- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-690-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00512-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-28349-566/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovės R. K. 649,19 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 584,27 Eur delspinigius, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur procesinių dokumentų parengimo bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės R. K. 649,19 Eur skolą, 58,43 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (707,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 85,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui ji nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 5 d. UAB „Be kredito“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovė R. K. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis turtas 24 mėnesių terminui ir atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 30,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė, remdamasi sutartimi, 2020 m. spalio12 d. nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovės įsiskolinimą sudaro 649,19 Eur negrąžintas nuomos mokestis iki sutarties termino pabaigos. Už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovė atsakovei paskaičiavo 584,27 Eur delspinigius. 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės prievolę. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu.
5. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, atsakovė savo prievolės neginčija, teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 649,19 Eur skolą.
6. Spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir tai, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę perėmė iš pradinės kreditorės jau esant sutarčiai nutrauktai ir įrodymų apie jos realiai patirtus nuostolius dėl atsakovės vengimo vykdyti sutartinę prievolę byloje nėra. Teismas vertino, kad delspinigių dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Įvertindamas tai bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau –ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas sprendė, kad sutartyje nustatytas 0,5 proc. delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 58,43 Eur delspinigius (649,19 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Teismas vertino, kad toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
7. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Įvertinęs tai, kad tenkinta 57,37 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 85,48 Eur (149 Eur x 57,37 proc.) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti jos naudai iš atsakovės R. K. 584,27 Eur delspinigius ir 149 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių dalį prašė palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šiuo atveju pradinė kreditorė ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Pažymi, jog išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai.
10. Nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi per protingą terminą.
11. Akcentuoja, jog apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
12. Pažymi, jog išdėstyta aukščiau patvirtina, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti taip pat pakeista nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sprendimo už akių dalis dėl kitų išperkamosios nuomos sutarties pagrindu priteistų sumų nėra ginčijama, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitos sprendimo už akių dalies nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė R. K. 2020 m. gegužės 5 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – kampinį baldą MT539-MT539216 24 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 30,99 Eur (daikto kaina – 455 Eur su PVM) su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad atsakovei, pažeidusiai sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau pripažino sutartinius 0,5 proc. delspinigius nepagrįstai dideliais ir juos sumažino iki 0,05 proc. normos už 180 dienų.
17. Ieškovė apeliacinį skundą motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ilgiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovę dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu daiktu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, apeliantės teigimu, sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
18. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog netesybų dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
20. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė prašomus priteisti delspinigius apskaičiavo vadovaudamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
21. Kaip pagrįstai nurodo pati apeliantė, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, būtent ir vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, pirmosios instancijos teismas įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovės specifinę padėtį (atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji šalis), delspinigių ir skolos santykį (apeliantės prašomi priteisti delspinigiai yra didesni nei turto vertė sutarties sudarymo metu bei artimi prašomos priteisti skolos dydžiui, todėl šiuo atveju prašoma priteisti delspinigių suma būtų neadekvati sankcija atsakovės padarytam sutarties pažeidimui bei apeliantės nuostoliams). Skundžiamo sprendimo už akių motyvai patvirtina, kad į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, kas visiškai atitinka jau minėtą teismų praktikoje suformuotą poziciją, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas taip pat prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija atsakovės padarytam pažeidimui bei apeliantės nuostoliams.
23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 58,43 Eur, jas, kaip ir pati apeliantė, skaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, patvirtinančių, jog ji patyrė daugiau nuostolių, nei skundžiamu sprendimu už akių priteisė pirmosios instancijos teismas, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
26. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo apeliantei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.