Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21970-1256/2025 pagal pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., S. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

25. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos L. L. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Byloje nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0070/16/00171 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-263-608/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. L. išieškotojos S. R. naudai. Vykdant išieškojimą 2016 m. vasario 22 d. Turto arešto aktu, be kita ko, areštuotas buvusiam skolininkui A. L. kartu su pareiškėja (skolininke) priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas - gyvenamasis namas ir inžinerinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 nustatyta, kad skolininkui A. L. priklauso, be kita ko, 46/100 dalys nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine L. L.. Skolininkas A. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis, remdamasis Testamentų registro duomenimis, 2023 m. liepos 3 d. Patvarkymu Nr. S-23-70-19567 vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00171 skolininką A. L. pakeitė į naują skolininkę L. L..

27. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5243-429/2024 leido antstoliui patekti į nekilnojamąjį turtą siekiant turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę. 2024 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 24-0824 buvo įvertintos buvusiam skolininkui A. L. kartu su pareiškėja priklausančios 46/100 dalys nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai (skolininkei) L. L. pateikus prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, antstolis 2024 m. spalio 29 d. Patvarkymu Nr. S-24-70-31948 paskyrė papildomą ekspertizę. 2025 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 25-1755 (Ekspertizės aktas) nustatyta buvusiam skolininkui ir pareiškėjai priklausančio Turto vertė. Antstolio padėjėjos 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymu Nr. 2016007914 Turtas įkainotas vadovaujantis Ekspertizės aktu. Antstolio kontoroje gauti 2025 m. gegužės 7 d. pareiškėjos (skolininkės) prieštaravimai dėl antstolio padėjėjos 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymo. Antstolio 2025 m. gegužės 9 d. Patvarkymu Nr. S-25-70-12450 pareiškėjos prieštaravimai netenkinti.

28. Pareiškėja nesutiko su antstolio padėjėjos 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymu Nr. 2016007914, kuriuo įkainotas Turtas, ir antstolio 2025 m. gegužės 9 d. Patvarkymu Nr. S-25-70-12450, kuriuo paliktos 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme nustatytos turto įkainojimo kainos. Antstolis 2025 m. gegužės 29 d. Patvarkymu Nr. S-25-70-14391 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

30. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas ignoravo pareiškėjos argumentus, kad antstolis be jokio pagrindo apkaltino ją nesąžiningumu, vengimu vykdyti pareigas; (2) antstoliui atliekant Turto apžiūrą, realios pareiškėjos ir buvusio skolininko Turto dalys nebuvo nustatytos; Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1009-1064/2025 priimtas sprendimas turės įtakos pareiškėjos Turto dalies nustatymui; (3) teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, kad ji neteisėtai pripažinta skolininke šioje vykdomojoje byloje; (4) Ekspertizės aktas sudarytas remiantis daugiau kaip prieš vienerius metus atliktomis Turto apžiūromis, kuriose neatsispindi reali Turto situacija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

31. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditorių (išieškotojų) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojų, tiek į skolininko interesus. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo.

32. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutikimą su Turto įkainojimu, be kita ko, grindžia tuo, jog Ekspertizės aktas, kuriuo vadovaujantis Turtas įkainotas, sudarytas remiantis daugiau kaip prieš vienerius metus atliktomis Turto apžiūromis, kuriose neatsispindi reali Turto situacija. Apeliantės teigimu, per vienerius metus Turto būklė pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

34. CPK 682 straipsnio 2 dalį nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių skaičiaus, tačiau savo teise ginčyti ekspertizės išvadas neturi būti piktnaudžiaujama ir negali būti skiriamas neribotas ekspertizių skaičius vykdymo procese, siekiant kuo greičiau ir efektyviau vykdyti išieškojimo veiksmus.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, tik deklaratyviai nurodydama, jog per vienerius metus Turto būklė pasikeitė, todėl Ekspertizės akte nustatytas Turto įkainojimas neatitinka realios Turto būklės, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie Turto būklės ir vertės pokyčius, kurie leistų suabejoti Ekspertizės akte nustatyta Turto verte, taip pat nepateikė jokių duomenų apie kitokią turto vertę, nei nustatyta Ekspertizės akte. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog Ekspertizės akte nurodyta Turto vertė yra nustatyta neteisingai. Šių aplinkybių apeliantė nepagrindė.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkas vykdymo proceso metu yra saistomas pareigos veikti taip, kad užtikrintų kuo efektyvesnį ir operatyvesnį išieškojimą, bendradarbiauti su antstoliu, teikti jam reikiamą informaciją ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

37. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0070/16/00171 vykdoma nuo 2016 m., t. y. jau daugiau kaip devynerius metus. Pirmą kartą antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo priimtas 2023 m. lapkričio 15 d., tačiau patekti į pareiškėjos nekilnojamąjį turtą ir jį apžiūrėti antstoliui su turto vertintoju pavyko tik 2024 m. vasario 14 d. gavus teismo leidimą. 2024 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 24-0824 Turtas buvo įvertintas, tačiau, pareiškėjai (skolininkei) pateikus prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, antstolio 2024 m. spalio 29 d. patvarkymu paskirta papildoma ekspertizė. Antstolio 2025 m. sausio 16 d. patvarkymu pareiškėja (skolininkė) įpareigota sudaryti sąlygas patekti antstoliui ar/ir jo įgaliotam padėjėjui ir turto vertintojui į pareiškėjai priklausantį Turtą 2025 m. sausio 20 d. 10 val. Nors pareiškėja teigia, kad 2025 m. sausio 20 d. 10 val. ji privalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, tačiau byloje nėra duomenų, kad minimą priežastį būtų nurodžiusi ir antstoliui, taip pat kad būtų siūliusi ir sudariusi galimybę Turtą apžiūrėti kitu laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėja tinkamai vykdo bendradarbiavimo su antstoliu pareigą ir aktyviai padeda jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytas pareiškėjos elgesys antstolio pagrįstai vertintas kaip pareiškėjos (skolininkės) veikimas prieš operatyvų ir efektyvų teismo sprendimo vykdymą.

38. Apeliantė, be kita, ko, nurodo, jog, antstoliui atliekant Turto apžiūrą, realios pareiškėjos ir buvusio skolininko Turto dalys nebuvo nustatytos. Apeliantė akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1009-1064/2025 priimtas sprendimas turės įtakos pareiškėjos Turto dalies nustatymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 nustatė, kad buvusiam skolininkui A. L. priklauso 46/100 dalys nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine L. L.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI2-1009-1064/2025 iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl VĮ Registrų centro (ne)teisingai įregistruotų A. L. ir pareiškėjos turto dalių pagal minėtą 2017 m. balandžio 21 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau, pažymėtina, jog antstolis įkainojo 46/100 Turto dalis, t. y. tas, kurios įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 pripažintos priklausančios buvusiam skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, esančioje kartu su pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodomos administracinės bylos rezultatas ginčo nekilnojamojo turto įkainojimui jokios įtakos neturi, kadangi antstolis, atlikdamas Turto įkainojimą, vadovavosi minėta Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi, o ne VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

40. Apeliantės argumentas, jog ji nepriėmė palikimo po A. L. mirties, todėl ji neteisėtai antstolio pripažinta skolininke šioje vykdomojoje byloje, taip pat laikytinas nepagrįstu. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs skolininkas A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. L. mirties 2023 m. birželio 15 d. notarui pateiktu pareiškimu palikimą priėmė L. L.. Antstolis, vadovaudamasis nurodytais duomenimis iš Testamentų registro, 2023 m. liepos 3 d. Patvarkymu Nr. S-23-70-19567 vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00171 skolininką A. L. pakeitė į naująją skolininkę L. L.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00171 pripažinta skolininke neteisėtai.

41. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).

44. Suinteresuotas asmuo S. R. pateikė duomenis apie patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą (atskirasis skundas atmestas) bei aplinkybę, kad pareiškėjos L. L. ir suinteresuoto asmens S. R. suinteresuotumas bylos baigtimi ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, iš pareiškėjos L. L. suinteresuotam asmeniui S. R. priteistinos 400 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.