Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Current auto“ ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Dėl transporto priemonės nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos sutartis Nr. L463109 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas Audi A4 (2010 m. gamybos) automobilis, su galimybe nuomininkui nuspręsti dėl transporto priemonės įsigijimo sutartyje numatytomis sąlygomis. Automobilio vertė sutarties sudarymo metu – 7950 Eur. Sutartis sudaryta nuomos terminui iki 2028 m. balandžio 25 d., mokant po 370,45 Eur įmoką kiekvieną mėnesį (362,12 Eur mėnesinė nuomos dalis ir 8,33 Eur mėnesinis sutarties sudarymo mokestis). Remiantis sutartimi, atsakovas įsipareigojo tinkamai rūpintis perduodamu automobiliu bei laiku mokėti mėnesines įmokas, o pasibaigus sutarčiai ar pageidaujant anksčiau, galėjo išnuomotą transporto priemonę įsigyti už likutinę vertę.

5. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. Nagrinėjamu atveju teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo) ir ieškovės (juridinio asmuo) dėl ilgalaikės transporto priemonės nuomos, vertina, kad pirmiausia spręstinas klausimas, ar Sutartis atitinka vartojimo nuomos, ar kredito sutarties bruožus.

8. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

9. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

10. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

11. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Tokias pačias vartotojo ir verslininko sampratas nustato ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalys.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.228³ straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog CK šeštosios knygos XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ nuostatos, išskyrus 6.228⁴ straipsnį, netaikomos sutartims dėl finansinių paslaugų, tačiau tai nekeičia šių sutarčių kaip vartojimo sutarčių kvalifikavimo, jeigu jos atitinka CK 6.228¹ straipsnyje ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse nurodytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 20 punktas).

13. CK 6.886 straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo kredito sutarties sampratą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, priskirtinas Vartojimo kredito įstatymas, kuriuo buvo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB.

14. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, vartojimo kredito gavėju (vartotoju) laikomas fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 23 punktas).

15. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022), todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

19. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties 2.4. punkte numatyta, kad pasibaigus Nuomos terminui Nuomininkas šioje Sutartyje nustatyta tvarka neįsigyja Transporto priemonės, Nuomininkas Transporto priemonę privalo grąžinti ne vėliau kaip Sutarties specialiose sąlygose nustatytą dieną, Sutarties specialiose sąlygose nustatytoje vietoje, tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokios buvo išnuomota, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. <...> Šalys Transporto priemonės grąžinimo metu pasirašo Nuomotojo pateiktos formos aktą, kuriuo Nuomotojas patvirtina, kad Nuomininkas grąžino Transporto priemonę tinkamos būklės (t. y. kad Nuomotojas nenustatė aiškiai matomų Transporto priemonės trūkumų) arba akte yra nurodomi Transporto priemonės aiškiai matomi trūkumai, kuriuos Nuomininkas privalo ištaisyti arba atlyginti Nuomotojui tokius trūkumų ištaisymo kaštus. Bet kuriuo atveju (t. y. nepriklausomai, ar Transporto priemonės grąžinimo metu buvo nustatyti aiškiai matomi Transporto priemonės trūkumai) Nuomotojas po Transporto priemonės grąžinimo per ne ilgesnį kaip 30 (trisdešimties) dienų terminą atlieka Transporto priemonės apžiūrą (defektaciją), kurios metu yra nustatomi visi Transporto priemonės trūkumai, kurių ištaisymo išlaidas (išskyrus kiek tokie trūkumai nulemti natūralaus Transporto priemonės nusidėvėjimo) Nuomininkas įsipareigoja atlyginti Nuomotojui nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Nuomotojo pareikalavimo dienos. Tuo atveju, jeigu Transporto priemonės apžiūros metu būtų nustatyti Transporto priemonės trūkumai, kurie nebuvo užfiksuoti Transporto priemonės grąžinimo akte, Nuomininkas kartu su Transporto priemonės trūkumų ištaisymo išlaidomis įsipareigoja Nuomotojui atlyginti ir Transporto priemonės apžiūros (defektacijos) išlaidas. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata (sutarties pasibaigimo atveju, kai nuomininkas nepareiškia noro įsigyti automobilio) numato pernelyg sudėtingas automobilio grąžinimo nuomotojui sąlygas (grąžinimo tvarka, transporto priemonės pakartotinis defekacijos nustatinėjimas, kai nuomotojas po defektacijos už nustatytus trūkumus pareikalauja padengti šių trūkumų išlaidas). Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju išnuomotas automobilis yra 2010 m., tinkamu sutarties vykdymo atveju, po 5 metų automobilis būtų beveik 20 metų senumo, todėl ši sąlyga imperatyviai vartotojui nustato pareigą atlyginti remonto išlaidas net ir tuo atveju, kai tam tikrų defektų šalinimas gali būti ekonomiškai nenaudingas, kadangi išlaidos apskaičiuotos „aiškiai nematomiems defektams“ šalinti gali siekti tuometinę automobilio rinkos kainą ar netgi ją viršyti, nes natūralu, kad beveik 20 metų senumo automobilis nebeturės tokių savybių kaip naujas automobilis.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sutarties bendrųjų sąlygų 1.3.4. punkte numatyta, kad nebent priešingai bus nurodyta specialiosiose Sutarties sąlygose, Transporto priemonė yra nuomojama Nuomininko verslo, o ne šeimos ar asmeninių poreikių tenkinimui. Iš sutarties specialiųjų sąlygų skilties „Nuomos tikslas“ matyti, jog nurodyta Asmeninėms / šeimos poreikiams / Verslo poreikiams. Taigi, iš pačios sutarties nėra visiškai aišku, kokiam tikslui atsakovas išsinuomojo automobilį. Visgi, ieškovė nepateikė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuomos sutartis buvo sudaryta verslo poreikiams tenkinti. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad transporto priemonės valdytoja taip pat bus A. T., kuri iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti yra buvusi atsakovo sutuoktinė. Taigi, niekur sutartyje nėra nurodyta konkrečiai, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta verslo tikslais, nors ieškovė kaip verslininkė, sudarydama sutartį, esant aiškumui, susitarimui dėl šalis siejančių santykių, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai tai įtvirtinti (kaip sutarties rengėja ir viena iš jos šalių) ir sutartyje, o jokių kitų tokią išvadą galinčių patvirtinti įrodymų byloje taip pat nėra, nesant pagrindo to konstatuoti nei iš byloje ieškovės pateiktų duomenų, nei iš teismo bylos nagrinėjimo metu surinktų kitų įrodymų (pavyzdžiui, išrašo apie atsakovo darbovietę). Jau vien aplinkybė, jog į ieškovę dėl aptariamos sutarties sudarymo kreipėsi fizinis asmuo, sudarė prielaidas atsakovą vertinti kaip vartotoją, nebent ieškovė, kaip verslu užsiimantis asmuo, sandorio sudarymo metu išsiaiškintų ir, kaip minėta, tai aiškiai nurodytų sutartyje, jog sandoris yra sudaromas ne vartojimo tikslais ir dėl to jam netaikomos vartotojų apsaugos nuostatos. Negana to, atkreiptinas dėmesys, kad net teikdama ieškinį teismui ieškovė niekur neakcentavo tarp šalių neva susiklosčiusių verslo santykių, sutartį sudarė su fiziniu asmeniu. Be to, ir ieškiniu ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio (pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį) procesines palūkanas, kas taikoma reikalavimams fiziniams asmenims, o ne palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kuri taikytina, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Visos paminėtos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo paneigti susiformavusio pagrįsto įsitikinimo, jog tarp šalių susiklostė būtent vartojimo teisiniai santykiai.

21. Be to, aptariamu atveju jau nustatyta, kad Sutarties specialiosiose sąlygose be kita ko yra nurodytas nuomos terminas, nuomos mokestis, transporto priemonės vertė bei jos nusidėvėjimo per 5 metus pokytis (nusidėvėjimo vertė). Sutartyje numačius galimybę nuomininkui (atsakovui) įsigyti transporto priemonę (sutarties bendrųjų sąlygų 1.1, 1.2 punktai ir kt.), taip pat užfiksuota, kad nuomininkas pats išsirinko transporto priemonę iš jo pasirinkto transporto priemonės pardavėjo, o nuomotojas savo vardu, tačiau nuomininko naudai ir interesais, įsigijo transporto priemonę iš jos pardavėjo arba nuomininkas išsirinko transporto priemonę iš nuomotojo turimo transporto priemonių parko (sutarties bendrųjų sąlygų 1.3.3 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 3.10 punktą, jeigu nuomininkas savo pasirinkimu nenusprendžia kitaip, pasibaigus nuomos terminui nuomininkas, tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir neturintis jokių įsiskolinimų nuomotojui pagal sutartį, įsigyja savo nuosavybėn transporto priemonę už tuo metu būsiančią transporto priemonės rinkos (likutinę) vertę, nurodytą šios sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 3.10 punkte nurodytu atveju nuomotojas, įsitikinęs, kad nuomininkas neturi jokių įsiskolinimų pagal sutartį, pateikia šioje sutartyje nustatyta tvarka nuomininkui pranešimą, kuriame yra nurodoma transporto priemonės rinkos (likutinė) vertė, kurią nuomininkui apmokėjus, tarp nuomininko ir nuomotojo yra pasirašomas nuomotojo pateiktos formos Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas, kurio pagrindu transporto priemonės nuosavybės teisė perduodama nuomininkui (sutarties bendrųjų sąlygų 3.11 punktas). Iš byloje esančios tą pačią dieną kaip ir sutartis sudarytos Pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad aptariamą transporto priemonę, kuri ginčo sutartimi buvo išnuomota atsakovui, ieškovė nupirko iš pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ralasa“. Įvertinus paminėtas sutarties sąlygas, jos sudarymo aplinkybes, tai, kad aptariama transporto priemonė tą pačią ginčo sutarties sudarymo dieną buvo įsigyta ieškovės, ką galima vertinti kaip sutarties 1.3.3 punkto įgyvendinimą, sutartyje aiškiai išdėsčius transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo atsakovui tvarką, galima daryti išvadą, kad sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (automobiliui) įsigyti, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, kas tiesiog suteikė atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto. Ir nors sutarties nuostatose ir neįtvirtinta atsakovo pareiga įsigyti sutarties objektą, manytina, jog tokios sutarties sąlygos, numatančios teisę, bet ne pareigą, vartotojui įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs įmokas, vertintinos kaip formalios ir numatytos siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas, atlikęs sutarties sąlygų analizę, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas sutartimi kaip pagrindinio tikslo siekė išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, atvirkščiai – sutarties sąlygos rodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (o ieškovės – suteikti) finansavimą sutarties objektui (transporto priemonei) įsigyti. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

II. Dėl nuomos, sutarties sudarymo mokesčio ir transporto priemonės remonto kaštų bei transporto priemonės saugojimo, transportavimo išlaidų priteisimo.

24. Pagal CK 6.522 straipsnio 1 dalį, pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato kita (CK 6.524 straipsnis). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

24.1. Šalių sudaryta Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei nuomos sumą paskaičiuotą pagal Sutarties specialiose sąlygose nustatytus nuomos įkainius (Sutarties 6.2.1. punktas), Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Sutarties sudarymo mokestį (Sutarties 6.2.2. punktas). Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė – nustatytais terminais nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų pagal Sutartį nemokėjo ir transporto priemonės laiku negrąžino, todėl atsakovas ieškovei liko skolingas 519,04 Eur nesumokėtų įmokų iki Sutarties nutraukimo.

24.3. Pagal Sutarties 2.5. punktą, jei nuomininkas negrąžina transporto priemonės ilgiau kaip 24 val. nuo Sutartyje nurodyto termino pabaigos, be nuomotojo rašytinio (el. paštu) sutikimo, nuomotojas turi teisę savo jėgomis perimti transporto priemonę <...>. Tokiu atveju, Nuomininkas įsipareigoja padengti visus Transporto priemonės perėmimo išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant paieškos, transportavimo ir saugojimo sąnaudas. Kaip jau minėta, nutraukus Sutartį, atsakovas Sutartyje nustatytu terminu transporto priemonės negrąžino, todėl ieškovė turėjo 292 Eur dydžio transporto priemonės saugojimo ir transportavimo išlaidų (PVM sąskaitos faktūros Nr. AELT serija 02123 apmokėta 2024 m. birželio 5 d. ir sąskaita faktūra Nr. 4A274 apmokėta 2024 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu).

24.4. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 2195,44 Eur dydžio Transporto priemonės remonto kaštus, tai yra atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal CK 6.493 straipsnį, nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.500 straipsnyje yra numatyta, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. CK 6.524 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo naudotis jam perduota transporto priemone rūpestingai ir atidžiai (sutarties 3.1 punktas), eksploatuoti transporto priemonę pagal gamintojo nustatytus standartus, techniškai ją prižiūrėti (sutarties 3.2, 3.8 punktai). Sutarties 7 punkte ir šio punkto papunkčiuose numatyta nuomininko atsakomybė.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, iš atsakovo priteisina 519,04 Eur skola (nesumokėtas nuomos mokestis), 408,37 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 2049,27 Eur (1757,27 Eur remonto išlaidos + 292 Eur transporto priemonės saugojimo ir transportavimo išlaidos).

III. Dėl delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 7.2. punktu, prašo iš atsakovo priteisti 4,82 Eur dydžio delspinigius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai ). Sutarties 7 punkte nustatyta Šalių atsakomybė. Pagal Sutarties 7.2 punktą, už laiku nesumokėtus mokėjimus, nuomininkas įsipareigoja mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną.

27. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad dėl delspinigius nustatančios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Be to, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, taip pat preziumuojama kaip nesąžininga, o sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Nustačius, kad šalių sutarčiai yra taikomi VKĮ reikalavimai, taikytinos ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo sutarties sudarymo metu šis įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo būti atsižvelgiama. Tačiau šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,1 procento dydžio delspinigių normą, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punktą. Toks delspinigių dydis, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

29. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų nuostata, nustatanti, jog atsakovas, praleidęs apmokėjimo terminą, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (pagal sutarties 7.2 punktą), yra nesąžininga, todėl teismas pripažįsta ją negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), o ieškovės reikalavimas dėl 4,82 Eur dydžio delspinigių priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis).

30. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

31. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas iš viso ieškovės naudai priteisė 2976,68 Eur. Ieškovė prašo priteisti 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 77 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 87 proc. (2976,68 Eur/3419,67 Eur x 100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 172,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Iš atsakovo valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. gegužės 23 d. Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. L463109 bendrųjų sąlygų 7.2. punkte įtvirtintą sąlyga, kuria nustatyta, kad „už laiku nesumokėtus mokėjimus Nuomininkas įsipareigoja mokėti 0,1 % delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną“.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 519,04 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų, 4 ct) skolą, 408,37 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus, 37 ct) sutarties sudarymo mokestį, 2049,27 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus, 27 ct) transporto priemonės remonto kaštus (t. y. bendrovės patirtus nuostolius) bei transporto saugojimo, transportavimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2976,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 172,26 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Current auto“, juridinio asmens kodas 305850767, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.