Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-619-440/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-06
Bylos Nr.: e2A-619-440/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02215-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Jurga Kramauskienė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: L. K.
Atsakovas: J. K., E. K.
Trečiasis asmuo: UAB „Švaros komanda“, E. K.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-619-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02215-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1.;2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.1.4; 2.1.1.3.10; 2.1.2.6; 2.2.2.3.2.1;2.3.2.2.; 2.3.2.9.2.; 2.5.8.11.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramauskienės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9-715/2016 pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. K. ir E. K., tretiesiems asmenims UAB „Švaros komanda“, E. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, akcijų pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, išmokėtų dividendų dalies ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir jo buvusios sutuoktinės – atsakovės J. K. 2001 m. spalio 28 d. sudarytą sutartį Nr. 1 dėl trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ 33-jų akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur (100 Lt), o bendra vertė – 955,75 Eur (3300 Lt), dovanojimo. Padalinti atsakovės J. K. ir mirusio L. K. santuokoje įgytus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 149 vnt. arba 18 proc. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur (100 Lt), o bendra vertė – 4315,39 Eur (14900 Lt), taip: atsakovei J. K. priteisti 74 akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur (100 Lt), o bendra vertė 2143,19 Eur (7400 Lt), o likusias 75 akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur (100 Lt), o bendra vertė – 2172,15 Eur (7500 Lt), priteisiant ieškovei L. K., kaip mirusio L. K. teisių ir pareigų perėmėjai. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2012 m. lapkričio 20 d. sutartį dalyje, kurioje atsakovė J. K. pardavė E. K. mirusiam L. K. nuosavybės teise priklausiusių 75 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur (100 Lt), o bendra vertė 2172,15 Eur (7500 Lt). Priteisti ieškovei L. K., kaip mirusio L. K. teisių ir pareigų perėmėjai, šias trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ atsakovams J. K. ir E. K. išmokėtų dividendų sumas: iš atsakovės J. K. – atėmus (atlikus užskaitą) iš 2068,76 Eur (7143,01 Lt) dividendų sumos 14,48 Eur (50 Lt) už jai mokėtiną kompensaciją už mažesnę turto (akcijų) dalį, iš viso priteisti 2054,28 Eur (7093,01 Lt); ir iš atsakovo E. K. priteisti – 2198,01 Eur (7589,29 Lt) dividendų. Priteisti iš atsakovų J. K. ir E. K. visas ieškovės L. K. šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miręs ieškovės sutuoktinis, L. K. 2012-09-18 testamentu paliko ieškovei visą savo turtą. Ieškovė priėmė palikimą ir pradėjo juo tinkamai rūpintis. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005-09-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2256-636/2005, nutraukė santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvę sutuoktiniai neužsiminė apie šių bendrovių akcijų dalybas. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-17-832/2014, nusprendė, kad buvę sutuoktiniai nebuvo pasidalinę UAB „Valauvis“ akcijų, todėl jas abiem padalijo lygiomis dalimis. Pasak ieškovės, jie taip pat liko nepasidalinę ir 2003-04-18 įgytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 149-jų vienetų arba 18 procentų trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Įpėdinio reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalintas santuoką nutraukusiems sutuoktiniams teismo sprendimu. Ieškovės teigimu, 2014-03-12 sprendimu nustačius, kad buvusių sutuoktinių J. K. ir L. K. 2005-08-17 pasirašyta sutartis, kuria jie taipogi pasidalino ir santuokoje įgytus 149 vienetus UAB „Švaros komanda“ akcijų, yra negaliojanti, nes neturėjo visų privalomų šiai sutarčiai duomenų arba nebuvo patvirtinta teismo, yra pakankamas pagrindas reikalauti, kad šį likusį nepadalintą jų santuokoje įgytą turtą teismas padalintų atsakovei J. K. ir palikėjui L. K. po mirties lygiomis dalimis, nes įstatymas nustato prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovė J. K. perleido 149 vienetus trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų atsakovo E. K. asmeninėn nuosavybėn. Tokią informaciją trečiasis asmuo UAB „Švaros komanda“ 2013-04-29 pateikė VĮ Registrų centrui. L. K., jo mirties dieną, asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis akcijų, todėl jų perleidimas yra neteisėtas, nes turto nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Ieškovės žiniomis, atsakovė J. K. iš bendrovės, kaip akcininkė, gavo – 14.900 Lt dividendų ir jų 1/2 dalies neperdavė nei buvusiam sutuoktiniui L. K., nei ieškovei, kaip įpėdinei pagal testamentą, ir tokiu būdu be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo velionio sąskaita.

2. Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2001-10-28 jos buvęs sutuoktinis L. K. pasirašė akcijų dovanojimo sutartį, kuria padovanojo 33 vnt. UAB „Švaros komanda“ paprastųjų vardinių akcijų. Todėl šios akcijos tapo jos asmenine nuosavybe. 2003 m. nutarta didinti UAB „Švaros komanda“ įstatyminį kapitalą. Atsakovei jos tėtis padovanojo 5000 Lt ir jos mama jai padovanojo 5000 Lt, su tikslu įsigyti 116 vnt. UAB „Švaros komanda“ vardinių akcijų. Atsakovė akcijas valdė kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovės buvęs sutuoktinis pretenzijų nereiškė. 2012-12-04 šias akcijas ji perleido savo sūnui.

3. Atsakovas E. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog UAB „Švaros komanda“ akcijos priklausė asmeninės nuosavybės teise J. K.. Atsakovas, prieš pirkdamas akcijas, pasitarė su tėčiu, kuris nurodė, kad akcijos priklauso mamai ir ji sprendžia. 2012-10-29 įvyko UAB „Švaros komanda“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame leista jam pirkti 149 vardines akcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2001-10-28 akcijų dovanojimo sutartimi Nr. 1 L. K. padovanojo J. K. 33 vienetus UAB „Švaros komanda“ akcijų. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad L. K. ir J. K. dovanojimo sutartį sudarė siekiant išvengti prievolinės atsakomybės. Pažymėjo, kad 33 vienetų akcijų vertė nėra tokia didelė, palyginus su areštuoto turto verte, kad kiltų būtinybė perleisti šį turtą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po antstolio arešto būtų buvę perleista daugiau turto. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą antstolių areštas buvo įregistruotas beveik metus, turtas antstolio nebuvo realizuotas, todėl teismas laikė, kad tuo laiku K. skola nebuvo didelė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sutartimi šalys neketino sukurti teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta, tai paliudijo UAB „Švaros komanda“ akcininkai bei darbuotojai, taip pat ir L. K. ir J. K. sūnus E. K., nurodę, kad L. K. po dovanojimo sutarties sudarymo, nesidomėjo bendrovės veikla, o viską sprendė J. K.. Tai teismo vertinimu patvirtina ir byloje esanti santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis.

5. Teismas pažymėjo, kad sandoris savaime nėra negaliojantis, jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tačiau sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti. Sutartis pasirašyta tarp abiejų sutuoktinių, tiek L. K., tiek J. K. žinojo apie sudaromą sutartį, nes buvo sutarties šalys. Sutartį šalys sudarė laisva valia, J. K. disponavo dovanotu turtu, sutarties šalys daugiau nei dešimt metų sutartį vykdė ir jos teisėtumo neginčijo, o ieškinys dėl sutarties pripažinimo niekine pareikštas tik po to, kai L. K. mirė. Teismas sprendė, kad sutartis iš esmės negali būti pripažįstama negaliojančia formaliais pagrindais, taip paneigiant iš esmės teisėtą šalių susitarimą.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 dalies pagrindu, kad raštu nebuvo informuoti kiti akcininkai apie akcijų perleidimą. Nepranešęs bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, kitas akcininkas, turėjęs ketinimą įsigyti parduodamas akcijas, turi teisę ginti pažeistas teises, pareikšdamas ieškinio reikalavimą pripažinti akcijų perleidimo sutartį negaliojančia. Teismas vertino, kad ieškovė, kaip L. K. įpėdinė, negali šiuo pagrindu prašyti pripažinti 2001-10-28 dovanojimo sutartį negaliojančia, nes L. K., kaip tuometinio akcininko teisės nebuvo pažeistos, – jis pats perleido šias akcijas. Byloje nėra duomenų, kad kiti akcininkai ketino įsigyti akcijas. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia vien tik todėl, kad, vienas sutuoktinis, sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, perleido kitam sutuoktiniui ir jo, kito sutuoktinio, dalį, t. y. perleido 33 vienetus UAB „Švaros komanda“ akcijų. Teismo vertinimu sutarties panaikinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad turėdama pagal dovanojimo sutartį 33 vienetus akcijų, 2003-04-11 akcijų pasirašymo sutartimi J. K. įsigijo 116 paprastųjų vardinių akcijų už 11600 Lt, nes padidintas bendrovės įstatyminis kapitalas ir išleista 700 vienetų naujų akcijų. Iš viso J. K. priklausė 149 vienetai UAB „Švaros komanda“ akcijų, tai patvirtina ir 2011-02-18 UAB „Švaros komanda“ akcininkų sąrašas. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad 149 vienetai UAB „Švaros komanda“ akcijų yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Tokią išvadą teismas padarė iš tikrųjų šalių elgesio bei spręsdamas, kad tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad L. K. šias akcijas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustatyta, kad po dovanojimo sutarties sudarymo, tik atsakovė sprendė klausimus, susijusius su bendrove. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-11-20 sutartį, ar jos dalį. Teismas pažymėjo, kad kiti ieškovės reikalavimai atmestini, netenkinus pirmesnių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

8.1. Apeliantės įsitikinimu byloje pateikti duomenys ne tik rodė, kad ginčo dovanojimo sandoriu L. K. bei tuometinė jo sutuoktinė - atsakovė J. K. neabejotinai siekė apsaugoti nuo arešto tiek L. K. įmonės, tiek jo asmens vardu įregistruotą turtą ir tokiu būdu išvengti santuokoje bendrai įgyto turto sumažėjimo, bet taip pat rodė tai, kad šis ginčo dovanojimo sandoris buvo aiškiai fiktyvus, kadangi minėtos akcijos net ir po šio sandorio vis vien liko L. K. ir atsakovės J. K. bendra jungtine nuosavybe. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų turėjo būti akivaizdu, ginčo sandorio šalių pagrindinis motyvas, dėl ko buvo sudarytas šis sandoris neabejotinai buvo tai, kad buvo siekiama minėtas akcijas kaip L. K. vardu registruotą turtą paslėpti nuo pastarojo ir jo įmonės kreditorių. Teismas neginčytinai turėjo padaryti išvadą, jog tarp L. K. ir tuometinės jo sutuoktinės atsakovės J. K. 2001-10-28 sudarytas 33 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų dovanojimo sandoris neabejotinai buvo fiktyvus, t.y. tariamas, ko pasėkoje turėjo būti taip pat taikomos ir CK 1.80 straipsnio 2 d. nuostatos dėl restitucijos (CK 1.86 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8.2.Teismui turėjo būti akivaizdu, kad spręsti dėl ginčo dovanojimo sutarties realaus įvykdymo taip pat nebuvo galima vien iš teismo posėdyje apklaustų trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcininkų ir darbuotojų liudijimų, taip pat atsakovo E. K. paaiškinimo. Turėjo būti akivaizdu, jog būtent atsakovė J. K. privalėjo įrodyti, kad po ginčo akcijų dovanojimo sutarties sudarymo minėti 33 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų tapo jau nebe bendra jungtinė jos ir tuometinio jos sutuoktinio L. K. nuosavybė, bet būtent jos asmeninė nuosavybė. Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, o pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį tokiu atveju yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

8.3. Prieš sudarant minėtąjį 2001-10-28 ginčo dovanojimo sandorį taip pat buvo pažeista ir Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2002-04-01) 49 straipsnio 9 dalis ir trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ įstatų 36 straipsnyje nustatyta šios bendrovės akcijų perleidimo tvarka, kadangi apie ketinimą perleisti jam priklausančius 33 vnt. akcijų savo sutuoktinei atsakovei J. K., t.y. ne trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcininkui, o kitam asmeniui, L. K. iš anksto neinformavo kitų bendrovės akcininkų. Tai papildomai turėjo patvirtinti, kad toks tarp L. K. ir atsakovės J. K. sudarytas ginčo akcijų dovanojimo sandoris buvo išties tariamas. Kadangi jį buvo skubama sudaryti net nesilaikant nustatytos akcijų perleidimo tvarkos, kol akcijos nebuvo areštuotos. Ši aplinkybė buvo ir pakankamas teisinis pagrindas Teismui tokį sandorį pripažinti niekiniu net ir nebuvus atitinkamo apeliantės reikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau-CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

8.4. Apeliantė ne tik nurodė, kad 2001-10-28 dovanojimo sutartimi L. K. atsakovei J. K. padovanoti 33 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų pagal CK 3.88 straipsnį vis vien liko bendra jungtine tuometinių sutuoktinių L. K. ir atsakovės J. K. nuosavybe, tačiau nurodė taip pat ir tai, kad pagal 2003-04-11 akcijų pasirašymo sutartį atsakovės J. K. įgyti papildomi 116 vnt. minėtos bendrovės akcijų atsakovės J. K. buvo įgyti iš santuokinių lėšų, dėl ko visi 149 vnt. jos vardu buvusių registruotų trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų buvo bendra jungtinė atsakovės J. K. ir L. K. nuosavybė. Atsakovė J. K., nors ir bandė įrodyti, vienok neįrodė, kad pagal 2003-04-11 akcijų pasirašymo sutartį jos už 11 600,- Lt papildomai įgyti 116 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų esą buvo įsigytos iš asmeninių lėšų, Teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad visi jos vardu buvę ginčo 149 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą esą buvo atsakovės J. K. asmeninė nuosavybė. Teismas nesivadovavo CK 3.88 straipsnio prezumpcija, kad, jeigu neįrodyta priešingai, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, vertindamas, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą sąlygą, prieš tai nenustatė, kad įgyjant turtą nebuvo aiškiai išreikšta atsakovės J. K. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

8.5. Apeliantė buvo nurodžiusi, kad, jos įsitikinimu, atsakovų 2012-11-20 sudaryta ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis galimai yra suklastota, nes galimai buvo sudaryta atgaline data po L. K. mirties. Apie tariamą akcininko pasikeitimą juridinių asmenų registrui buvo pranešta tik 2013 m. balandžio 29 d., t.y. po to kai 2013 m. kovo 1 d. bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškėjo, jog prieš sudarant minėtąjį 2012-11-20 ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sandorį taip pat buvo pažeista Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2013-07-13) 47 straipsnio 1 dalis bei trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ įstatų 36 str. nustatyta šios bendrovės akcijų perleidimo tvarka, kadangi apie ketinimą perleisti jai priklausančius 149 vnt. akcijų savo sūnui atsakovui E. K., t.y. ne trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcininkui, o kitam asmeniui, atsakovė J. K. taip pat iš anksto neinformavo kitų bendrovės akcininkų. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu 2016-02-04 teismo posėdyje apžiūrėjus trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcininkų registrų knygą taip pat papildomai paaiškėjo, kad tiek įrašas apie šį akcijų perleidimą, tiek kiti įrašai apie akcininkų pasikeitimus galimai yra padaryti tik prieš pateikiant šią knygą teismo apžiūrai, be to, galimai ta pačia rašymo priemone, tuo pačiu metu ir to paties asmens. Paminėtos aplinkybės ir įrodymai turėjo teismui neabejotinai patvirtinti šio atsakovų sudaryto ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtumą, ko pasėkoje, taip pat turint omenyje aplinkybę, kad visi 149 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų buvo bendra jungtinė mirusiojo L. K. ir atsakovės J. K. nuosavybė, apeliantei turėjo būti priteisti ir neteisėtai atsakovams išmokėti dividendai. Tačiau dėl šių jos ieškinio reikalavimų teismas net nesprendė, tik trumpai pasisakė, jog šie reikalavimai esą yra atmestini, nes netenkinti pirmesni apeliantės reikalavimai.

8.6.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ((duomenys neskelbtini) ir 185 straipsniai), nes akivaizdu, kad netenkino visiškai pagrįsto ir pakankamai įrodyto apeliantės reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp L. K. ir atsakovės J. K. 2001 m. spalio 28 d. sudarytą fiktyvią sutartį dėl trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ 33 akcijų dovanojimo, taip pat netinkamai vertino kitus įrodymus. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai, nebesvarstydamas kitų reikalavimų pažeidė procesinę pareigą išspręsti visus ieškinio reikalavimus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8.7. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-832/2014 faktinės aplinkybės esą iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, nors tikrovėje abiejų bylų faktinės aplinkybės yra praktiškai analogiškos. Tačiau teismas, nepagrįstai ir neteisėtai aplinkybes vertino priešingai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. K. ir E. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad 2001 m. spalio 28 d. sudaryta sutartis Nr. 1 dėl UAB „Švaros komanda“ 33 akcijų dovanojimo yra negaliojanti. Akcijų vertė nėra tokia didelė, palyginus su areštuoto turto verte, kad kiltų būtinybė perleisti šį turtą. Pažymėjo, kad antstolio areštas buvo išregistruotas, nerealizavus turto. Byloje yra nustatyta, kad po minėto sandorio sudarymo bendrovės veikla domėjosi ir viską sprendė atsakovė J. K.. L. K. į UAB „Švaros komanda“ veiklą nesikišo ir ja nesidomėjo. L. K. mirė praėjus daugiau negu 11 metų, po minėtos dovanojimo sutarties pasirašymo ir per tą laikotarpį jis nereiškė jokių pretenzijų dėl minėtų UAB „Švaros komanda“ akcijų, sutarties teisėtumo neginčijo. Tai tik patvirtina, kad minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta ne tariamai, o iš tikro siekiant sukurti teisines pasekmes.

9.2. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, kitų akcininkų interesai. Nepranešęs bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, kitas akcininkas, turėjęs ketinimą įsigyti parduodamas akcijas, turi teisę ginti pažeistas teises, pareikšdamas ieškinio reikalavimą pripažinti akcijų perleidimo sutartį negaliojančia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. K., kaip tuometinio akcininko teisės nebuvo pažeistos, - jis pats perleido šias akcijas. Kiti akcininkai jokių pretenzijų dėl akcijų perleidimo nereiškė nei tuomet, nei dabar. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2001-10-28 dovanojimo sandoriui LR Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1 dalis netaikoma, nes to paties įstatymo 8 dalyje yra nurodyta, kad jei uždarosios akcinės bendrovės akcijos perleidžiamos kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, šis straipsnis netaikomas.

9.3. Ginčo dovanojimo sutartį L. K. ir atsakovė J. K. pasirašė laisva valia, sutartyje aiškiai nurodyta, kad ginčo turtas atitenka atsakovei J. K., tokios sutarties padariniai negalėjo būti jiems nesuprantami. Minėtas 116 vienetų paprastųjų vardinių akcijų atsakovė J. K. įsigijo už savo asmenines lėšas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai bei rašytiniai įrodymai. Todėl Mažeikių rajono apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs liudytojų parodymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovė leistinomis priemonėmis įrodė, jog turėjo asmeninių lėšų ir už jas įsigijo ginčo 116 paprastųjų vardinių UAB „Švaros komanda“ akcijų, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad L. K. būtų investavęs asmenines lėšas į šio turto įsigijimą.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu - kad 149 vienetai UAB „Švaros komanda“ akcijų priklausė J. K. asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia 2012 m. lapkričio 20 d. sutartį, ar jo dalį. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad kiti ieškovės L. K. reikalavimai atmestini, netenkinus pirmesnių reikalavimų. Be to, teismas konstatavo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-832/2014, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija), nesutampa.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje kilo ginčas dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygų, sandorių panaikinimo, jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimų, dividendų priteisimo.

12. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota L. K., ir J. K. santuoka. 2001-10-28 akcijų dovanojimo sutartimi Nr. 1 L. K. padovanojo J. K. 33 vienetus UAB „Švaros komanda“ akcijų. 2003-04-11 akcijų pasirašymo sutartimi J. K. įsigijo 116 paprastųjų vardinių akcijų už 11600 Lt, nes buvo padidintas bendrovės įstatyminis kapitalas ir išleista naujų akcijų. 2003-04-18 J. K. sumokėjo už įsigytas akcijas. 2005-08-17 L. K. ir J. K. pasirašė santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią, be kita ko, nustatyta J. K. priklausanti turto dalis – 18 proc. UAB „Švaros komanda“ akcijų. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005-09-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2256-636/2005, nutraukė L. K. ir J. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimu patvirtino L. K. ir J. K. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad šalių bendrai santuokoje įgytas turtas pasidalintas gera valia, jokio registruoto turto pareiškėjai neturi. 2011-02-18 UAB „Švaros komanda“ akcininkų sąraše nurodyta, kad J. K. priklauso 149 akcijos. Iš viso J. K. priklausė 149 vienetai UAB „Švaros komanda“ akcijų, tai patvirtina ir 2011-02-18 UAB „Švaros komanda“ akcininkų sąrašas. 2012-10-29 UAB „Švaros komanda“ visuotinis akcininkų susirinkimas protokolu Nr. 2 nutarė E. K. leisti įsigyti 149 vardines akcijas iš J. K.. 2012 m. lapkričio 20 d. sudaryta sutartis tarp J. K. ir E. K. dėl 149 vardinių akcijų pardavimo. (duomenys neskelbtini) mirė L. K., kuris testamentu visą turtą paliko sutuoktinei L. K.. 2013-01-28 L. K. priėmė palikimą.

13. Apeliantė iš esmės apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netenkino visiškai pagrįsto ir pakankamai įrodyto apeliantės reikalavimo pripažinti negaliojančia tarp L. K. ir atsakovės J. K. 2001 m. spalio 28 d. sudarytą fiktyvią sutartį dėl trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ 33 akcijų dovanojimo, taip pat nepagrįstai netenkino kitų reikalavimų, netinkamai įvertino kitus įrodymus. Be to teismas nors ir pasisakė dėl kitų reikalavimų, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai nebesvarstė kitų reikalavimų, tuo pažeidė procesinę pareigą išspręsti visus ieškinio reikalavimus.

14. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos (duomenys neskelbtini) straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

15. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nėra pagrindo spręsti, kad buvo paneigtas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), numatantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kiti principai, bei, kad teismas pažeidė CPK principus ir normas ir kad tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimui.

16. Apeliantės įsitikinimu ginčo dovanojimo sandoriu L. K. bei tuometinė jo sutuoktinė - atsakovė J. K. neabejotinai siekė apsaugoti nuo arešto tiek L. K. įmonės, tiek jo asmens vardu įregistruotą turtą ir tokiu būdu išvengti santuokoje bendrai įgyto turto sumažėjimo. Apeliantės teigimu dovanojimo sandoris buvo aiškiai fiktyvus, šalys turtą siekė paslėpti nuo pastarojo ir jo įmonės kreditorių ir kita. Be to apeliantės teigimu minėtos akcijos net ir po šio sandorio vis vien liko L. K. ir atsakovės J. K. bendra jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka, nes apeliantės argumentai neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Pritartina atsakovų atsiliepime į skundą pozicijai, kad po minėto sandorio sudarymo bendrovės veikla domėjosi ir viską sprendė atsakovė J. K.. L. K. į UAB „Švaros komanda“ veiklą nesikišo ir ja nesidomėjo. Be to faktinės aplinkybės, kad L. K. mirė praėjus daugiau negu 11 metų, po minėtos dovanojimo sutarties pasirašymo ir per tą laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų dėl minėtų UAB „Švaros komanda“ akcijų, sutarties teisėtumo neginčijo, tik patvirtina, kad minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta ne tariamai, o iš tikro siekiant sukurti teisines pasekmes. Ginčo dovanojimo sutartį L. K. ir atsakovė J. K. pasirašė laisva valia, sutartyje aiškiai nurodyta, kad ginčo turtas atitenka atsakovei J. K., tokios sutarties padariniai negalėjo būti jiems nesuprantami. Apeliacinio teismo vertinimu byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų padaryti priešingas išvadas.

17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad L. K. ir J. K. dovanojimo sutartį sudarė siekiant išvengti prievolinės atsakomybės. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad buvo taikytas areštas, pažymėjo, kad 33 vienetų akcijų vertė nėra tokia didelė, palyginus su areštuoto turto verte, kad kiltų būtinybė perleisti šį turtą. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad po antstolio arešto būtų buvę perleista daugiau turto. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą antstolių areštas buvo įregistruotas beveik metus, turtas antstolio nebuvo realizuotas. Pažymėjo, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Dovanojimo sutartis buvo realiai įvykdyta, tai paliudijo UAB „Švaros komanda“ akcininkai bei darbuotojai, taip pat ir L. K. ir J. K. sūnus E. K., nurodę, kad L. K. po dovanojimo sutarties sudarymo, nesidomėjo bendrovės veikla, o viską sprendė J. K.. Tai teismo vertinimu patvirtina ir byloje esanti santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad dovanojimo sutartimi šalys neketino sukurti teisinių pasekmių. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Šalių surašyta dovanojimo sutartis abiejų šalių pasirašyta, abiejų šalių valia išreikšta, kad tuo metu sudarant sandorį būtų buvus pažeisti kieno nors interesai, duomenų byloje nėra, kad sandorio sudarymas būtų turėjęs neigiamų pasekmių įmonės veiklai, kreditorių interesams byloje duomenų nėra. Ta aplinkybė, kad buvo padovanota ne ½ akcijų, o visos 33 akcijos, vertintina, kaip nevisiškai tinkamai teisine prasme įformintas sandoris, tačiau iš esmės vien formaliai naikinti sandorio šiuo pagrindu neteisinga, nes kaip minėta nėra pagrindo abejoti, kad tikroji šalių valia buvo, kad visas akcijas valdytų J. K.. Esant areštui sandoriai negalimi, tačiau, kaip minėta nėra duomenų, kad šalys ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemokūs, kad šių asmenų turtas po ginčijamo sandorio sudarymo gerokai sumažėjo ir kad galimai kreditoriai dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kiekvienu konkrečiu atveju tikslinga atsižvelgti, ar sudarytas sandoris nepažeidžia kreditorių interesų, ar ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą, ar nepasikeičia mokumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, J. K. disponavo dovanotu turtu, sutarties šalys daugiau nei dešimt metų sutartį vykdė ir jos teisėtumo neginčijo. Teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis iš esmės negali būti pripažįstama negaliojančia formaliais pagrindais, taip paneigiant iš esmės teisėtą šalių susitarimą. Iš esmės apeliacinis teismas šiai pozicijai pritaria. Taip pat sutiktina su teismo pozicija, kad L. K., kaip tuometinio akcininko teisės nebuvo pažeistos, – jis pats perleido šias akcijas, taip pat byloje nėra duomenų, kad kiti akcininkai ketino įsigyti akcijas, kad būtų pažeisti kitų akcininkų interesai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia vien tik formaliais pagrindais, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

18. Apeliantė nurodo, kad miręs jos sutuoktinis ir J. K. liko nepasidalinę 2003-04-18 įgytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 149-jų vienetų arba 18 procentų trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Įpėdinio reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalintas santuoką nutraukusiems sutuoktiniams teismo sprendimu. Ieškovės teigimu, 2014-03-12 sprendimu nustačius, kad buvusių sutuoktinių J. K. ir L. K. 2005-08-17 pasirašyta sutartis, kuria jie taipogi pasidalino ir santuokoje įgytus 149 vienetus UAB „Švaros komanda“ akcijų, yra negaliojanti, nes neturėjo visų privalomų šiai sutarčiai duomenų arba nebuvo patvirtinta teismo, yra pakankamas pagrindas reikalauti, kad šį likusį nepadalintą jų santuokoje įgytą turtą teismas padalintų atsakovei J. K. ir palikėjui L. K. po mirties lygiomis dalimis, nes įstatymas nustato prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Apeliantės įsitikinimu, byloje nebuvo pakankamai įrodyta, jog pagal 2003-04-11 akcijų pasirašymo sutartį atsakovė J. K. už papildomai įsigytus 116 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų atsiskaitė asmeninėmis lėšomis. Teismas, neįvertino ir nepasisakė, kad atsakovė J. K. „pateisino“ tik dalį lėšų, už kurias ji įsigijo papildomus 116 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų, t.y. 10 000 Lt, tuo tarpu likusi suma - 1600 Lt tokiu būdu buvo neabejotinai jos ir L. K. bendri pinigai. Teismas taip pat neįvertino kitų aplinkybių, kad vos už kelių mėnesių - 2003 m. rugsėjo 8 d. su savo motina B. J. ir pastarosios sutuoktiniu P. J. (atsakovės patėviu) sudarytų UAB „Valauvis“ akcijų „atpirkimo“ sutarčių, pagal kurias atsakovė J. K. minėtiems asmenims už UAB „Valauvis“ akcijas be jokių problemų, pasak apeliantės, bendrai sumokėjo net 35 000 Lt ir kt.

19. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

20. Pirmosios instancijos teismas išvadas, kad J. K. 149 vienetai UAB „Švaros komanda“ akcijų priklausė asmeninės nuosavybės teise padarė įvertinęs paaiškinimus, bylos duomenis, 2011-02-18 UAB „Švaros komanda“ akcininkų sąrašą. Teismas atsižvelgė į atsakovės tėvo paaiškinimus, kad jis ir jo buvusi žmona, kuri yra mirusi, savo dukrai, tai yra atsakovei, dovanojo po 5000 Lt kiekvienas, iš viso 10 000 Lt, tam, kad atsakovė įsigytų UAB „Švaros komanda“ akcijų. Teismo vertinimu tai, kad atsakovė siekė įsigyti UAB „Švaros komanda“ akcijas asmenine nuosavybe, patvirtina, ir pačio L. K. elgesys dėl minėtos 2001-10-28 33 vienetų akcijų dovanojimo sutarties. Aplinkybės nurodytos 2005-08-17 L. K. ir J. K. pasirašytoje santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartyje, pagal kurią šalys nustatė, kad J. K. priklausanti turto dalis – 18 proc. UAB „Švaros komanda“ akcijų. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės priešingai nei teigia apeliantė neįrodo, kad J. K. ir L. K. šias akcijas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinio teismo vertinimu teismas pagristai pripažino, kad atsakovė įgyjant turtą aiškiai išreiškė valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir toks valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas ir L. K.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti priešingai nėra pagrindo, nes tarp J. K. ir L. K. ginčo dėl turimų akcijų nuosavybės nekilo. Tarp jų ginčo nekilo ir nutraukiant santuoką. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios patvirtintų buvus kitokias faktines aplinkybes dėl turto, lėšų iki santuokos nutraukimo bei buvus kitokiai L. K. valiai.

21. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas įvertino visumą įrodymų, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad 149 vienetai UAB „Švaros komanda“ akcijų yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad L. K. konkrečias akcijas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantė nepateikė duomenų, kurios paneigtų nustatytas aplinkybes ir leistų padaryti priešingas išvadas. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir dėl kitų argumentų, galimai sudarytų tariamų sandorių, sudarytų nesilaikant nustatytos akcijų perleidimo tvarkos, kad galimai įrašai UAB „Švaros komanda“ akcininkų registrų knygoje yra padaryti tik prieš pateikiant šią knygą teismo apžiūrai ir kt. Įvertinus įrodymų visetą nėra teisinio pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-11-20 sutartį, ar jos dalį. Todėl apeliantės argumentai tiek dėl nurodytų faktinių aplinkybių tiek dėl įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kiti ieškovės reikalavimai atmestini, netenkinus pirmesnių reikalavimų. Apeliantės vertinimu nors teismas ir pasisakė dėl kitų reikalavimų, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai nebesvarstė kitų reikalavimų, tuo pažeidė procesinę pareigą išspręsti visus ieškinio reikalavimus. (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, nes pirmosios instancijos teismui padarius išvadą dėl sudarytų sandorių teisėtumo nebetikslinga išsamiau analizuoti kitų reikalavimų pagrįstumo, nes iš esmės paskesni prašymai netenkinus pirmesnių reikalavimų, negali būti tenkinami. Todėl esant konkrečiai situacijai nėra pagrindo teigti, kad teismas išsprendė ne visus reikalavimus.

23. Apeliantės vertinimu teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-832/2014 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, nors tikrovėje abiejų bylų faktinės aplinkybės yra praktiškai analogiškos. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-832/2014 tarp apeliantės bei ankstesnės L. K. sutuoktinės - atsakovės J. K., santuoka su kuria buvo nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2256-636/2005, lygiomis dalimis buvo padalintos buvusių sutuoktinių L. K. bei atsakovės J. K. nutraukiant santuoką nepasidalintos UAB „Valauvis“ akcijos, taip pat netiesiogiai teismas konstatavo, kad buvę sutuoktiniai yra nepasidaliję ir 149 vnt. trečiojo asmens UAB „Švaros komanda“ akcijų. Apeliacinis teismas su apeliantės argumentais nesutinka, iš esmės teismas nenagrinėjęs konkrečių šios bylos aplinkybių, konkrečių išvadų minėtoje byloje nepadarė, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, dėl netiesioginio teismo konstatavimo, kad buvę sutuoktiniai yra nepasidaliję ir 149 vnt. akcijų. Apeliacinio teismo vertinimu pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-832/2014, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija), nesutampa. Be, to pažymėtina, kad minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nepaneigia konkrečių faktinių aplinkybių nustatytų šioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005-09-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2256-636/2005, nutraukė L. K. ir J. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimu, kuris nepakeistas, įsiteisėjęs, patvirtino L. K. ir J. K. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad šalių bendrai santuokoje įgytas turtas pasidalintas gera valia, jokio registruoto turto pareiškėjai neturi.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinio netenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

25. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė neįrodė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27.Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai J. K. ir E. K. pareiškė prašymą priteisti po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 855,57 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 855,57 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėJurga Kramauskienė - ButkuvienėLina Muchtarovienė