Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos skolininkės L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas ir išieškotoja S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Buvusiam skolininkui mirus, antstolis, nustatęs, kad pareiškėja (skolininkė) priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, 2023 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ buvusį skolininką pakeitė į naują skolininką – pareiškėją.

46/100 dalys nekilnojamojo turto buvo įvertintos 2024 m. kovo 14 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. v. b. l. 395–411). Pareiškėjai (skolininkei) pateikus prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo antstolis 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė papildomą ekspertizę (e. v. b. l. 420–422). Paskirtam turto vertintojui ekspertizės neatlikus, antstolis priėmė naują 2024 m. spalio 29 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavedė 46/100 dalių nekilnojamojo turto vertinimą pavesti uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ vertintojai. Šiuo patvarkymu pareiškėja (skolininkė) įpareigota sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti vertinamą turtą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido antstoliui patekti į nekilnojamąjį turtą siekiant turto vertintojui tinkamai atlikti turto vertinimo ekspertizę.

Antstolio padėjėja, vadovaudamasi 2025 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas) (e. v. b. l. 456–469), skundžiamu 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu turtą įkainojo taip: 46/100 dalys 0.0450 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 14 200,00 Eur, tuo pačiu adresu esančio gyvenamojo namo 46/100 dalys – 41 000,00 Eur ir 46/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių – 400,00 Eur; 46/100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 8 100,00 Eur.

2025 m. gegužės 7 d. antstolis gavo skolininkės prieštaravimus dėl 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymo, kurių netenkino taip pat skundžiamu 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymu. Antstolis paliko 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu paliko nustatytas nekilnojamojo turto kainas, nes pareiškėja (skolininkė) nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl turto kainos, nebendradarbiavimo, vilkino procesą bei sistemingai atsisakydavo įleisti apžiūrėti turtą.

Dėl skundžiamų patvarkymų (ne)teisėtumo.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ir atsisakymas juos atlikti. Tokiu būdu pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Atliekant išieškojimo veiksmus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) prašo panaikinti 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymą, kuriuo buvo įkainotas areštuotas nekilnojamasis turtas, ir 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymą, kuriuo buvo paliktos 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme nustatytos turto kainos. Pareiškėja (skolininkė) savo nesutikimą su skundžiamais patvarkymais grindžia šiais esminiais argumentais: 1) pareiškėja (skolininkė) turi teisę skųsti antstolio veiksmus; 2) antstolis be pagrindo nurodo, kad pareiškėja (skolininkė) vengia vykdyti pareigas ir nebendradarbiauja, nes jis dėl turto apžiūros kreipėsi tik vieną kartą ir pareiškėja (skolininkė) negalėjo apžiūroje dalyvauti dėl svarbių priežasčių – dalyvavimo teisiamajame posėdyje; 3) antstolis pažeidė proporcingumo ir interesų derinimo principus vykdymo procese; 4) vykdant nekilnojamojo turto apžiūrą realios pareiškėjos (skolininkės) ir buvusio skolininko turto dalys nebuvo nustatytos; 5) pareiškėja (skolininkė) apskundė VĮ Registrų centro veiksmus dėl išviešintų juridinių faktų apie bendrąją jungtinę pareiškėjos (skolininkės) ir buvusio skolininko nuosavybę ir šis skundas buvo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų tenkintas. Ši administracinė byla turės reikšmės turto dalies nustatymui; 6) pareiškėja (skolininkė) buvo nepagrįstai pripažinta skolininke; 7) ekspertizės aktas buvo sudarytas remiantis daugiau nei prieš vienerius metus atliktomis turto apžiūromis, kuriose neatsispindi reali nekilnojamojo turto būklė, kuri pasikeitė.

Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir / ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Minėta, kad pareiškėja (skolininkė) nesutinka su nekilnojamojo turto įkainojimu, nes ekspertizės aktas buvo sudarytas remiantis 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 15 d. atliktomis turto apžiūromis, todėl neatsispindi reali jo vertė, be to, turto būklė yra pasikeitusi. Tačiau šis argumentas pats savaime negali pagrįsti, kad nekilnojamasis turtas 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu įkainotas neteisingai. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos (skolininkės) prieštaravimai nėra pakankami, jie nepagrįsti realiai atliktais tiksliais žemės sklypų ir pastatų rinkos vertės skaičiavimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės aktuose nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Pareiškėja (skolininkė) nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą ginčyti nustatytas nekilnojamojo turto vertes ar ekspertizės akto (ne)teisėtumą ir / ar (ne)tikslumą, taip pat nepaaiškina ir nepateikia įrodymų dėl jos nurodomo realaus nekilnojamojo turto būklės pasikeitimo, kuris galėtų daryti įtaką jo vertės pokyčiui (CPK 178 straipsnis).

Teismas nesutinka su pareiškėjos (skolininkės) argumentais, kad vykdant nekilnojamojo turto apžiūrą realios pareiškėjos (skolininkės) ir buvusio skolininko turto dalys nebuvo nustatytos, be to, administracinė byla, kurioje ginčijami VĮ Registrų centro įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės forma, turės reikšmės turto dalies nustatymui. Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizės aktu buvo nustatyta 46/100 dalių nekilnojamojo turto vertė ir šios dalys įkainotos 2025 m. balandžio 29 d. patvarkymu. Iš bylos ir Liteko duomenų teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo priimtas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas ir tenkintas pareiškėjos (skolininkės) skundas, esminis spręstas klausimas buvo dėl 54/100 dalių nekilnojamojo turto registravimo pareiškėjos (skolininkės) ir buvusio skolininko bendrąja jungtine nuosavybe (ne)pagrįstumo. Tuo tarpu antstolis, kaip minėta, įkainojo 46/100 nekilnojamojo turto dalis, t. y. tas, kurios įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pripažintos priklausančios buvusiam skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, esančioje kartu su pareiškėja (skolininke). Taigi, įkainotina nekilnojamojo turto dalis buvo nustatyta vadovaujantis ne nekilnojamojo turto registre registruotais duomenimis, bet minėta 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad administracinės bylos rezultatas ginčo nekilnojamojo turto įkainojimui įtakos neturi, juo labiau, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs, VĮ Registrų centrui pateikus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas papildomai pastebi, kad iš vykdomosios bylos nustatyta, jog antstolis ne vieną kartą bandė įkainoti areštuotą turtą, pirmą kartą patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2023 m. lapkričio 15 d. Tačiau į nekilnojamąjį turtą patekti ir jį apžiūrėti pavyko tik gavus teismo leidimą 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kas buvo antstolio pagrįstai vertinta kaip pareiškėjos (skolininkės) veikimas prieš operatyvų ir efektyvų teismo sprendimo vykdymą. Nors pareiškėja (skolininkė) nurodo, kad ji negalėjo dalyvauti antstolio nurodytą nekilnojamojo turto apžiūros dieną dėl svarbių aplinkybių – dalyvavimo teisiamajame posėdyje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji būtų šią konkrečią aplinkybę nurodžiusi (pareiškėja (skolininkė) tik pranešė, kad dėl pasikeitusių ir neatidėliotinų aplinkybių negalės būti namuose ir antstolio priimti, e. v. b. l. 339) ir bendradarbiavusi siekiant suderinti kitą apžiūros dieną.

Teismas, vertindamas skundo ir prieštaravimų dėl nekilnojamojo turto įkainojimo argumentus, sutinka, kad pareiškėja (skolininkė) turi teisę skųsti antstolio veiksmus, tačiau vien tik šios teisės turėjimas ir jos įgyvendinimas nėra savaiminis pagrindas panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus. Pareiškėjos (skolininkės) nurodyta pozicija dėl antstolio (ne)vykdyto proporcingumo ir interesų derinimo principų pažeidimo pareiškėjos (skolininkės) atžvilgiu niekaip papildomai nemotyvuojami, todėl teismas laiko juos deklaratyviais pareiškėjos (skolininkės) teiginiais ir papildomai pažymi, kad vykdymo procesas vyksta nuo 2016 m., t. y. daugiau nei devynerius metus, ir tokia situacija, kai išieškotojos naudai išieškojimas dar nėra baigtas, prieštarauja ne pareiškėjos (skolininkės), bet būtent išieškotojos teisėtiems interesams.

Pažymima, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, bei tai, kad antstolis (antstolio padėjėja) turto vertę nustatė remiantis ekspertizės aktu, o pareiškėjos (skolininkės) argumentai nepaneigia antstolio nustatytos turto vertės, sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog nustatyta nepagrįsta nekilnojamojo turto vertė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų patvarkymų, todėl pareiškėjos (skolininkės) skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išieškotoja prašo priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia byloje pateiktas 2025 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymas ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. 1032.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, įrodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos (skolininkės) ir išieškotojos interesai nagrinėjamoje byloje yra skirtingi ir pareiškėjos (skolininkės) skundas buvo atmestas, teismas vertina, kad yra pagrindas tenkinti išieškotojos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 94, 98 straipsniai). Išieškotojos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, todėl yra priteisiamos iš pareiškėjos (skolininkės).

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl yra nepriteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, 681 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjos L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos elektroninio dokumento nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.