp sąskaitą (duomenys neskelbtini) arba perduoda grynais, kuris sudarant pagrindinę sutartį yra įskaičiuojamas į sutarties 1.1 punkte nurodytą Turto kainą. UAB „Ginota“ atstovas A. L. 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016-1K1 1.7 punkte ranka užrašė ir pasirašė, kad 10 000 Eur gavo (e. b. I tomas, l. 8). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20161K1 sudarymo dieną ieškovas L. B. atsakovui UAB „Ginota“ atstovui A. L. perdavė 10 000 Eur (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 187 straipsnis).
Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Šalys skirtingai aiškino aplinkybes dėl sutarties sudarymo ir nutraukimo vietos: ieškovas teigė, kad Sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), atsakovas teigė, kad Sutartis buvo sudaryta UAB „Ginota“ buveinėje (duomenys neskelbtini), ir po kelių dienų ten pat nutraukta (suplėšyta, grąžinant ieškovui į rankas 10 000 Eur avansą).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalys skirtingai aiškina sutartį ir neįmanoma nustatyti šalių ketinimų taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20161K1 4.2 punktą, šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte nustatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), sumokėta avanso suma atiteks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirti minimalių nuostolių atlyginimas. Pagal 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20161K1 4.2 punktą šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai Pardavėjas per 2 dienas nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 1.7 punkte avansą.
Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad avanso paskirtis buvo užtikrinti 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą. Vadinasi, nustačius faktą, kad avanso suma šalys siekė ne tik šios sumos įskaitymo į galutinę Buto kainą, tačiau taip pat užtikrinti atsakomybę už Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, spręstinas klausimas dėl ieškovo reikalavimo grąžinti avansą pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009).
Taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2016 m. balandžio 11 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2016-1K1 aptartas Butas daugiabučiame gyvenamajame, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), B korpuse, projektinis buto Nr. K1 nebuvo parduotas ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, nes jis buvo parduotas kitam subjektui. Ginčo šalys vienodai nurodė, kad Butas buvo parduotas kitam subjektui 2016 m. rudenį (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 187 straipsnis).
Ieškovas viena vertus teigė, kad 2016 m. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo veiksmų (kaltės): atsakovas neinformavo apie statybos užbaigimą (Sutarties 2.1 punktas) ir galiausiai Butą pardavė kitam subjektui. Kita vertus, teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad tiesiog Sutarčiai neįvykus, atsakovas be pagrindo laiko ieškovo pinigus (avansą), kuriuos turi grąžinti. Atsakovas teigė, kad Sutartis tarp šalių buvo nutraukta ieškovui informavus atsakovą po maždaug savaitės nuo sutarties sudarymo, kad ieškovas neturi finansinių galimybių vykdyti 2016 m. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016-1K1 ir šalims maždaug po savaitės susitikus Sutartis buvo suplėšyta, o 10 000 Eur avansas ieškovui grąžintas, todėl atsakovas pardavė Butą kitam subjektui.
Byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatytas faktas, kad sudarant 2016 m. balandžio 11 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016-1K1 ieškovas atsakovui UAB „Ginota“, atstovui A. L. perdavė 10 000 Eur grynais. UAB „Ginota“, atstovaujama A. L., raštu patvirtino, kad pinigus gavo (e. b. I tomas, l. 8). Tarp šalių ginčo nekilo dėl to, kad Sutartis nebuvo įvykdyta ir Butas buvo parduotas kitam subjektui, nepasibaigus sutarties 1.8 punkte nustatytam terminui iki 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovui sumokėti likusią kainos dalį – 29 000 Eur. Nustatyta, kad Sutarčiai neįvykus, 10 000 Eur avansas ieškovui nebuvo grąžintas. Atsakovas, įrodinėdamas 10 000 Eur avanso grąžinimą ieškovui, teigė, kad grąžinimo neįtvirtino rašytine forma, nors gavimą buvo patvirtinęs raštu pačioje 2016 m. balandžio 11 d. preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovas teigė, kad 2016 m. balandžio 11 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį suplėšė, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas pateikė apžiūrai šios Sutarties originalą (CPK 177 straipsnis). Atsakovas teigė, nežinantis, iš kur ši Sutartis yra išlikusi, kėlė versiją dėl savo parašo netikrumo, tačiau šios Sutarties neginčijo, neįrodinėjo savo parašo netikrumo, neprašė skirti ekspertizės, nors procese buvo atstovaujamas advokato (CPK 184 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad byloje yra pagrįstas faktas, jog ieškovas 2016 m. balandžio 11 d. sudarydamas preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį perdavė atsakovo UAB „Ginota“ atstovui A. L. 10 000 Eur avansą grynais (e. v. I tomas, l. 8). Duomenų, kad atsakovas ieškovui grąžino nurodytą sumą, nėra. Atsakovo argumentai dėl negzistuojančios ir suplėšytos 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016-1K1 yra paneigti ieškovui į teismo posėdį apžiūrai pateikus šios sutarties originalą (CPK 177 straipsnis), atsakovas 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios sutarties galiojimo fakto neginčijo. Atsakovui teigiant, kad 10 000 Eur avansas buvo grąžintas ieškovui, atsakovui tenka pareiga pagrįsti šį teiginį (CPK 178 straipsnis). Atsakovas deklaratyviais teiginiais įrodinėjo, kad 10 000 Eur grąžino ieškovui, tačiau šios aplinkybės nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Teismo apklaustas liudytojas G. P. teigė nematęs nei pinigų perdavimo, nei grąžinimo fakto. Taip pat liudytojas negalėjo patvirtinti tikrai matęs konkrečios 2016 m. balandžio 11 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016-1K1 sudarymo, nei nutraukimo (suplėšymo) faktą. Liudytojas teigė matęs šalis pasirašant kažkokius dokumentus ir galimai suplėšant kažkokius dokumentus, tačiau nepatvirtino konkrečių faktų dėl konkrečios 2016 m. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016-1K1 sudarymo, jos nutraukimo (suplėšymo) ir/ar pinigų perdavimo/grąžinimo. Todėl teismas neturi pagrindo vadovautis šiais liudytojo parodymais, kaip patvirtinančias teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė pinigų grąžinimo fakto.
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Kadangi ginčo suma suma yra 10 000 Eur dydžio, šią aplinkybę atsakovas turėjo įrodinėti rašytiniais įrodymais, be to, atsižvelgtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo, o ne privatus asmuo, todėl atsakovas, įrodinėdamas šią aplinkybę, gali remtis tik rašytiniais dokumentais (Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas iš esmės pripažino, kad 10 000 Eur avansas yra grąžintinas ieškovui, tačiau įrodinėjo, kad jis jau ir yra grąžinęs nurodytą pinigų sumą. Atsakovas neįrodinėjo fakto, kad 2016 m. balandžio 11 d. preliminari pirkimo-pardavimo sutartis neįvyko dėl ieškovo kaltės. Kaip minėta, Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 2 dienas nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 1.7 punkte avansą. Šalys susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo pardavėjo pranešimo apie baigtus darbus šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pagal sutarties 2.1 punktą būtų pranešęs apie statybos darbus ieškovui. Ieškovas pripažino faktą, kad Sutarties 1.8 punkte nurodytos likusios 29 000 Eur sumos nemokėjo, nes žinojo, kad tuo metu Butas jau buvo parduotas kitam subjektui. Atsakovas pripažino faktą, kad Butas buvo parduotas apie 2016 m. rudenį, t.y. iki Sutartyje nurodyto termino ieškovui iki 2016 m. gruodžio 31 d. sumokėti likusią 29 000 Eur kainos dalį. Atsakovas neįrodinėjo ieškovo kaltės, tačiau teigė, kad avansas ieškovui buvo faktiškai grąžintas. Teismo vertinimu, byloje nesant duomenų apie avanso grąžinimo faktą, atsakovas turėtų teisę pasilikti avansą, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovas nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau šios aplinkybės atsakovas neįrodinėjo. Duomenų, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nėra. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai reikalauja, jog atsakovas grąžintų sumokėtą avansą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad 10 000 Eur avanso grąžinimo faktą pagrindžia 2018 m. gegužės 18 d. Skolų suderinimo aktas. Nustatyta, kad šalys 2018 m. gegužės 18 d. skolos suderinimo aktu susitarė dėl turimų skolų sąrašo (e. b. I tomas, l. 49). Atsakovas teigė, kad 2018 m. gegužės 18 d. skolos suderinimo akte nebuvo įtraukta UAB „Ginota“ skola L. B., todėl, atsakovo teigimu, laikytina, kad skolos UAB „Ginota“ L. B. neturi. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sudarant 2016 m. balandžio 11 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį šalys rašytu patvirtino pinigų perdavimo faktą (e. b. I tomas, l. 8). Atsakovo atstovas A. L. patvirtino turintis aukštąjį finansinį išsilavinimą ir ilgametę patirtį statybos verslo srityje. CK 6.165 straipsnio 2 dalis nustato, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Teismas sprendžia, kad tiek preliminarios sutarties sudarymui, tiek jos vykdymui galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (CK 6.165 straipsnio 2 dalis, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, raštu patvirtinęs pinigų gavimo faktą, privalėjo būti apdairus ir protingas atitinkamai (raštu) įformindamas ir pinigų grąžinimo faktą ieškovui taip pat raštu. 2018 m. gegužės 18 d. skolos suderinimo aktas nepatvirtina 10 000 Eur avanso grąžinimo pagal 2016 m. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl laikytina, kad atsakovas nepagrindė 10 000 Eur avanso grąžinimo fakto (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų teisę pasilikti ieškovo jam sumokėtą avansą, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovas nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad esant nesudarytai pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai ir atsakovui pripažįstant faktą, kad ieškovui avansas yra grąžintinas (teigiant, kad jis jau buvo grąžintas), tačiau byloje nesant duomenų apie avanso grąžinimo faktą, taip pat neturint pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę, iš atsakovo UAB „Ginota“ ieškovo naudai yra priteistinas 10 000 Eur avansas (Sutarties 4.1 punktas, CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
Sutarties 4.4 punktas nustatė, kad pardavėjui laiku negrąžinus avanso pagal 4.2 punktą, pagal pirkėjo pareikalavimą jis turi sumokėti 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos.
Kadangi preliminarioji sutartis neįvykdyta ir pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės (Sutarties 2.1, 4.2 punktai), atsakovas neįrodė, kad ieškovas nepagrįstai vengė ar nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl atsakovui, užtikrinusiam šios sąlygos įvykdymą ir jos neįvykdžius iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, tenka atsakomybė preliminariojoje sutartyje aptarta netesybų forma.
Nustatyta, kad ieškovas su pretenzija dėl avanso grąžinimo ir delspinigių sumokėjimo į atsakovą kreipėsi 2018 m. spalio 30 d. (e. b. I tomas, l. 15). Nors atsakovas laikė, kad avanso grąžinimo terminas baigėsi 2017 m. sausio 3 d., ilgą laiką (apie 1 metus ir 9 mėn.) nesiėmė aktyvių ginant savo teises, nors nurodė turintis teisinį išsilavinimą. Be to, teismas, spręsdamas delspinigių mažinimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad ieškovas neįrodinėjo nuostolių patyrimo fakto dėl negrąžintos 10 000 Eur sumos, o ilgą nesikreipimą į atsakovą dėl avanso grąžinimo ir delspinigių sumokėjimo aiškino šalių tarpusavio pasitikėjimu, tuo metu buvusiais gerais santykiais. Spręsdamas dėl delspinigių mažinimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir atsakovas preliminarios sutarties vykdymo aplinkybes grindė tuo metu buvusiais gerais ginčo šalių santykiais.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, priteisino avanso sumą (10 000 Eur), įvertinęs, kad ieškovas neįrodinėjo nuostolių, siekdamas pagrįsti reikalaujamų netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013), o atsakovas, nors prašė mažinti delspinigius, nenurodė, kokia apimtimi jie mažintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013), siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo šalių santykių turinį (buvę verslo partneriai), teismas sprendžia, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, (sudarantys 73 proc. per metus), todėl mažintini 50 proc., kas sudaro 1800 Eur ((10 000 Eur x 0,2 proc./100 x 180 dienų)/2) (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.73 straipsnio 2 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
Ieškinį tenkinant iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis),
Ieškinį tenkinant, atmetamas atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą teismui (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 306 Eur žyminį mokestį (e. b. I tomo l. 21, 30) ir 1 125 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. I tomo l. 7, 20, 78).
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
Įvertinus ieškovo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinio apimtį, dubliką), taip pat į teismo posėdžio trukmę, nagrinėjamų santykių sudėtingumą, ieškovo elgesį procese, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 1125 Eur išlaidų suma, skirta advokato pagalbai apmokėti, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85). Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad pagrindų mažinti jų dydį nėra.
Atsižvelgiant į tai kas, išdėstyta ir į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju iš atsakovo ieškovui priteistina iš viso 1431 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirtos 1,79 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Ginota“, j. a. k. 300615384, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) sumokėto avanso.
Priteisti ieškovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Ginota“, j. a. k. 300615384, 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Eur) delspinigių.
Priteisti ieškovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Ginota“, j. a. k. 300615384, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 800 Eur sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „Ginota“, j. a. k. 300615384, 1431 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.