Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. L. ir D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. L. ir D. L. ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui, G. B. ir R. B. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

18. Ieškovai 2022 m. gruodžio 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai dokumentai, prašymai, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 251 straipsnis, 257 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujus įrodymus pateikė teismui jau išnagrinėjus bylą iš esmės bei išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovų teikiamus naujus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu ir taikyti restituciją.

22. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

24. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo proceso metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.).

26. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į jas atsižvelgti. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (to paties straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (to paties straipsnio 3 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (to paties straipsnio 4 dalis).

27. Nagrinėjamos bylos atveju antstolis 2021 m. vasario 10 d. patvarkymu dėl turto perkainavimo Nr. 0123/15/01023/S-21-123-1379, atsižvelgdamas į tai, kad nuo ginčo turto vertės nustatymo momento praėjo daugiau kaip 4 metai ir turto vertė rinkoje gali būti pasikeitusi, kartu siekdamas išsklaidyti abejones dėl turto vertės teisingumo, nutarė paskirti ginčo turto pakartotinį vertinimą (ekspertizę), turto vertintoja paskyrė UAB ,,Inreal“.

28. Antstolio 2021 m. gegužės 5 d. patvarkyme dėl turto vertės nustatymo Nr. 0123/15/1023/S- nurodyta, kad turto vertintoja UAB ,,Inreal“ 2021 m. gegužės 5 d. pateikė išvadą Nr. 21/04-184K, kurioje nustatyta ginčo turto vertė 204 000 Eur.

29. Ieškovų nuomone, antstolis netinkamai nustatė ginčo turto vertę. Šią aplinkybę ieškovai grindžia UAB ,,Ober-haus“ 2021 m. liepos 9 d. konsultacija, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vertė 290 000 Eur. Ieškovai, be kita ko, nurodė, kad UAB ,,Inreal“ išvadoje Nr. 21/04-184K nebuvo taikoma laiko pataisa, nebuvo taikoma plotų skirtumo pataisa, neaiškiai parinkti lyginamieji turto pavyzdžiai.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT‑16055‑490/2021 nustatytos prejudicinės aplinkybės dėl 2021 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto įvertinimo išvados Nr. 21/04-184K tinkamo atlikimo yra pagrindas atmesti ieškovų ieškinį.

31. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-16055-490/2021 nustatytais faktais kaip prejudiciniais, nes minėtoje byloje apeliantai rėmėsi argumentais dėl UAB ,,Inreal“ išvados kriterijų neaiškumo, kas iš esmės skiriasi nuo argumentų dėl kriterijų nebuvimo.

32. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,8kad teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, pavyzdžiui, patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

35. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT–16055-490/2021 išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjų G. L. ir D. L. skundus dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų. Teismas civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjo G. L. skundą nutraukė, dalyje pagal pareiškėjos D. L .skundą atmetė. D. L. skundu prašė panaikinti antstolio Mareko Petrovskio patvarkymą dėl turto varžytynių Nr. 209547 paskelbimo, paskirti turto pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir, atlikus pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, turto varžytynes skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos D. L. susipažinti su turto įvertinimo informacija bei pateikti motyvuotus prieštaravimus į ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji kreipėsi į turto vertintoją UAB „Ober-haus“, kuri 2021 m. liepos 9 d. konsultacija pareiškėjams priklausantį turtą įvertino 290 000 Eur, t. y. net 86 000 Eur didesne už ekspertizės akte nurodytą turto vertę.

36. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT–16055-490/2021 nustatė, kad 2021 m. balandžio 21 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė Nr. 21/04-184K buvo atlikta naudojant lyginamąjį metodą, ekspertizės akto trūkumų nekonstatavo, o skundo argumentus dėl kriterijų ekspertizės akte nebuvimo teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius civilinėje byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Teismas pažymėjo, kad atliekant ekspertizę buvo analizuojami vertintojo turimi ir valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre užfiksuoti duomenys per paskutinius 36 mėnesius iki vertinimo datos (duomenys neskelbtini) mieste, įvykusius panašaus turto į vertinamą objektą pardavimo‑pirkimo sandorius. Atlikus palyginamųjų sandorių analizę, darė išvadas, kad rinkoje įvyko panašių objektų pirkimo-pardavimo sandoriai. Taigi, teismas ekspertizės akto turinį įvertino turto vertinimo kriterijų atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui prasme. Teismas pasisakė, jog lyginamieji sandoriai parinkti tinkamai jų turinio prasme, be to įvertino, kad lyginamieji sandoriai parinkti tinkamai jų sudarymo laiko (36 mėnesių iki vertinimo datos) prasme. Teismas nurodė, kad skundo argumentai dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo 290 000 Eur sumai yra neįrodyti, pažymėjo, jog konsultacija negali turėti didesnės įrodomosios galios už ekspertizės aktą.

37. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16055-490/2021. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1971-587/2021, išnagrinėjęs G. L. ir D. L. atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pažymi, kad tiek Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-16055-490/2021 dėl antstolio veiksmų, tiek nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra suinteresuotų asmens prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo motyvai. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-16055-490/2021 patikrino antstolio atliktus procesinius veiksmus ir patvirtino, kad ginčo turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Tai ir sudarė šios bylos įrodinėjimo dalyką. Ieškovai nagrinėjamoje byloje ginčydami turto pardavimo iš varžytynių aktą rėmėsi argumentais, dėl kurių dalies jau buvo pasisakęs Kauno apylinkės teismas – dėl turto vertintojos UAB „Ober-haus“ 2021 m. liepos 9 d. konsultacijoje didesnės nei ekspertizės akte nustatytos ginčo turto vertės, dėl antstolio veiksmų, nustatant ginčo turto vertę, teisėtumo, ekspertizės akto atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams, todėl sprendžiama, kad šiais klausimais abiejų bylų įrodinėjimo dalykas buvo tapatus.

39. Sutiktina su apeliantais, kad nagrinėjamoje byloje jie išplėtė įrodinėjimo apimtį, nurodydami, jog UAB ,,Inreal“ atliktoje ekspertizėje nebuvo taikoma laiko pataisa, nebuvo taikoma plotų skirtumo pataisa, neaiškiai parinkti lyginamieji turto pavyzdžiai.

40. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai savo teises reikšti nesutikimą dėl nustatytos turto vertės turėjo įgyvendinti vykdymo proceso normų nustatytais terminais ir tvarka, laiku teikti argumentus ir (ar) įrodymus dėl nesutikimo su ekspertizės aktu nustatyta ginčo turto verte.

41. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovų argumentus dėl laiko, plotų skirtumo pataisos netaikymo, neaiškiai parinktų lyginamųjų turto pavyzdžių ekspertizės akte ir sprendė, kad jie nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog UAB ,,Ober-haus“ konsultacijoje, pasirinkus kitus palyginamuosius sandorius lyginamuoju metodu gauta didesnė ginčo turto vertė nei UAB ,,Inreal“ išvadoje, neįrodo, kad ekspertizė atlikta pažeidžiant teisės aktus ir ja nustatyta neteisinga turto rinkos vertė.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

43. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB ,,Inreal“ ginčo turto vertinimą atlikęs R. M. nurodė, kad atlikdamas turto vertinimą rėmėsi per 36 mėnesius iki turto vertinimo sudarytais sandoriais, taikė laiko pataisą bei plotų skirtumo pataisą. Pažymėjo, kad vertindamas turtą lyginamuoju metodu, pasirinko tris pavyzdžius, panašiausius į ginčo turtą. Dėl objektų statybos metų nurodė, kad jei jie ir skiriasi, tai tik keliais metais ir tai esminės reikšmės vertinime neturi. Pabrėžė, kad ploto pataisa buvo pritaikyta įvertinus dviejų lyginamųjų objektų plotų skirtumą (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 28 d., garso įrašas 14:20:29 - 14:47:12).

44. UAB ,,Ober-haus“ turto vertintojas M. K., apklaustas teismo posėdžio metu, nenurodė nei vieno UAB ,,Inreal“ atlikto turto vertinimo pažeidimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju objektų statybos metai neturėjo didelės reikšmės vertinant turto vertę. Paaiškino, kad turto vertintojas gali subjektyviai pasirinkti lyginamuosius objektus. Teigė, kad priešingai nei R. M., jis netaiko ploto pataisos įvertinus dviejų lyginamųjų objektų plotų skirtumą, tačiau tokia metodika nedraudžiama (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 28 d., garso įrašas 14:50:10 - 15:16:40).

45. Įvertinus aptartus liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Turto ir verslo vertinimo metodika) nuostatus, reglamentuojančius lyginamojo metodo taikymą turto vertinimo metu (56-63 punktai), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad turto vertinimą atliekantis asmuo turi pakankamai plačią diskrecijos teisę pasirinkti lyginamuosius objektus, o skirtingas jų parinkimas gali lemti skirtingas išvadas dėl turto vertės, tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia atlikto turto vertinimo prieštaravimo teisės aktams ir (ar) netinkamai nustatytos turto vertės.

46. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse, varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nagrinėjamu atveju paskelbus 2021 m. gegužės 28 d. varžytynes, nustatyta 163 200 Eur pradinė ginčo turto kaina. Varžytynės baigėsi 2021 m. birželio 28 d., turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 206 822 Eur. Taigi, aplinkybė, kad varžytynių metu jų dalyviai iškėlė pradinę ginčo turto kainą iki 206 822 Eur, kuri artima UAB ,,Inreal“ išvadoje nustatytai ginčo turto vertei (204 000 Eur), teisėjų kolegijos vertinimu taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad UAB ,,Inreal“ išvadoje ginčo turto vertė nustatyta tinkamai.

47. Pasisakydama dėl apeliantų argumento, kad atlikdamas turto vertinimą turto vertintojas fiziškai neapžiūrėjo ginčo turto ir neįvertino visų jame esančių objektų, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime yra detaliai pasisakęs dėl šio ieškovų argumento. Teismas nurodė, kad pagal vykdomosios bylos duomenis, skolininkai nesudarė galimybių turto vertintojui apžiūrėti ginčo turto 2021 m., todėl skolininkai turi prisiimti savo veiksmų pasekmes. Apeliantai nepateikė įrodymų, taip pat nenurodė naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti šią pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau šiuo klausimu nepasisako.

48. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-16055-490/2021 nustatytais faktais kaip prejudiciniais, teisingai sprendė, kad UAB ,,Inreal“ turto vertinimas atliktas tinkamai ir pagrindo pripažinti turto iš varžytynių aktą negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra. Pažymėtina, kad apeliantai skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, patvirtinančių apeliantų argumentus dėl ginčo turto, kuris parduotas varžytynių metu, vertės nustatymo neteisėtumo, apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadų nepagrįstomis.

Dėl draudimo remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme

49. Esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

50. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑10/2013).

51. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad turto vertintojas R. M. nėra teismo ekspertas, todėl jis teisiškai neatsakingas už ekspertizės akto (ne)teisingumą (nutarties 13.3 punktas) yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl CK 1.137 straipsnio 3 dalies taikymo

52. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovų nesąžiningą elgesį vykdymo procese, ieškinį atmetė ir savarankišku CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.

53. Apeliantai teigia, kad Kauno apygardos teismas apeliantų procesinį elgesį vykdymo procese pripažino nesąžiningu ir tuo pagrindu atmetė ieškinį, nesant byloje pareikšto reikalavimo ir taip pažeidė šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (CPK 12, 13 straipsniai), draudimą peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

54. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas.

55. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; kt.).

56. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai.

57. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

58. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai G. B. ir R. B. pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovai vilkina vykdymo procesą, kelia naujas bylas su tapačiais reikalavimais ir toks ieškovų elgesys nesuderinamas su sąžiningumo principu.

59. Taigi, nors atsakovai nenurodė ginčui aktualios teisės normos, tačiau savo atsikirtimų pagrindu nurodė nesąžiningus ieškovų veiksmus, todėl pagal atsakovų nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo atliktas teisinis santykių kvalifikavimas nelaikytinas bylos ribų peržengimu.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimą iš varžytynių, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Šalys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.