- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-768-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01932-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. prašydama priteisti iš atsakovo 597,19 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 537,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. B. 597,19 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų devyniolikos centų) skolą, 53,75 Eur (penkiasdešimt trijų eurų septyniasdešimt penkių centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 650,94 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų devyniasdešimt keturių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,75 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų septyniasdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas savo įsipareigojimą vykdyti sutartį, su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 597,19 Eur skola.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalys Sutartyje susitarė, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Įstatymas ginčą nagrinėjančiam teismui suteikia tam tikrą netesybų kontrolės funkciją. Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas mano, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisiami 53,75 Eur delspinigiai (597,19 Eur × 0,05 procentų × 180 dienų). Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-690-589/2021).
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Pirmosios instancijos eismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Ieškovė byloje patyrė 268 Eur bylinėjimosi išlaidas – 26 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur atstovavimo išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 57,37 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos 153,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (268 Eur x 57,37 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4080-1067/2022 dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 537,47 Eur delspinigių. Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4080-1067/2022 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 268,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4080-1067/2022 dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ) ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino. Su šia teismo sprendimo dalimi apeliantė nesutinka šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-024791 (toliau – Sutartis) bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“.
2. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ, ir iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai.
3. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu turtu (telefonas „Apple-iPhone 7 32GB Black F71CDEBFHG7F“) atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).
4. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
5. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėtina, ir tai, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).
6. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas nuo pat sutarties sudarymo nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, pažeidė prievolę grąžinti gautą daiktą pirminei kreditorei, į gautas pretenzijas vykdyti sutartį nereagavo, pareiškus ieškinį teisme su ieškove nebendradarbiavo, teisminiame procese nedalyvavo. Atsakovas ieškovei ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir negalės sumokėti sutartyje numatytų netesybų (CPK 177, 178 straipsnis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-12-368/2022).
7. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus turėjo galimybę išdėstyti procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinys atsakovui A. B. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
13. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo A. B. 597,19 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų devyniolikos centų) skolą, 53,75 Eur (penkiasdešimt trijų eurų septyniasdešimt penkių centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 650,94 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų devyniasdešimt keturių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,75 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų septyniasdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“, o likusią ieškinio dalį atmetė.
14. Ieškovė nesutinka su sprendimo už akių dalimi dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neįvertino visų su ieškovės ir atsakovo elgesiu susijusių aplinkybių ir nepagrįstai netenkinęs materialinio reikalavimo nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Be kredito“ 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-024791, kuria atsakovui buvo išnuomotas telefonas „Apple-iPhone 7 32GB Black F71CDEBFHG7F“, 435 Eur vertės, nurodant atsakovui įvykdyti 24 mokėjimus.
16. Pagal pradinės kreditorės ir atsakovo sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 28,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
17. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 19 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.
18. Atsakovo įsiskolinimą, ieškovės apskaičiavimu, sudaro 597,19 Eur negrąžintas nuomos mokestis iki sutarties termino pabaigos. Už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovė atsakovui apskaičiavo 537,47 Eur delspinigius.
19. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo prievolę.
20. 2021-06-16 atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.
21. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, vadovaudamasis vartotojo interesais, neatsižvelgė į tai, jog vartotojas vengia vykdyti įsipareigojimus, neįvertino, jog apeliantė sumažino delspinigių dydį. Pakeitus teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantės reikalavimų dėl delspinigių.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko 2020 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-024791, kuria atsakovui buvo išnuomotas telefonas „Apple-iPhone 7 32GB Black F71CDEBFHG7F“, 435 Eur vertės, nurodant atsakovui įvykdyti 24 mokėjimus. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. balandžio 19 d. Pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 1d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 537,47 Eur Eur delspinigių, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
24. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neišreiškė), ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, taip pat neskundžia, todėl teismas skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.
25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
26. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
27. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. gruodžio 9 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad, nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
28. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ, t. y. akcentuoja nuomos sutarties ir vartojimo kredito sutarties skirtingus teisinius tikslus. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. gruodžio 9 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
29. Visos nutarties 28 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet turi būti įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 27 ir 28 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovo įsiskolinimą pagal 2020 m. gruodžio 9 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina paminėtos reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
31. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vadovavosi aukštesnės instancijos teismų praktika, galiojusia skundžiamo sprendimo priėmimo metu (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-690-589/2021), tačiau minėta aukštesnės instancijos teismų praktika neatitinka įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, yra pasikeitusi (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-669-826/2022). Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.