Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

33. Kasacinis teismas, aiškindamas dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

35. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo priimti trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų rašytinių įrodymų. Trečiasis asmuo nenurodo objektyvių argumentų, kurie patvirtintų būtinybę priimti šiuos įrodymus, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui. Atskirai pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šių įrodymų priėmimas būtų perteklinis, nes be to byloje yra pakankamai duomenų tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį formuojamos teismų praktikos kontekste, taip pat aplinkybę, kad šiais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, papildomai pateikiant savo teisinį vertinimą dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo, tačiau, minėta, teisė remtis naujomis aplinkybėmis ir pildyti pateiktą apeliacinį skundą ieškovei nenustatyta, kaip ir pati teisė teikti tokio pobūdžio procesinį dokumentą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nutaria nepriimti ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų.

39. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. spalio 14 d. gauti trečiojo asmens atsikirtimai į ieškovės rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodo, kad priėmus trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus nebus apribotos ieškovės teisės procese, nes ieškovė savo poziciją dėl naujai pateiktų įrodymų, kurie yra aktualūs ginčo nagrinėjimui, išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose. Su atsikirtimais į rašytinius paaiškinimus, trečiasis asmuo taip pateikė ir naują įrodymą – Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. elektroninį laišką.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakius priimti trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, taip pat atsisakius priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nėra tikslinga priimti ir trečiojo asmens atsikirtimus į rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktą naują įrodymą, kadangi jų priėmimas neturės įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Be to, teisė teikti tokio pobūdžio procesinį dokumentą, CPK nenumatyta.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

41. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. paskelbė ir vykdo atviro konkurso būdu viešąjį pirkimą „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro pastato H. ir O. Minkovskių g. 31, Kaune, statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 1874290. Ieškovė pateikė pirkimui pasiūlymą, kurio kaina – 86 851 103,87 Eur su PVM, trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą, kurio kaina – 76 635 000 Eur su PVM. Atsakovė 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu informavo tiekėjus apie sudarytą pirkimui pateiktų pasiūlymų eilę ir nustatytą laimėtoją – UAB „Autokausta“. Antrąją vietą užėmė ieškovės pasiūlymas.

Dėl neįprastai mažos kainos ir pasiūlymo įkainių dydžio

51. Vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.

52. Taigi, VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du neįprastai mažos kainos nustatymo atvejai: i) neįprastai mažos kainos prezumpcija – kai pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos yra 30 ir daugiau proc. mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį; ii) perkančiosios organizacijos vertinimas, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina arba sąnaudos neįprastai mažos.

53. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 35 punktas).

54. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimą laimėjusiu paskelbtas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, kurio pasiūlyta kaina yra 76 635 000 Eur su PVM. Ieškovės pirkime pateikto pasiūlymo kaina siekė 86 851 103,87 Eur su PVM. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aritmetinis pasiūlymų kainų vidurkis būtų 81 743 051,94 Eur, o 30 proc. mažesnė pasiūlymo kaina sudarytų 57 220 136,36 Eur. Tačiau ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ne tik trečiojo asmens pateiktų neišviešintų subtiekėjų UAB „Dubingiai“, UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) ir UAB „Lemora“ komercinių pasiūlymų turinio (įkainių), bet ir to, jog tokius darbus savo pajėgomis neatliks pats trečiasis asmuo, t. y. teismas apsiribojo tuo, kad komerciniai pasiūlymai buvo pateikti, nevertinant, ar realiai gali tokie komerciniai pasiūlymai įrodyti rinkoje esančio neįprastai mažo įkainio pagrįstumą (realumą). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina nebuvo 30 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, todėl pagrįstai nusprendė, jog pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina neatitiko VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos. Vien aplinkybė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra mažesnė už ieškovės pateikto pasiūlymo kainą, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog už trečiojo asmens nurodytą kainą pirkimo objektas negalės būti tinkamai ir laiku įgyvendintas. Šiuo atveju tiekėjas, pasiūlęs kainą, prisiima riziką įvykdyti sutartį už tokią kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiekėjas pirkimo sutartimi gali siekti ne vien tik piniginės ar tiesioginės finansinės naudos, o turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, siekti patekti į tam tikrą rinką ir iš pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-216/2010).

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, grįsdamas darbų kiekio žiniaraščio pozicijas 5.01 „Žiūrovinės salės kėdės“ ir 5.02 „Išimamos žiūrovinės salės kėdės“, pateikė UAB „Lemora“ 2025 m. balandžio 28 d. komercinį pasiūlymą (pasiūlymo galiojimo terminas – 2025 m. gruodžio 31 d.), kurio pagrindu UAB „Lemora“ pasiūlė trečiajam asmeniui pirkimo objektui reikalingas prekes – salės kėdes su montavimu už 446 560,82 Eur. Trečiasis asmuo, grįsdamas darbų kiekio žiniaraščio 1.1.19 poziciją „Akustinis barjeras“, pateikė UAB „Dubingiai“ 2025 m. balandžio 23 d. komercinį pasiūlymą, kurio pagrindu UAB „Dubingiai“ pasiūlė pirkimo objektui reikalingą akustinį barjerą už 13 500 Eur be PVM (pasiūlymo galiojimo terminas – 2025 m. gruodžio 31 d.), taip pat pateikė UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) 2025 m. balandžio 28 d. komercinį pasiūlymą, kurio pagrindu UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) pasiūlė pirkimo objektui reikalingą akustinį barjerą už 14 000 Eur be PVM.

57. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė nepateikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Dubingiai“, UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) ir UAB „Lemora“ komercinių pasiūlymų galiojimą ir jų neatitikimą rinkos kainoms. Komerciniai pasiūlymai trečiojo asmens gauti iki pasiūlymo atsakovei pateikimo, t. y. trečiajam asmeniui formuojant atsakovei konkurencinį pasiūlymą. Antra, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalį, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos išvadą šiuo klausimu (žr. šios nutarties 15 punktą), trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktų UAB „Dubingiai“, UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) ir UAB „Lemora“ komercinių pasiūlymų turinį, daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog komerciniuose pasiūlymuose nurodytų montavimo darbų pobūdis ir vertė palyginti su pirkimo objekto verte yra tokia reikšminga, kad trečiojo asmens ir komercinius pasiūlymus pateikusių įmonių santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip ranga ar subranga (CK 6.645 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti trečiojo asmens pasiūlymo kainos, neegzistuojant įstatyme įtvirtintai prezumpcijai bei nesant aiškių, motyvuotų ir pagrįstų abejonių, laikyti, jog pasiūlytos kainos galėtų būti neįprastai mažos, taip pat neturėjo pagrindo abejoti, kad trečiasis asmuo pasiūlyme remiasi neišviešintų subtiekėjų pajėgumais.

58. Ieškovė taip pat nurodo, kad trečiojo asmens fasado įrengimo įkainiai, nurodyti pasiūlyme, neatitinka ne tik rinkoje vyraujančių kainų, bet ir kito, nešališko subjekto – pirkimo techninio projekto statybos skaičiuojamosios kainos dalies rengėjo – nurodytos techninio projekto skaičiuojamosios banguoto aliuminio–stiklo vitrinos kainos (1 700 Eur už kv. m), kai trečiasis asmuo banguoto aliuminio–stiklo vitriną kartu su darbais įkainojo tik 673,85 Eur už kv. m. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kad atsakovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl trečiojo asmens pasiūlytos fasado įrengimo kainos pagrįstumo, nesąžiningo kainų manipuliavimo, trečiojo asmens negebėjimo įvykdyti pirkimo sutartį ar pateikto pasiūlymo apimties. Priešingai, trečiasis asmuo pateikė SA statinio architektūros dalies darbų kiekių žiniaraštį (toliau – žiniaraštis), kuriuose nurodyta, kad trečiasis asmuo pirkimo objekte sumontuos banguotas aliuminio–stiklo vitrinas ir lygias aliuminio–stiklo tambūro vitrinas už 673,5 Eur už 1 kv. m (žiniaraščio 1.8.11–1.8.15 eilutės). Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis trečiojo asmens pateiktu žiniaraščiu, perkančioji organizacija galėjo įsitikinti trečiojo asmens siūlomų fasado įrengimo kainų ir (ar) įkainių pagrįstumu ir realumu bei vertinti, ar šių duomenų pakanka. Ieškovė neįrodė, kad trečiojo asmens pirkime siūlomi fasado įrengimo darbai yra nuostolingi. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime į apeliacinį skundą (šios nutarties 24.2 papunktis), kad pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, jog tokio pobūdžio darbų kaina rinkoje galima. Vien tai, kad ieškovė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog trečiojo asmens pasiūlyti fasado įrengimo įkainiai būtų nepagrįsti ar, kad trečiasis asmuo negalėtų už pasiūlytą kainą ir (ar) įkainius tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties. Vien tik formalus vertinimas, nepateikiant objektyvių įrodymų, negali būti laikomas tinkamu įrodymu vertinant trečiojo asmens pasiūlytos fasado įrengimo kainos ir (ar) įkainių (ne)pagrįstumą.

60. Taigi, išdėstyti argumentai pagrindžia, kad atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, neatitinkanti įprastinės rinkos kainos. Vien subjektyvi ieškovės nuomonė ir keliamos prielaidos dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos nepagrįstumo nesuponuoja išvados, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina ir (ar) įkainiai būtų nepagrįsti, ar trečiasis asmuo negalėtų už pasiūlytą kainą ir (ar) įkainius tinkamai ir laiku įgyvendinti pirkimo objektą.

Dėl melagingos informacijos apie kvalifikaciją pateikimo

61. Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo pirkime pateikė melagingą informaciją apie savo jėgomis atliktų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų vertę, pildydamas pirkimo sąlygų 7 priedą „Atliktų statybos darbų sąrašas“, į savo jėgomis atliktų darbų vertę įskaičiuodamas subrangovų atliktų darbų vertes (pirkimo sąlygų 2.5.2.2 papunktis), todėl teismas nepagrįstai netaikė duomenų ydingumo prezumpcijos ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

62. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis).

63. VPĮ 49 straipsnyje nustatyta tiekėjų teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad jie atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 3 dalis).

64. Metodikos 15, 16 punktuose nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę. Reikalavimas gali būti apibrėžiamas pasiektu rezultatu (pavyzdžiui, pastatytas tam tikras inžinerinis įrenginys, suteiktos tam tikros paslaugos), pinigine verte ar kitais požymiais – pirkimo vykdytojas turi patirtį apibrėžti ne visais galimais, bet tik būtinais kriterijais. Metodikos 16.1 papunktyje pažymėta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

65. Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo kvalifikacija yra aiškinama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 54 punktas). Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas suponuoja tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Kita vertus, nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 55 punktas).

66. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika, perkančioji organizacija tiekėjo techniniam ir profesiniam pajėgumui patvirtinti viešojo pirkimo sąlygose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas pagal ankstesnes sutartis pats savo jėgomis būtų atlikęs tokio pobūdžio darbų, kokie yra viešojo pirkimo sutarties objektas. Pirkimo vykdytojas tokį reikalavimą konkurso sąlygose gali nurodyti, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties, kad pirkimo sąlygose nurodytus (nagrinėjamu atveju – statybos) darbus galėtų atlikti savo jėgomis. Jeigu tokia – darbų atlikimo savo jėgomis – sąlyga keliama kvalifikacijos reikalavime, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atliktų darbų sąraše turi išskirti darbų, atliktų savo jėgomis, vertes. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi. Tokiais atvejais darbus savo jėgomis tiekėjas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų, gali būti atlikęs, pavyzdžiui, kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas. Tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas. Sumuoti savo ir kitų ūkio subjektų turimą patirtį ir pajėgumus tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 67 punktas).

67. Tarnyba statybos darbų pirkimo gairėse yra atkreipusi dėmesį, kad tiek VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Metodikos 16 punkte nurodoma, jog, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, yra reikalaujama atliktų darbų sąrašo (kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad tiekėjo patirtis vertinama ne pagal tai, kiek ir kokių sutarčių tiekėjas yra įvykdęs (t. y. ne dokumento forma), o pagal tai, kiek pagal šią sutartį, panašiame į pirkimo objektą, panašių į nurodytus svarbiausius darbus tinkamai atliko darbų. Gairėse taip pat pabrėžta, kad vertinama tik ta atliktų darbų dalis, kurią tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko patys, t. y. turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, kiekis, o ne visas vykdytos sutarties objektas (t. y. ne visi pagal sutartį atlikti darbai, visa sutarties apimtis, kiekis). Kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas – vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 65 punktas).

68. Pirkimo sąlygų nuostatos numatė, kad tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dienos pagal vieną ar daugiau sutarčių savo jėgomis turi būti atlikę naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip 30 000 000 Eur (be PVM) (pirkimo sąlygų 2.5.2.2 papunktis). Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui, nustatytam pirkimo sąlygų 2.5.2.2 papunktyje, pateikė „Atliktų darbų sąrašą“, kuriame, remiantis žemiau nurodytomis atitinkamais laikotarpiais išduotų užsakovų ŽŪK „Suvalkijos daržovės“, ŽŪB „Daugėliškiai“ ir atsakovės pažymomis, kuriose nurodyta, jog trečiasis asmuo savarankiškai yra atlikęs reikiamų darbų už 50 839 477,62 Eur (žr. šios nutarties 47.1–47.6 papunkčius) iki 2025 m. gegužės 7 d. pateikto pasiūlymo. Taigi, įvertinusi nustatytas aplinkybes, taip pat, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog trečiojo asmens nurodyti darbai nepriskirtini prie pirkimo objekto įgyvendinimą sudarančių panašių darbų, teisėjų kolegija nusprendžia, jog trečiasis asmuo su pasiūlymu pateikė duomenis apie savarankiškai tinkamai atliktų atitinkamo pobūdžio darbų vertę, įrodinėdamas profesinę patirtį ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimui užsakovų pažymomis, kurių turinys patvirtina darbų atlikimo faktą.

69. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktas). Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys. Kita vertus, papildomo teisinio aiškinimo kriterijus, pagal kurį neatitiktis tikrovei yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktas), taip pat negali būti suabsoliutintas, nes kuo ilgiau atitinkamos normos aiškinimo jurisprudencija ir (ar) atitinkamų santykių praktika yra nusistovėjusi, tuo mažiau tiekėjui turi būti pripažįstama teisė į tokio pobūdžio suklydimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 38 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad objektyvaus aspekto nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se (savaime) nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 53, 54 punktai).

70. Nagrinėjamu atveju faktų iškraipymas, įvertinus trečiojo asmens deklaruotų savo jėgomis atliktų darbų vertę, nenustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų trečiojo asmens atitiktį pirkimo sąlygų 2.5.2.2 papunktyje nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Priešingai, įvertinus trečiojo asmens pateiktus duomenis apie sėkmingai atliktus statybos rangos darbus, darytina išvada, kad trečiasis asmuo atitinka kvalifikacijos reikalavimą, todėl atsakovė neturėjo pagrindo tokią informaciją pripažinti melaginga, taip pat neturėjo pagrindo pripažinti melaginga informacija apie kitus trečiojo asmens atliktus statybos rangos darbus. Taigi, nėra nustatyta, kad trečiasis asmuo turėjo sąmoningą ketinimą suklaidinti atsakovę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesant pagrindo pripažinti jį pirkime pateikus melagingą informaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

71. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei ir trečiajam asmeniui nepagrįstai dideles, neproporcingas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodo, kad atsakovė turi Teisės ir konsultavimo skyrių, todėl jos interesus byloje galėjo atstovauti Kauno miesto savivaldybės administracijos teisininkai.

72. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18 65 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 22 punktas). Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 22 punktas).

73. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

74. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 19 punktas).

76. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas). Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti būtinumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs bylose dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai, taip pat bylose dėl atstovavimo išlaidų antstolio naudai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui atlyginimo priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023 55 punktas).

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymai nenumato savivaldybės administracijos specialistų teisės klausimais turėjimo fakto, kaip pagrindo neatlyginti laimėjusios bylos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingai, pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį visi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos viešuosiuose pirkimuose, statusas, vidinio personalo teisės klausimais turėjimas savaime negali būti laikomas ribojančiu jos teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl ginčų, kilusių iš vykdytų viešųjų pirkimų teisinių santykių.

78. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą (12 508,59 Eur su PVM) ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį) ir tripliką (26 015 Eur su PVM) viršija Rekomendacijose nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalius dydžius, tačiau įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovės teikiamų argumentų ir įrodymų kiekį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendė, jog atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš ieškovės.

79. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos, kurios buvo suteiktos 2025 m. III ketvirtį, už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, o būtent: už atsiliepimą į ieškinį maksimali priteistina suma – 5 844,25 Eur, už tripliką maksimali priteistina suma – 3 506,55 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byla nors ir yra didelės apimties, tačiau nesudėtinga, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistinos teisinio atstovavimo išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, mažintinos ir iš ieškovės priteisiama po 9 000 Eur (CPK 98 straipsnis).

80. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

81. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas ir, teisingai nusprendęs, jog trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina ir darbų įkainiai nėra neįprastai maži, taip pat, jog trečiasis asmuo pasiūlyme nepateikė melagingos informacijos apie turimą kvalifikaciją ir atliktų darbų vertę, pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl eilės ir laimėtojo nustatymo ir įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nusprendė dėl atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl šios skundžiamo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys tikslintinos nekeičiant skundžiamo sprendimo rezultato.

82. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 5 791,06 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 3 039,01 Eur (2 337,70 Eur x 1,3). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (5 791,06 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį (Rekomendacijų 8.11 papunktis), taip pat atsižvelgus į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir atsakovės atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 039,01 Eur.

83. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo patyrė 18 150 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 1 150 Eur be PVM už prašymų susipažinti su išnagrinėtos bylos parengimą, 150 Eur be PVM už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, 1 700 Eur be PVM už atsikirtimų į ieškovės rašytinius paaiškinimus parengimą, 12 000 Eur be PVM už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų už prašymų susipažinti su išnagrinėtomis bylomis (1 150 Eur be PVM) ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (150 Eur be PVM) parengimą, kurios nėra susijusios su ginčo esme ir yra techninio pobūdžio. Taip pat nėra pagrindo priteisti trečiajam asmeniui 1 700 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidų už atsikirtimų į ieškovės rašytinius paaiškinimus parengimą, nes trečiojo asmens pateikti atsikirtimai į ieškovės rašytinius paaiškinimus nebuvo priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui. Vertinant trečiojo asmens 12 000 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pažymėtina, kad šios išlaidos viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir trečiojo asmens atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šios bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 039,01 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“, juridinio asmens kodas 302947360, 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“, juridinio asmens kodas 302947360, 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“, juridinio asmens kodas 302947360, 3 039,01 (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus ir vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“, juridinio asmens kodas 302947360, 3 039,01 (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus ir vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.