- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-718-940/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21970-1256/2025 pagal pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., S. R., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. L. pateikė skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti: (1) 2025 m. gegužės 9 d. antstolio Patvarkymą Nr. S-25-70-12450 dėl 2025 m. gegužės 7 d. Prieštaravimų dėl 2025 m. balandžio 29 d. antstolio padėjėjos patvarkymo „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ Nr. S-25-70-11327; (2) 2025 m. balandžio 29 d. antstolio padėjėjos Patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ Nr. 2016007914 dėl buvusio skolininko A. L. turto įkainojimo.
2. Nurodė, kad antstolio padėjėja 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00171 patvarkė įkainoti buvusiam skolininkui A. L. priklausiusį turtą, t. y. po 46/100 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat po 46/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Pareiškėja dėl 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymo pateikė prieštaravimus, kurie antstolio 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymu buvo netenkinti.
3. Pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę skųsti antstolio veiksmus ir teikti prieštaravimus dėl, jos manymu, nepagrįsto įkainojimo. Antstolis nepagrįstai apkaltino pareiškėją nesąžiningumu ir vengimu vykdyti pareigas, nes dėl turto apžiūros antstolis į pareiškėją kreipėsi vienintelį kartą, numatęs jo apžiūrą 2025 m. sausio 20 d. 10.00 val., kai tuo pačiu metu pareiškėja privalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, ir apie tai ji buvo informavusi antstolį.
4. Teigė, kad pareiškėja prieštaravimuose nurodė konkrečius antstolio nekompetentingumo bei įstatymų nesilaikymo faktus, kuriuos pagrindė įrodymais. Antstolis pažeidė proporcingumo ir interesų derinimo principus vykdymo procese. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 nustatė, jog buvusiam skolininkui A. L. priklauso 46/100 dalys nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su pareiškėja, o likusi 54/100 dalis yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Mirus buvusiam skolininkui, pareiškėja iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro gautų duomenų sužinojo, kad buvo išviešinti klaidingi juridiniai faktai apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl pareiškėja apskundė VĮ Registrų centro veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1009-1064/2025. Taigi, antstoliui atliekant Turto apžiūrą, realios pareiškėjos ir buvusio skolininko Turto dalys nebuvo nustatytos.
5. Tvirtino, kad nors pareiškėja nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio A. L. mirties, tačiau antstolis 2023 m. liepos 3 d. vykdomojoje byloje pakeitė skolininką iš A. L. į L. L.. Taigi, pareiškėja skolininke pripažinta neteisėtai.
6. Nurodė, kad ekspertizės aktas, kuriuo rėmėsi antstolio padėjėja 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme, buvo sudarytas remiantis daugiau kaip prieš vienerius metus, t. y. 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 15 d., atliktomis Turto apžiūromis, kuriose neatsispindi reali Turto situacija. Tvirtino, jog Turto būklė per vienerius metus pasikaitė. Turto vertintojas negalėjo atlikti areštuoto turto vertinimo ir surašyti ekspertizės akto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir priteisė iš pareiškėjos L. L. suinteresuotam asmeniui S. R. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad antstolio R. S. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0070/16/00171 pagal 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-263-608/2014 išieškotojos S. R. naudai iš pareiškėjos (skolininkės) L. L. išieškant 58 004,10 Eur skolą ir 32 620,38 Eur palūkanas. Antstolis 2016 m. vasario 22 d. turto arešto aktu areštavo, be kita ko, buvusiam skolininkui A. L. kartu su pareiškėja (skolininke) priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą ir inžinerinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2466-886/2017 nustatė, kad buvusiam skolininkui priklauso, be kita ko, 46/100 dalys nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su pareiškėja (skolininke). Buvusiam skolininkui mirus, antstolis, nustatęs, kad pareiškėja (skolininkė) priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, 2023 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. S-23-70-19567 buvusį skolininką pakeitė į naują skolininką – pareiškėją.
9. 46/100 dalys nekilnojamojo turto buvo įvertintos 2024 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 24-0824. Pareiškėjai (skolininkei) pateikus prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, antstolis 2024 m. spalio 29 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-70-31948 paskyrė papildomą ekspertizę. Šiuo patvarkymu pareiškėja (skolininkė) įpareigota sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5243-429/2024 leido antstoliui patekti į nekilnojamąjį turtą siekiant turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę. Antstolio padėjėja, vadovaudamasi 2025 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 25-1755 (toliau – ir Ekspertizės aktas), 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu įkainojo Turtą. Antstolis, 2025 m. gegužės 7 d. gavęs skolininkės prieštaravimus dėl 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymo, 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymu jų netenkino.
10. Teismas sprendė, jog pareiškėjos argumentas, kad Ekspertizės aktas buvo sudarytas remiantis 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 15 d. atliktomis turto apžiūromis, todėl neatsispindi reali jo vertė, nes turto būklė yra pasikeitusi, pats savaime negali pagrįsti, kad nekilnojamasis turtas 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu įkainotas neteisingai. Teismas vertino, kad šie pareiškėjos prieštaravimai nėra pakankami, jie nepagrįsti realiai atliktais tiksliais žemės sklypų ir pastatų rinkos vertės skaičiavimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės aktuose nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Pareiškėja (skolininkė) nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą ginčyti nustatytas nekilnojamojo turto vertes ar Ekspertizės akto (ne)teisėtumą ir / ar (ne)tikslumą, taip pat nepaaiškina ir nepateikia įrodymų dėl jos nurodomo realaus nekilnojamojo turto būklės pasikeitimo, kuris galėtų daryti įtaką jo vertės pokyčiui.
11. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad, vykdant nekilnojamojo turto apžiūrą, realios pareiškėjos ir buvusio skolininko turto dalys nebuvo nustatytos, o administracinė byla, kurioje ginčijami VĮ Registrų centro įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės forma, turės reikšmės turto dalies nustatymui. Teismas atsižvelgė į tai, jog administracinėje byloje Nr. eI2-1009-1064/2025, kurioje buvo priimtas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas ir tenkintas pareiškėjos skundas, esminis spręstas klausimas buvo dėl 54/100 dalių nekilnojamojo turto registravimo pareiškėjos ir buvusio skolininko bendrąja jungtine nuosavybe (ne)pagrįstumo, o antstolis įkainojo 46/100 nekilnojamojo turto dalis, t. y. tas, kurios įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pripažintos priklausančios buvusiam skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, esančioje kartu su pareiškėja. Taigi, įkainota nekilnojamojo turto dalis buvo nustatyta vadovaujantis ne nekilnojamojo turto registre registruotais duomenimis, bet minėta 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad administracinės bylos rezultatas ginčo nekilnojamojo turto įkainojimui įtakos neturi, juo labiau, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs.
12. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog antstolis ne vieną kartą bandė įkainoti areštuotą turtą ir į jį patekti bei apžiūrėti pavyko tik gavus teismo leidimą 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5243-429/2024, sprendė, jog antstolis tai pagrįstai vertino kaip pareiškėjos veikimą prieš operatyvų ir efektyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja aplinkybę apie dalyvavimą teisiamajame posėdyje būtų nurodžiusi antstoliui ir bendradarbiavusi siekiant suderinti kitą apžiūros dieną.
13. Teismas sutiko, kad pareiškėja turi teisę skųsti antstolio veiksmus, tačiau pažymėjo, jog vien tik šios teisės turėjimas ir jos įgyvendinimas nėra savaiminis pagrindas panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos nurodyta pozicija dėl antstolio (ne)vykdyto proporcingumo ir interesų derinimo principų pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu niekaip papildomai nemotyvuojami, teismas juos laikė deklaratyviais pareiškėjos teiginiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėja L. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-21970-1256/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti 2025 m. gegužės 9 d. antstolio Patvarkymą Nr. S-25-70-12450 dėl 2025 m. gegužės 7 d. Prieštaravimų dėl 2025 m. balandžio 29 d. antstolio padėjėjos patvarkymo „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ Nr. S-25-70-11327 ir 2025 m. balandžio 29 d. antstolio padėjėjos Patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ Nr. 2016007914 dėl buvusio skolininko A. L. turto įkainojimo.
15. Nurodo, jog teismas ignoravo pareiškėjos argumentus, kad antstolis 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme be jokio pagrindo apkaltino ją nesąžiningumu, vengimu vykdyti pareigas. Dėl Turto apžiūros antstolis į pareiškėją kreipėsi vienintelį kartą, numatęs jo apžiūrą 2025 m. sausio 20 d. 10.00 val., kai tuo pačiu metu pareiškėja privalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje ir apie tai buvo informavusi antstolį. Pažymi, jog duomenys apie teisiamąjį posėdį yra viešai prieinami ir antstolis turėjo visas galimybes patikrinti jam pateiktą informaciją.
16. Pažymi, jog, priešingai negu tvirtinama skundžiamoje nutartyje, pareiškėja nurodė konkrečius antstolio nekompetentingumo bei įstatymų nesilaikymo faktus, kuriuos pagrindė įrodymais; taip pat nurodė, kad antstolis pažeidė proporcingumo ir interesų derinimo principus vykdymo procese. Teismas, sutikęs su antstolio argumentais, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nesutinka su teismo padaryta išvada apie sprendimo, priimto Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-1009-1064/2025, reikšmingumo vykdomojoje byloje vystančiam procesui.
18. Nurodo, jog teismas nepasisakė apie pareiškėjos argumentą, kad nors ji nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio A. L. mirties, tačiau 2023 m. liepos 3 d. antstolis vykdomojoje byloje pakeitė skolininką iš A. L. į L. L.. Apeliantės teigimu, ji neteisėtai pripažinta skolininke šioje vykdomojoje byloje. Antstoliui, atliekant Turto apžiūrą, realios pareiškėjos ir buvusio skolininko Turto dalys nebuvo nustatytos, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtas sprendimas turės reikšmės jos Turto dalies nustatymui.
19. Nesutinka, kad antstolis, vertindamas Turtą, galėjo vadovautis Ekspertizės aktu, kadangi jis buvo sudarytas remiantis daugiau kaip prieš vienerius metus, t. y. 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 15 d., atliktomis Turto apžiūromis, kuriose neatsispindi reali Turto situacija. Teigia, jog per vienerius metus Turto būklė pasikeitė; be to, Turtas įkainotas jo tinkamai neapžiūrėjus. Apeliantės tvirtinimu, ji nesudarė jokių kliūčių antstoliui apžiūrėti Turtą. Esant šioms aplinkybėms turto vertintojas negalėjo atlikti areštuoto turto vertinimo ir surašyti Ekspertizės akto.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad nuo 2023 m. (palikimo priėmimo) pareiškėja trukdė įeiti į patalpas, jas apžiūrėti, atlikti ekspertizę (turto vertinimą), o, atlikus ekspertizę (turto vertinimą), skundė ją. Paskyrus naują ekspertizę, vėl trukdė įeiti į patalpas, jas apžiūrėti, teikė skundus ir t. t. Todėl apeliantės argumentai, neva antstolis pažeidė proporcingumo ir interesų derinimo principus vykdymo procese, yra nepagrįsti. Suinteresuoto asmens teigimu, jau beveik dvejus metus dėl skolininkės vykdomo sąmoningo veikimo prieš operatyvų ir efektyvų teismo sprendimo vykdymą yra šiurkščiai pažeidžiamos išieškotojos teisės ir teisėti interesai.
22. Pažymi, kad A. L. dalis Turte buvo nustatyta dar 2017 m. ir sudaro 46/100 dalis. Pareiškėja palikimą po A. L. mirties priėmė. Ekspertizės aktu buvo nustatyta vertė būtent 46/100 dalių.
23. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktame 2025 m. gegužės 28 d. Regionų teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1009-1064/2025 nurodyta, jog iš byloje esančio testamentų registro įrašo matyti, kad po A. L. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja. Taip pat nurodyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei gyvenamasis namas ir du žemės sklypai priklauso tokiomis dalimis: skolininkui 46/100 dalys, skolininko sutuoktinei – 54/100 dalys. Taigi teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokia viso aptariamo Turto dalis skolininko, ir kokia – jo sutuoktinės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji neteisėtai pripažinta skolininke šioje vykdomojoje byloje ir kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtas sprendimas turės reikšmės jos Turto dalies nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
25. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjos L. L. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Byloje nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0070/16/00171 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-263-608/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. L. išieškotojos S. R. naudai. Vykdant išieškojimą 2016 m. vasario 22 d. Turto arešto aktu, be kita ko, areštuotas buvusiam skolininkui A. L. kartu su pareiškėja (skolininke) priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas - gyvenamasis namas ir inžinerinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 nustatyta, kad skolininkui A. L. priklauso, be kita ko, 46/100 dalys nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine L. L.. Skolininkas A. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis, remdamasis Testamentų registro duomenimis, 2023 m. liepos 3 d. Patvarkymu Nr. S-23-70-19567 vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00171 skolininką A. L. pakeitė į naują skolininkę L. L..
27. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5243-429/2024 leido antstoliui patekti į nekilnojamąjį turtą siekiant turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę. 2024 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 24-0824 buvo įvertintos buvusiam skolininkui A. L. kartu su pareiškėja priklausančios 46/100 dalys nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai (skolininkei) L. L. pateikus prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, antstolis 2024 m. spalio 29 d. Patvarkymu Nr. S-24-70-31948 paskyrė papildomą ekspertizę. 2025 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 25-1755 (Ekspertizės aktas) nustatyta buvusiam skolininkui ir pareiškėjai priklausančio Turto vertė. Antstolio padėjėjos 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymu Nr. 2016007914 Turtas įkainotas vadovaujantis Ekspertizės aktu. Antstolio kontoroje gauti 2025 m. gegužės 7 d. pareiškėjos (skolininkės) prieštaravimai dėl antstolio padėjėjos 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymo. Antstolio 2025 m. gegužės 9 d. Patvarkymu Nr. S-25-70-12450 pareiškėjos prieštaravimai netenkinti.
28. Pareiškėja nesutiko su antstolio padėjėjos 2025 m. balandžio 29 d. Patvarkymu Nr. 2016007914, kuriuo įkainotas Turtas, ir antstolio 2025 m. gegužės 9 d. Patvarkymu Nr. S-25-70-12450, kuriuo paliktos 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme nustatytos turto įkainojimo kainos. Antstolis 2025 m. gegužės 29 d. Patvarkymu Nr. S-25-70-14391 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą ginčyti nustatytas nekilnojamojo turto vertes ar ekspertizės akto (ne)teisėtumą ir / ar (ne)tikslumą, nepaaiškino ir nepateikė įrodymų dėl jos nurodomo realaus nekilnojamojo turto būklės pasikeitimo, sprendė, jog pareiškėjos prieštaravimai dėl Ekspertizės akto nėra pakankami ir nepagrįsti realiai atliktais tiksliais žemės sklypų ir pastatų rinkos vertės skaičiavimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės aktuose nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Teismas, įvertinęs tai, jog administracinėje byloje Nr. eI2-1009-1064/2025 esminis spręstas klausimas buvo dėl 54/100 dalių nekilnojamojo turto registravimo pareiškėjos ir buvusio skolininko bendrąja jungtine nuosavybe (ne)pagrįstumo, o antstolis įkainojo 46/100 nekilnojamojo turto dalis, remdamasis įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 21 d. teismo nutartimi, sprendė, kad administracinės bylos rezultatas ginčo nekilnojamojo turto įkainojimui įtakos neturi.
30. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas ignoravo pareiškėjos argumentus, kad antstolis be jokio pagrindo apkaltino ją nesąžiningumu, vengimu vykdyti pareigas; (2) antstoliui atliekant Turto apžiūrą, realios pareiškėjos ir buvusio skolininko Turto dalys nebuvo nustatytos; Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1009-1064/2025 priimtas sprendimas turės įtakos pareiškėjos Turto dalies nustatymui; (3) teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, kad ji neteisėtai pripažinta skolininke šioje vykdomojoje byloje; (4) Ekspertizės aktas sudarytas remiantis daugiau kaip prieš vienerius metus atliktomis Turto apžiūromis, kuriose neatsispindi reali Turto situacija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
31. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditorių (išieškotojų) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojų, tiek į skolininko interesus. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo.
32. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutikimą su Turto įkainojimu, be kita ko, grindžia tuo, jog Ekspertizės aktas, kuriuo vadovaujantis Turtas įkainotas, sudarytas remiantis daugiau kaip prieš vienerius metus atliktomis Turto apžiūromis, kuriose neatsispindi reali Turto situacija. Apeliantės teigimu, per vienerius metus Turto būklė pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
34. CPK 682 straipsnio 2 dalį nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių skaičiaus, tačiau savo teise ginčyti ekspertizės išvadas neturi būti piktnaudžiaujama ir negali būti skiriamas neribotas ekspertizių skaičius vykdymo procese, siekiant kuo greičiau ir efektyviau vykdyti išieškojimo veiksmus.
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, tik deklaratyviai nurodydama, jog per vienerius metus Turto būklė pasikeitė, todėl Ekspertizės akte nustatytas Turto įkainojimas neatitinka realios Turto būklės, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti apie Turto būklės ir vertės pokyčius, kurie leistų suabejoti Ekspertizės akte nustatyta Turto verte, taip pat nepateikė jokių duomenų apie kitokią turto vertę, nei nustatyta Ekspertizės akte. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog Ekspertizės akte nurodyta Turto vertė yra nustatyta neteisingai. Šių aplinkybių apeliantė nepagrindė.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkas vykdymo proceso metu yra saistomas pareigos veikti taip, kad užtikrintų kuo efektyvesnį ir operatyvesnį išieškojimą, bendradarbiauti su antstoliu, teikti jam reikiamą informaciją ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
37. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0070/16/00171 vykdoma nuo 2016 m., t. y. jau daugiau kaip devynerius metus. Pirmą kartą antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo priimtas 2023 m. lapkričio 15 d., tačiau patekti į pareiškėjos nekilnojamąjį turtą ir jį apžiūrėti antstoliui su turto vertintoju pavyko tik 2024 m. vasario 14 d. gavus teismo leidimą. 2024 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 24-0824 Turtas buvo įvertintas, tačiau, pareiškėjai (skolininkei) pateikus prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, antstolio 2024 m. spalio 29 d. patvarkymu paskirta papildoma ekspertizė. Antstolio 2025 m. sausio 16 d. patvarkymu pareiškėja (skolininkė) įpareigota sudaryti sąlygas patekti antstoliui ar/ir jo įgaliotam padėjėjui ir turto vertintojui į pareiškėjai priklausantį Turtą 2025 m. sausio 20 d. 10 val. Nors pareiškėja teigia, kad 2025 m. sausio 20 d. 10 val. ji privalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, tačiau byloje nėra duomenų, kad minimą priežastį būtų nurodžiusi ir antstoliui, taip pat kad būtų siūliusi ir sudariusi galimybę Turtą apžiūrėti kitu laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėja tinkamai vykdo bendradarbiavimo su antstoliu pareigą ir aktyviai padeda jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytas pareiškėjos elgesys antstolio pagrįstai vertintas kaip pareiškėjos (skolininkės) veikimas prieš operatyvų ir efektyvų teismo sprendimo vykdymą.
38. Apeliantė, be kita, ko, nurodo, jog, antstoliui atliekant Turto apžiūrą, realios pareiškėjos ir buvusio skolininko Turto dalys nebuvo nustatytos. Apeliantė akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-1009-1064/2025 priimtas sprendimas turės įtakos pareiškėjos Turto dalies nustatymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 nustatė, kad buvusiam skolininkui A. L. priklauso 46/100 dalys nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine L. L.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI2-1009-1064/2025 iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl VĮ Registrų centro (ne)teisingai įregistruotų A. L. ir pareiškėjos turto dalių pagal minėtą 2017 m. balandžio 21 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau, pažymėtina, jog antstolis įkainojo 46/100 Turto dalis, t. y. tas, kurios įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 pripažintos priklausančios buvusiam skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, esančioje kartu su pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodomos administracinės bylos rezultatas ginčo nekilnojamojo turto įkainojimui jokios įtakos neturi, kadangi antstolis, atlikdamas Turto įkainojimą, vadovavosi minėta Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi, o ne VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
40. Apeliantės argumentas, jog ji nepriėmė palikimo po A. L. mirties, todėl ji neteisėtai antstolio pripažinta skolininke šioje vykdomojoje byloje, taip pat laikytinas nepagrįstu. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs skolininkas A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po A. L. mirties 2023 m. birželio 15 d. notarui pateiktu pareiškimu palikimą priėmė L. L.. Antstolis, vadovaudamasis nurodytais duomenimis iš Testamentų registro, 2023 m. liepos 3 d. Patvarkymu Nr. S-23-70-19567 vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00171 skolininką A. L. pakeitė į naująją skolininkę L. L.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/00171 pripažinta skolininke neteisėtai.
41. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).
44. Suinteresuotas asmuo S. R. pateikė duomenis apie patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą (atskirasis skundas atmestas) bei aplinkybę, kad pareiškėjos L. L. ir suinteresuoto asmens S. R. suinteresuotumas bylos baigtimi ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, iš pareiškėjos L. L. suinteresuotam asmeniui S. R. priteistinos 400 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.